Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto
Maskva, birželio 19 d. (dpa-ELTA). Maskva piktai reagavo į Lietuvos nustatytus apribojimus geležinkelių transportui tarp Rusijai priklausančios Kaliningrado srities ir likusios Rusijos teritorijos.
„Prasidėjusi Kaliningrado blokada pažeidžia tarptautinę teisę, savo „Telegram“ kanale naktį parašė vienas svarbiausių užsienio politikos veikėjų, Rusijos Federacijos Tarybos vadovo pavaduotojas Konstantinas Kosačiovas.
„Kaip ES narė, Lietuva pažeidžia daugybę teisiškai įpareigojančių tarptautinių teisės aktų“, – rašė K. Kosačiovas. Pavyzdžiui, pasak jo, ES ir Rusijos partnerystės susitarime numatyta, kad nė viena šalis nesikiš į kitos šalies transporto tinklus.
Nuo šeštadienio Lietuva uždraudė Vakarų sankcijų sąrašuose esančių prekių tranzitą geležinkeliu per savo teritoriją į Kaliningradą. Vakarų šalys Rusijai įvedė plataus masto sankcijas dėl vasario pabaigoje pradėtos invazijos į Ukrainą.
Kaliningrado gubernatorius Antonas Alichanovas šeštadienį vaizdo kreipimesi pareiškė, kad „šie žingsniai yra neteisėti ir gali turėti toli siekiančių pasekmių Lietuvai ir Europos Sąjungai“.
Pasak jo, draudimas palietė 40-50 proc. visų tranzitinių prekių, pavyzdžiui, statybinių medžiagų ir metalų.
Jau ne vieną savaitę per Rusijos valstybinę televiziją skamba raginimai sukurti „koridorių“ iš pagrindinės Rusijos teritorijos į Kaliningradą. Tai iš esmės reikštų Rusijos puolimą prieš NATO valstybes Latviją ir Lietuvą.
Pekinas dėl koronaviruso ėmėsi naujų apribojimų. EPA-ELTA nuotr.
Pekinas, balandžio 30 d. (AFP-ELTA). Šį savaitgalį Kinijos sostinės Pekino gyventojai maistą restoranuose galės užsisakyti tik išsinešti, o gyventojai, besilankantys viešose vietose, privalės turėti neigiamą COVID-19 testą. Tokių žingsnių imtasi Kinijai rengiantis minėti darbininkų dieną, informuoja AFP.
Kinijoje bus penkios nedarbo dienos. Šiuo periodu įprastai daug keliaujama. Tačiau manoma, kad šį kartą žmonės liks namie, nes šalis susiduria su didžiausiu COVID-19 atvejų šuoliu nuo pandemijos pradžios.
Dėl itin užkrečiamos omikron atmainos Kinijos valdžia dar labiau sugriežtino apribojimus, kuriais siekiama visiškai panaikinti COVID-19. Su viruso plitimu kovojama masinio testavimo ir karantino pagalba.
Nepaisant augančių kaštų ir visuomenės nusivylimo, Pekino valdžia paskelbė, kad viešų vietų lankymas bus dar labiau ribojamas atostogų metu ir po jų.
Nuo gegužės 1 iki 4 d. kavinės ir restoranai negalės aptarnauti lankytojų vietoje. Be to, ligoninėse paruošta 4 000 papildomų vietų, kurios paprastai naudojamos pacientams su lengvais arba be jokių COVID-19 simptomų. Taip pat ruošiamos didesnės karantinavimo patalpos. Kinija dėl koronaviruso ėmėsi naujų apribojimų. EPA-ELTA nuotr.
Nuo gegužės 5 d. gyventojams reikės turėti neigiamą, ne vėliau nei prieš savaitę atliktą, COVID-19 testą, norint patekti į viešas vietas ir važiuoti viešuoju transportu.
Norintiems lankytis sporto renginiuose ir keliauti grupėms būtina turėti prieš 48 val. atliktą neigiamą testą ir visiškos vakcinacijos įrodymą.
Šeštadienį Kinijoje užfiksuota 10 700 koronaviruso atvejų, daugiausiai Šanchajuje. Daugeliui iš 25 mln. gyventojų artimiausiomis savaitėmis nurodyta likti namie.
Sveikatos apsaugos viceministrė A. Bilotienė-Motiejūnienė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė tvirtina, kad 240 COVID-19 reanimacijos lovų užimtumas ligoninėse ir toliau išlieka kriterijumi, kuomet būtų imamasi griežtesnių apribojimų. Nors viceministrė pabrėžia, kad situacija gydymo įstaigose išlieka stabili, tačiau omikron atmaina šalyje tik pradeda plisti, todėl ji neatmeta ir griežto karantino galimybės.
„Šiandien mes įvardijame, kad (karantinas – ELTA) gali būti, ir turime pasirengti. Tačiau artimiausiu metu, šią ar kitą savaitę, tikrai nėra svarstomos priemonės, kurios būtų griežtesnės. Mes matysime, kokia bus situacija po švenčių“, – antradienį „Delfi temoje“ kalbėjo A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Viceministrės teigimu, esant karantino poreikiui, būtų įvedami trumpalaikiai griežti ribojimai, kadangi, remiantis kitų šalių praktika, pasak jos, tokio pobūdžio karantinas suveikia efektyviausiai. Apribojimai. Slaptai.lt nuotr.
