Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Palankiausiai visuomenė vertina šalies prezidentus bei krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, nepalankiausiai – užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, skelbia portalo LRT užsakymu bendrovės „Baltijos tyrimai“ lapkričio pabaigoje atlikta gyventojų nuomonės apklausa.
Palankiausiai lapkričio mėnesį apklausoje dalyvavę gyventojai įvertino kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų (palankiai 80 proc., nepalankiai 11 proc.). Antrojoje vietoje respondentai reitinguoja prezidentą Gitaną Nausėdą (palankiai 69 proc., nepalankiai 25 proc.).
Trečiojoje visuomenės veikėjų reitingų lentelės vietoje atsidūrė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas (palankiai 58 proc., nepalankiai 28 proc.), ketvirtojoje – kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (palankiai 58 proc., nepalankiai 35 proc.).
Tuo tarpu prasčiausiai vertinamų visuomenės veikėjų trejetuke Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis (palankiai 17 proc., nepalankiai 75 proc.), Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė (palankiai 15 proc., nepalankiai 78 proc.) ir konservatorių lyderis G. Landsbergis (palankiai 15 proc., nepalankiai 80 proc.).
LRT skelbiama apklausa lapkričio 17 – gruodžio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1015 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Stipruoliai. Slaptai.lt foto
Daugiau nei pusė gyventojų mano, kad ekonominė padėtis Lietuvoje per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo. Keturi iš dešimties šalies gyventojų mano, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu blogėjo. Ekonomisto Mariaus Dubnikovo teigimu, pesimistinis gyventojų vertinimas yra labiau emocinio negu finansinio pobūdžio išraiška.
Naujienų agentūros ELTA rugpjūčio 20–31 dienomis atliktos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ duomenimis, rugpjūčio pabaigoje 7 proc. apklaustųjų manė, kad per pastaruosius 2 mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, trečdalis (33 proc.) respondentų atsakė, kad ji nepasikeitė, 7 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Lyginat šių metų balandį vykusios apklausos rezultatus, gyventojų vertinimai apie Lietuvos ekonominę situaciją nesikeitė, o lyginant su tyrimu prieš metus vertinančių ekonominę padėtį kaip blogėjančią padaugėjo 6 procentiniais punktais.
Šalies ekonominę padėtį blogiau už kitus vertina gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu bei su vidutinėmis (800–1 400 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, bedarbiai, namų šeimininkės, darbininkai ir ūkininkai.
Pastebinčių finansinės padėties pagerėjimą sumažėjo 9 procentiniais punktais
Per tyrimą paaiškėjo, kad tik vienas iš dvidešimties apklaustų gyventojų savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią (lyginant su apklausa prieš 2 mėnesius). 52 proc. respondentų nurodė, kad ji pastaruoju metu nepasikeitė, o 41 proc. šalies gyventojų mano, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu blogėjo. 2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Lyginant su šių metų balandį atlikta apklausa, gyventojų vertinimai pakito nežymiai – 3 procentiniais punktais sumažėjo nurodžiusių, kad šeimos finansinė padėtis pagerėjo, o lyginant su gyventojų atsakymais prieš metus finansinės padėties pagerėjimas sumažėjo 9 procentiniais punktais.
Blogėjančią finansinę padėtį pastaruoju metu dažniau nurodė kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, respondentai su mažiausiomis bei vidutinėmis šeimos pajamomis per mėnesį, darbininkai, ūkininkai ir bedarbiai, namų šeimininkės, dirbantys privačiame sektoriuje, lenkų tautybės gyventojai.
Kad šeimos finansinė padėtis per 2 mėnesius nepasikeitė, dažniau atsakė vyresni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (daigiau kaip 1 400 eurų). Šį variantą taip pat dažniau rinkosi vadovai, specialistai, tarnautojai ir besimokantis jaunimas, dirbantys valstybiniame sektoriuje, dešiniųjų pažiūrų respondentai.
Ekonomistas Marius Dubnikovas Eltai sakė manąs, kad pagrindinė priežastis, kodėl prastėja ekonominės padėties vertinimas, yra COVID-19 aplinka, nes ribojimai, užsitęsusi situacija su koronavirusu lemia nevisiškai adekvatų situacijos vertinimą.
„Iš tiesų atlyginimai padidėjo akivaizdžiai, taip buvo ir pastaruosius dvejus metus. Tokiam pesimistiniam vertinimui, kad ekonominė situacija pablogėjo net pusei žmonių, greičiau yra emocinio pobūdžio negu realiai finansinė. Tikriausiai žmonės yra pavargę nuo naujienų srauto, kuris yra ganėtinai negatyvus, t. y. pradedant koronavirusu, baigiant pabėgėliais, geopolitinėmis įtampomis su įvairiomis šalimis. Manyčiau, kad tas svoris, kuris yra ant gyventojų pečių, daro savo, nes žmonės ir uždirba daugiau, nors šalyje yra didžiausias dirbančių užimtų žmonių skaičius istorijoje, Vadinasi, apskritai ekonominė padėtis yra geresnė negu buvo prieš pandemiją, – teigė M. Dubnikovas.
Apklausa vyko 2021 m. rugpjūčio 20–31 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1 006 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Laisvų vietų politikoje nėra. Slaptai.lt nuotr. Per tris mėnesius sumažėjo visų svarbiausių valstybės institucijų vadovų: prezidento, Vyriausybės, Seimo pirmininkės vertinimai, tai rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 20 – 31 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.
Tuo metu dviejų politikų – Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir premjerės Ingridos Šimonytės vertinimai šių metų rugpjūtį yra patys prasčiausi nuo tada, kai apklausose jie pradėti vertinti.
Per šiuos 3 mėnesius visuomenė palankiau ėmė vertinti tik dvi kadencijas Lietuvai vadovavusią prezidentę Dalią Grybauskaitę ir opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė dr. Ainė Ramonaitė sako, kad tokios tendencijos yra rimtas signalas dabartinei valdančiajai daugumai.
„Daugelis apklausų rodė panašų vaizdą, kad reitingų kritimas yra didelis. Čia yra kuo susirūpinti dabartinei Vyriausybei“, – Eltai apklausos rezultatus komentavo A. Ramonaitė.
Lyginant su gegužės pabaigoje vykusia apklausa, labiausiai (18 proc.) sumažėjo gyventojų dalis, kurie palankiai vertina sostinės merą R. Šimašių, o dar santykinai daugiau už kitus sumažėjo palankiai vertinančių trijų svarbiausių valdžios institucijų vadovus – prezidentą Gitaną Nausėdą (palankiai vertinančių sumažėjo 12 procentinių punktų), premjerę Ingridą Šimonytę (9 proc.) bei Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen (7 proc.).
Per šį laikotarpį 6 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių eurokomisarą Virginijų Sinkevičių ir sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, 5 procentiniais punktais sumažėjo teigiamai vertinančių Seimo narį Aurelijų Verygą, žurnalistą Andrių Tapiną bei Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą, o 4 procentiniais punktais pablogėjo dar 5 politikų vertinimas (Sauliaus Skvernelio, Ramūno Karbauskio, Gabrieliaus Landsbergio, Aušrinės Armonaitės bei Valdemaro Tomaševskio).
Smarkiai sumenko R. Šimašiaus palankus vertinimas: priežastis labai konkreti
Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Labiausiai per paskutinius mėnesius blogėjo šalies gyventojų nuomonė apie R. Šimašių. Lyginant su gegužės mėnesiu, palankiai jį vertinančių sumažėjo 18 procentinių punktų bei vertinančių nepalankiai padaugėjo net 22 procentiniais punktais (2021 m. gegužę 39 proc. jį vertino palankiai ir 47 proc. nepalankiai). Iki tol geriausiai R. Šimašių šalies gyventojai buvo įvertinę 2015 m. balandį (tada jį palankiai vertino 61 proc. ir nepalankiai 18 proc.).
VU TSPMI politologės nuomone, konkreti tokio vertinimo priežastis yra po R. Šimašiaus vestuvių su architekte Gilma Teodora Gylyte kilę klausimai dėl galimo interesų konflikto.
„Turbūt tai susiję su ta istorija dėl vedybų ir po to iškilusiais klausimais dėl interesų konfliktų. Aišku, čia galima bandyti ieškoti ir kitų priežasčių, kaip Laisvės partija. Bet spėčiau, kad čia vis tiek ta priežastis tokia pakankamai banali ir konkreti“, – įsitikinusi A. Ramonaitė.
Neigiamas I. Šimonytės vertinimas prasčiausias nuo 2008-2012 m. finansų krizės laikų
Ministrės pirmininkės I. Šimonytės blogiausi iki šiol stebėti vertinimai buvo 2011 m. gruodžio mėnesį (tada ją 28 proc. vertino palankiai ir 61 proc. nepalankiai), o šių metų vasaros pabaigoje apklausti gyventojai šią politikę įvertino dar prasčiau (26 proc. palankiai ir 67 proc. nepalankiai). Palankiausiai I. Šimonytė buvo vertinama 2016 m. lapkritį, kai daugiau nei pusė (53 proc. ) apklaustų gyventojų ją vertino palankiai ir trys iš dešimties (29 proc. ) nepalankiai.
