Lietuvių draugijos Nemunas atstovai dalyvavo paskaitoj „Putinas ir ginklų žlugimas”
Lietuvių draugijos „Nemunas” atstovai dalyvavo rašytojo, istoriko Gustavo Sterčeko paskaitoje „Putinas ir ginklų žlugimas”.
Ukrainos kultūros asociacijos „Prosvita” Berisso filialo būstinėje vykusioje paskaitoje buvo išsamiai pristatyta Ukrainos teritorinė istorija ir Putino plataus masto invazijos nesėkmė.
Lietuvių bendruomenę Argentinoje atstovavo, Lietuvių draugijos „Nemunas” pirmininkas Estebanas Dulkė, buvęs draugijos pirmininkas, dabartinis valdybos narys Alfredo Dulkė, rašytojas Juanas Francisco Klimaitis bei „Nemuno“ draugijos valdybos narys, LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos atstovas Pietų Amerikai Juan Ignacio Fourment Kalvelis.
Argentinos Lietuvių Draugija Nemunas dalinasi akimirkomis iš protesto eitynių, palydint Ukrainiečių bendruomenės narius iki Buenos Aires esančios Rusijos Federacijos ambasados.
Už laisvę, suverenitetą, nepriklausomybę, teritoriškai vientisą Ukrainą!
Slava Ukraini!
#SlavaUkraini
#NemunasARG
Informacijos šaltinis – Argentinos Lietuvių Draugija Nemunas
Vasario 16-oji – ArgentinojeLietuvos valstybės atkūrimo dienos minejimas Argentinoje
Vasario 16-toji, Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Argentinoje, Berisso mieste įvyko 105 -sis Lietuvos nepriklausomybės metinių minėjimas.
Lietuvos ir Argentinos himnų pagerbimu prasidėjo minėjimo ceremonija. Sveikinimo kalbas pasakė, istoriniais faktais pasidalino bei išreiškė susirūpinimą šių dienų aktualijomis Ukrainoje praktikantės iš Lietuvos Agnė Čižiūtė ir Aistė Bakanauskaitė. Vokietijos, Vasario 16-osios gimnazijos atstovė Laima Lipšytė savo kalboje akcentavo ne tik tautos laisvę, bet ir asmens vidinę laisvę ir kokia svarbi situacija Ukrainoje šiame aspekte.
Ukrainos kultūros asociacijos “Prosvita” atstovas Eugenio Twerdy ukrainiečių bendruomenės vardu padėkojo lietuvių tautai Lietuvoje ir lietuvių bendruomenei Argentinoje už palaikymą ir pagalbą Ukrainos tautai karo akivaizdoje.
Berisso savivaldybės atstovas, ryšiams su visuomene Juan Pablo Holubyez pasveikino lietuvių bendruomenės narius su Lietuvos valstybės atkūrimo diena.
Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minejimas Argentinoje
Ceremonijoje dalyvavo Berisso savivaldybės atstovas, ryšiams su visuomene Juan Pablo Holubyez, LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos Pietų Amerikos atstovas Juan Ignacio Fourment Kalvelis, Lietuvių kultūros ir savišalpos draugijos “Nemunas” valdybos pirmininkas Alfredo Dulke, lietuviu draugijos “Mindaugas” valdybos pirmininkė Miriam Griszka, Ukrainu kultūros asociacijos “Prosvita” valdybos pirmininkas Eugenio Twerdy, Ukrainu kultūros asociacijos “Renacimiento” (Prisikelimas) valdybos pirmininkas Gabriel Pervanchuk, Buenos Aires provincijos kultūros ambasadorius Emanuel Giacoia, lietuvių bendruomenės kultūros atstovė Laima Griszka ir antroji lietuvių bendruomenės kultūros atstovė Luisina Allevato Saramskas.
Renginį organizavo Lietuvių kultūros ir savišalpos draugija “Nemunas” ir lietuvių bendruomenė “Mindaugas”.
