Haubicos vamzdis. Slaptai.lt nuotr.
Varšuva, rugsėjo 27 d. (Ukrinform-ELTA). Maždaug pusė Lenkijos piliečių (47,2 proc.) teigiamai įvertino neseniai šalies ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio paskelbtą pareiškimą, kad Varšuva nebetieks ginklų Ukrainai, nes ketina ginkluotis pati.
Taip teigiama „Rzeczpospolita“ užsakymu IBRiS centro atliktoje apklausoje.
Pažymima, kad beveik tiek pat apklausos respondentų lenkų (44,5 proc.) blogai įvertino šį Lenkijos vyriausybės vadovo pareiškimą, o 8,3 proc. apklaustųjų neturi tvirtos nuomonės šiuo klausimu.
Pabrėžiama, kad daugiausiai premjero M. Morawieckio išsakytos idėjos šalininkų yra tarp valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) rinkėjų (71 proc.), vyresnio amžiaus žmonių (60 proc.), kaimo vietovių gyventojų (60 proc.), žemo išsilavinimo žmonių (71 proc.), taip pat tų, kurie gauna žinias iš valstybinių kanalų TVP ir TVP Info (daugiau kaip 70 proc.).
Rugsėjo 22-23 d. IBRiS centras apklausė 1000 respondentų.
Rugsėjo 20 dieną interviu „Polsat News“ M. Morawieckis pareiškė, kad Varšuva nebesiųs ginklų Kyjivui dėl savo pačios kariuomenės didelio masto perginklavimo ir modernizavimo. Šis pareiškimas sukėlė Vakarų sąjungininkų susirūpinimą. Vėliau Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Muelleris patikslino, kad Lenkija ir toliau padės Kyjivui, visų pirma vykdydama anksčiau pasirašytas sutartis dėl ginklų gamybos Ukrainai. Jis patikino, kad Jasionkoje netoli Žešuvo esantis mazgas, per kurį į Ukrainą keliauja didelė dalis ginklų, ir toliau veiks kaip įprasta.
Kaip buvo pranešta anksčiau, pradiniame karo etape Lenkija perdavė Ukrainai daug ginklų ir karinės įrangos, įskaitant tankus T-72, tankus PT-91 „Leopard 2“, haubicas „Krab“, oro gynybos sistemas „Piorun“ ir kt. už bendrą maždaug 3 mlrd. dolerių sumą.
Piniginė ir penkių eurų kupiūros. Slaptai.lt foto
Po vadinamojo „čekiukų“ skandalo maždaug pusė gyventojų nurodo, kad jų pasitikėjimas savivalda sumenko, skelbiama LRT užsakymu atliktoje „Baltijos tyrimų“ apklausoje.
Tyrimo duomenimis, klausiami, kaip pavasarį kilęs skandalas paveikė jų pasitikėjimą savivalda, 47 proc. respondentų nurodė, kad požiūris į vietos valdžią pasikeitė neigiamai. Taip dažniausiai pasisakė vyresni nei 50 metų gyventojai, miestiečiai. Be to, daugiau savivalda tvirtino nusivylę moterys nei vyrai.
Beveik trečdalis – 32 proc. apklausos dalyvių – teigė, kad „čekiukų“ skandalas jų nuomonei įtakos nepadarė – kiek pasitikėjo ar nepasitikėjo anksčiau, tiek pat pasitiki ar nepasitiki ir dabar.
Tuo metu 3 proc. respondentų tvirtino, kad pasitikėjimas savivalda išaugo. Tyrimo duomenimis, po „čekiukų“ skandalo dažniau augo 18-29 m. jaunimo pasitikėjimas vietos savivalda.
Visgi, dešimtadalis apklausos dalyvių nurodė, kad apie skandalą išvis nieko negirdėjo, o maždaug 8,5 proc. į tyrimo klausimą neatsakė.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2023 metų rugpjūčio 24 – rugsėjo 5 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 1016 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), tyrimas vyko 109 atrankos taškuose.
Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc.
Pavasarį kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau yra pradėjusi 12 ikiteisminių tyrimų dėl Vilniaus miesto, Kauno miesto, Kauno rajono, Šiaulių miesto, Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių, Ignalinos, Jonavos, Lazdijų, Alytaus rajono savivaldybių.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Naujienų portalas Delfi skelbia devintus metus iš eilės vykdomo projekto „Lietuvos įtakingiausieji“ rezultatus. Tyrimas kasmet vykdomas dviem kryptimis – apklausiama ne tik visuomenė, bet ir savo sričių ekspertai. Pirmadienį Delfi pristato, kokie politikai, visuomenės ir ekspertų nuomone, šiuo metu yra įtakingiausi.
Tradiciškai, vertinant bendrus elito balsus, įtakingiausiais tituluojami premjeras ir prezidentas. Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė susilaukė daugiausiai ekspertų balsų (656), antrojoje vietoje – prezidentas Gitanas Nausėda (614 balsų).
Toliau rikiuojasi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (432 balsai). Ketvirta rikiuojasi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su 397 balsais, penktas – profesorius Vytautas Landsbergis (361 balsas), praėjusiais metais užėmęs šeštąją vietą.
Toliau sąraše kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus (324), kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (297), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (224). Į devintą vietą, iš pernai buvusios 8 vietos nukrito ekspremjeras Saulius Skvernelis (170), o dešimtuką užbaigia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė (153).
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos elito nuomonės tyrimą atliko žurnalas „Reitingai“ naujienų portalo „DELFI“ užsakymu 2023 m. gegužės 17 d. – birželio 19 d. Jo metu buvo apklausti 999 asmenys – politikai, verslininkai, įmonių vadovai ir ekonomistai, tarnautojai, valstybinių įstaigų vadovai, pareigūnai, teisėjai, prokurorai, žiniasklaidos priemonių vadovai ir atstovai, visuomenininkai bei popkultūros, mados ir interneto veikėjai.
Visuomenės nuomonė dėl įtakingiausiųjų šiek tiek skiriasi
Tuo tarpu vertinant visuomenės balsus, pirmoje vietoje įsitvirtino prezidentas G. Nausėda. Jį prie įtakingiausiųjų priskyrė 45,3 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Antroje vietoje – premjerė I. Šimonytė (39 proc. apklaustųjų).