„Jeigu kalbėtume apie karantiną, efektyviausias yra ne ilgas, įvedant apribojimus po truputį, o pakankamai griežtas. Tai reiškia, kad žmonės galėtų įsigyti vaistų, maisto produktų. Gamyba, tikėtina, jeigu tai būtų saugi aplinka, galėtų veikti. Tačiau pramogos, teatrai, kiti renginiai, ne maisto ir nebūtinųjų prekių parduotuvės tam tikru laikotarpiu, kuriuo būtų karantinas, – neveiktų“, – aiškino ji.
„Taip pat nuotolinis darbas būtų ten, kur yra tokia galimybė, būtų nebe rekomendacinio pobūdžio, o privalomo. Taip pat atitinkamai ir mokyklose. Griežtas karantinas yra visiškai visų nebūtinųjų veiklų apribojimas“, – pridūrė A. Bilotienė-Motiejūnienė.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, jog, epidemiologinei situacijai dėl COVID-19 ligos žymiai pablogėjus ir prireikus įvesti karantiną, jis galėtų tęstis tris savaites. Ministro teigimu, karantino metu galėtų būti vėl įvestas nuotolinis mokymas bei judėjimo ribojimai. Griežtesnių ribojimų Vyriausybė ketina imtis, jei užimtumas reanimacijos skyriuose pasiektų 240 lovų.
Briuselyje vyko tūkstantinis protestas prieš COVID-19 priemones. EPA-ELTA nuotr.
Briuselis, gruodžio 20 d. (dpa-ELTA). Belgijos sostinėje Briuselyje sekmadienį vyko demonstracija, nukreipta prieš privalomą skiepijimąsi nuo COVID-19 ir šios ligos plitimo suvaldymo priemones.
Akcijoje dalyvavo apie 3,5 tūkst. žmonių, 55 žmonės buvo sulaikyti, naujienų agentūrai dpa sakė vietinių policijos pajėgų atstovė Ilse Van De Keere.
Tačiau patys organizatoriai, anot naujienų agentūros „Belga“, suskaičiavo 50 tūkst. dalyvių.
Pats protestas „iki pat pabaigos buvo taikus“, tačiau nedidelė žmonių grupelė „sąmoningai siekė konfrontacijos su policija“ ir į orą svaidė įvairius objektus, nurodė I. Van De Keere. Policija į tai sureagavo panaudodama vandens patranką ir ašarines dujas, pridūrė atstovė.
Pasak I. Van De Keere, vienas demonstrantas buvo išgabentas į ligoninę.
Protestai Briuselyje vyko jau trečią savaitę iš eilės. Per ankstesnes akcijas taip pat būta susirėmimų ir sulaikytųjų. Protestus organizuojanti grupė „Belgium United for Freedom“ anksčiau šią savaitę atsiribojo nuo smurto ir paragino dalyvius palaikyti taiką.
Nyderlanduose – nuožmios riaušės. EPA – ELTA foto
Amsterdamas, lapkričio 22 d. (AFP-ELTA). Nyderlandų premjeras Markas Rutte pirmadienį pasmerkė tris neramumų naktis šalyje dėl COVID-19 priemonių kaip „gryną smurtą“, kurį panaudojo „idiotai“, ir pažadėjo patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Markas Ruttė, Nyderlandų premjeras. EPA – ELTA nuotr.
Savaitgalį įvairiose Nyderlandų dalyse kilo dešimtys smurtinių protestų, nukreiptų prieš vyriausybės politiką dėl COVID-19. Nuo penktadienio sulaikyta mažiausiai 130 žmonių, sužeisti dar keturi ir pranešta apie kelis sužalojimų patyrusius pareigūnus.
Neramumai Roterdame ir kituose šalies miestuose buvo „grynas smurtas po protesto priedanga“, Nyderlandų žiniasklaidai pirmadienį sakė M. Rutte. „Suprantu, kad visuomenėje tvyro daug įtampos, nes tiek daug laiko kovojame su COVID-19“, – teigė premjeras. Jis pridūrė, kad visuomet gins asmens teisę protestuoti, tačiau „niekuomet nepriimsiu to, kai idiotai naudoja gryną smurtą“. Nyderlanduose kilo didelės riaušės. EPA-ELTA nuotr.
Roterdamas – po riaušių. EPA – ELTA nuotr.
Nyderlanduose lapkričio 13 d. įsigaliojo dalinis karantinas, ir šalis taip pat svarsto paskelbti vadinamąsias „2G priemones“, pagal kurias barai ir kavinės galėtų atsisakyti aptarnauti nepasiskiepijusius žmones.
Penktadienio vakarą Roterdamo centre šimtai protestuotojų susirėmė su policijos pareigūnais – pastarieji tuomet paleido ugnį ir taip buvo sužeisti keturi žmonės. Riaušininkai savo ruožtu sužalojo keturis policininkus. Šeštadienį protestuotojai Hagoje padeginėjo daiktus, o sekmadienį demonstrantai šiauriniuose Groningeno ir Leuvardeno miestuose svaidė degius skysčius ir niokojo turtą.
Lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeštadienį į įvairių protesto akcijų dalyvės ir organizatorės Astros Genovaitės Astrauskaitės surengtą dar vieną mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko per pusšimtį žmonių. Renginio organizatoriai ragina valdžią atšaukti galimybių pasą bei kitus COVID-19 ribojimus.
Į mitingą susirinkę jo dalyviai mosuoja Lietuvos vėliavomis bei laiko plakatus, pasisakančius prieš Vyriausybės vykdomas prevencijos priemones. Protesto akciją stebi pareigūnai, incidentų kol kas neužfiksuota.