Šokių kolektyvas Nemunas
Santa Fe provincijoje, Villa Gobernador Galvez mieste įvyko “Pasaulio kultūrų ir skonių šventė”, kurioje puikiai pasirodė ir Lietuvių kultūros ir savišalpos draugijos “Nemunas” jaunimo tautinių šokių kolektyvas “Nemunas” iš Berisso miesto.
Šventėje koncertavo ir kitų tautinių mažumų atstovų kolektyvai.
Tai svarbiausias vasaros festivalis, kuris atidarė 2023 metų vasaros sezoną, pasitinkant 30 laipsnių karščiui.
Prisiminkime, kad 2022 metų gruodžio mėn. Berisso mieste praūžė neįtikėtina Šokių Šventė Argentinoje “Ten, kur Nemunas banguoja”, kurią suorganizavo Lietuvių kultūros ir savišalpos draugija “Nemunas”.
Šventės metu Lietuvos Nacionalinis Kultūros Centras su LR Užsienio reikalų ministerija įteikė apdovanojimą premiją “Aukso Paukštė” Lietuvių kultūros ir savišalpos draugijos “Nemunas” jaunimo tautinių šokių kolektyvui “Nemunas” kaip geriausiam užsienio lietuvių šokių kolektyvui.
„Nemunas“- geriausias užsienio lietuvių mėgėjų meno kolektyvas
Argentinos lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Nemunas“ buvo paskelbtas laureatu, kaip geriausias užsienio lietuvių mėgėjų meno kolektyvas.
Nominantus ir laureatą tvirtina „Aukso paukštė“ premijai gauti specialiai sudaryta komisija. Apdovanojimų skyrimo komisija yra patvirtinta Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus. Komisijoje taip pat dalyvauja ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai.
Didelė garbė, kad 2022 m. Argentinos Beriso lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Nemunas“ vadovaujamas Nicolas Cabrera Dulkė yra paskelbtas laureatu kaip geriausias užsienio kolektyvas už visą artistinę ir kultūrinę veiklą per 50 metų. Kolektyvas „Nemunas“, kuriam vadovauja Nicolas Cabrera Dulkė ir Amparo Cabrera Dulkė koncertavo daugelyje šokių festivalių, teatrų scenų ir televizijos studijose.
„Aukso paukštė” – „Nemunui”
Šokių Šventės Argentinoje “Ten, kur Nemunas banguoja” metu kolektyvo “Nemunas” vadovui Nikolui Cabrera Dulkei premiją įteikė Lietuvos Nacionalinio Kultūros Centro direktorius Saulius Liausa.
Per visą “Nemuno” gyvavimo istoriją, kolektyvui vadovavo: Alfredo Dulke (kolektyvo įkūrėjas), Ana Luján Gedzevičius, Analia Dulkė, Mario Alberto Leguizamon ir Juan Ignacio Fourment Kalvelis. Įvyko daugiau kaip 700 pasirodymų po visą Argentiną, nemažai provincijose ir net Urugvajuje.
2000 metais „Nemunas“ dalyvavo XI Tautinių šokių šventėje Kanadoje, Toronte.
Tarp labiausiai įsimintinų švenčių buvo 2018 m. dalyvavimas Lietuvos šimtmečio Dainų šventėje „Vardan tos“ šokio dienoje. Atvykę nemuniečiai galėjo visą savaitę koncertuoti keliaujant po Lietuvą, pristatydami atskirą programą, kurioje ne tik lietuvių tautiniai šokiai, bet ir Tango bei Argentinos folkloras. „Nemunas“ aplankė Trakus, Kauną, Anykščius, Nidą, Panevėžį, Klaipėdą, Palangą, taip pat susitiko su Kauno technologijos universiteto tautinio meno ansambliu „Nemunas“, Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų šokių kolektyvu „Grandinėlė“, Nidos KTIC „Agila” tautinių šokių kolektyvu”Kalnapušė.