Pasak A. Ramonaitės, toks I. Šimonytės vertinimas kur kas labiau susijęs ne su migrantų krize ir COVID-19 pandemija, tačiau su valdančiųjų reakcija į pastaraisiais mėnesiais šalyje vykusius protestus.
„Aišku, viena vertus, tos dvi krizės susidėjo, bet čia turbūt yra rimtesnė problema: tie protestai, kurie vyko, tebevyksta, jie atspindi šitą situaciją, nes tai nėra kelių žmonių, kurie atėjo, nuomonė, bet vis dėlto išreiškiantys ir platesnį nepasitenkinimą Vyriausybės veikla“, – svarstė politologė. Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.
„Bijau, kad čia viena iš pagrindinių problemų gal ir yra nelabai teisingas atsakas į tuos protestus. Per tuos paskutinius mėnesius, objektyviai žiūrint, niekas čia kažkaip nepakito, nepablogėjo situacijos valdymas, bet pablogėjo žmonių supratimas apie Vyriausybę dėl neteisingai pozicionuojamo santykio su visuomene“, – pridūrė ji.
Palankaus Prezidentūros vertinimo mažėjimą galėjo lemti G. Nausėdos blaškymasis
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Kaip parodė 2021 m. rugpjūčio antroje pusėje vykusi apklausa, 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis 3 institucijomis: bažnyčia (71 proc. ), Prezidento institucija (61 proc. ) bei savivaldybėmis (57 proc. ). Kaip ir anksčiau, mažiausiai gyventojai pasitiki Lietuvos Vyriausybe (27 proc. pasitiki ir 68 proc. nepasitiki) ir Lietuvos Seimu (18 proc. pasitiki ir 78 proc. nepasitiki).
Lyginant su prieš 3 mėnesius vykusia apklausa (2021 m. gegužę), nepasikeitė tik bažnyčios vertinimas, o visų kitų institucijų vertinimai pablogėjo. Labiausiai (13 procentinių punktų) sumažėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki Prezidento institucija (nuo 74 proc. iki 61 proc. ), 10 procentinių punktų per šį laikotarpį sumažėjo pasitikinčių Lietuvos Vyriausybe (nuo 37 proc. iki 27 proc. ) ir Lietuvos žiniasklaida (nuo 52 proc. iki 42 proc. ), o 7 procentiniais punktais pablogėjo Seimo vertinimas (nuo 25 proc. iki 18 proc.).
Tai, kad sumažėjo tiek paties prezidento G. Nausėdos, tiek Prezidentūros teigiamas vertinimas, VU TSPMI politologė priežastis įžvelgia šalies vadovo užimtoje pozicijoje visuomenę pastaraisiais mėnesiais skaldžiusiais klausimais.
„Iš paties prezidento jaučiasi blaškymosi, kurią pusę palaikyti. Bet aišku, jam šia prasme yra sunkiau dėl to, kad kai visuomenė yra šitaip susiskaldžiusi, o prezidento reitingai paprastai būna iš principo didesni negu Vyriausybės, o palankus vertinimas būna toks platesnis iš visokių politinių jėgų, nepriklausomai ideologinių pažiūrų. Tai dabar šitoje situacijoje įtikti abiems konfliktuojančioms pusėms yra faktiškai neįmanom. Arba tu netinki vienai arba kitai, arba abiems iš karto, nes neaišku, kurioje pusėje esi“, – aiškino A. Ramonaitė.
Palankiausiai vertinami visuomenės veikėjai
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2021 m. rugpjūčio pabaigoje vykusi apklausa parodė, kad suaugę Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina Prezidentą Valdą Adamkų (82 proc. ), o 3 visuomenės veikėjus palankiai įvertino daugiau nei pusė apklaustų gyventojų: Prezidentę D. Grybauskaitę (62 proc. ), prezidentą G. Nausėdą (60 proc. ) bei LSDP pirmininkę V. Blinkevičiūtę (56 proc. ). Dar 4 politikais bei visuomenės veikėjais gyventojai labiau pasitiki, nei nepasitiki (Visvaldas Matijošaitis, Virginijus Sinkevičius, Saulius Skvernelis ir Remigijus Žemaitaitis), o likusius visuomenės veikėjus gyventojai vertina daugiau nepalankiai, nei palankiai.
Nepalankiausiai vertinami politikai
Nepalankiausiai (nepalankiai juos įvertino šeši iš dešimties ar daugiau apklaustųjų) šių metų vasaros pabaigoje Lietuvos gyventojai įvertino šiuos 9 politikus – Aušrinę Armonaitę (nepalankiai vertina 77 proc. ), Gabrielių Landsbergį (74 proc. ), Vytautą Landsbergį (72 proc. ), R. Šimašių (69 proc. ), Arūną Dulkį (68 proc. ), I. Šimonytę (67 proc. ), Valdemarą Tomaševskį (65 proc. ), Petrą Gražulį (63 proc. ) ir Ramūną Karbauskį (59 proc.).
Apklausa vyko 2021 m. rugpjūčio 20 – 31 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1006 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Nepaisant viešai skelbiamų apklausų rezultatų, prognozuojančių santykinai prastą jo pasirodymą po savaitės vyksiančiuose rinkimuose, JAV prezidentas Donaldas Trumpas toliau tiki savo pergale. „Tikros apklausos rodo, kad aš laimėsiu“, – rašė D. Trumpas antradienį tviteryje.
JAV prezidentas viešais skelbiamas apklausas dažnai vadina suklastotomis, jos esą yra bevertės. Rinkimų kampanijos štabai paprastai užsako ir savo apklausas, kurių rezultatai neviešinami. Viename rinkimų kampanijos renginyje Pensilvanijoje D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad, remiantis „tikromis apklausomis“, jis labai „lengvai“ laimės rinkimus.
Apklausos rodo, kad respublikonas prieš lapkričio 3 dieną vyksiančius rinkimus šalies mastu smarkiai atsilieka nuo savo varžovo demokrato Joe Bideno. Tačiau dėl sudėtingos rinkimų sistemos, kurioje svarbų vaidmenį vaidina valstijos, apklausų rezultatais aklai tikėti negalima. Vis dėlto ir apklausos vadinamosiose svyruojančiose valstijose rodo J. Bideno pranašumą.
Galvosūkis. Slaptai.lt nuotr.Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt nuotr.
„Delfi“ šeštus metus skelbiamame šalies įtakingiausių politikų sąraše, ekspertų balsais, garbingiausią vietą šiemet pelnė premjeras Saulius Skvernelis, pernai apklausoje buvęs trečias. Antroje vietoje liko valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Prezidentas Gitanas Nausėda per metus pakilo viena pozicija aukščiau – į trečią vietą.
Ketvirtoje, penktoje ir šeštoje vietose – buvę šalies vadovai Vytautas Landsbergis, Dalia Grybauskaitė ir Valdas Adamkus. Iš karto po jų – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, ir partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Dešimtuką užbaigia Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Pernai pirmajame trejetuke, pagal šią apklausą, buvo D. Grybauskaitė, R. Karbauskis ir S. Skvernelis.
Elito grupės apklausą atlikusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas sakė, kad jam rezultatai buvo gana netikėti.
„Po šito karantino, kai visose žiniasklaidos priemonėse šmėžavo sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, premjeras S. Skvernelis, kartkartėmis – finansų ministras Vilius Šapoka, maniau, kad jie dar aukščiau pakils. Tačiau apklausa buvo atliekama jau vasarą, ir žmonės manė, kad yra ir įtakingesnių žmonių už pirmuosius žaidėjus pandemijos atveju“, – „Delfi“ sakė G. Sarafinas. VAD pareigūnai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visuomenė įtakingiausiu politiku antrus metus iš eilės laiko prezidentą G. Nausėdą. Jis surinko 45 proc. respondentų balsų.
Antroje vietoje atsidūrė S. Skvernelis su 37,2 proc. respondentų balsų, trečioje – sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, kurį prie įtakingiausių politikų priskyrė 30,2 proc. apklaustųjų.
V. Adamkus, pagal visuomenės nuomonės apklausą, tarp įtakingiausių šiemet ketvirtas. Penktoje vietoje – R. Karbauskis, šeštoje – kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė.
Įdomu, kad, pagal visuomenės nuomonės apklausą, turint mintyje paklaidą, iš esmės susilygino Vytauto ir Gabrieliaus Landsbergių įtakos vertinimai. Devintoje vietoje buvo I. Šimonytė. Dešimtuką užbaigia Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pernai, pagal visuomenės apklausą, pirmajame trejetuke buvo G. Nausėda, D. Grybauskaitė ir V. Adamkus.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Irmina Matonytė nesureikšmino G. Nausėdos skirtumo pagal visuomenės ir pagal ekspertų nuomonę.