Visuomenės vertinimu, trečioje įtakingiausiųjų sąrašo vietoje – buvęs šalies prezidentas V. Adamkus (30,8 proc.). Lyginant su praėjusiais metais, buvęs šalies vadovas pakilo iš ketvirtos vietos. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ketvirtoje įtakingiausių politikų vietoje šiais metais, visuomenės nuomone, yra buvusi šalies prezidentė D. Grybauskaitė (30 proc.), penktoje – užsienio reikalų ministras G. Landsbergis (21,7 proc.). Šeštoje vietoje rikiuojasi krašto apsaugos ministras A. Anušauskas (19,7 proc.). Septintą ir aštuntą vietas dalinasi – Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ir profesorius V. Landsbergis (19,4 proc.). Devinta, pagal visuomenės balsus, šiemet šiame sąraše yra LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė (14,9 proc.), dešimtuką užbaigia pernai 8 vietoje buvęs ekspremjeras S. Skvernelis (14 proc.).
Gyventojų apklausą 2023 birželio 19–30 dienomis atliko „Spinter tyrimai“. Taikytas CAWI (Computer assisted web interview) metodas. Tyrimo metu apklausta 1015 respondentų.
Klausimai veja klausimus
Darbe dirbančiuosius labiausiai motyvuoja papildomos atostogų dienos. Tą nurodė net 40 proc. darbuotojų, rodo bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo užsakymu atlikta apklausa.
„Akivaizdu, kad papildomos atostogų dienos yra viena iš labiausiai darbuotojus motyvuojančių priemonių, kuri suteikia galimybę daugiau laiko praleisti su artimaisiais, užsiimti mėgstama veikla, daugiau keliauti ar poilsiauti. Įdomu tai, kad šiemet apklausos duomenys parodė, jog didėja įmokų į pensijų fondus populiarumas.
Matome, kad tokios darbdavių iniciatyvos prisideda prie visuomenės finansinio raštingumo sklaidos, vyrų ir moterų pajamų bei būsimos pensijos atotrūkio mažinimo“, – teigė bendrovės Verslo klientų departamento vyresnysis projektų vadovas Konstantinas Vaškevičius.
Apklausoje dalyvavę darbuotojai taip pat įvardijo ir kitas motyvacines priemones. Ne ką mažiau už papildomą atostogų dieną svarbi ir galimybė dirbti iš namų (29 proc.). Tiesa, ją kur kas dažniau rinkosi moterys (35 proc.) negu vyrai (21 proc.), 18–39 metų respondentai (39 proc.) ir auginantys vieną–tris nepilnamečius vaikus (33 proc.).
Kas ketvirtas darbuotojas (23 proc.), dalyvavęs apklausoje, nurodė, kad norėtų būti skatinamas papildomomis darbdavio įmokomis į fondą, kuriame papildomai gali kaupti pensijai. Ši papildoma vertė labiausiai domina 40–59 metų darbuotojus (27 proc.), didmiesčių gyventojus (25 proc.) ir auginančius tris nepilnamečius vaikus (36 proc.).
Kone pusė (41 proc.) darbuotojų nurodė, kad juos taip pat domina mokymosi programos, galimybė kelti kvalifikaciją ir tobulinti savo įgūdžius. Mokytis ir įgyti naujų žinių labiau pasiryžusios moterys (46 proc.) negu vyrai (35 proc.). Galimybių tobulėti darbo vietoje daugiausiai tikisi 18–29 metų (52 proc.) ir 30–39 metų (49 proc.) žmonės.
„Geresnį emocinį klimatą įmonėje lemia ne tik laisvė derinti darbą su asmeniniu gyvenimu, bet ir darbuotojų ateičiai skirtos kaupimo programos. Manau, kad tai lėmė ir pačių darbdavių dalyvavimas – darbdavių reitinguose aukščiausiose vietose matome įmones, jau turinčias pensijų kaupimo programas. Kad tai yra strateginė valstybės kryptis, rodo ir mokestinės lengvatos socialiai atsakingiems darbdaviams“, – pažymėjo K. Vaškevičius.
2023 metų gegužę tyrimą atliko bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1 000 18–74 metų Lietuvos gyventojų.
Ukrainiečių gelbėtojai. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 9 d. (ELTA). Absoliuti apklaustų ukrainiečių dauguma – 84 proc. – yra prieš bet kokias teritorines nuolaidas Rusijai.
Tai rodo Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KTSI) surengtos apklausos rezultatai, praneša UNIAN.
Nuo 2022 metų gegužės KTSI savo apklausose reguliariai pateikia klausimą, ar Ukrainos gyventojai pasirengę teritorinėms nuolaidoms, kad greičiau būtų pasiekta taika ir išsaugota šalies nepriklausomybė.
„Absoliuti respondentų dauguma – 84 proc. – tebesilaiko nuomonės, kad neleistinos jokios teritorinės nuolaidos, net jei dėl to karas truks ilgiau ir kils kitų grėsmių“, – pabrėžė sociologai.
Tik 10 proc. Ukrainos gyventojų mano, jog dėl taikos ir šalies nepriklausomybės išsaugojimo galima atsisakyti kai kurių teritorijų.
Sociologai taip pat pažymi, kad per metus – nuo 2022 metų gegužės iki 2023 metų gegužės – didesnių visuomenės nuotaikų pokyčių neužfiksuota. „Kiekvieną sykį absoliuti respondentų dauguma (82-87 proc.) pasisako prieš teritorines nuolaidas ir absoliuti mažuma (8-10 proc.) yra joms pasirengusi“, – konstatavo apklausos rengėjai.
Kijevas po Rusijos atakų. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gegužės 5 d. (Ukrinform-ELTA). Dėl Rusijos sukelto plataus masto karo didelį arba labai didelį stresą patiria 88 proc. ukrainiečių. Ukrainos sostinė Kijevas. 2022.02.25. EPA – ELTA foto
Tai rodo bendrovės „Gradus Research“ atlikto tyrimo „Socialinės ir politinės nuotaikos per Rusijos kariuomenės plataus masto invaziją į Ukrainos teritoriją“ rezultatai, praneša „Ukrinform“.
Tyrimas atskleidžia pastaruoju metu dominuojančių respondentų emocijų ir būsenų spektrą.