Dar reikėtų priminti, kad „Aukso paukštė“ buvo apdovanoti užsienio lietuvių mėgėjų meno kolektyvai: 2008 m. Los Angeles (JAV) lietuvių tautinių šokių ansamblis „Spindulys“ (Vadovė Danguolė Razutytė-Varnienė) ir 2018 m. Čikagos (JAV) lietuvių tautinių šokių ansamblis „Grandis“ (Meno vadovai Dalia Bilaišytė-DeMuth, Gintaras Grinkevičius).
Nuotraukos: Nuotraukose buvę ir esami kolektyvo “Nemunas” vadovai: Nicolás Cabrera Dulkė, Amparo Cabrera Dulkė, Alfredo Dulkė, Mario Leguizamón, Ana Lujan Gedzevicius, Analía Dulkė ir Juan Ignacio Fourment Kalvelis.
Šių metų gruodžio 10 d. nuotoliniu būdu vyko Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas Lietuvos įvaizdžio pasaulyje per istorinės atminties prizmę klausimas. Posėdžiui pirmininkavo LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkai Seimo narė Dalia Asanavičiūtė ir Jonas Bružas.
Pristatydamas posėdžio klausimą komisijos pirmininkas Jonas Bružas sakė, kad šalies įvaizdis yra plati tema ir į tai būtina pažvelgti per šalies ir tautos istoriją, į kurią neatkreipus tinkamo dėmesio gali būti nuvertinta mūsų tapatybė, tautos ir valstybės išskirtinumas daugelio kitų gražių ir progresivių šalių tarpe, tarp kurių yra Lietuva. Sveikintina Lietuvos pristatymo užsienyje 2020-2030 m. strategija, kuria siekiama teigiamai pristatyti Lietuvą ir jos tautą pasauliui ir iniciatyva ruošiant šalies pareigūnus tai daryti nuosekliai. Ši strategija yra labai svarbi ir pasaulio lietuvių bendruomenei, kadangi ši bendruomenė – tai šimtai tūkstančių savanorių Lietuvos ambasadorių įvairiausiuose pasaulio šalyse, kurie pristato Lietuvą tose šalyse, kuriose gyvena, todėl gebėjimas kalbėti viena nuoseklia kalba pristatant mūsų šalį yra labai svarbus. Patirtis sako, kad istorija, istorinės atminties klausimai yra dažniausiai užduodami mūsų tautiečiams, o atsakymų į šiuos klausimas yra nepakankamai mūsų šalies įvaizdžio strategijoje.
Komisijos narys, šios temos kuratorius komisijoje, Antanas Šileika, kalbėdamas apie Lietuvos įvaizdį užsienyje pabrėžė, kad Lietuvos pristatymo užsienyje 2020-2030 m. strategijoje yra svarbių įžvalgų, joje yra rimta Lietuvos įvaizdžio analizė, tačiau mažai kalbama apie istoriją. Būtina skirti daugiau dėmesio partizaniniam karui, stalininio genocido kančioms, holokaustui ir kitiems istoriniams klausimams, formuojant viešąjį Lietuvos įvaizdį ateičiai. Įvairios Lietuvos institucijos nagrinėja istoriją, Lietuvos įvaizdžio grupė galėtų panaudoti šiuos išteklius, o tai padėtų ir užsienyje gyvenantiems lietuviams, kurie yra savo krašto ambasadoriai ir jaučia pareigą gerinti Lietuvos vardą šalyse, kuriose gyvena.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė savo pranešime apie istorinės atminties iniciatyvas kalbėjo, kad pasaulio lietuvių dėka laisvės kovotojų, didvyrių darbai ir nuopelnai laisvei, demokratinėms vertybėms skamba šiandien visame pasaulyje. Lietuvių didvyrių istorijos telkia lietuvių bendruomenes pasaulyje. Pasaulio lietuviai geriausiai suvokia kokia didžiulė yra laisvės ir nepriklausomybės kaina – tai laisvės kovotojų paaukotos gyvybės, kad šiandien galėtume kurti, gyventi, dirbti visur pasaulyje ir labai laisvai sugrįžti į savo tėvynę. Istorinės atminties komisijos pirmininkė pabrėžė, kad istorinė atmintis ypač pasaulio lietuvių bendruomenėms galėtų būti didesnė.