Sostinės savivaldybė suteikė leidimą mitinge dalyvauti iki 500 asmenų, protestuoti planuojama iki 15 valandos. Protesto akcijos dalyviai, mitingo organizatorės teigimu, iš Katedros aikštės ketina žygiuoti iki Seimo rūmų ir grįžti atgal, sustojant prie Vyriausybės.
,,Protestuosim prieš neatšaukiamą, nesibaigiantį karantiną, įvestą nepaprastąją padėtį“, – prieš kelias dienas savo paskyroje socialiniame tinkle ,,Facebook“ rašė A. G. Astrauskaitė. Ji taip pat nurodė, kad protesto akcija yra nukreipta prieš esą prievartinį reikalavimą dirbantiems žmonėms už savo pinigus testuotis bei, organizatorės teigimu, žmones segreguojančius galimybių pasus.
A. G. Astrauskaitės teigimu, Lietuvos vyriausybės siekiai prievarta žmones paskiepyti ir kitos priverstinės prevencijos priemonės nuo COVID-19 pažeidžia Konstituciją. Renginio organizatorė pridūrė, kad Vyriausybės vykdoma politika kelia visuomenės susipriešinimą.
ELTA primena, kad rugsėjo mėnesį Vilniaus rotušės aikštėje A. G. Astrauskaitės rengtas mitingas taip pat didelio gyventojų susidomėjimo nesulaukė. Į mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko tik kelios dešimtys žmonių, nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimą išdavė 700 dalyvių.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras. EPA – ELTA nuotr.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro prieš prasidedant Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai valgė picą ant šaligatvio Niujorke tikriausiai dėl to, kad neatitinka miesto reikalavimų dėl COVID-19 skiepų norint pavalgyti viduje.
Didžiuoju Obuoliu vadinamas miestas reikalauja, kad visi, norintys pavalgyti viduje, pateiktų bent vieno skiepo įrodymą, o J. Bolsonaro sako, kad nėra skiepytas.
„Prabangi vakarienė Niujorke“, – tviteryje parašė Brazilijos sekretoriato ministras Luizas Eduardo Ramosas ir pridėjo nuotrauką, kaip J. Bolsonaro mėgaujasi dideliu gabalu picos lauke kartu su keliais savo delegacijos nariais. Turizmo ministras Gilsonas Machado taip pat paskelbė J. Bolsonaro su gabalu picos rankoje nuotrauką ir parašė instagrame, kad vakarienei buvo pica ir kokakola.
„J. Bolsonaro mėgsta vaidinti kuklų (…), bet tai ne skonio reikalas“, – sakė brazilų apžvalgininkas Reinaldo Azevedo, nepamiršęs nurodyti Niujorko reikalavimų būti pasiskiepijus.
Praėjusią savaitę miestas sustiprino prievolę vakcinuotis ėmęs reikalauti bent vieno skiepo daugeliui veiklų patalpose, įskaitant maitinimo įstaigas, pramogų vietas ir sporto sales.
Vietos valdžia parašė Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininkui ir pabrėžė, kad šios savaitės aukšto lygio susitikimo diskusijų salė yra konferencijų centras, o tai reiškia, kad visi delegatai turi būti paskiepyti. JT Generalinės Asamblėjos pirmininkas Abdulla Shahidas iš pradžių pritarė reikalavimui, bet vėliau atsitraukė ir nurodė, kad įėjimas į JT būstinę diskusijoms bus vykdomas pagal „garbės sistemą“ – nereikalaujant skiepo įrodymo.
J. Bolsonaro, smarkiai kritikuojamas dėl savo politikos per pandemiją, yra sakęs, jog jis bus „paskutinis brazilas“, gavęs COVID-19 vakciną, kurios jau 222 milijonai dozių suleista jo šalyje. Jis atvyko į Niujorką sekmadienio vakarą, o Brazilijos žiniasklaida pranešė, kad norėdamas įeiti į viešbutį jis turėjo pasinaudoti užpakalinėmis durimis, kad išvengtų protestuotojų, prie pagrindinio įėjimo skandavusių: „Šalin Bolsonaro!“.
Astra Genovaitė Astrauskaitė Vilniuje, Rotušės aikštėje, surengė dar vieną mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šeštadienį Vilniuje, Rotušės aikštėje, į mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko tik kelios dešimtys žmonių, nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimą išdavė 700 dalyvių. Tad žadėtus „protesto debatus“ mitingo organizatorė Astra Genovaitė Astrauskaitė sakė nukelianti kitam kartui.
Pasak jos, į mitingą „renkasi žmonės protesto debatų dėl Vyriausybės žmogaus teisių varžymo Lietuvoje“, jame kalbės gydytojai, teisininkai, verslininkai ir esą be jų žinios paskiepytų vaikų tėvai bei visi norintys pasisakyti. Protesto akcija turėtų vykti iki 17 val. Kai kurie jų laikė plakatus su šūkiais „Stop Crime Against Humanity“ (Baikite nusikaltimus prieš žmoniją), „Šalin uzurpatorių teisininkų draugiją“, „Visa valdžia referendumui“.
Renginį pradėjusi jo organizatorė A. Astrauskaitė sakė, kad „žmonės gimė laisvi ir mano kūnas priklauso man, o ne valstybei“. Ji taip pat kaltino žiniasklaidą, esą ši siekia pašiepti ir marginalizuoti ją bei bendraminčius.
Renginiui prasidėjus Rotušės aikštėje ir aplink ją patruliavo kelios dešimtys policijos pareigūnų.
