Putinas – pats tikriausias karo nusikaltėlis
Johanesburgas, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Vladimiro Putino suėmimas reikštų karo Rusijai paskelbimą, antradienį paviešintuose teismo dokumentuose rašo Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa, šalyje tebevykstant ginčams dėl Rusijos vadovo priėmimo.
V. Putinas pakviestas į kitą mėnesį Johanesburge vyksiantį BRICS šalių aukščiausiojo lygio susitikimą, tačiau jo atžvilgiu išduotas Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) arešto orderis. PAR, kaip TBT narė, turėtų jį vykdyti, jei V. Putinas atvyktų. PAR diplomatinė dilema sprendžiama teisme, kur pagrindinė opozicinė partija Demokratinis aljansas (DA) bando priversti vyriausybę užtikrinti, kad Kremliaus vadovas bus sulaikytas ir perduotas TBT, jei įkels koją į šalį. Tačiau atsakydamas į šį pareiškimą C. Ramaphosa pavadino DA prašymą „neatsakingu“ ir teigė, kad ant kortos pastatytas nacionalinis saugumas. „Rusija aiškiai pasakė, kad pareigas einančio jos prezidento suėmimas būtų karo paskelbimas“, – sakė jis. „Rizikuoti įsitraukti į karą su Rusija būtų nesuderinama su mūsų Konstitucija“, – sakė jis, pridurdamas, kad tai prieštarautų jo pareigai ginti šalį.
PAR siekia išimties pagal TBT taisykles, remdamasi tuo, kad arešto įgyvendinimas galėtų kelti grėsmę „valstybės saugumui, taikai ir tvarkai“, sakė jis. Pietų Afrika šiuo metu pirmininkauja BRICS – didelių valstybių grupei, kuriai taip pat priklauso Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija ir kuri save laiko atsvara Vakarų ekonominiam dominavimui. Antrankiai
TBT paskelbė V. Putino paiešką dėl kaltinimų, kad Rusija neteisėtai deportavo ukrainiečių vaikus.
PAR prezidento pavaduotojas Paulas Mashatile neseniai interviu vietos žiniasklaidai teigė, kad vyriausybė bandė įtikinti V. Putiną neatvykti, tačiau kol kas nesėkmingai.
Birželį pasirašytas ir iš pradžių pažymėtas kaip „konfidencialus“, C. Ramaphosos rašytinis pareiškimas antradienį buvo paskelbtas teismui nusprendus, kad su šiuo klausimu susiję dokumentai turi būti paviešinti.
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, kovo 24 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjunga (ES) sieks, kad Rusijos pagrobti ukrainiečių vaikai grįžtų į savo gimtąją šalį. Šiuo klausimu bus surengta tarptautinė konferencija, ketvirtadienį Briuselyje paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, tačiau nei vietos, nei datos nenurodė.
„Tai, kas ten vyksta – vaikų deportacija – yra siaubingas tamsiausių mūsų istorijos laikų prisiminimas“, – sakė U. von der Leyen.
„Tai karo nusikaltimas, – pažymėjo ji. – Tai visiškai pateisina Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotus arešto orderius“. U. von der Leyen duomenimis, Rusija iki šiol pagrobė 16 200 ukrainiečių vaikų, iš kurių sugrįžo tik 300.
„Norime daryti tarptautinį spaudimą, jog būtų imtasi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatyta šių vaikų buvimo vieta“, – kalbėjo U. von der Leyen. Ji esą kartu su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu ir Ukraina ėmėsi atitinkamos iniciatyvos.
ES, anot U. von der Leyen, bendradarbiaus su tarptautinėmis ir JT organizacijomis, kad gautų informaciją apie vaikus, kurie buvo deportuoti į Rusiją. „Tai pasakytina ir apie vaikus, kurie ten buvo įvaikinti arba pateko į globėjų šeimas“, – pabrėžė ji baigiantis pirmajai ES viršūnių susitikimo dienai.
Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas praėjusią savaitę dėl karo nusikaltimų išdavė V. Putino arešto orderį. Tyrėjai kaltina jį vaikų grobimu iš okupuotų Ukrainos teritorijų ir deportavimu į Rusiją. Maskva tvirtina, kad vaikai dėl karinių veiksmų išvežti į saugią vietą.
Pakistano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Islamabadas, kovo 15 d. (dpa-ELTA). Per susirėmimus tarp Pakistano policijos ir nuverstojo premjero Imrano Khano rėmėjų sužeista daugiau kaip 100 pareigūnų, trečiadienį pranešė vietos policija. Nuo antradienio saugumo pajėgos yra apsupusios buvusio vyriausybės vadovo namą milijoniniame Lahorės mieste. Jos nori įgyvendinti I. Khano arešto orderį. Pamėginus sulaikyti buvusį premjerą, kilo susirėmimai su politiko šalininkais.
2022 metų balandį I. Khanas buvo nuverstas parlamentui pareiškus nepasitikėjimą juo. Opozicija, be kita ko, kaltino jį netinkamu ekonomikos valdymu. Politikui teisme pareikšti kaltinimai, be kita ko, dėl korupcijos, pinigų plovimo ir vienos teisėjos įžeidimo. 70-metis kelis kartus ignoravo kvietimą atvykti į teismą.
Policija prieš protestuojančius I. Khano rėmėjus panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas. Vietos žiniasklaida, remdamasi ligoninių duomenimis, pranešė apie aštuonis sužeistus demonstrantus.
I. Khanas antradienį vaizdo žinute kreipėsi į savo rėmėjus. Jie esą turį parodyti policijai, kad remia jį nepaisant arešto orderio ir galimo suėmimo.