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narys ir Seimo narys Stasys Tumėnas pranešime Pasaulio tautų teisuoliai Lietuvoje pristatė Šiaulių atvejį, pasakodamas kaip šis miestas eina istorinės atminties keliu. 2021 m. Spalio 21 d. Šiauliuose buvo atidarytas pasaulio tautų teisuolių skveras, kuriame įamžinti Šiaulių rajono gyventojai rizikuodami savo gyvybe gelbėjo žydų tautos žmones. Seimo narys pristatė naują iniciatyvą prašydamas pritarimo paskelbti Lietuvos pasaulio tautų teisuolių atminimo dieną atmintina diena, tikėdamas, kad tai prisidėtų ir prie Lietuvos įvaizdžio stiprinimo. S.Tumėnas akcentavo, kad įvaizdžio kūrėjai turėtų visam pasauliui kalbėti, jog lietuvių tauta yra atsakinga, menanti ir gerbianti savo istoriją ir kitiems primenanti ne tik savo džiaugsmus ir rūpesčius, bet ir savo skaudulius.
Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas pristatydamas šios grupės atliekamą darbą siekiant didesnio bendro šalies žinomumo, kalbėjo, jog atlikta daug, paruošta Lietuvos pristatymo užsienyje strategija, sukurta vieninga monitoringo sistema, dirbant su kitomis institucijomis sukurta vieninga Lietuvos pristatymo sistema -svetainė lietuva.lt, kurioje patalpintos visos šalies pristatymui reikalingos priemonės. Per paskutinius du metus grupė sukūrė programą, kuria siekiama finansuoti projektus, kurie prisidėtų prie istorinės atminties įamžinimo.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Norbertas Černisuskas kalbėjo apie rengiamas Lietuvos istorijos dėstymo bendrojo lavinimo programas ir diasporos istorijos vietą jose. Vienas iš tikslų rengiant istorijos ugdymo programas yra sugrąžinti pasaulio lietuvių istoriją į programas, nes dažnai ji buvo suvokiama kaip priedėlis, o ne integrali Lietuvos istorijos dalis. Tai sugrąžinimas to kas buvo: A.Šapokos redaguotame vadovėlyje gimnazistams, leistame tarpukario pabaigoje, bene dešimtadalis vadovėlio skirtas lietuviams išeivijoje. Dabar yra programų projektai, darbas vyksta grupėse. Tikslas, kad pasaulio lietuvių istorija arba Lietuvos žmonių, kurie gyveno ir kūrė už Lietuvos ribų, istorija, pasiekimai ir kultūra taptų ne Lietuvos istorijos priedėliu, o integralia mūsų istorijos dalimi.
LR Seimo ir PLB komisija
Istorijos instituto direktorius hab. dr. Alvydas Nikžentaitis kalbėdamas apie neseniai vykusią konferenciją „Skaldanti praeitis” pabrėžė, kad tema yra pakankamai svarbi. Pabrėžė patirtį dirbant ne tik dirbant su mokslininkais, bet ir su ambasadomis. Pasakojimai apie holokaustą, gulagą, tremtis turi tęstis, iniciatyvos turi įgauti naujas formas. Pasidžiaugė, kad Lietuvos politikoje atsiranda ne tik problematikos supratimas, bet ir techniškai suvokimas, kaip reikia dirbti.
Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktorius Marius Janukonis apžvelgdamas ministerijos darbus istorinės atminties srityje sakė, kad Užsienio reikalų ministerijos vienas pagrindinių instrumentų yra parama projektams, kuriuos vykdo Lietuvos diplomatinės ir konsulinės atstovybės užsienyje ir tarp tų projektų didelę dalį sudaro projektai susiję su istorine atmintim. Didžiausias dėmesys skiriamas XX a. istorijai, nes ji parodo ir Lietuvos laisvės kelią, kuris vakaruose ir kitose valstybėse nepakankamai žinomas. XX a. istorija yra tapusi manipuliacijų ir dezinformacijos objektu iš nedraugiškų valstybių pusės. Mums atsakas yra svarbus – teisingo, objektyvaus naratyvo kalbėjimas, pasitelkiant istorikus, akademikus. Svarbi tema yra Lietuvos paveldas užsienyje, jo išsaugojimas, puoselėjimas, sugrąžinimas į Lietuvą, kai įmanoma, svarbus Lietuvos paveldo užsienyje skaitmeninio žemėlapio sudarymas. Paveldas yra ta sritis, kuri reikalauja Lietuvos institucijų, Seimo dėmesio.
Genocido centro direktorius dr. Arūnas Bubnys kalbėjo apie darbus, kuriuos centras dirba tyrinėdamas XX a. okupacijos ir totalitarinių režimų nusikaltimus ir pasipriešinimą šiems okupaciniams režimams. Šioje srityje svarbios dvi kryptys tai centro muziejų veikla ir centro leidinių leidyba užsienio kalbomis. Genocido aukų muziejus yra vienas populiariausių tarp užsienio turistų, jame XXa. istorija pristatoma aiškiai ir įdomiai. Daug išleista knygų užsienio kalbomis apie tremtis, partizaninį karą, didžiuosius getus. Leidyboje daugiau orientuota į Vakarus, bet neužmirštama ir Rytų Europa.
Po vykusių diskusijų LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė rezoliuciją „dėl Lietuvos įvaizdžio kūrimo žvelgiant per istorinės atminties prizmę”.
2020 m. gruodžio mėn. 29 d. Užsienio bendruomenių plėtrai sąjunga Argentinoje nuotoliniu būdu organizavo ceremoniją, kur paskelbė aktyviausius ir pasižymėjusius Argentinos užsienio bendruomenių organizacijų vadovus.
Iš viso buvo išrinkta 80 vadovų iš įvairių Argentinos užsienio asociacijų, sąjungų, federacijų ir bendruomenių. O pirmos vietos lauretas „Ceibo de Oro“ („Auksinis Ceibo“) Juan Ignacio Fourment Kalvelis už lietuvišką savanorišką veiklą, ne tik savo mieste Berise, bet ir Argentinoje ir Pietų Amerikoje, stiprinęs ryšį su Lietuvos vyriausybe, institucijomis, organizacijomis ir užsienio lietuvių institucijomis.
Laureato rinkimai
Kalvelis yra lietuviškos radijo valandėlės ,,Ecos de Lituania“ vedėjas, buvęs Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) valdybos Pietų Amerikoje reikalų komisijos pirmininkas, buvęs Argentinos lietuvių bendruomenės (ALB ALOST) pirmininkas ir Argentinos „Nemuno“ šokių grupės vadovas. Šiuo metu yra PLB Plėtros ir tvarumo komisijos narys ir neseniai buvo išrinktas LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos Pietų Amerikos kraštų Lietuvių Bendruomenės atstovas.
Antroje vietoje – Belen Aguirre Vonka, išrinkta „Imigrantų šventės“ karalienė Las Breñas mieste Chaco provincijoje, atstovaujanti čekų bendruomenei.
UCADE yra Užsienio bendruomenių plėtrai sąjunga Argentinoje, kuri sujungia visas užsienio bendruomenių organizacijas. Per visus metus organizavo įvairius renginius ypatingai nuotoliniu būdu pandemijos metu.
Susitikimas dėl šokių šventės Argentinoje su Berisso miesto meru
Argentinos lietuvių draugijos „Nemunas“ valdybos atstovai šokių šventės Argentinoje reikalams susitiko su Beriso miesto savivaldybės meru Fabián Cagliardi, kuris mielai visus priėmė.