88 proc. apklausos dalyvių pareiškė, kad dėl besitęsiančio karo ir neapibrėžtumo situacijos jie patiria labai didelį arba didelį stresą.
Politinė korupcija
Briuselis, vasario 10 d. (AFP-ELTA). Penktadienį po kratos policija apklausai sulaikė Belgijos Europos Parlamento narį. Tiriant Europos Sąjungą sukrėtusį kyšininkavimo skandalą krata buvo atlikta jam priklausančiame banko seife.
59 metų įstatymų leidėjas Marcas Tarabella buvo „sulaikytas apklausai“, o bylą kuruojantis teisėjas artimiausiomis valandomis nuspręs, ar socialistas europarlamentaras turėtų pasirodyti teisme, pranešė prokurorai.
Belgijos federaliniai prokurorai sakė, kad penktadienio rytą buvo surengti „keli reidai“, nukreipti į įstatymų leidėjo M. Tarabellos seifą Lježo mieste ir biurus Anthisneso miesto, kurio meras jis yra, rotušėje.
Paėjusią savaitę parlamentas balsavo už tai, kad būtų atimta M. Tarabellos neliečiamybė nuo baudžiamojo persekiojimo. Belgijos tyrėjams pareikalavus, atimtas ir jo kolegos italo europarlamentaro Andrea Cozzolino imunitetas. Abu tvirtino esą nekalti, o M. Tarabella sakė nekantriai laukiantis progos apginti savo gerą vardą.
Belgijos valdžia jau turi sulaikytus tris įtariamuosius po gruodį surengtų reidų keliais įstatymų leidėjų, buvusių įstatymų leidėjų ir parlamento padėjėjų adresais, per kratas konfiskuota 1,5 mln. eurų grynaisiais. Eva Kaili. Еву Кайли. EPA – ELTA foto
Tarp sulaikytųjų ir apkaltintų korupcija, pinigų plovimu ir nusikalstamu organizavimu yra Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili, buvusi viena iš 14 parlamento vicepirmininkų. Kiti du sulaikyti asmenys yra jos vaikinas Francesco Giorgi, parlamente dirbęs padėjėju, ir buvęs europarlamentaras Pieras Antonio Panzeri, įkūręs su parlamentu dirbusią nevyriausybinę organizaciją.
Praėjusį mėnesį P. A. Panzeri sudarė susitarimą su prokurorais mainais į švelnesnę bausmę, pažadėjęs atskleisti kyšius davusias šalis ir žmones, kuriems jis mokėjo. Belgijos žiniasklaida pranešė, kad P. A. Panzeri tyrėjams sakė davęs M. Tarabellai „120 tūkst.–140 tūkst. eurų“ už pagalbą tvarkant su Persijos įlankos valstybe Kataru susijusius reikalus.
Kataro ir Maroko valdžia neigia bet kokias sąsajas su šia byla. Vadinamasis Katargeito skandalas sukėlė šoką Europos Sąjungos institucijose ir paskatino parlamentą skubiai imtis reformų siekiant apriboti įtaką iš išorės.
Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ryga, vasario 4 d. (ELTA). Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo sukeltą plataus masto karą Ukrainoje remia tik 4 proc. Latvijos gyventojų, ir jų dalis nuo praėjusių metų kovo sumažėjo per pusę.
Tai rodo Valstybės kanceliarijos užsakymu surengtos apklausos rezultatai, praneša portalas „lsm.lv“.
Tyrimo duomenimis, didžioji dauguma Latvijos gyventojų palaiko Ukrainą jos kovoje su Rusijos agresija, pabėgėlių ukrainiečių priėmimą ir Ukrainos pastangas įstoti į Europos Sąjungą ir NATO.
Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
82 proc. Latvijos gyventojų visiškai arba veikiausiai remia Ukrainos kovą už nepriklausomybę ir laisvę. Tai 6 proc. daugiau negu 2022 metų kovą. Už karo pabėgėlių iš Ukrainos priėmimą yra 73 proc. apklaustųjų. Tai 1 proc. mažiau negu praėjusių metų kovą.
Už Ukrainos priėmimą į NATO yra beveik du trečdaliai – 63 proc. – apklaustųjų, 12 proc. daugiau negu kovo mėnesį, o už jos priėmimą į ES – 62 proc. respondentų, 7 proc. daugiau negu kovą.
Latvijos visuomenės nuomonė dėl Vakarų dalyvavimo kare nepasikeitė – jam pritartų tik 20 proc. apklaustųjų. Pusė – 49 proc. – šalies gyventojų yra prieš Vakarų dalyvavimą kare.
Apklausa buvo surengta praėjusių metų gruodžio 9-19 dienomis, joje dalyvavo 1057 Latvijos gyventojai nuo 18 iki 74 metų amžiaus.
Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, sausio 13 d. (ELTA). Ukrainos piliečiai labiausiai pasitiki šalies ginkluotosiomis pajėgomis. Tai rodo praėjusių metų gruodžio 4-27 dienomis Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KTSI) surengtos apklausos rezultatai, praneša „Ukrinform“.
Tyrimo duomenimis, pasitikėjimas Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis nuo 2021 metų gruodžio iki 2022 metų gruodžio išaugo nuo 72 proc. iki 96 proc.
Pasitikėjimas Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu per metus padidėjo nuo 27 proc. iki 84 proc., savanoriais – nuo 68 proc. iki 84 proc.
Pasak KTSI atstovų, išaugo ukrainiečių pasitikėjimas ir dviem kitomis jėgos struktūromis. Prieš metus Ukrainos saugumo tarnyba pasitikėjo 29 proc. apklaustųjų, dabar – 63 proc., o pasitikėjimas Nacionaline policija padidėjo nuo 30 proc. iki 58 proc.
Taip pat pagerėjo ukrainiečių nuomonė apie vyriausybę ir parlamentą. Pasitikėjimas ministrų kabinetu išaugo nuo 14 proc. iki 52 proc., o Aukščiausiąja Rada – nuo 11 proc. iki 35 proc.
Klausimai veja klausimus
Briuselis, gruodžio 19 d. (dpa-ELTA). Tik apie 59 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų palaiko nuo Rusijos invazijos besiginančios Ukrainos rėmimą ginklais. Tai rodo Europos Komisijos (EK) užsakymu atliktos apklausos rezultatai.