Po rugsėjo 10 dieną vykusio mitingo Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla žurnalistams kalbėjo, kad ateityje policija į kiekvieną protesto akciją reaguos panašiomis priemonėmis kaip praėjusį penktadienį, kai link Seimo pajudėję protestuotojai buvo sustabdyti policijos pareigūnų.
Anot A. Astrauskaitės, ši protesto akcija yra dalis visame pasaulyje rugsėjo 18 dieną vykstančių „pasaulinių mitingų už laisvę“, skirtų išreikšti nepasitenkinimą COVID-19 ribojimais. Panašūs mitingai šeštadieni numatyti 40 pasaulio valstybių visame pasaulyje: JAV, Kanadoje, Australijoje, Brazilijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Italijoje ir kitur.
A. Astrauskaitė taip pat organizavo protesto akciją rugsėjo 10 dieną Katedros aikštėje bei riaušėmis pasibaigusį rugpjūčio 10 dienos mitingą prie Seimo. Anot organizatorių, reikalavimai išlieka tie patys: atšaukti ekstremaliąją situaciją dėl pandemijos, privalomą testavimą tam tikrų sričių darbuotojams, priverstinį dirbančiųjų skiepijimą, nepilnamečių skiepijimą be tėvų žinios, taip pat atšaukti Galimybių pasą ir kitus apribojimus imuniteto nuo COVID-19 neturintiems asmenims.
Organizatoriai taip pat reikalauja prezidento pareikšti nepasitikėjimą Vyriausybe ir pasiūlyti atsistatydinti, paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Rugpjūčio 10 dieną po mitingo prie Seimo dėl COVID-19 ribojimų prasidėjo riaušės. Prieš protestuotojus policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Ikiteisminiame tyrime dėl rugpjūčio 10-osios riaušių prie Seimo šiuo metu įtarimai iš viso yra pareikšti 50 asmenų. Šiame tyrime nukentėjusiaisiais šiuo metu pripažinti 26 asmenys, du iš jų – Seimo nariai.
Prancūzijoje – gausios demonstracijos, nukreiptos prieš apribojimus dėl COVID-19. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzai penktą savaitgalį iš eilės dalyvavo demonstracijose, reikšdami nepasitenkinimą griežtesniais apribojimais dėl COVID-19 pandemijos, informuoja naujienų agentūra dpa.
Šalies Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad šeštadienį protestavo beveik 215 000 žmonių.
Protestai vyko daugiausiai taikiai, bet 11 žmonių buvo suimta.
Prancūzijos pietuose, Provanso Ekse, demonstracijos dalyviai skandavo „laisvė“, o Lione vienas protestuotojas prieš kamerą rodė plakatą su užrašu „išgelbėkime savo vaikus nuo „Pfizer“.
Valdžia prognozavo, kad visoje šalyje į demonstracijas susirinks apie 250 000 žmonių – dvigubai daugiau nei liepos viduryje.
Praėjusį savaitgalį 273 000 Prancūzijos gyventojų išėjo į gatves išreikšti nepasitenkinimo privalomais skiepais medicinos darbuotojams ir griežtesniais reikalavimais norint patekti į įvairias institucijas.
Prancūzijoje žmonės privalo turėti imuniteto pasą eidami į restoranus ar kino teatrus, keliaudami tarpmiestiniais traukiniais, o kai kuriais atvejais ir norėdami patekti į prekybos centrus.
Imuniteto pasas įrodo, kad žmogus paskiepytas arba pasveiko nuo COVID-19, arba turi neigiamą testą. Nuo spalio vidurio koronaviruso tyrimai taps mokami, todėl valdžią kritikuojantys žmonės skundžiasi, kad tokiu būdu jie yra verčiami skiepytis.
Politologas Jeanas Yvesas Camus naujienų agentūrai dpa sakė, kad demonstracijos pritraukia įvairių pažiūrų gyventojus. Tarp jų yra kraštutinės dešinės rėmėjai, asmenys tikintys sąmokslo teorijomis ir „geltonųjų liemenių“ judėjimo atstovai, kurie seniau susibūrė protestuoti prieš augančias degalų kainas.
Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad nemažai antradienį prie Seimo prieš Vyriausybės planuojamus COVID-19 suvaržymus protestavusių asmenų maištauja ne dėl šalį ištikusių problemų, o dėl noro susikrauti politinį kapitalą ar tiesiog kiršinti visuomenę.
„Yra tikrai labai rimtų problemų, bet ne dėl jų maištaujama. Maištaujama dėl pamaištavimo ir galbūt dėl kokio nors prasibrovimo į valdžią. Ne be reikalo tokie šūkiai: šalin Seimą, šalin Vyriausybę, aš noriu būti valdžia. Bolševikiniai metodai“, – Eltai sakė V. Landsbergis.
Kartu profesorius pažymi, kad kai kurie mitinge dalyvavę asmenys greičiausiai siekia pasididinti savo žinomumą.
„Žmonės turi energijos perteklių, nemokamas pasimankštinimas, Olimpiada be pinigų, pasistumdymai su policija. Išlieja tą energijos perteklių. O gal dar ekrane atsiras naujų lyderių. Tokiose sumaištyse kai kurie veikėjai, matyt, ir tikisi pasidaryti šiek tiek kapitalo, pasidaryti svarbesni, žinomi“, – mano jis.