Šokių Šventė Argentinoje „Ten, kur Nemunas banguoja“ organizuojama šokių tautinių šokių kolektyvo „Nemunas“ 50-mečio proga, įvyks 2021 m. gruodžio mėn. Beriso mieste, kuris oficialiai pripažintas imigrantų provincijos sostine. Posėdžio metu aptarėme organizacinius, logistikos klausimus. Beriso miesto savivaldybė bus viena iš pagrindinių šokių šventės rėmėjų.
Šventėje iš viso dalyvaus apie 500 šokėjų iš Lietuvos šokių kolektyvų, ansamblių bei iš visos Argentinos, Urugvajaus, Brazilijos, JAV, Kanados.
Posėdyje dalyvavo dabartinis Argentinos lietuviu draugijos „Nemunas“ valdybos pirmininkas ir „Nemuno“ šokių kolektyvo įkūrėjas Alfredo Dulke, dabartinis lietuvių šokių grupės „Nemunas“ vadovas Nicolas Cabrera Dulke, Argentinos Lietuviu Jaunimo Sąjungos (ALJS) valdybos pirmininkė ir viena iš lietuvių kalbos kursų dėstytojų Malena Tanevitch Braziunas ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) Plėtros ir tvarumo komisijos narys ir buvęs šokių grupės „Nemunas” vadovas Juan Ignacio Fourment Kalvelis.
Svarbu pažymėti, kad 2009 metais lietuvių draugijos „Nemunas“ šimtmečio proga Berise įvyko Pietų Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė, į kurią susirinko beveik 1000 išeivių. Draugija „Nemunas“ buvo viena iš Argentinos lietuvių tautinių šokių šventės 1985 m. organizatorių, tada į šventę susirinko 3000 žmonių.
Koncertuoja „Nemunas”. Pablo Cabrera foto.Įspūdingi „Nemuno” šokiai. Pablo Cabrera nuotr.
Argentinos lietuvių tautinių šokių ansamblis „Nemunas” iš Berisso miesto koncertavo La Platos miesto municipaliniame „Coliseo Podestá” teatre, kur buvo švenčiama Tarptautinė šokio diena.
Renginyje dalyvavo iš viso 130 šokėjų, kurie atstovavo įvarius šokių stilius. Aukšto lygio Tango, šiuolaikinis šokis, Argentinos folkloras, operos ir baleto teatro baleto trupė bei baltarusių šokių ansamblis.
„Coliseo Podestá” teatras yra vienas iš svarbiausių teatrų Pietų Amerikoje, kur telpa 1065 žiūrovių. Buvo pastatytas 1886 m. ir 1986 m. buvo paskelbtas La Platos miesto savivaldybės kultūros paveldu, 1987 m. Buenos Aires provincijos vyriausybės kulturos paveldu. Per teatro istoriją koncertavo garūs artistai – Remete Lacconi, Margarita Xirgu, Marian Anderson, Arthur Rubinstein, Lola Membrives ir kiti.
Apie lietuvių grupę – šiuo metu jaunimo ansamblyje „Nemunas“ yra 50 šokėjų nuo 13 iki 25 metų. Ansambliui vadovauja Analia Dulkė ir Juan Ignacio Fourment Kalvelis. Šiuo metu šis kolektyvas yra didžiausias lietuvių šokių ansamblis Pietų Amerikoje. Šokių kolektyvas „Nemunas” dalyvaus Lietuvos šimtmečio dainų šventėje „Vardan tos…“.
Argentinos lietuvių tautinių šokių ansamblis „Nemunas” iš Berisso miesto koncertavo La Platos miesto municipaliniame „Coliseo Podestá” teatre, kur buvo švenčiama Tarptautinė šokio diena.
Koncertuoja lietuvių tautinių šokių ansamblis Nemunas iš Argentinos
Renginyje dalyvavo iš viso 130 šokėjų, kurie atstovavo įvarius šokių stilius. Aukšto lygio Tango, šiuolaikinis šokis, Argentinos folkloras, operos ir baleto teatro baleto trupė bei baltarusių šokių ansamblis.