Tačiau, anot apklausos, humanitarinės paramos teikimą jau palaiko 88 proc. ES gyventojų. Tuo metu karo pabėgėlių priėmimui pritaria 82 proc. bloke gyvenančių žmonių.
Pasak EK, ginklų tiekimui labiausiai nepritaria Graikijos (48 proc.) ir Kipro (46 proc.) gyventojai. Aukštas nepritarimo lygis taip pat fiksuotas Slovakijoje, Bulgarijoje, Austrijoje ir Vengrijoje. Vokietijoje daugiau kaip pusė gyventojų palaiko ginkluotės perdavimą.
Be humanitarinės paramos ir pabėgėlių priėmimo, stiprų ES gyventojų palaikymą (71 proc.) taip pat turi bloko sankcijos Rusijai. Bendrijoje gyvenantys žmonės taip pat linkę palaikyti perėjimą nuo rusiško iškastinio kuro importo.
Ši apklausa vyko lapkričio 23–30 dienomis. Joje dalyvavo 26 337 žmonės iš visų 27 ES šalių.
Laiptai į viršų ar laiptai – žemyn? Slaptai.lt foto
Prezidentas Gitanas Nausėda išlieka realiausiu kandidatu užimti šalies vadovo postą, rodo spalio mėnesį Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Visgi, jam ant kulnų lipa buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, atsiliekantis nuo G. Nausėdos tik 3 procentais.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų spalio 18 -28 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą, kurioje dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
15,4 proc. apklaustųjų savo balsą prezidento rinkimuose atiduotų už pirmoje reitingų lentelės vietoje įsitvirtinusį G. Nausėdą. Teisininką I. Vėgėlę remtų 12,1 proc. apklausos dalyvių.
Trečioji reitingų lentelėje – Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė. Už ją spalį būtų balsavę 10,8 proc. tyrimo dalyvių. Toliau rikiuojasi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis (5,1 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė (5 proc.), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (3,7 proc.). Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Tarp galimų kandidatų šalies vadovo rinkimuose įvardijama ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (3,1 proc.)., visuomenininkas Andrius Tapinas (3 proc.), Laisvės ir teisingumo partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (2,9 proc.).
Į sąrašą įtraukti Aurelijus Veryga, Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis , Gabrielius Landsbergi, Rokas Masiulis ir Ramūnas Karbauskis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų. Advokatas Ignas Vėgėlė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Tuo metu 19,5 proc. apklaustųjų tikino nežiną, už ką balsuotų, 8,7 proc. savo balso neatiduotų jokiam kandidatui.
Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.
Atliekant tyrimą taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Vokiečiai linkę tikėti Kremliaus propaganda. EPA – ELTA foto
Berlynas, lapkričio 3 d. (ELTA). Vokietijoje pastaraisiais mėnesiais daugėja žmonių, linkusių tikėti Rusijos propagandos naratyvais ir sąmokslo teorijomis.
Kaip praneša „Spiegel“, tai rodo Stebėsenos, analizės ir strategijos centro (CeMAS) surengtos apklausos rezultatai.
Šio tyrimo duomenimis, 40 proc. apklaustų vokiečių visiškai arba iš dalies pritaria teiginiui, kad Rusijos karas prieš Ukrainą buvo neišvengiama Maskvos reakcija į NATO provokaciją. Tai 11 proc. daugiau negu balandžio mėnesį.
44 proc. apklaustųjų visiškai arba iš dalies įsitikinę, kad Putinas kovoja su „pasaulio elitu“, kuris „tampo virvutes iš už uždangos“ – 12 proc. daugiau negu balandį.
14 proc. respondentų sutiko su teiginiu, kad Ukraina „istoriškai neturėjo teritorinių pretenzijų“ ir iš esmės „buvo Rusijos dalis“.
Beveik dvigubai – iki 9 proc. – padaugėjo žmonių, tikinčių, jog karas buvo būtinas siekiant „nuversti fašistų valdžią“ Ukrainoje. Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas
Pasak sociologų, Rytų Vokietijos gyventojai šiems teiginiams pritaria kur kas labiau negu Vakarų Vokietijos gyventojai.
Taip pat paaiškėjo, kad Rusijos propaganda kur kas labiau tiki vokiečiai, linkę protestuoti prieš koronaviruso pandemijos ribojimus ir energijos išteklių kainų augimą.
Apklausa buvo surengta spalio 3-10 dienomis, joje dalyvavo 2 200 respondentų nuo 18 iki 90 metų amžiaus.
JAV prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, spalio 26 d. (ELTA). JAV prezidento Joe Bideno populiarumo reitingas prieš vidurio kadencijos rinkimus lapkričio 8 d. toliau mažėja. Kaip rodo naujienų agentūros „Reuters“ ir tyrimų instituto „Ipsos“ atlikta apklausa, prezidento darbą teigiamai vertina jau tik 39 proc. apklaustų amerikiečių.
Šis skaičius dar labiau priartėjo prie žemiausio lygio nuo J. Bideno atėjimo į valdžią 2021 m. Prieš savaitę prezidento populiarumas siekė 40 proc.
Smunkantys J. Bideno reitingai kursto prognozes, kad jo Demokratų partija lapkritį gali netekti daugumos Atstovų rūmuose ir Senate.
Šios savaitės „Reuters“ ir „Ipsos“ apklausoje maždaug trečdalis dalyvių didžiausia šalies problema įvardijo ekonomiką, palyginti su tik vienu iš dešimties respondentų, pagrindine problema įvardijusių nusikalstamumą. Tuo metu vos vienas iš dvidešimties apklaustųjų kaip didžiausią nusiskundimą paminėjo nacionaliniu mastu atimtą teisę į abortą.
Ši apklausa vyko dvi dienas. Joje dalyvavo 1 005 suaugę JAV gyventojai, įskaitant 447 demokratus ir 369 respublikonus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
Daugelio ministrų ir visos Vyriausybės vertinimas per pastaruosius keletą mėnesių suprastėjo, rodo rugsėjo 15–24 d. „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatai, kuriuos šeštadienį paskelbė portalas lrytas.lt.