Protesto organizatorių pareiškimų, neva šis įvykis Lietuvai yra svarbesnis nei Kovo 11-oji, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas apskritai nesiėmė vertinti. Visgi dalies susirinkusių protestuotojų veiksmus, kai jie atsigabeno imitacinę spygliuotą vielą, apkabinėtą Dovydo žvaigždėmis, o kai kurie renginio dalyviai žydų simbolius buvo užsikabinę ir ant savo drabužių, profesorius aiškina protestuotojų noru sukelti reakciją ir kiršinti visuomenę.
Protestuotojai blokuoja išėjimus iš Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Žmonės, kurie užsiima tokiais politiniais išpuoliais, istoriškai yra kvaili, o praktiškai jie daro provokacinius dalykus, kad sukeltų reakciją. Ką nors užgauna tokie pasakymai. Jeigu užgauna, tai tada jau gerai, jau pasidaro rezultatą“, – tvirtino V. Landsbergis, kartu neatmesdamas, kad kai kurie asmenys COVID-19 valdymo priemones lygindami su Holokaustu tiesiog siekė tarptautinio dėmesio.
„Tai yra kiršinimas, emocijų ir jausmų kėlimas, netgi mėginant iš to padaryti kokį nors tarptautinį emocijų įtempimą. Galbūt bus pranešimai užsienyje. O tai bus didelis pasiekimas, jeigu praneš, kad Lietuvoje kokie nors puspročiai palygino pandeminius suvaržymus su holokaustu. Proto ribose net nebūtų ką diskutuoti, bet taip iš tikro yra įžeidžiami tie, kurie iš tiesų žino, kas yra holokauskas. Kvailybė kvailybe, bet ji gali ir įžeisti. Mes galime neįsižeisti, o holokausto aukos gali įsižeisti“, – įsitikinęs AT-AS pirmininkas. Mitingas prieš planuojamus ribojimus nepasiskiepijusiems nuo COVID-19. Slaptai.lt (Gintaro Visocko) nuotr.
Profesorius pabrėžė, kad Vyriausybė šiuo sudėtingu laikotarpiu imasi teisingų pandemijos valdymo priemonių, o su raginančiais atsisakyti vakcinuotis asmenimis, jo nuomone, reikėtų kalbėtis tiesiau ir aiškiai pasakyti, kad jie yra atsakingi už koronaviruso platinimą.
„Reikia vartoti tiesesnę kalbą. Kiekvienas, kuris atsisako skiepytis, yra potencialus maro platintojas. Ir jam tai turi būti pasakyta: o kai tavo vaikai susirgs arba tavo tėvai seni uždus nuo kovido. Galbūt tu ir atnešei tą užkratą. Nesiskiepiji – sutinki būti užkrato šaltinis, nešiotojas. Manai, kad tu visai neatsakingas. Labai klysti – tu esi atsakingas“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pasirašė dekretą, kuriuo apribojama prekyba knygomis vaikams, kuriose vaizduojami ar aptariami tos pačios lyties asmenų santykiai.
Dekretu, kuris yra publikuotas Vengrijos oficialiajame leidinyje, reglamentuojamas prieštaringai vertinamas įstatymas, kuriuo draudžiama LGBT bendruomenės asmenų „propaganda“ ir šių žmonių vaizdavimas kaip įprastų visuomenės narių.
Šį įstatymą birželį priėmė Vengrijos parlamentas, kuriame daugumą turi V. Orbano partija „Fidesz“.
Įstatymas buvo kritikuojamas kaip atvirą cenzūra, o Europos Komisija dėl diskriminaciniu laikomo įstatymo pradėjo teisinę procedūrą Vengrijos atžvilgiu.
Dekrete nurodoma, kad knygos vaikams, kuriose „vaizduojamas nukrypimas nuo gimimo metu turėtos lytinės tapatybės arba lyties keitimas, arba savitikslis seksualumas, arba vaizduojamas ar populiarinamas homoseksualumas“, negali būti rodomi knygynų vitrinose ar matomi knygynuose.
Tokios „įžeidžiančios“ knygos taip pat negali būti parduodamos 200 m spinduliu aplink mokyklas ar bažnyčias. Knygos taip pat turi būti parduodamos pakuotėse, per kurias nebūtų įmanoma atpažinti knygos viršeliuose.
Kelio priekyje nėra. Slaptai.lt nuotr.
Antradienį Seimas neeilinėje sesijoje priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kuriose siūloma numatyti, kad, valstybėje išaugus migracijos srautui ir įvedus ekstremalią situaciją, būtų galima apriboti tam tikras prieglobsčio prašytojų teises.
Už įstatymo projektą balsavo 90 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 5 parlamentarai.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai, kuriuos priėmė Seimas, numato, kad, paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį ir išaugus užsieniečių, neteisėtai kertančių valstybės sieną, prieglobsčio prašymui numatytas 28 dienų terminas galėtų būti pratęstas, tačiau ne ilgiau nei 6 mėnesius. Taip pat suteikta galimybė laikinai ir proporcingai riboti prieglobsčio prašytojų teises.
Papiktino siūlymas migrantams judėjimo šalyje ribojimą sutrumpinti iki 6 mėnesių
Vis dėlto iniciatyva nelegalių migrantų laisvės judėjimo apribojimo terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių papiktino „valstietę“ Agnę Širinskienę.
„Dėl kažkokių priežasčių užsieniečių nelegalių migrantų sulaikymo terminas, laisvės judėjimo apribojimo terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių. Tai aš nežinau, kaip jūs, valdantieji, pažiūrėsite į Lietuvos gyventojų akis, kada po 6 mėnesių, kai tie žmonės, kurių kai kurių galbūt net tapatybė nebus nustatyta, išeis į mūsų miestelių gatves“, – teigė A. Širinskienė.