Pastaruoju metu televizijos stotys, Pakistano žiniasklaidos institucijos sprendimu, laikinai negalėjo transliuoti politiko kalbų. I. Khanas prieš tai savo kalboje apkaltino įtakingą kariuomenę dalyvaujant sąmoksle prieš jį.
Antrankiai
Ukrainos generalinio prokuroro biuras nusiuntė Baltarusijai prašymą išduoti 28 anksčiau sulaikytus Rusijos piliečius. Tai trečiadienį pranešė biuro spaudos tarnyba.
„Ukrainos generalinio prokuroro biuras kreipėsi į Baltarusijos generalinę prokuratūrą, prašydamas išduoti 28 žmones, kuriuos 2020 metų liepos 29 d. sulaikė Baltarusijos teisėsaugos institucijos“, – sakoma spaudos tarnybos pranešime.
Pasak Ukrainos tyrėjų, sulaikytieji dalyvavo karo veiksmuose Donbase vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų pusėje. Visiems 28 asmenims, tarp kurių yra devyni Ukrainos piliečiai, buvo pateiktas kaltinimas priklausius teroristinei organizacijai. Kijevo Ševčenkos rajono teismas įtariamiesiems paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą.
Spaudos tarnyba taip pat priminė, jog liepos 31 d. Ukrainos generalinio prokuroro biuras kreipėsi į Baltarusijos teisėsaugos institucijas „laišku dėl ketinimų prašyti šių asmenų ekstradicijos“.
Anksčiau valstybinė naujienų agentūra „BelTA“, remdamasi Baltarusijos teisėsaugos institucijomis, pranešė, jog naktį į liepos 29-ąją šalyje buvo sulaikyti 33 RF piliečiai, kurie yra „privačios karinės Vagnerio kompanijos“ darbuotojai ir atvyko į šalį, kad destabilizuotų padėtį Baltarusijoje prezidento rinkimų laikotarpiu. Sanatorijoje prie Minsko buvo sulaikyti 32 žmonės, dar vienas – Baltarusijos pietuose.
Rugpjūčio 4 d. Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad sulaikyti Rusijos piliečiai ne vyko per šalį tranzitu, kaip teigia Maskva, o buvo specialiai atsiųsti.
Ekvadoro URM vadovas J. Valencia. EPA – ELTA nuotr.
Ekvadoro išlaidos, susijusios su „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o buvimu šalies ambasadoje Londone, viršijo 6 mln. dolerių. Tai ketvirtadienį pranešė Ekvadoro užsienio reikalų ministras Josė Valencia.
„Ekvadoras skyrė 5 mln. 817 tūkst. dolerių J. Assange`o saugumui užtikrinti ir beveik 400 tūkstančių medicinos išlaidoms, maistui bei drabužių valymui“, – sakė šalies parlamente ministras, kurį cituoja laikraštis „El Comercio“.
Kaip pareiškė J. Valencia, dar 300 tūkstančių dolerių Ekvadoras išleido, rūpindamasis teisine pagalba J. Assange`ui. Anot ministro, „WikiLeaks“ įkūrėjas pradėjo mokėti už savo išlaikymą tik nuo 2018 metų gruodžio 1 d.
Londono policijos pareigūnai ketvirtadienio rytą sulaikė J. Assange’ą Ekvadoro ambasadoje, kur jis praleido pastaruosius septynerius metus. Anksčiau tą pačią dieną Ekvadoro valdžia nusprendė atimti jam diplomatinio prieglobsčio statusą. Didžiosios Britanijos policija atvyko į diplomatinės atstovybės pastatą Ekvadoro ambasadoriaus kvietimu.
Londone sulaikytas „Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr. 2012 metais J. Assange`as paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur buvo išduotas jo arešto orderis dėl kaltinimų prievarta ir išžaginimu. J. Assange`as labiausiai bijo, kad Švedija deportuos jį į JAV, kur, kaip anksčiau teigė žiniasklaida, australui gresia iki 35 metų kalėjimo arba mirties bausmė už slaptų Valstybės departamento duomenų publikavimą.
„WikiLeaks“ įkūrėjas kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais.
Kovo 13 dieną Amerikos valdžios prašymu Austrijos sostinėje buvo suimtas Ukrainos verslininkas Dmitrijus Firtašas. FTB vykdė tyrimą Firtašo atžvilgiu nuo 2006 metų, bet Ukrainos įvykių fone jo sulaikymas atrodo kaip smūgis Vladimirui Putinui.
The New York Times, remdamasis Austrijos įgaliotomis institucijomis, perduoda, kad „FTB vykdė tyrimą Firtašo atžvilgiu nuo 2006 metų, jo suėmimo orderis buvo išduotas Virdžinijos federacinio teisėjo“. Die Presse duomenimis, orderis suimti Firtašą buvo išduotas vieno iš JAV apygardos teisėjų pernai“, ir jis kaltinamas „kyšio davimu ir dalyvavimu nusikalstamoje bendrijoje“.
„Rusijos valdžia davė orderį suimti žinomą Gruzijos politiką Givį Targamadzę, apkaltinusi jį ruošus riaušes Rusijoje, konkrečiai – rėmus antivyriausybinio žygio organizavimą pernai gegužę, žygio, kuris tapo konfrontacijos tarp protestuotojų ir OMON‘o kulminacija“, – rašo “The New York Times”.
Rusijos valdžia tvirtino, kad gausūs antivyriausybiniai protestai buvo suorganizuoti užsienio valstybių, bet G.Targamadzė tapo pirmuoju kitos šalies piliečiu, kuriam iškelti baudžiamieji kaltinimai.