Anot apklausos, ministrų kabinetu teigė pasitikintys 19,5 proc., o nepasitikintys – 46,9 proc. gyventojų. Prieš du mėnesius šie skaičiai buvo atitinkamai 21,9 ir 43,3 procento. Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę dabar palankiai įvertino 27,2 proc. (liepą – 30,4), o nepalankiai – 56,1 proc. (liepą – 50,9) apklaustųjų.
Vos 8,1 proc. apklaustųjų palankiai įvertino šią savaitę opozicijos inicijuotą interpeliaciją atlaikiusį energetikos ministrą Dainių Kreivį, o 61,8 proc. jį teigė vertinantys nepalankiai. Per liepos mėnesį atliktą apklausą jį teigiamai vertino 17,3 proc., o nepalankiai – 41,1 proc. piliečių.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė liepą palankiai įvertinta 15,4 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 61,3 proc., o rugsėjo apklausos duomenimis 11,9 proc. palankiai, o 65,9 turėjo priešingą nuomonę.
Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą palankai įvertino 14,7 proc., o nepalankiai – 50,6 proc. apklaustųjų. Prieš du mėnesius šie skaičiai buvo atitinkamai 18,7 ir 44,1 procento, skelbia „Lietuvos rytas“.
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Naujausia balandžio mėnesį atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad pasitikėjimas Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu ir toliau mažėja. Panašu, kad merui viešoje erdvėje keliami klausimai dėl jo įkurtos „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos ir korupcijos skandalas Kauno savivaldybėje nulėmė tai, kad per pastaruosius du mėnesius nepalankiai vertinančių V. Matijošaitį apklaustųjų skaičius išaugo 20 procentų. Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Roko Markovičiaus (ELTA) nuotr.
Antrą mėnesį iš eilės Kauno miesto mero reitingas mažėjo ryškiausiai. Naujienų agentūros ELTA užsakymu balandžio mėnesį atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa rodo, kad nuo kovo mėnesio labiausiai (7 procentiniais punktais) sumažėjo palankiai vertinančių Kauno merą V. Matijošaitį. Per pastaruosius 2 mėnesius nepalankiai vertinančių Kauno merą padaugėjo 20 procentinių punktų – nuo 34 proc. iki 54 proc. Taip pat 5 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių prezidentą Gitaną Nausėdą, o 3 procentiniais punktais pablogėjo Seimo pirmininkės, Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen bei europarlamentaro, Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho vertinimas.
Lyginant su prieš mėnesį (2022 m. kovą) vykusia apklausa 4 procentiniais punktais išaugo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio palankus vertinimas, 5 procentiniais punktais padidėjo ir palankus Seimo nario Mindaugo Puidoko vertinimas.
Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai per paskutinį mėnesį nepakito.
Palankiausiai visuomenė vertina prezidentus
Kaip rodo balandžio mėnesį vykusios apklausos duomenys, 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų (palankiai 81 proc., nepalankiai 10 proc.) ir šalies vadovą Gitaną Nausėdą (palankiai 62 proc., nepalankiai 28 proc.).
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visuomenė taip pat labiau pasitiki nei nepasitiki dvi kadencijas Lietuvai vadovavusia prezidente Dalia Grybauskaite (palankiai 55 proc., 36 proc.), krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku (palankiai 54 proc., nepalankiai 27 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininku Sauliumi Skverneliu (palankiai 52 proc., nepalankiai 38 proc.), Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu (palankiai 51 proc., nepalankiai 31 proc.), eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi (palankiai 50 proc., nepalankiai 25 proc.) ir socialdemokratų lydere Vilija Blinkevičiūte (palankiai 49 proc., nepalankiai 34 proc.). Kitus politikus ir visuomenės veikėjus gyventojai vertina daugiau nepalankiai, nei palankiai.
Tarp nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų – premjerė ir ministrai
Tarp nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų patenka ir Ministrų Kabineto nariai: ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė (palankiai 14 proc., nepalankiai 77 proc.), užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (palankiai 20 proc., nepalankiai 73 proc.), sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys (palankiai 27 proc., nepalankiai 64 proc.). Tarp nepalankiausiai vertinamų politikų patenka ir Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė (palankiai 32 proc., nepalankiai 62 proc.).
Nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų sąraše ir profesorius Vytautas Landsbergis (palankiai 21 proc., nepalankiai 71 proc.), Seimo narys Petras Gražulis (palankiai 18 proc. nepalankiai 70 proc.), europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis (palankiai 11 proc., nepalankiai 65 proc.).
Nepalankiausiai vertinamos institucijos – Seimas ir Vyriausybė
Balandžio mėnesį vykusi apklausa parodė, kad apklausti 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Bažnyčia (67 proc. pasitiki, 23 proc. nepasitiki), Prezidento institucija (63 proc. pasitiki, 29 proc. nepasitiki) bei savivaldybėmis (59 proc. pasitiki, 34 proc. nepasitiki).
Tuo tarpu daugiau nei pusė apklaustų gyventojų nepasitiki šalies žiniasklaida (43 proc. pasitiki, 52 proc. nepasitiki), Vyriausybe pasitiki kas trečias ir nepasitiki šeši iš dešimties (33 proc. pasitiki, 63 proc. nepasitiki), o Seimu pasitiki tik vienas iš keturių ir nepasitiki septyni iš dešimties šalies gyventojų (25 proc. pasitiki, 71 proc. nepasitiki). Lietuvos Seimas ir toliau išlieka institucija, kuria gyventojai nepasitiki labiausiai.
Kaip parodė tyrimas, per pastarąjį mėnesį institucijų vertinimai nepakito.
Sociologė: V. Matijošaičiui susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą bus sunku
„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė teigia, kad vis didėjantis V. Matijošaičio nepalankus vertinimas neabejotinai yra nulemtas to, kad visuomenės neįtikimo Kauno mero pasiaiškinimai, kodėl, Kremliui pradėjus karą Ukrainoje, nėra įmanoma numatyti terminų, kada jo įkurta „Vičiūnų grupė“ sustabdys verslą Rusijoje. Taip pat, pasak sociologės, prie neigiamo V. Matijošaičio vertinimo greičiausiai prisidėjo ir didelio masto korupcijos skandalas Kauno savivaldybėje.