„Aš jau nekalbu apie tai, kad jie dalyje miestelių atsidūrė su jais nepasitarus ir netgi merams kartais nebežinant. Tai šiuo atveju, matyt, jums vieniems reikės atsakomybę už šį sprendimą prisiimti, nes vargu ar kas daugiau ta atsakomybe norės dalintis“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma teigė manąs, kad tokių situacijų, dėl kurių nuogąstauja A. Širinskienė, bus labai nedaug.
„Aš manau, kad nebus daug tokių situacijų, bus turbūt labai reti atvejai, kai per 6 mėnesius dar situacija būtų neišsiaiškinta, ir tikrai mes neturime žmonių gąsdinti, kad po to čia beveik visi esantys (migrantai – ELTA) bus išleisti ir laisvai migruos po Lietuvą“, – sakė J. Razma.
Kelio į priekį nebėra. Slaptai.lt nuotr.
Taip pat paspartintos procedūros, prašymą pateikus nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ir asmenims, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą. Tokiu atveju prašymą bus galima nagrinėti skubos tvarka.
Taip pat nebebus taikomas reikalavimas nelydimą nepilnametį prieglobsčio prašytoją apgyvendinti tik pas pilnamečius giminaičius, atstovą arba Pabėgėlių priėmimo centre.
Seimas taip pat apsisprendė, kad užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, buvimas nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nebūtų laikomas atvykimu į šalies teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką.
Neteisėtai sieną kirtusiems prieglobsčio prašytojams iki tol, kol nepriimtas sprendimas įsileisti juos į Lietuvą, nebus leidžiama laisvai judėti šalies teritorijoje.
Šokis Katedros aikštėje Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Nuo liepos 1 d. nustoja galioti aštuonis mėnesius trukęs antrasis visuotinis karantino režimas. Pirmadienį Vyriausybės posėdyje priimtu sprendimu visoje šalyje lieka paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl koronaviruso plitimo grėsmės.
Kaip pirmadienį teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, nepaisant nutraukto karantino, didžioji dalis egzistuojančių reikalavimų lieka galioti. Kaukių dėvėjimas taip pat lieka – jos bus privalomos teikiant kontaktines paslaugas. Taip pat toliau veiks galimybių pasas.
Sveikatos apsaugos ministras neatmetė, kad jei sergamumo skaičiai keisis, Vyriausybė gali grąžinti karantino režimą. Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė užsiminė apie lokalių karantinų galimybę.
Jų teigimu, dėl Lietuvą pasiekusios COVID-19 delta atmainos šiuo metu itin svarbu užtikrinti visuomenės aktyvų skiepijimąsi. Kaip teigė Prezidentūra, griežto karantino rudenį išvengti leis tik aktyvus skiepijimas.
Likę veiklų apribojimai šalyje
Vyriausybės sprendimu, nuo ketvirtadienio paslaugos gali būti teikiamos viešose prekybos vietose, laisvalaikio ir pramogų vietose, viešojo maitinimo įstaigose, restoranuose, kavinėse, baruose, naktiniuose klubuose ir kitose pasilinksminimo vietose, tačiau būtina užtikrinti visus saugumo reikalavimus.
Kultūros, pramogų, sporto ar kiti renginiai turi būti organizuojami ir vykdomi laikantis žmonių srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo sąlygų.
Privalomas bilietų platinimas elektroniniu būdu ir (arba) žiūrovų ir (ar) dalyvių registravimas bei kontroliuojamas žiūrovų ir (ar) dalyvių patekimas į renginio vietą. Šokis – Vinco Kudirkos aikštėje. Slaptai.lt nuotr.
Taip pat uždarose erdvėse organizuojamuose renginiuose žiūrovai ir (ar) dalyviai renginį stebi tik iš sėdimų vietų (išskyrus atvejus, kai organizuojamos gyvūnų parodos), gali būti užpildoma ne daugiau kaip 75 proc. visų sėdimų vietų.
Uždarose ir atvirose erdvėse organizuojamuose renginiuose, kuriuose žiūrovai ir (ar) dalyviai renginį stebi ne tik iš sėdimų vietų, žiūrovų ir (ar) dalyvių skaičius neribojamas, tačiau juose gali dalyvauti tik asmenys, kurie yra pasiskiepiję, arba jei asmuo persirgo COVID-19.
Tai pat išlieka apsauginių veido kaukių dėvėjimo reikalavimai ir rekomendacijos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytomis sąlygomis.
Ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas, profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos, neformalusis suaugusiųjų ir vaikų švietimas bei švietimo pagalba vykdomi užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Užsiėmimuose uždarose erdvėse vienu metu ir vaikų stovyklose vienoje grupėje gali dalyvauti ne daugiau kaip 30 vaikų, išskyrus atvejį, kai vaikų stovykloje dalyvauja tik vaikai ir darbuotojai.
Siekiant išlaikyti gerėjančią epidemiologinę situaciją, būtina toliau aktyviai skiepytis ir skatinti visuomenę elgtis atsakingai, kad kuo greičiau būtų įgytas kolektyvinis imunitetas.
Briuselio policija sulaikė 132 nelegalaus vakarėlio dalyvius. EPA-ELTA nuotr.
Briuselio policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, kad išvaikytų viename miesto parke į protesto vakarėlį susirinkusią minią bei sulaikė 132 šio vakarėlio dalyvius, skelbiama oficialioje policijos ataskaitoje.