„Tikriausiai čia labai didelio skirtumo nėra, nes ar tai būtų pirma, ar trečia vietos, vis tiek galima sakyti, kad jos yra prizinės. Bet tą skirtumą tikriausiai galima paaiškinti politinio gyvenimo sampratų skirtumu. Ekspertai, į šitą anketą atsakinėdami ir tikriausiai bendrai į politiką ir įtaką politikoje žiūri per politinį procesą ir asmens svorį sprendimų priėmime. (…) Lechas Kačynskis ir Valdas Adamkus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
O gyventojai galvoja daugiau apie politinį gyvenimą kaip tokį – ne tiek apie politinį procesą, bet apie politinį gyvenimą, kuriame yra vertybės, autoritetas, įtaka, valstybingumo atspindžiai. Tai yra platesnė samprata, susijusi ne tik su sprendimais, kurie yra čia ir dabar, bet ir su valstybės tapatybe ir įvaizdžiu“, – „Delfi“ aiškino I. Matonytė.
Tyrimas kasmet vykdomas dviem kryptimis – apklausiama ne tik visuomenė, bet ir savo sričių ekspertai.
Septynių dalių ciklas atskleidžia, kas mūsų šalyje yra įtakingiausi politikai, verslininkai ir ekonomistai, tarnautojai ir pareigūnai, visuomenininkai, žiniasklaidos bei popkultūros atstovai, rašo „Delfi“.
Daugelis amerikiečių jau žino, už ką jie balsuos per prezidento rinkimus, įvyksiančius lapkričio mėnesį, bet maždaug 13 proc. rinkėjų dar nepriėmė galutinio sprendimo. Tai rodo šeštadienį paskelbti televizijos kanalo NBC ir laikraščio „The Wall Street Journal“ užsakymu surengtos apklausos rezultatai.
Kaip nustatė sociologai, 13 proc. dar neapsisprendusių tyrimo dalyvių laikosi daugiausia nuosaikių politinių pažiūrų. Daugelis jų pritaria dabartinės Amerikos administracijos sprendimams ekonomikos srityje, bet kritikuoja jos darbą kitose sferose.
Šie rinkėjai neatmeta, kad gali paremti dabartinį JAV prezidentą Donaldą Trumpą arba labiausiai tikėtiną demokratų kandidatą Joe Bideną. Leidinys konstatuoja, kad rinkimų baigtis labai priklausys nuo to, kaip galiausiai balsuos ši palyginti nedidelė rinkėjų dalis.
Iš jau apsisprendusių rinkėjų 51 proc. ketina balsuoti už J. Bideną, 40 proc. – už D. Trumpą. JAV prezidento rinkimai įvyks lapkričio 3 d.
Apklausa buvo surengta liepos 9-12 dienomis, joje dalyvavo 900 JAV piliečių, turinčių teisę balsuoti.
Teisinga – klaidinga
Karantino nulemti gyvenimo būdo ir įpročių pokyčiai, daliai realaus gyvenimo persikėlus į technologijų pasaulį, vis tik sukūrė teigiamų patirčių. Karantinas pakeitė vartotojų lūkesčius prekių ženklams, taip pat nulėmė didžiosios dalies piliečių planus vasarą leisti Lietuvoje.
Tokius pirmuosius visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus išskiria žiniasklaidos planavimo agentūra „OPEN Agency“, vos prieš savaitę kartu su kūrybos agentūra „NEW“ inicijavę kampaniją „Remkis faktais“. Surinkti visuomenei rūpimus klausimus, paruošti klausimyną ir atlikti apklausą užtruko vos septynias dienas.
Net priverstiniai pokyčiai gali būti greiti ir teigiamai vertinami
„Šiuo metu visuomenė patiria savotišką šoko būseną, todėl tai, ką žinojome apie vartotojus, bent kurį laiką nebegalioja. Nuolatinis visuomenės nuomonės matavimas tampa svarbiausiu raktu į komunikacijos efektyvumą. Norime ne tik atkreipti dėmesį į patikimų duomenų bei faktų svarbą, bet ir realiu pavyzdžiu parodyti, kad visas hipotezes, abejones ar planuojamą reklamos kampaniją galima pasitikrinti nesudėtingai ir itin greitai. Greitis, faktai ir profesionali duomenų analizė yra bene svarbiausi kriterijai efektyviems sprendimams priimti“ ,– sako „OPEN Agency“ partneris, verslo vystymo vadovas Darius Budzinauskas.
Pasak jo, faktai neduoda atsakymų, bet juose slypi galimybės. Vienas iš drauge su rinkos duomenų bendrove „Norstat“ gegužės 11-13 d. atlikto reprezentatyvaus interneto vartotojų tyrimo rezultatų atskleidė, kad net 35 procentai apklaustųjų patenkinti nuotoliniu vaikų mokymu.
„Juk dar prieš pusmetį dauguma net neįsivaizdavo, kas yra nuotolinis mokymas, o šiandien netgi trečdalis visų Lietuvos tėvų tai vertina itin palankiai. Prekės ženklams tai rodo, kad vartotojas geba prisitaikyti ir netgi pamėgti visiškai naujas patirtis. Kartu – tai ir signalas švietimo sistemai, kad inovacijos šioje srityje yra labai teigiamai priimamos. Kita vertus, negalime ignoruoti ir fakto, kad likusiai visuomenės daliai reikia daugiau laiko pakeisti įpročius“, – komentuoja „OPEN Agency“ tyrimų ir analitikos skyriaus vadovė Rūta Baubinienė.
Pirkimo galia mažėja ar visgi žmonės tiesiog susitaupė?
Šis laikotarpis neretai lyginamas su 2008-ųjų ekonomine recesija. Prekių ženklai taip pat elgėsi gana simptomiškai: paskelbus karantino laikotarpį, per pirmąsias septynias savaites reklamos kampanijas sustabdė ar nutraukė daugiau kaip 30 proc. prekinių ženklų. Dalis sumažino komunikacijos apimtis. Tikėtina, dalis pradėjo taupymo programas, mažėjant vartotojų perkamajai galiai. Tačiau apklausos duomenys verčia abejoti, ar tikrai galime lyginti dvi gana skirtingas situacijas.
„Tyrimas parodė, kad beveik 40 proc. žmonių per šį laikotarpį dėl esančių fizinių apribojimų negalėjo įsigyti prekių ir paslaugų, tad susitaupė pinigų. Taigi, verslas, priėmęs sprendimą liautis komunikuoti, savotiškai ir toliau skatina vartotojus nekeisti atsiradusio įpročio nevartoti.
Svarbu ir tai, kad šis laikotarpis yra itin reikšmingas emocine prasme. Geri darbai, kaip ir neetiški sprendimai, įsimins ilgam. Rinkodaros bendruomenėje nuolat keliamas klausimas, apie ką prekės ženklai turėtų kalbėti šiuo sudėtingu laikotarpiu. Faktai rodo, kad didžioji dalis, net 80 proc. visuomenės labai teigiamai vertina tuos prekės ženklus, kurie rodo rūpestį ir savo indėlį mažinant neigiamas viruso pasekmes.
Akivaizdu, kad panašumas su ankstesnės krizės laikotarpiu yra nebent toks, kad laimės prekės ženklai, išlaikę ryšį su vartotojais ir atliepę jų emocinius lūkesčius“, – sako D. Budzinauskas.
Ar tikrai vasarą prekių ženklams reikia atostogų?
Reklamos industrijoje vasara paprastai yra mažesnio intensyvumo sezonas. Atostogų metu sumažėjus žiniasklaidos auditorijoms, vartotojams išvykus į kita šalis, reklamos kiekiai taip pat sumažėja. Pasak D. Budzinausko, prekės ženklai, vadovaudamiesi tik ankstesne patirtimi, dabartinėje situacijoje gali praleisti dideles galimybes.
„Šiais metais virusas daro milžinišką įtaką ir vasarai, tačiau šiuo atveju labiau – teigiamą. 2018 m. užsienyje atostogavo bemaž kas antras lietuvis. Mūsų tyrimas parodė, kad net 3 iš 4 apklaustųjų planuoja atostogas Lietuvoje. Tai reiškia, kad šią vasarą turėsime itin geras galimybes pasiekti didžiąją dalį vartotojų“, – papildo R. Baubinienė.
Didesnis vietos poilsiautojų skaičius šalyje – tai ir didesnis srautas degalinėse, didesnis sezoninių prekių, lauko pramogų, sporto ir laisvalaikio, sodo, kosmetikos, farmacijos, mobiliųjų duomenų ir daugybės kitų prekių ir paslaugų poreikis.
„Žvelgiant iš komunikacijos pusės, pasikeitę vasaros planai – tai daugiau laiko nei įprasta vasaros laikotarpiu, prie televizijos, telefonų, planšečių ir kitų skaitmeninių ekranų. Keliavimas šalies viduje reiškia svarbesnį ir efektyvesnį lauko reklamos poveikį. Neatsiejamas atostogų atributas, kuris bus dar lengviau pasiekiamas likus savo šalyje – žurnalai ir kiti skaitiniai. Radijas dar dažniau ir garsiau šią vasarą skambės Lietuvoje poilsiaujantiems prekinių ženklų vartotojams“, – apibendrina D. Budzinauskas.
„Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr. Koronaviruso sukeltos krizės kontekste valdžia daugiausiai dėmesio rodo vyresnio amžiaus žmonėms, nors labiau nukentėjęs jaučiasi jaunimas, rodo „Baltijos tyrimų” atlikta apklausa.
Bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovės sociologės Rasos Ališauskienės teigimu, iš apklausos metu surinktų duomenų matyti, kad ilgainiui šalyje gali formuotis neigiamos tendencijos visos visuomenės mastu: stiprėti emigracija, daugėti savižudybių. Mokslininkė neatmeta, kad šiuo metu psichologinė atmosfera taip pat kuria patogią terpę politiniams mesijams, kurių, mano sociologė, padidėjusio aktyvumo sulauksime dar rudenį vyksiančiuose rinkimuose.
Kaip rodo balandžio 28-30 dienomis „Baltijos tyrimų“ surinkti sociologiniai duomenys, dėl karantino kilusi krizė ir toliau didžiausią neigiamą įtaką daro žmonių psichologinei būsenai ir finansinei padėčiai. Jaunesni žmonės, didmiesčių gyventojai dažniau, nei kiti teigia, kad krizė neigiamai veikia tiek jų psichinę būseną, tiek finansinę padėtį bei profesinę veiklą.
Susisteminti apklausos rezultatai taip pat rodo, kad neigiamą įtaką savo psichologinei būsenai dažniausiai jaučia jaunesni nei 50 metų žmonės bei didmiesčių gyventojai. Tuo tarpu neigiamus pokyčius finansams labiausiai pajuto vyrai ir jaunesni nei 30 metų žmonės.
Moterys, miestų gyventojai ir jaunesni nei 30 metų žmonės dažniau nei kiti jaučia neigiamą krizės poveikį savo profesinei veiklai. O suprastėjusia fizine būkle dažniau skundžiasi jaunesni nei 30 metų žmonės ir miestų gyventojai.
Didžiausią stresą patiria ne pensininkai, bet jaunimas
Apklausą atlikusios bendrovės rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovės teigimu, gauti duomenys rodo, kad kilusi krizė labiausiai paveikė ne vyresnius gyventojus, apie kurių apsaugą yra linkusi labiau kalbėti valdžia, bet, priešingai, – jaunimą.
„Įvertinę gyventojų atsakymus apie neigiamą krizės poveikį visoms gyvenimo sritims, matome, kad labiausiai tokį poveikį pajuto jaunesni nei 30 metų žmonės“, – teigia sociologė.
COVID-19
Anot jos, tai galima paaiškinti tuo, kad vyresnio amžiaus žmonės, viena vertus, jau yra išgyvenę ne vieną krizę ir, kita vertus, dažniausiai yra susikūrę stabilesnę finansinę situaciją.
„Buvo 1990-1992-ųjų krizė, vėliau 1998 metų bankinė krizė, po jos 2008… kitaip tariant, tai ne pirmas kartas vyresniems žmonėms, nors šis kartas ir kitoks, yra daugiau fizinių apribojimų. Tačiau galima sakyti, kad psichologiškai vyresni žmonės yra geriau pasiruošę. Kita vertus, jie mažiau pažeidžiami finansiškai“, – teigė R. Ališauskienė.
„Tuo tarpu jauniems žmonėms, – sakė sociologė, – tai primoji krizė būnant suaugusiųjų gyvenime. Taip pat dažnas jų yra pasiėmęs paskolas, neturi stabilių pajamų, turi mažų vaikų, kurie sukelia papildomų iššūkų karantino metu. Kitaip tariant, jiems sunkiau ir objektyviu, ir subjektyviu požiūriu“, – teigė ji.
Todėl, pažymėjo sociologė, tam tikras paradoksas yra tame, kad politikai pagrindinius dėmesio akcentus deda kalbėdami būtent apie vyresnio amžiaus žmones.
„Vis akcentuojamas sveikatos aspektas, kuris pavojingesnis vyriesiems žmonėms, tačiau socialiniai, profesiniai ir psichologiniai dalykai labiau veikia būtent jaunimą“, – aiškino R. Ališauskienė.
Situacija palinki atsirasti sąmokslo teorijoms ir politiniams mesijams
Vertindama šalies gyventojų emocinės būsenos tendencijas R. Ališauskienė neatmetė galimybės, kad stiprėjanti individų patiriama psichologinė bei finansinė frustracija gali virsi ir tam tikru socialiniu reiškiniu. Jos teigimu, gali kilti ir emigracijos banga, stiprėti nusivylimas politine vadžia ir atitinkamai didėti pagunda atsiduoti naujai atsiradusiems populizmą skleidžiantiems politiniams gelbėtojams.
„Tai gali skatinti ir agresyvumą, ir pykčio priepuolius. Kol kas agresija nukreipiama į artimąją aplinką: tad gali padidėti nusikalstamumas, gali daugiau atsirasti savižudybių. Kita vertus, tikėtina, kad didės emigracijos banga nors, ji gali būti ir sunkesnė dėl pandemijos. Valstybės, į kurias lietuviai tradiciškai emigruodavo, kol kas gali tiesiog neįsileisti. Tokiu atveju žmogus, susidūręs su prarasto darbo problema, su sumažėjusiomis pajamomis, nebegalės spręsti problemų, kaip jis jas buvo linkęs spręsti anksčiau“, – samprotavo sociologė.
Todėl, pažymėjo ji, nors iki rinkimų nebedaug laiko, neigiamas emocijas patiriančius gyventojus gali sutelkti pažadus žarstantys populistai.
„Tikrai gali atsirasti naujų gelbėtojų ar mesijų poreikis. Šiuo metu matome, kad yra padidėjęs sąmokslo teorijų poreikis, tam labai gera terpė yra suaktyvėję socialiniai tinklai“, – apibendrino mokslininkė.
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 m. balandžio 28-30 d. atliko reprezentatyvią 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausą „Covid-19 Ekspresas III“. Iš viso apklausti 536 gyventojai (CAWI metodu). Rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinio punkto.
Viešojoje erdvėje skelbiant augančius už koronaviruso sukeltos krizės suvaldymą atsakingų politikų – sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos ir premjero Sauliaus Skvernelio – reitingus, kone pusė šalies gyventojų mano, kad valdžios pastangų dorojantis su virusu dedama per mažai.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ kovo 25–30 d. vykdytos apklausos metu respondentų teiravosi, ar valdžia (visos šalies institucijos bendrai), jų nuomone, su pandemija susitvarko geriau nei buvo galima tikėtis.
Tai, kad valdžios sprendimai viršijo turėtus lūkesčius įvardino kas dešimtas asmuo (10 proc.), tuo tarpu kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) tvirtina, kad valdžios jau atliktas darbas atitinka tai, ko iš jos ir buvo galima laukti.
Beveik pusė gyventojų mano, kad šiuo metu pastangų, kurias į krizės suvaldymą deda šalies valdžia, nepakanka. 45 proc. apklaustųjų nurodė, kad valdžia su pandemija ir jos pasekmėmis susitvarko blogiau, nei buvo tikėtasi.
Beveik dešimtadalis (9 proc.) respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu ir nežinojo, kaip vertinti valdžios veiksmus krizės metu.
Kad valdžia susitvarko taip, kaip ir buvo tikėtasi, dažniau mano 30–49 metų žmonės, miestų gyventojai, respondentai su vidutinėmis ar didesnėmis šeimos pajamomis per mėnesį, taip pat vadovai bei specialistai ir tarnautojai, dirbantys privačiame sektoriuje.
Kad valdžia susitvarko geriau, nei tikėjosi, dažniau nurodė moterys, jaunimas iki 30 metų, dirbantys valstybiniame sektoriuje.
Galiausiai, kad valdžia susitvarko blogiau, nei jie tikėjosi, dažniau mano vyrai, vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, pensininkai (septyni iš dešimties) bei darbininkai ir ūkininkai.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu, rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2020 metų kovo 25–30 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 500 Lietuvos gyventojų (18-74 metų) visoje Lietuvoje. Tyrimo rezultatai atspindi 18 – 74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 4,4 procentinio punkto, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir premjeras Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Nors karantino sąlygomis gyvenantys šalies piliečiai teigia patirią ne tik finansinių, bet ir psichologinių bei fizinių pasekmių sveikatai, už viruso sukeltos krizės suvaldymą atsakingų politikų – sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos ir premjero Sauliaus Skvernelio darbą yra linkę vertinti teigiamai.
Ekspertės teigimu, tam, kad visuomenės nepalankiai vertinamo ir pastaruoju metu daug kritikos susilaukiančio ministro A. Verygos darbas įvertintas teigiamai, įtakos, ko gero, turi šokas, kurį sukėlė koronaviruso sukelta krizė. Kai kuriuos išryškėjusius duomenis vertinant atsakingų asmenų darbą, pabrėžia sociologė, galima paaiškinti tik remiantis žmogaus psichologija.
Visuomenė, kaip rodo rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlika apklausa, mano, kad kova su koronavirusu užtruks 2–3 mėnesius ir, nepaisant jau dabar patiriamų nuostolių, teigia nesibaiminanti dar griežtesnių karantino kontrolės priemonių.