„Kadangi anksčiau viešoje erdvėje gan ilgą laiką apie V. Matijošaitį nelabai buvo kalbama, o per pastaruosius kelis mėnesius įvyko ir korupcijos skandalas savivaldybėje, ir prasidėjus karui Ukrainoje buvo nuolat keliami klausimai dėl jo verslo Rusijoje, buvo ir mitingai, ir protestai, reiškė gyventojai savo nuomonę tais klausimais, tai negalėjo neatsiliepti vertinimui“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
Sociologė atkreipia dėmesį, kad tiek dėl korupcijos skandalo Kaune, tiek dėl V. Matijošaičio ir jo šeimos verslo Rusijoje visuomenei į kylančius klausimus taip ir nebuvo aiškiai atsakyta.
„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Nepasibaigė dar tas procesas, tie klausimai dar neišspręsti. Buvo tam tikrų paaiškinimų, bet didelė dalis visuomenės reiškė nuomonę, kad jis turėtų uždaryti verslą Rusijoje, o kadangi to rezultato kol kas nėra, tai kiekvieną mėnesį V. Matijošaičio reitingas po truputį ir mažėja“, – sakė R. Ališauskienė.
„Dalis žmonių iškart sureagavo ir nusivylė V. Matijošaičiu, todėl Kauno mero reitingas smuko iškart. Kadangi ta tema neišnyko: tie kas dar abejojo, laukė paaiškinimo, kurio negavo, jie taip pat blogiau pradėjo vertinti V. Matijošaitį. Todėl kiekvieną mėnesį Kauno mero reitingas šiek tiek ir mažėja“, – pridūrė ji.
R. Ališauskienė atkreipia dėmesį, kad iki savivaldos rinkimų dar liko beveik metai, todėl, pasak jos, tai teoriškai pakankamas laikas susigrąžinti gyventojų palankumą. Visgi, sociologės teigimu, svarbu įvertinti ir tai, kad verslo Rusijoje tema karo Ukrainoje kontekste visuomenės vertinama labai jautriai. Todėl „Baltijos tyrimų“ vadovė mano, kad V. Matijošaičiui susigrąžinti buvusį visuomenės palaikymą bus sudėtinga.
„Yra toks fenomenas kaip visuomenės pripratimas. Viena vertus, jeigu kažkokia neigiama informacija ilgą laiką tęsiasi, tai paskui į ją taip jau labai nereaguojama. Kita vertus, kadangi tai yra labai aktualus ir emociškai jautrus klausimas, ypač karo kontekste, tai žmonės to nepamiršta. Galbūt jei nebeatsimena visų detalių, bet vis tiek neigiamo vertinimo šleifas išlieka. Tai manyčiau, kad sunku bus V. Matijošaičiui susigrąžinti pasitikėjimą“, – svarstė ji.
Apklausa vyko 2022 m. balandžio 13 – 28 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, vasario 1 d. (dpa-ELTA). Vokiečiai vis dažniau Rusiją ir Kiniją laiko valstybėmis, kurios kelia grėsmę pasaulio taikai, tačiau vis dėlto jiems labiau rūpi infliacija, rodo nauja kasmetinė visuomenės apklausa.
2022 metų saugumo ataskaitą antradienį paskelbė Allensbacho nuomonės tyrimų institutas ir Strategijos ir aukštosios lyderystės centras.
Apklausos rezultatai rodo, kad vokiečių, manančių, jog Rusija kelia didelę grėsmę, skaičius per metus išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 32 iki 66 procentų. Tačiau šalies rytuose šis skaičius yra gerokai mažesnis – čia jis siekia 45 proc.
Šiuo metu apie 60 proc. šalies piliečių mano, kad Kinija kelia pavojų saugumui. Prieš metus taip manė tik 46 proc. kasmetinės apklausos dalyvių.
Šiaurės Korėja, Afganistanas ir Iranas dabar vokiečiams atrodo kiek mažiau grėsmingi. Prieš dvejus metus atliktoje apklausoje Rusija buvo penktoje vietoje, o Iranas, JAV, Šiaurės Korėja ir Turkija buvo vertinamos kaip didesnės grėsmės taikai.
Parama Vokietijos kariuomenei šiek tiek išaugo, nepaisant problemų dėl ginkluotės projektų ir kelių dešiniojo sparno ekstremizmo skandalų.
Allensbacho instituto teigimu, 79 proc. gyventojų yra įsitikinę, kad Bundesveras reikalingas, o tai 6 procentiniais punktais daugiau nei 2019 metais.
Sausio 6-20 dienomis atliktos apklausos duomenimis, šiuo metu 70 proc. piliečių yra sunerimę dėl augančių kainų.
Klimato kaita šiuo metu labai jaudina 54 proc. gyventojų, rodo apklausa.
Petro Porošenko. EPA – ELTA nuotr.
Kijevas, gruodžio 23 d. (AFP-ELTA). Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį neatvyko į apklausą pas pareigūnus, tiriančius jam mestus kaltinimus išdavyste, nes jis tariamai padėjo prorusiškiems separatistams parduoti anglis Kijevui.
56 metų buvęs prezidentas šią savaitę buvo paskelbtas įtariamuoju tyrime dėl išdavystės ir kaltinamas 2014-2015 metais padėjęs separatistams, kontroliuojantiems du nuo Ukrainos atplėštus rytinius regionus, parduoti anglis Ukrainos sostinei maždaug už 1,5 mlrd. grivinų (49 mln. eurų).
P. Porošenka, kuris šiuo metu yra kaimyninėje Lenkijoje ir žada grįžti į Ukrainą sausio mėnesį, „neatvyko“ į apklausą, „nes neprivalėjo“ to daryti, naujienų agentūrai AFP sakė jo advokatas Ilja Novikovas. Petro Porošenko. EPA – ELTA nuotr.
I. Novikovas teigė, kad Valstybinio tyrimų biuro šaukimas „parengtas ne pagal įstatymą ir nėra teisiškai įpareigojantis“.
Pareigūnai pranešė, kad tiria dešimtis įtariamų nusikaltimų, kuriuose, jų manymu, galėjo dalyvauti P. Porošenka. Jei jis bus pripažintas kaltu išdavystės byloje, jam grėstų iki 15 metų kalėjimo.
P. Porošenka neigė bet kokius nusikaltimus, sakydamas, kad kaltinimai „peržengia raudoną liniją“. Jo artimas sąjungininkas, buvęs parlamento pirmininkas Oleksandras Turčynovas sakė, kad tyrimas yra „dar viena byla, sukurpta tiesioginiu dabartinio prezidento nurodymu“.