Pasak policijos, 15 protestuotojų buvo sužeisti, kuomet šeštadienį policijos pareigūnai išvaikė vakarėlio dalyvius panašiai. Po susirėmimų trys policijos pareigūnai dėl sužalojimų buvo paguldyti į ligoninę, o dar keletas patyrė lengvus sužalojimus.
Vakarėlyje dalyvavo apie 1 000–2 000 daugiausia jaunų žmonių, susirinkusių protestuoti prieš apribojimus, skirtus kovoti su COVID-19 plitimu šalyje.
Premjeras Alexanderis de Croo paragino protestuotojus išsiskirstyti, o į parką buvo pasiųstą 600 riaušių policijos pareigūnų, kelios vandens patrankos ir raitoji policija. Protestuotojams nesitraukiant ir skanduojant „Laisvė!“, policijos pareigūnai išvaikė susirinkusiuosius.
Prieš mėnesį, balandžio 1 d., tame pačiame parke taip pat buvo susirinkę 2 tūkst. žmonių. Briuselio policija gaudė nelegalaus vakarėlio dalyvius. EPA-ELTA nuotr.
Belgijoje šiuo metu galioja antrasis nacionalinis karantinas, o barai ir restoranai uždaryti nuo pat spalio pabaigos.
Vis dėlto, vakcinacijos tempai spartėja ir nuo gegužės 8 d. planuojama leisti kavinės ir restoranams priimti lankytojus lauko terasose.
Ribojimai. Slaptai.lt nuotr.
Vyriausybė penktadienį nusprendė pratęsti karantiną iki balandžio 30 d., atnaujinti judėjimo ribojimus tarp savivaldybių.
Nutarimu Vyriausybė, atsižvelgdama į tai, kad epidemiologinė situacija šalyje pablogėjo, kad yra stebimas koronaviruso viruso mutacijų plitimas, kad artėja šventinis laikotarpis, kai galimas didesnis asmenų judėjimas tarp savivaldybių ir dėl to kyla didesnė kontaktų rizika, nustatė asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimą nuo kovo 27 d. iki balandžio 5 d.
Nuspręsta leisti judėjimą tik tarp „žiedinių“ savivaldybių ir esant kitoms svarbioms priežastims.
„Judėjimo ribojimai įvedami labai konkretų laiką, tikimasi, kad jie padės išvengti viruso plitimo bangos“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė pridūrė, kad atnaujinti judėjimo ribojimai skirti apsaugoti nuo spartesnio COVID-19 plitimo savivaldybes, kuriose epidemiologinė padėtis šiuo metu yra geresnė.
„Savivaldybių išsiskyrimas yra išlikęs. Dalis savivaldybių, nors padėtis banguojamai prastėja daugumoje, vis dar sugeba laikytis mažiau 200 atvejų 100 tūkst. žmonių. (…) Akivaizdu, kad ta situacija yra labai labili. Ir, matyt, čia pagrindinis tikslas yra išsaugoti tas savivaldybes, kuriose padėtis yra geresnė“, – kalbėjo ji.
Premjerė taip pat pažymėjo apgailestaujanti, kad nespėta vakcinuoti visų rizikos grupei priklausančių žmonių, iki šalį pasiekė pavojingesnių britiškosios ir Pietų Afrikos Respublikos atmainų koronavirusas.
„Laiko nusipirkti mums ne visai pavyko, to, kurio ketinome nusipirkti, kad spėtume vakcinuoti bent jau amžiaus rizikos grupę. Tam turbūt pritrūko gerų kelių savaičių“, – teigė ji.
„Siunčiama žinia, kaip ir prieš Kalėdas, Velykų laikotarpiu pabūkime namuose, sumažinkime judėjimą ir bruzdesį“, – pridūrė I. Šimonytė.
Vyriausybės sprendimu karantino režimas visoje Lietuvoje pratęsiamas dar vienam mėnesiui, iki balandžio 30 d.
Paryžiuje ir keliuose kituose Prancūzijos regionuose prasidėjo karantinas. EPA-ELTA nuotr.
Trečdaliui Prancūzijos gyventojų nuo šeštadienio prasidėjo dar vienas dalinis karantinas, kuriuo siekiama suvaldyti naujų COVID-19 atvejų šalyje plitimą.
Iš sostinės išvykstantys traukiniai prisipildė nuo karantino pavargusių paryžiečių, prieš įsigalint naujiems apribojimams gyventojai patraukė į parduotuves. Paryžiuje ir keliuose kituose regionuose įvesti apribojimai galios mėnesį.
Paryžiaus priemiestyje esančio Jero meras žurnalistams sakė, kad verslai šiame mieste nepaisys apribojimų ir liks atidaryti, nes apribojimai, mero teigimu, yra „visiškai nesuprantami“.
„Ar COVID-19 liga batų parduotuvėje užsikrėsi greičiau nei knygyne?“, – sakė jis.
Koronaviruso labiausiai paveiktuose regionuose stabdoma nebūtinų verslų veikla, ribojamas judėjimas lauke, tačiau mokyklos ir toliau lieka atviros, o gyventojams leidžiama lauke mankštintis, nuo namų nutolus ne didesniu nei 10 km spinduliu, dar prieš įsigaliojant karantinui pranešė Prancūzijos premjeras Jeanas Castexas.
Augant naujų COVID-19 atvejų skaičiui, Estijos vyriausybė apsisprendė dėl naujų ribojimų pandemijai suvaldyti.