Valstybei susidūrus su koronaviruso grėsme, šalies gyventojai teigiamai vertina politikus, priėmusius sprendimus, skirtus suvaldyti pandemijos sukeltos krizės padarinius. Nepaisant viešojoje erdvėje reikšto skepsio dėl kai kurių priimtų ar vilkintų priimti sprendimų, 58 proc. gyventojų sako teigiamai vertiną Valstybės ekstremalių situacijųoperacijų centro vadovo A. Verygos darbą. Tai rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ kovo 24–26 dienomis atlikta visuomenės apklausa.
Gerokai daugiau nei trečdalis (37 proc.) šalies gyventojų teigia, kad ministras dirba blogai. Tuo tarpu 6 procentai respondentų apie tai, kaip A. Veryga dirbo, kai Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos buvo įvesta ekstremali padėtis ir karantinas, nuomonės teigė neturį.
Pastarąją savaitę krizės kontrolę į savo rankas perėmusio premjero Sauliaus Skvernelio darbą gerai vertina 55 proc. gyventojų. Reikia pažymėti, kad premjeras, nors ir buvo esminių sprendimų, organizuojant situacijos valdymą šalyje, epicentre, krizės valdymą koordinuojančiam komitetui vadovauti pradėjo nuo kovo 25 d. „Baltijos tyrimų“ apklausa atlikta būtent tuo metu. Kita vertus, premjero deklaruoti pažadai medikams didinti atlyginimus buvo išsakyti jau šiai apklausai pasibaigus.
Trečdalis (31 proc.) šalies gyventojų Vyriausybės vadovo darbą įvertino blogai. 14 proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
Stebint „Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų duomenis, į akis krinta tai, kad ministrą A. Verygą bei premjerą S. Skvernelį kur kas palankiau vertina moterys nei vyrai. A. Verygos darbo vertinimo atveju šis skirtumas yra itin ryškus. Kaip rodo apklausa, gerai vertinančių A. Verygos darbą tarp moterų net 20 procentinių punktų daugiau nei tokių yra tarp vyrų. Moterys geriau nei vyrai vertina ir premjero darbą, tačiau čia skirtumas mažesnis, siekia 15 procentinių punktų.
Sociologė stebisi A. Verygos darbo įvertinimu: tai psichologinės priežastys
Komentuodama apklausos rezultatus sociologė, „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė teigia, kad palankus tiek S. Skvernelio, tiek A. Verygos darbo vertinimas yra susijęs su susiklosčiusios krizinės situacijos specifiškumu. Šokas, teigia R. Ališauskienė, kurį žmonėms sukėlė koronavirusas, ko gero, sudarė prielaidas tradiciškai nepalankiai vertinamam A. Verygai sulaukti gero visuomenės atgarsio.
„Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Tokioje situacijoje žmonės daugiau dėmesio kreipia į specialistus, o Aurelijus Veryga visuomenėje matomas ir kaip medikas, ne tik kaip politikas. Be to, jis labai daug rodomas žiniasklaidoje. Šiuo metu jis apskritai, ko gero, labiausiai matomas žmogus Lietuvoje. Be to, jis kalba apie tuos dalykus, kurie yra žmonėms aktualūs. Nors jis ir sulaukia kritikos, bet jis sudaro dirbančio žmogaus įspūdį“, – samprotavo R. Ališauskienė.
Jos teigimu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vertinimo rezultatai gauti atlikus tyrimą po pirmosios karantino savaitės.
„Žmonės buvo šoko būsenos, galbūt ieškojo orientyro, ko klausyti ir kuo galima pasitikėti. Kalbančių nespecialistų daug, o Aurelijus Veryga turi ir įgaliojimus, ir dar yra sveikatos srities specialistas“, – Eltai sakė sociologė.
Pasak jos, nestebina ir premjero S. Skvernelio vertinimas. Vyriausybės vadovas, teigė ji, būdamas atsakingas už situaciją, dažniau kalba bendrais klausimais, kaip suvaldyti visą krizę ir jos keliamus padarinius ekonomikai. Visgi, samprotavo R. Ališauskienė, panašu, kad A. Veryga ir toliau liks viešojo dėmesio epicentre.
„Baltijos tyrimų“ kas mėnesį sudaromose palankaus ir nepalankaus visuomenės veikėjų reitinge tiek S. Skvernelis, tiek A. Veryga yra vertinami labiau neigiamai nei teigiamai. Vasario mėnesio duomenimis, premjerą palankiai vertino 41 proc., o nepalankiai 49 proc. gyventojų. Tuo tarpu A. Verygą atitinkamai 29 proc. ir 62 proc.
Ekspertė pabrėžia, kad 24–26 dienomis atlikta apklausa nėra analogiška aukščiau minėtai, nes žmonių klausta konkrečiai, kaip vertinamas politikų darbas krizės metu. Tačiau, neabejojo R. Ališauskienė, gana pozityvūs šių dviejų politikų darbo vertinimo rezultatai turėtų daryti įtaką ir tam, kaip visuomenė toliau vertins ministro ir premjero asmenį.
„Jei atsižvelgsime į tai, kad per pirmą savaitę darbo vertinimas buvo geras, galima manyti, kad ir bendras politiko vertinimas bus pagerėjęs. Tai nėra tapatūs, tačiau susiję vertinimai“, – teigė sociologė.
Jei bendri rodikliai tiek A. Verygos, tiek S. Skvernelio atžvilgiu sociologės nenustebino, vienas apklausų metu surinktų duomenų rodmuo R. Ališauskienei pasirodė analogų neturintis. Tai, kad A. Verygą moterys žymiai geriau vertina nei vyrai, ekspertės teigimu, yra įdomus rezultatas.
„Tokių ryškių išsiskyrimų nebuvo anksčiau. Net jei būdavo vertinama politikė moteris, tokio ryškaus išsiskyrimo tarp vyrų ir moterų pozicijų nebūdavo. Skirtumas tikrai yra labai didelis“, – teigė ji.
Sociologės teigimu, tokius rezultatus, ko gero, lemia tai, kad moterys dėl susiklosčiusios situacijos stresuoja labiau nei vyrai.
„Moterys galbūt labiau stresuoja ir jaučia psichologinę įtampą, nes krizė psichologiškai labiau paveikė būtent moteris. Jos labiau linkusios ir dėl savęs, ir dėl artimųjų sielotis. Kitas dalykas, moterys labiau linkusios pasitikėti medikais. Galbūt dėl viso to ir yra orientuojamasi į žmogų, kuris yra atsakingas už šios krizės suvaldymą. Tai psichologinis elementas“, – apibendrino sociologė.
Visuomenė tikisi, kad kova su koronavirusu truks du tris mėnesius
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, šalies gyventojai dažniausiai mano, kad kova su koronavirusu Lietuvoje užtruks 2 arba 3 mėnesius. 34 proc. respondentų teigė, kad situacija gali tęstis 3 mėnesius, o 29 proc. piliečių, kad 2 mėn. Kas dešimtas apklaustasis mano, kad ši kova gali tęstis 4-5 mėnesius (9 proc.) ar net 6 mėnesius (11 proc.).
„Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų duomenimis, absoliuti dauguma gyventojų nerimauja dėl savo artimųjų sveikatos. Tai deklaravo 94 proc. gyventojų. Tuo tarpu dėl savo sveikatos susirūpinusių šiek tiek mažiau – 83 proc. Daugiau nei pusė apklaustųjų (61 proc.) nerimauja, kad praras darbą ir pajamas.
Labiausiai trūksta informacijos dėl valdžios paramos ir vaistų
Apklausą atlikusi visuomenės nuomonės tyrimų kompanija išskyrė svarbiausias klausimų grupes, kurias gyventojai dažniausiai paminėjo paklausti apie informacijos poreikius karantino metu.
Pirmiausia tai informacija apie pandemijos sukeltos krizės ekonomines ir finansines pasekmes bei jų valdymą. Vilnius karantino metu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Taip pat pageidaujama informacijos apie sveikatą ir susirgimų prevenciją bei informacijos apie taikomus apribojimus, teisėsaugos ir teisėtvarkos klausimus. Logistikos klausimai, grįžimo iš užsienio karantino metu galimybės taip pat atsidūrė klausimų grupėje, kuriais visuomenė norėtų turėti daugiau informacijos.
Atlikta apklausa parodė, kad 92 proc. gyventojų pritaria grįžusių iš užsienio izoliavimui 14 dienų. 71 proc. pritaria griežtesnėms saviizoliacijos sąlygoms, kai būtų leidžiama iš namų išeiti tik būtiniausiais atvejais. Tuo tarpu 61 proc. pritartų judėjimo šalies viduje ribojimui – kai iš gyvenvietės išvykti būtų leidžiama tik su specialiais leidimais.
Jaučia poveikį psichinei ir fizinei sveikatai
Tai, kad koronaviruso pandemija ir ją suvaldyti skirtos priemonės neigiamai veikia psichologinę būseną teigia pajutę 66 proc. respondentų. 28 proc. šalies piliečių sakosi pajautę fizinės savijautos sutrikimus. Fizinės sveikatos pablogėjimą dažniausiai jaučia vyrai ir jaunesni nei 30 metų gyventojai. Tuo tarpu psichologinės būsenos pablogėjimu dažniau skundžiasi moterys ir vyresni nei 50 metų žmonės.