Vakarų valstybių ambasados antradienį pareiškė, kad seka procesą, ir paragino užtikrinti nepriklausomą teismą.
„Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Baigiantis politinių įtampų ir ginčų dėl vertybinių klausimų nestokojusiems 2021-iesiems, šalies gyventojai įvardijo visuomenės veikėjus, kuriais pasitiki labiausiai. Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos, nors lyderystę pasitikėjimo reitinge prezidentas Gitanas Nausėda išlaikė visus metus, gyventojų pasitikėjimas juo sumenko labiausiai.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ lapkričio 16–gruodžio 2 dienomis atliko apklausą, respondentų prašydama pasakyti, kuriais šalies visuomenės veikėjais jie pasitiki labiausiai. Tyrimo metu pavardes respondentai minėjo patys.
Iš viso lapkričio mėnesį respondentai paminėjo 111 visuomenės veikėjų. Prieš 3 mėnesius analogiškoje apkalusioje gyventojai nurodė 99 asmenis. Apie ketvirtadalį respondentų (26 proc.) neatsakė į šį klausimą arba tvirtino, kad nėra tokių visuomenės veikėjų, kurie būtų verti jų pasitikėjimo.
Per metus labiausiai sumažėjo pasitikėjimas prezidentu G. Nausėda
Kaip parodė pastarosios apklausos, baigiantis metams visuomenė ir toliau labiausiai pasitiki prezidentu Gitanu Nausėda. Tokią nuomonę šių metų lapkritį pareiškė 14,6 proc. respondentų. Tačiau lyginant šiuos duomenis su apklausomis, darytomis trimis mėnesiais anksčiau, pasitikinėjimas prezidentu yra 4 procentiniais punktais mažesnis – rugpjūčio mėnesį 18,6 proc. gyventojų teigė pasitikį šalies vadovu. Tuo tarpu žvelgiant besibaigiančių 2021-ųjų kontekste visuomenės pasitikėjimo prezidentu pokyčiai dar didesni. Per 12 mėnesių pasitikėjimas G. Nausėda sumenko 9,2 procentinio punkto – 2020 m. lapkritį prezidentu pasitikėjo 23,8 proc. gyventojų.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis rikiuojasi antroje pasitikėjimo reitingo lentelės vietoje. Buvusiu premjeru pasitiki 9 proc. gyventojų. Priešingai nei prezidento atveju, pokyčiai šio politiko reitinge nedideli: prieš metus S. Skverneliu pasitikėjo 8,8 proc. respondentų, 2021 m. rugpjūtį tokių buvo 7,2 proc.
Trečias reitinge – kadenciją baigęs Valdas Adamkus. Pastarųjų „Baltijos tyrimų“ duomenimis, V. Adamkumi pasitiki 8,2 proc., trimis mėnesiais anksčiau pasitikėjimas siekė 7,9 proc., o prieš metus 5,4 proc.
Tarp didesnį pasitikėjimą turinčių asmenybių yra ir premjerė Ingrida Šimonytė. Prieš metus I. Šimonyte pasitikėjo 10,5 proc. respondentų, 2021 m. rugpjūtį pasitikėjimas siekė 8,1 proc., o šių metų lapkričio pabaigoje – 7,9 proc.
Per metus labiausiai augo pasitikėjimas socialdemokratų pirmininke Vilija Blinkevičiūte. Pastarųjų apklausų duomenimis, LSDP pirmininkė reitinge dalinosi 5-6 vietas su kadenciją baigusia prezidente Dalia Grybauskaite. Prieš metus respondentai, paklausti, kuriais visuomenės veikėjais pasitiki labiausiai, vos 1,2 proc. paminėjo V. Blinkevičiūtės pavardę. Tuo tarpu šių metų vasaros pabaigoje ir lapkričio mėnesį tokių jau buvo 7,4 proc.
Lapkričio mėnesio apklausų duomenimis, prezidente D. Grybauskaite taip pat pasitiki 7,4 proc. gyventojų. Per metus šis rezultatas nė kiek nepasikeitė. Tiesa, per pastaruosius tris mėnesius pasitikėjimas dešimt metų šaliai vadovavusia politike sumenko beveik 3 procentiniais punktais (rugpjūtį pasitikėjo 10,3 proc. gyventojų). Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Didžiausią pasitikėjimą turinčių visuomenės veikėjų sąraše ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Naujausių apklausų duomenimis, šia politike pasitiki 4,2 proc. gyventojų, šių metų vasaros pabaigoje tokių buvo 2,6 proc., o prieš metus 2,7 proc.
Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu pasitiki 3,3 proc. respondentų. Pasitikėjimas Kauno meru prieš metus siekė 3,3 proc., o šių metų vasaros pabaigoje 4 proc.
Dešimtuką užbaigia partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (pasitiki 3,2 proc., prieš metus pasitikėjimas buvo 1,8 proc.) ir Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (3,1 proc., prieš metus pasitikėjimas buvo 4,1 proc.).
Už dešimtuko ribų – gausiausias frakcijas Seime turinčių partijų lyderiai. „Valstiečių“ pirmininku Ramūnu Karbauskiu pasitiki 2,9 proc. (prieš metus 2,9 proc.), konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu 2,6 proc. (prieš metus 3,5 proc.).
2021-aisiais politikų reitingams įtaką darė visuomenės susipriešinimas
„Baltijos tyrimų“ direktorės Rasos Ališauskienės teigimu, vienas iš ryškesnių pastaraisiais metais įtaką šalies politikų reitingams dariusių veiksnių buvo visuomenės susipriešinimas dėl jautrių ir vertybinių klausimų. Jos manymu, tai yra ir viena iš priežasčių, kodėl per metus pasitikėjimas prezidentu sumenko kone dešimt procentinių punktų.