Šalyje viešojo maitinimo įstaigos, teatrai, kino teatrai, koncertų salės ir bažnyčios, kaip iki šiol, liks atviros. Tačiau nuo pirmadienio jose galės būti užimta ne daugiau kaip pusė esamų vietų. Be to, vyriausybė ketvirtadienį nusprendė renginių dalyvių skaičių sumažinti iki 200 viduje ir iki 250 lauke.
Paraleliai kitą savaitę prasidėsiančioms atostogoms, saunos, SPA centrai ir baseinai dviem savaitėms nutrauks savo veiklą plačiajai publikai. Pasibaigus atostogoms, kovo pradžioje vieną savaitę pamokos mokiniams pradžioje vyks nuotoliniu būdu.
Sveikatos ekspertai prieš tai įspėjo, kad dėl augančių infekcijų skaičiaus Estijos laukia liūdnas kovas ir balandis. 1,3 mln. gyventojų turinti šalis nuo rudens kovoja su didėjančiais užsikrėtimų koronavirusu rodikliais. Nuo pandemijos pradžios čia registruota per 55 000 atvejų, 514 žmonių mirė.
Kovoje su koronavirusu. EPA – ELTA nuotr.
Latvijos gyventojai dėl koronaviruso pandemijos dar mažiausiai pusmetį negalės grįžti prie normalaus gyvenimo. Tai antradienį žurnalistams pareiškė šalies sveikatos apsaugos ministras Danielis Pavļutas.
„Grįžti prie normalaus gyvenimo bent jau per artimiausius šešis mėnesius nepavyks, – sakė jis. – Pirmiausia turi radikaliai sumažėti sergamumas, o tai susiję su masiniu vakcinos nuo Covid-19 prieinamumu Latvijos gyventojams“.
Pagal ministro prognozes, esant dabartinei naujų užsikrėtimo atvejų skaičiaus mažėjimo spartai Latvijoje, svarbiausi apribojimai, įvesti kovai su pandemija, gali būti atšaukti vasario pabaigoje arba kovo pradžioje. Jis pabrėžė, kad vyriausybė dar diskutuos, ar pratęsti, ar atšaukti iki vasario 7 d. įvestą nepaprastąją padėtį.
Pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis Latvijoje buvo užfiksuotas praėjusių metų kovo 2 d. Nuo to laiko šalyje Covid-19 diagnozuotas 61 924 žmonėms, mirė 1 126 infekuotieji.
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Valstietei“ Agnei Širinskienei už praėjusių metų pabaigoje užfiksuotą karantino reikalavimų pažeidimą skirta piniginė bauda, skelbia delfi.lt. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas informuoja, kad parlamentarei penktadienį buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skirta sumokėti minimalią baudą – 250 eurų.
ELTA primena, kad A. Širinskienė nubausta už tai, kad pažeidė įvestą apribojimą judėti tarp savivaldybių: parlamentarė atvyko iš Ignalinos rajono savivaldybės į Visagino savivaldybę.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) priklausanti parlamentarė tuomet buvo sustabdyta policijos pareigūnų dėl to, kad, gavusi leidimą užsukti į Visagino savivaldybę įsipilti degalų, be policijos pareigūnų leidimo užsuko į parduotuvę nusipirkti maisto.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad bendra tendencija dėl koronaviruso atvejų skaičiaus kol kas atrodo pozityvi, tačiau nereikėtų tikėtis, kad sausio 31 dieną visi apribojimai bus atšaukti.
„Tai nereiškia, kad visi apribojimai privalo išlikti, bet, žinoma, mes pirmiausia būsime atsargūs dėl situacijos ir, nepaisant to, kad būna dienų, kai skaičiai atrodo gerokai geriau, būna tokių dienų kaip šiandien, kai jie vėl tarsi atrodo blogiau, bendra tendencija kol kas atrodo pozityvi. Klausimas, ar pakankamai sparti“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė premjerė.
„Mūsų iššūkiai yra du, pirmas – tas, kad mes turime nulipti nuo gana aukšto kalno. Antras – kad tuo pačiu metu aplinkui, kažkur netoliese Lietuvos, plinta mutacijos, kurios gali vėl labai greitai tą kalną užauginti“, – pridūrė I. Šimonytė.
Ji pateikė Airijos pavyzdį, kuri, pasak premjerės, per karantiną puikiai susitvarkė ir labai sumažino atvejų skaičių, tačiau, atšaukus karantiną ir įsisukus viruso mutacijai, teko vėl įvesti naują karantiną.
„Labiausiai norėtume išvengti tokių amerikietiškų kalnelių. Norėtume, kad išėjimo strategijos būtų valdomos, derinamos su testavimo ir vakcinavimo strategijomis. Nebus taip, kad sausio 31 dieną visi apribojimai neteks galios. Kažkokia apribojimų dalis – galbūt, bet kokie, kokiais tempais ir kokiais etapais, dėl to turėsime tartis“, – sakė I. Šimonytė.
Pasak premjerės, su ekspertų taryba prie Vyriausybės yra sutarta, kad kitą savaitę bus aptariama situacija, kas dar turėtų būti padaryta, kad kažkokios sąlygos būtų lengvinamos ir nuo kada.
Karantinas Lietuvoje galioja iki sausio 31 dienos. Jo metu apribota daugelis veiklų, neveikia kavinės, restoranai (išskyrus maistą išsinešti), daugelis parduotuvių, išskyrus maisto. Taip pat veikia vaistinės, veterinarijos, optikos ir ortopedijos prekių pardavimo vietos.