Karantinas jau paveikė piliečių finansinę padėtį
Karantinas neigiamai paveikė ir finansinę piliečių padėtį. Daugiau nei trečdalis (39 proc.) gyventojų tvirtina, kad po pirmosios karantino savaitės jaučia finansinės padėties pablogėjimą. Galiausiai 33 proc. apklaustųjų tvirtino, kad dėl karantino įvestų apribojimų nukentėjo jų profesinė veikla.
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2020 m. kovo 24-26 d. atliko reprezentatyvią 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausą (CAWI). Iš viso apklausta 517 gyventojų. Rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinio punkto.
Maskvoje suimtas protestuotojas. EPA-ELTA nuotr.
Beveik pusė rusų mano, kad teisėsaugos pareigūnai, sulaikydami protestų Maskvoje dalyvius, elgėsi nepagrįstai šiurkščiai.
Maždaug trečdalis respondentų savo ruožtu teigia, kad policijos veiksmai buvo adekvatūs, rodo naujausios apklausos duomenys.
Kaip rodo nepriklausomo Rusijos Levados centro atliktos apklausos rezultatai, kas antras Rusijos gyventojas protestus Maskvoje vertina neutraliai arba visai jais nesidomi.
Tuo tarpu teigiamai protestus įvertino 23, o neigiamai – 25 proc. respondentų, skelbia Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas.
Trečdalis apklaustųjų mano, kad protestai Maskvoje įvyko be išorinių jėgų įsikišimo. 26 proc. rusų nuomonė yra kategoriškai priešinga – esą demonstracijos vyko būtent dėl užsienio valstybių įsikišimo.
Vos kas trečias rusas tvirtino, kad protestai su politiniais reikalavimais šalyje galimi, apie ketinimus asmeniškai dalyvauti protestuose pasisakė 20 proc. respondentų.
Maskvoje vaikomi protestuotojai. EPA – ELTA nuotr.
Demonstracijos Maskvoje prasidėjo liepos pabaigoje, nes rinkimuose į sostinės Dūmą buvo uždrausta dalyvauti nepriklausomiems kandidatams. Liepos 27 ir rugpjūčio 3 d. protestų metu buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, policija pasitelkė jėgą ir specialiąsias priemones.
Protestų organizatoriams iškeltos baudžiamosios bylos dėl masinių neramumų kurstymo. Tai susilaukė kritikos iš opozicijos žmogaus teisių apsaugos aktyvistų ir kultūros veikėjų.
Daugeliui nepriklausomų kandidatų buvo paskirtas administracinis areštas.
Vienam iš opozicionierių – Iljai Jašinui – paskirtas jau penktas administracinis areštas iš eilės.
Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.
Naujausios apklausos rodo, kad palankiausiai šalyje vertinami yra prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė. Buvusį šalies vadovą palankiai vertina 79 proc., o dabartinę – 69 proc. respondentų.
Taip pat palankiai vertinami yra kandidatai į prezidentus – Gitanas Nausėda (3 vieta sąraše), nepaisant to, kad šio reitingai per pastarąjį mėnesį kiek nukrito, bei Ingrida Šimonytė (7 vieta). Pagal apklausų rezultatus, kandidatą ir premjerą Saulių Skvernelį visuomenė vertina labiau neigiamai nei teigiamai (15 vieta), o paklausti apie kandidatą Arvydą Juozaitį (19 vieta) trečdalis respondentų neturi nuomonės. Atlikto tyrimo duomenys taip pat skelbia, kad pastarąjį mėnesį labiausiai kilo didžiausių Lietuvos miestų – Kauno ir Vilniaus – merų reitingai.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 25 – balandžio 10 dienomis atliktos apklausos duomenimis, palankiai vertinančių tiek Visvaldą Matijošaitį (62 proc.), tiek Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių (43 proc.), lyginant su pastarojo mėnesio rezultatais, gyventojų padaugėjo 9 procentiniais punktais. Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį (48 proc.) ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininką Gintautą Palucką (35 proc.) palankiai vertinančių padaugėjo 5 procentiniais punktais, 4 procentiniais punktais pagerėjo susisiekimo ministro Roko Masiulio (39 proc.) vertinimas.
Ministras pirmininkas S. Skvernelis palankiausiai vertinamų asmenų sąraše yra 15-oje pozicijoje ir turi neigiamą vertinimo balansą – nepalankiai atsiliepusiųjų yra daugiau nei palankiai (43 proc. prieš 50 proc.). Eltos kalbinti politologai teigia, kad ministro pirmininko populiarumo traukinys jau nuvažiavo, o jeigu bus patirtas fiasko prezidento rinkimuose, politinė karjera pakibs ant plauko. Jų teigimu, tokią situaciją nulėmė griežta premjero retorika bei Vyriausybės padarytos klaidos.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Antano Kulakausko, neigiamą visuomenės nuomonės balansą labiausiai lemia nekorektiška premjero retorika, išryškėjusi per mokytojų streikus ir besitęsianti iki šiol.
„Tos išmoktos viešųjų ryšių pamokos, kurias demonstravo premjerystės pradžioje, išseko, o dabar bendraujant su publika viršų ima ankstesnė statutinės tarnybos patirtis. Kai kam tai patinka, bet daugumai paprastai negali patikti. Ko gero, tai (neigiamas vertinimo balansas. – ELTA) dėsninga“, – teigė politologas, pridėdamas, kad abejoja, ar S. Skverneliui pavyks grįžti į aukštumas. Pasak A. Kulakausko, taip nutiktų nebent tada, jeigu konkurentai padarytų nedovanotinas klaidas.
Savotišką premjero bendravimo būdą išskiria ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas, tikindamas, kad S. Skvernelis komunikuoja taip, kaip buvę premjerai, pavyzdžiui, Algirdas Butkevičius, niekada nepasisakytų. Jo teigimu, ministras pirmininkas savo reputacija moka ir už Vyriausybės klaidas. Tad tokioje situacijoje būdamas – turėdamas dviprasmišką poziciją visuomenėje ir kandidatuodamas į prezidento postą – premjeras rizikuoja savo karjera. Anot politologo, S. Skverneliui nepasisekus šiuose rinkimuose jo politinė karjera ilgai netrukus gali ir pasibaigti.
„Manau, jau vėlokai sugrįžti (į lyderių pozicijas pagal visuomenės vertinimą. – ELTA). O jeigu dar nepateks į antrą turą… Jeigu pateks į antrą turą ir pralaimės, bus negerai kaip politikui, bet dar blogiau – jeigu nepateks. O dabar tyrimai rodo, kad gali ir nepatekti. Klausimas, ar Ramūnui Karbauskiui tada jis bus reikalingas. Manau, reitinguose „valstiečius“ tempia būtent S. Skvernelis. Pažiūrėkite į R. Karbauskio reitingus – lyginasi su Valdemaru Tomaševskiu, tai S. Skvernelio pralaimėjimas gali smogti per reitingus ir gali būti, kad jo karjera 2024-aisiais su Seimo rinkimais būtų baigta. Daug kas priklauso nuo šių rezultatų“, – sakė V. Dumbliauskas.
Tuo metu kitas kandidatas – Gitanas Nausėda – nepaisant to, kad, „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, jo teigiamas reitingas nukrito 3 procentiniai punktais nuo praėjusį mėnesį darytos apklausos, ir toliau išlieka vienas lyderių pagal visuomenės vertinimą.
Kaip teigia MRU politologas V. Dumbliauskas, G. Nausėdos rinkimų taktiką galima apibūdinti angliškuoju terminu „catch all“, kuris reiškia, kad siekiama įtikti visiems rinkėjams, būti visų prezidentu.
„Tai sekasi kol kas. Žinoma, kai kur apeina (atsakymus. – ELTA), kai kur nepasisako aiškiai, bet reikia suprasti – čia jo gyvenimo šansas. Po 4 metų, jeigu dabar nelaimės, jis niekam nebus įdomus“, – komentavo V. Dumbliauskas.
Pasak VDU profesoriaus A. Kulakausko, vienas iš G. Nausėdos kozirių – politinės istorijos neturėjimas. Anot politologo, ne daug kas atsimena, ką kandidatas kalbėjo apie politinius ir ekonominius klausimus dirbdamas bankiniame sektoriuje. Kitas pranašumas – stabilumo įvaizdis.
„Daugumą žmonių reformos gąsdina – gal per nago juodymą kažkas pagerės, bet yra rizika, kad man gali pablogėti. Tad kol nėra labai blogai, geriau nejudinti. Ir G. Nausėda yra tas kandidatas, kuris beveik garantuoja, kad niekas iš esmės nepasikeis. O taip, kaip yra – tendencija gerėja. Ir daugeliui to gana. O tiems, kam blogai, – jie paprastai į rinkimus neina“, – sako A. Kulakauskas.
Pasak jo, ryškiausias antipodas G. Nausėdai yra Vytenis Povilas Andriukaitis, siūlydamas visapusiškas permainas Lietuvoje. Politologo teigimu, Lietuva jau 30 metų važiuoja „dešine kelio puse“, ir nors, anot A. Kulakausko, kairės poreikis tiek ekonomiškai, tiek politologiškai juntamas, visuomenė subjektyviai to nejaučia.