Tačiau sociologė pažymi, kad tai neigiamai atsiliepė ne tik prezidento reitingams. Per metus buvo galima stebėti ir didėjantį nusivylimą valdančiaisiais politikais – ypač tais, kurie užėmė aiškią laikyseną įtampą kėlusiais klausimais, kaip Stambulo konvencija, partnerystės įstatymas, vaikų vakcinavimas, galimybių pasas ir t.t. Pavyzdžiui, nors pasitikėjimo reitingo rodikliai ties I. Šimonytės pavarde keitėsi nežymiai, R. Ališauskienės teigimu, kitos „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodo, kad premjerę palaikančios gyventojų gretos retėjo. Sociologė priminė, kad prieš metus palankiai I. Šimonytę vertinančių buvo 20 procentinių punktų daugiau nei šių metų lapkritį. Taigi per pirmuosius vadovavimo Vyriausybei metus politikės palankus vertinimas sumažėjo nuo 48 proc. iki 28 proc.
R. Ališauskienė sutiko, kad pastaruosius metus visuomenę lydėjusi poliarizacija dėl vertybinių ar pandemijos valdymo klausimų buvo kur kas aštresnė nei kad buvo 2020-aisias. Dvikova iki pergalės. Vytauto Visocko nuotr.
„Anksčiau visuomenės grupių nuomonės skyrėsi, tačiau vertybiniai skirtumai buvo daugiau „po antklode”, jie neišlįsdavo į paviršių. Kitaip tariant, anksčiau viskas buvo daugiau žmonių galvose, mažiau elgesyje ir saviraiškoje. Dabar viskas išryškėjo viešojoje erdvėje, matėme protestus ir maršus, o jei kalbėtume apie naujausius įvykius – įvyko net Seime apsistumdymai. Taigi nuomonių skirtumas išeina į elgesio lygį ir dėl to galbūt aiškiau matosi ir palaikymo skirtumai“, – teigė R. Ališauskienė.
„To anksčiau nesimatė. Juk pastaraisiais metais vyko ne tik šeimų maršas, bet ir diskusijos dėl Stambulo konvencijos, vaikų skiepijimo, galimybių paso. Visais šiais klausimais yra ekstremaliai priešingos nuomonės. Ir nėra taip, kad vieną nuomonę palaikytų tik visuomenės mažuma“, – sakė R. Ališauskienė. Priešais Lietuvos Karaliaus Gedimino paminklą – improvizuotos viduramžių kautynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.
Sekant sociologės aiškinimu, būtent šių įtampas kėlusių diskusijų kontekste mažėjo pasitikėjimas G. Nausėda, kuris nevengė reikšti savo nuostatų jautriais, visuomenėje ažiotažą kėlusiais klausimais.
„Per šiuos metus kai kuriais klausimais Nausėda daugiau rodė savo poziciją. Ir ji ne visai visuomenei patiko. Tačiau toks savo pozicijos rodymas atsiliepė visiems – valdantiesiems taip pat“,– konstatavo „Baltijos tyrimų“ direktorė. Pasak jos, dėl laikysenos minėtų klausimų atžvilgiu bent jau reitingų prasme nudegė ir valdančiosios daugumos lyderiai. Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Tam tikra išimtis yra nebent socialdemokratų pirmininkė V. Blinkevičiūtė. R. Ališauskienės teigimu, ji kilusiomis priešpriešomis tarsi pasinaudojo auginant savo populiarumo reitingus.
„Šiame kontekste atsiranda Blinkevičiūtė, kuri savo aiškios pozicijos kaip ir nereiškia. Ir kadangi jos pareigos yra tarsi būti partijos vadove online iš Briuselio, tai tas jos pasirinktas komunikavimo būdas daliai visuomenės, kuri nenori konfrontacijos, patiko“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa vyko 2021 m. lapkričio 16 – gruodžio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Lietuvos spaudos kioskas. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Naujausių apklausų duomenimis, per pastaruosius metus ženkliausiai sumažėjo gyventojų pasitikėjimas žiniasklaida. Taip pat krito pasitikėjimas Vyriausybe, Seimu ir Prezidentūra.
Kaip rodo ELTA užsakymu lapkričio 16 – gruodžio 2 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, lyginant su pastarųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos žiniasklaida pasitikinčių gyventojų dalis sumažėjo 12 procentinių punktų (nuo 56 proc. iki 44 proc.). Taip pat 9 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Vyriausybe (nuo 43 proc. iki 34 proc.) ir Seimu (nuo 31 proc. iki 22 proc.), 8 procentiniais punktais per šį laikotarpį sumažėjo ir pasitikinčių Prezidentūra (nuo 72 proc. iki 64 proc.).
2021 m. lapkričio mėnesį vykusi apklausa parodė, kad 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai kaip ir prieš mėnesį labiausiai pasitiki šiomis 3 institucijomis: Bažnyčia (68 proc. pasitiki ir 23 proc. nepasitiki), Prezidento institucija (64 proc. pasitiki ir 29 proc. nepasitiki) bei savivaldybėmis (58 proc. pasitiki ir 35 proc. nepasitiki).
Daugiau nei pusė apklaustų gyventojų nepasitiki Lietuvos žiniasklaida (44 proc. pasitiki ir 53 proc. nepasitiki), Vyriausybe (34 proc. pasitiki ir 63 proc. nepasitiki) ir Seimu (22 proc. pasitiki ir 74 proc. nepasitiki).
Tuo tarpu lyginant su prieš mėnesį vykusia apklausa, 6 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki savivaldybėmis (nuo 64 proc. iki 58 proc.), 3 procentiniais punktais pablogėjo Lietuvos žiniasklaidos vertinimas (nuo 47 proc. iki 44 proc.), o 4 procentiniais punktais per mėnesį padaugėjo pasitikinčių Vyriausybe (nuo 30 proc. iki 34 proc.).
Apklausa vyko 2021 m. lapkričio 16 – gruodžio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Krymo pusiasalis – tai Ukraina
Didžioji dauguma rusų pritaria Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijai ir nemano, kad Rusija pažeidė tarptautinius susitarimus, kai ėmėsi veiksmų 2014 metais, rodo nepriklausomos apklausos rezultatai, kuriuos paskelbė „The Moscow Times“.
Agentūros „Levada Center“ apklausos duomenimis, 86 proc. respondentų pritaria aneksijai, 71 proc. respondentų nemano, kad veiksmai buvo neteisėti, ir tik 9 proc. atsakė, kad tai neteisėta.
Rusija 2014 metais aneksavo Krymą, o netrukus Rytų Ukrainoje prasidėjo karas tarp Ukrainos kariuomenės ir Rusijos remiamų separatistų.