Eltos užsakymu atliktos apklausos rezultatai rodo, kad socialdemokratų atstovas prezidentiniuose rinkimuose V. P. Andriukaitis vertinamas palankiai yra 44 proc. respondentų (12 vieta), konservatorių kandidatę Ingridą Šimonytę palankiai vertina 52 proc. (7 vieta), „Lietuva yra čia“ judėjimo lyderį ir kandidatą į prezidentus A. Juozaitį – 37 proc. (19 vieta), o kandidatą nuo Lietuvos centro partijos Naglį Puteikį (20 vieta) – 36 proc.
Nepaisant to, kad didžioji dalis apklaustųjų A. Juozaitį vertina pozityviai, trečdalis žmonių išsakė negalintys įvardinti savo nuomonė apie kandidatą – tai didžiausias procentas iš visų sąraše esančių pavardžių. Politologai mano, kad tai gali būti papildomas politinės paramos resursas, tačiau abejoja, ar pavyks jį panaudoti šiems prezidento rinkimams.
„Jaunajai kartais jis yra kažkoks praeities dalykas, buvo daug metų dingęs. Grįžimas į politiką buvo labai netikėtas ir didelė visuomenės dalis jo tiesiog nežino, tad nė kiek nesistebiu (tokiais rezultatais. – ELTA). Manau, kad prezidento rinkimams aktyvuoti šio rezervo nespės – nebent 2020-ųjų Seimo rinkimams“, – teigė V. Dumbliauskas.
Anot VDU prof. A. Kulakausko, A. Juozaičiui savo agitaciją reikėtų tikslingai nukreipti į neapsisprendusiuosius.
„Kai yra rezervas dalyvaujantiems politinėje kovoje – agitacija turi būti nukreipta į juos. A. Juozaitis labiau konsoliduoja tuos, kurie yra jo šalininkai nuo pat pradžių. Ką daugiau pritraukė, man atrodo, neužtenka. Dalis tų neapsisprendusiųjų vis tiek neina į rinkimus, o kita dalis – apsispręs tik paskutiniu momentu. Paprastai jie apsisprendžia menamo nugalėtojo naudai“, – komentavo A. Kulakauskas.
Remiantis naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rezultatais, tarp palankiausiai įvertintų yra ir Vytauto Didžiojo universiteto kandidatas į Europos Parlamentą su konservatorių sąrašu istorikas Liudas Mažylis (56 proc.), užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius (53 proc.), europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (49 proc.), žurnalistai Edmundas Jakilaitis (47 proc.) bei Andrius Tapinas (44 proc.), „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis (40 proc.).
Nepalankiausiai Lietuvos gyventojai įvertino šiuos 9 politikus: sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą (68 proc. įvertino nepalankiai), nušalintąjį prezidentą Rolandą Paksą (62 proc.), Artūrą Zuoką (61 proc.), Vytautą Landsbergį (60 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatą į prezidentus Valdemarą Tomaševskį (59 proc.), valstiečių žaliųjų lyderį Ramūną Karbauskį (59 proc.), Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą (58 proc.), konservatorių pirmininką Gabrielių Landsbergį (57 proc.) ir buvusį premjerą Algirdą Butkevičių (56 proc.).
Rekordinis Rusijos gyventojų skaičius – 20 proc. – norėtų išvykti iš šalies, jei atsirastų tokia galimybė. Tai rodo ketvirtadienį paskelbti kompanijos „Gallup“ 2018 metais surengtos apklausos rezultatai, praneša „Interfax“.
Respondentai turėjo atsakyti į klausimą: „Ar jūs norėtumėte išvažiuoti nuolat gyventi į kitą šalį, jeigu būtų tokia galimybė?“. 2018 metais norinčių išvykti rusų skaičius buvo didžiausias nuo 2007 metų, kai „Gallup“ pradėjo rengti Rusijoje apklausas šia tema. 2017 metais emigruoti norėjo 17 proc. Rusijos gyventojų. Palikti tėvynę rusams mažiausiai norėjosi 2014 metais: tada, „Gallup“ duomenimis, tokia galimybe būtų pasinaudoję tik 7 proc. apklaustųjų.
Tyrimo rengėjai nustatė, kad 15-29 metų amžiaus grupėje išvykti iš Rusijos norėtų 44 proc. respondentų. Tarp tų, kuriems 30-45 metai, potencialūs emigrantai sudaro 22 proc., o tarp 46-60 metų amžiaus rusų – 9 proc.
Tyrimo duomenimis, 40 proc. Rusijos gyventojų, galvojančių apie emigraciją, norėtų išvykti į Europos Sąjungos šalis. Dažniausiai buvo minimos Vokietija (15 proc.), Ispanija (5 proc.) ir Prancūzija (4 proc.). Į JAV norėtų išvykti 12 proc. potencialių emigrantų.
Žinomi Lietuvos politologai pasipiktinimo LNK žinių darbu ir žada ateityje nebekomentuoti politinių aktualijų šios žinių tarnybos žurnalistams. Politologams užkliuvo LNK žinių laidoje vykdyta žiūrovų apklausa, kurioje teirautasi, kam – broliui ar įtėviams iš Naujosios Zelandijos – turėtų atitekti mažametė mergaitė.
Politologų teigimu, tokios apklausos ne tik neatitinka apklausų reprezentatyvumui būtinų kriterijų, tačiau kartu yra ir įžeidimas žiniasklaidai.
„Aš nesu labai reikšmingas ar svarbus, bet retkarčiais tenka komentuoti įvairioms TV, radijo laidoms ir kitai žiniasklaidai. Retokai, bet pasitaikydavo ir LNK žinios. Bet nuo šiol nebendrausiu su LNK žinių tarnybos atstovais – jokių komentarų, no comments, kol tokios ir panašios apklausos bus eteryje. Kviečiu ir kitus ekspertus, visuomenės atstovus, galiausiai net politikus pareikšti savo poziciją. Naujienų laidos turi būti žinių pateikimas, o ne neatsakingų idiotų improvizacijos“, – feisbuke rašė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas.
Jo pavyzdžiu pasekė ir kolega iš TSPMI politologas Mažvydas Jastramskis.
„Apskritai retai komentuoju TV žinioms. Nuo šiol tai darysiu dar rečiau, visiškai apeidamas LNK. Bent kol eteryje bus tokios „apklausos”. Įžeidimas ir etiškai žiniasklaidai, ir sociologijai“, – savo socialiniame tinkle pažymėjo TSPMI dėstytojas.
Politologus palaikė žurnalistas Andrius Tapinas. Pasak jo, LNK turėtų labiau branginti savo gerą vardą. Kitu atveju, pabrėžė jis, LNK žurnalistams komentarų kitomis politinių aktualijų temomis teks prasimanyti organizuojant panašias apklausas.
„Politologas Tomas Janeliūnas skelbia boikotą „neatsakingų idiotų improvizacijomis“ užsiimančioms LNK žinioms. Prie jo prisijungia ir Mažvydas Jastramskis.
Prisidedu prie jų raginimo ir kitiems politologams, ekonomistams, ekspertams ir sveiko proto politikams pagalvoti, ar verta savo vardą skolinti siūlantiems balsuoti, kam turi atitekti mergaitė.
Aišku, didelės televizijos žinių eteris saldus kaip medus, bet geras vardas turėtų būti brangiau. O žinant, kiek nedaug yra galinčių kokybiškai komentuoti aktualijas TV eteryje, tai kai dar keletas tokio kalibro specialistų pasakys „ne, ačiū“, LNK žinios galės leisti viską komentuoti skambinantiems trumpaisiais numeriais“, – ketvirtadienį rašė A. Tapinas.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir naujosios Krikščionių demokratų sąjungos lyderės Annegret Kramp-Karrenbauer populiarumas palyginti su praėjusių metų rugsėju gerokai išaugo. Tai rodo trečiadienį paskelbti apklausos, kurią žiniasklaidos grupės RTL užsakymu surengė sociologijos tarnyba „Forsa“, rezultatai.
A.Merkel yra populiarumo reitingo lyderė ir po savo sprendimo nebevadovauti Krikščionių demokratų sąjungai. Ja pasitiki 60 procentų apklausos dalyvių. Antrąją vietą užėmė A. Kramp-Karrenbauer (55 procentai), trečiąją – vienas iš Žaliųjų vadovų Robertas Habeckas (50 procentų).
Apklausoje dalyvavo kiek daugiau kaip 1 tūkstantis Vokietijos piliečių, ji buvo surengta gruodžio 19-20 dienomis.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Naujausios apklausos rodo, kad pastarąjį mėnesį ir toliau krito prezidentės Dalios Grybauskaitės palankaus vertinimo reitingas.
Politinis skandalas, kuriame šalies vadovė atsidūrė žiniasklaidai paviešinus jos ir buvusio liberalo Eligijaus Masiulio susirašinėjimą, jau antrą mėnesį iš eilės mažina apie prezidentę palankiai atsiliepiančiųjų gretas.
Palankaus vertinimo reitinge D. Grybauskaitę iš trejetuko išstūmė ekonomistas Gitanas Nausėda ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Panašiai prezidentė buvo vertinama tik prieš 5 metus.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius sako, kad smukę prezidentės vertinimai nebegrįš į buvusias aukštumas.
Politologas pabrėžia, kad, nepaisant to, jog D. Grybauskaitė išliks viena iš geriausiai vertinamų politikų šalyje, ji savo prezidentavimą užbaigs turėdama mažesnį visuomenės pasitikėjimą nei prezidentas Valdas Adamkus, užbaigdamas savo antrąją prezidentavimo kadenciją.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gegužės 28-birželio 5 dienomis apklausti Lietuvos gyventojai palankiausiai įvertino Valdą Adamkų (75 proc. įvertino palankiai), antroje ir trečioje vietoje pagal palankius vertinimus yra Gitanas Nausėda (64 proc.) ir Visvaldas Matijošaitis (61 proc.).
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Misija Sibiras – 2017 dalyviais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės palankaus vertinimo reitingas šį mėnesį smuktelėjo 9 proc., ir šalies vadovė liko ketvirtoje vietoje (60 proc.).
Per paskutinius 3 mėnesius palankiai vertinančiųjų prezidentę sumažėjo 13 procentinių punktų (nuo 73 proc. iki 60 proc.) ir nepalankiai šalies vadovę vertinančiųjų per šį laikotarpį padidėjo 11 procentinių punktų (nuo 22 proc. iki 33 proc.).
Paskutinį kartą panašūs D. Grybauskaitės vertinimai (kai ją palankiai vertino tik šeši iš dešimties apklaustųjų) buvo daugiau nei prieš 5 metus (2012 metų gruodį ją palankiai vertino 59 proc. apklaustų gyventojų ir 34 proc. vertino nepalankiai).
9 procentais taip pat krito Europos instituto direktoriaus ambasadoriaus Vygaudo Ušacko palankus vertinimas.
5 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių prezidentą Valdą Adamkų. Tačiau, nepaisant to, jis ir toliau išlieka palankiausiai vertinamas visuomenės veikėjas Lietuvoje.
5 procentais krito ir Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus palankaus vertinimo reitingas, 3 procentiniais punktais sumažėjo teigiamai vertinančiųjų ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, Seimo narę Ingridą Šimonytę bei Lietuvos Liberalų sąjūdžio pirmininką Eugenijų Gentvilą.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Miunchene susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Mike’u Pence’u. Susitikime taip pat dalyvavo Latvijos ir Estijos vadovai. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Palyginti su 2018 metų balandžio mėnesio apklausa, teigiamai keitėsi europarlamentaro Rolando Pakso ir į politiką sugrįžusio Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho reitingai. Abiejų politikų palankus vertinimas pastarąjį mėnesį ūgtelėjo po 4 procentus.
Labai nežymiai (1-2 procentiniais punktais) pagerėjo Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, Lietuvos centro partijos pirmininko Naglio Puteikio, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, europarlamentaro ir kandidato 2019 m. Prezidento rinkimuose Valentino Mazuronio bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininko Valdemaro Tomaševskio vertinimai.
Nepalankiausiai vertinamų politikų sąrašas 2018 metų gegužę nesikeitė.
Lietuvos gyventojai ir toliau nepalankiausiai vertina politikus: konservatorių Andrių Kubilių (69 proc. įvertino nepalankiai), sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą (63 proc.), Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį (61 proc.), V. Uspaskichą (60 proc.), V. Tomaševskį (59 proc.), buvusį Vilniaus merą Artūrą Zuoką (58 proc.), R. Karbauskį (57 proc.), konservatorių pirmininką Gabrielių Landsbergį (56 proc.), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) vadovą Gediminą Kirkilą (55 proc.), ekspremjerą Algirdą Butkevičių (54 proc.) ir europarlamentarą Rolandą Paksą (53 proc.).
VDU profesorius A. Krupavičius prognozuoja, kad pastaruosius kelis mėnesius krintantis prezidentės palankus vertinimas turėtų sustoti. Profesoriaus nuomone, prezidentės palankaus vertinimo nuosmukio tendencija dar kurį laiką gali išlikti, tačiau, anot jo, bus kur kas švelnesnė, nei buvo du pastaruosius mėnesius.
Vis dėlto politologas pažymi, kad D. Grybauskaitė savo kadencijos pabaigoje jau nebegalės džiaugtis tokiu didžiuliu visuomenės pasitikėjimu, kokį turėjo iki kilusio skandalo, paviešinus jos susirašinėjimą su buvusiu liberalų lyderiu E. Masiuliu.
Pasak A. Krupavičiaus, prezidentė nebeturi daug galimybių pagerinti savo reitingų, todėl, anot jo, kadenciją turėtų užbaigti turėdama mažesnį visuomenės palaikymą, nei jį turėjo savo antrąją kadenciją baigiantis prezidentas V. Adamkus.
„Nepaisant to, kad Dalia Grybauskaitė turėjo didelį pasitikėjimą ir dabar vis dar lieka tarp tų politikų, kuriais Lietuvoje pasitikima labiausiai, tačiau jos reitingas, – akcentavo profesorius, – yra šiek tiek mažesnis negu populiarumas, kurį turėjo Valdas Adamkus artėjant jo antrosios kadencijos pabaigai“, – aiškino politologas.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su JAV prezidentu Donaldu Trampu. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
„Perskaityto metinio pranešimo, kurį apžvalgininkai įvertino pakankamai gerai, matyt, neužteks, kad jos reitingas galėtų stabilizuotis ar pradėti augti“, – pabrėžė A. Krupavičius.
Jo nuomone, prie prezidentės reitingų kritimo prisideda ir tai, kad D. Grybauskaitė nepakankamai aiškiai atskleidžia savo pozicijas, atsakant į valdančiųjų siekį analizuoti prezidentės paviešintus laiškus.
„Aš manau, kad labiausiai reitingus mažina prezidentės pozicijos neapibrėžtumas. Prezidentė galėtų pataisyti savo reitingą artimiausioje laiko perspektyvoje, jei ji pasakytų – gerai, aš nusideginau pirštus, tegul toliau yra atliekamas tyrimas, kad reikia konkrečių rezultatų, kad politinė sistema būtų kapitaliai remontuojama. Tokia jos poziciją galbūt ir leistų sustabdyti jos reitingų nuosmukį, o po to – gal tuos reitingus padidinti. Dabar ji bando kalbėti metaforomis, Ezopo kalba ir kartais prieštaraudama galimiems Seimo tyrimams“, – kalbėjo A. Krupavičius.
Jis pabrėžė manantis, kad aštrus D. Grybauskaitės kalbėjimas apie valdančiųjų „valstiečių“ lyderį R. Karbauskį, viešai svarstant apie tai, ar jo buvimas Seime neprieštarauja Konstitucijai, buvo klaida. Anot jo, tokia prezidentės retorika ir viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjusios trintys su valdančiaisiais didelės naudos D. Grybauskaitei nedavė, o tik užaštrino jai ne visiškai palankius klausimus.
VDU profesorius samprotavo, kad artimiausiu metu prezidentei nepalankus kontekstas ir klausimai, kuriuos kelia valdantieji, turėtų blėsti. Tai, anot jo, bus vienas iš veiksnių, stabdančių ir tolesnį D. Grybauskaitės reitingų smukimą.
Pasak profesoriaus, po prezidentės skaityto metinio pranešimo tiek ji, tiek valdančiųjų „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis siekia „nuleisti garą“ ir mažinti kilusias įtampas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su Ukrainos kariais – savanoriais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
„Manau, kad artimoje perspektyvoje įtampos turėtų būti mažesnės nei tos, kurios buvo prieš kelias savaites“, – samprotavo A. Krupavičius.
Pasak VDU profesoriaus, prezidentės ir „valstiečių“ lyderio konfrontaciją artimiausioje ateityje šiek tiek pritildys ir svarbūs klausimai, kuriuos turės spręsti Seimas.
„Seimas turi užbaigti pavasario sesiją, o darbų sąrašas yra ilgas, tarp kurių yra prieštaringai vertinamas Vyriausybės reformų paketas, mokesčių reforma, pensijų reforma. Yra daug temų, kurios gali gerokai pridengti Dalios Grybauskaitės su Ramūno Karbauskio nesutarimus“, – aiškino politologas. Galiausiai, pabrėžė A. Krupavičius, vasara ir daug kam prasidėjusios atostogos atitrauks visuomenės dėmesį nuo pastaruoju metu Lietuvos politikos dėmesio centre atsidūrusių klausimų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su burlaivių regatos „The Tall Ships Races” dalyviais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
„Atostogos bus natūrali pertrauka, kuris leis šiek tiek atvėsti ir šiek tiek kitaip pažvelgti į susiklosčiusią situaciją bei santykius“, – kalbėjo A. Krupavičius ir pridūrė, kad nenustebtų, jei jau rudenį D. Grybauskaitės reitingai galėtų pradėti nežymiai augti.
Apklausa vyko 2018 m. gegužės 28-birželio 5 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1017 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.