„Coliseo Podestá” teatras yra vienas iš svarbiausių teatrų Pietų Amerikoje, kur telpa 1065 žiūrovių. Buvo pastatytas 1886 m. ir 1986 m. paskelbtas La Platos miesto savivaldybės kultūros paveldu, 1987 m. – Buenos Aires provincijos vyriausybės kulturos paveldu.
Per teatro istoriją koncertavo garūs artistai – Remete Lacconi, Margarita Xirgu, Marian Anderson, Arthur Rubinstein, Lola Membrives ir kiti.
Apie lietuvių grupę
Dar vienas epizodas iš lietuvių tautinių šokių ansamblio NEMUNAS koncerto
Šiuo metu jaunimo ansamblyje „Nemunas“ yra 50 šokėjų nuo 13 iki 25 metų. Ansambliui vadovauja Analia Dulkė ir Juan Ignacio Fourment Kalvelis.
Šiuo metu šis kolektyvas yra didžiausias lietuvių šokių ansamblis Pietų Amerikoje. „Nemuno” draugijos veikloje dar yra vaikų ansamblis „Skaidra”, suaugusiųjų ansamblis „Griaustinis” ir veteranų ansamblis „Pipiras”.
„Nemuno” ansamblis koncertuoja įvairiuose šokių festivaliuose, Argentinos ir Urugvajaus miestuose. 2000 metais lietuvių jaunimo tautinių šokių ansamblis „Nemunas“ dalyvavo šokių šventėje Toronte (Kanada) ir planuoja dalyvauti kitoje šokių šventėje Lietuvoje 2018 m.
Cecilia Faleme nuotraukose: lietuvių tautinių šokių ansamblis NEMUNAS
XX Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas ir III Pietų Amerikos lietuvių bendruomenių suvažiavimas Argentinoje
2017 m. sausio 25-29 d. įvyko vienas svarbiausių įvykių Pietų Amerikos lietuvių bendruomenėms – XX Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas. Į jį susirinko daugiau nei 80 jaunuolių iš Argentinos, Urugvajaus, Brazilijos, JAV ir Lietuvos.
Suvaziavimo dalyviai – Aušros Vartų parapijoje
Tuo pat metu, 28 ir 29 d., vyko ir III Pietų Amerikos lietuvių bendruomenių suvažiavimas. Jo metu jaunimas ir bendruomenės atstovai turėjo progą stiprinti tarpusavio ryšius, susipažinti su bendruomenių struktūra, Lietuvos istorija ir dabartine situacija.
Suvažiavimai yra Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos projektas, kuris tampa kasmetine tradicija Pietų Amerikoje.
XX Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas prasidėjo sausio 25 d. Buenos Airių provincijos Parlamento kultūros salėje su Parlamento atstovais, Berisso miesto savivaldybės meru dr. Jorge Nedela, Lietuvos Vyskupų konferencijos delegatu užsienyje gyvenančių lietuvių sielovadai, Pasaulio lietuvių bendruomenės Sielovados ir Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininku prelatu Edmundu Putrimu, Berisso miesto savivaldybės užsienio bendruomenių departamento koordinatoriumi Juan Ignacio Fourment Kalveliu, Argentinos lietuvių bendruomenės (ALB ALOST) valdybos vicepirmininku Jorge Brazaičiu, LR generaliniu konsulu Buenos Airėse Dr. Sergio Nunes, Argentinos lietuvių jaunimo sąjungos (ALJS) valdybos pirmininke Evelin Melnesiuk Gabriunas ir visais draugijos atstovais.
Ceremonijos metu visi atstovai tarė sveikinimo žodį suvažiavimo dalyviams. Berisso miesto savivaldybės meras dr. Jorge Nedela įteikė prelatui Edmundui Putrimui ir Evelin Melnesiuk Gabriunas dekretą, kuriame kaip municipalinį paveldą pripažino “XX Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimą”, vykusį 2017 metų sausio 25 – 29 dienomis Buenos Airėse, Berisso ir Avallaneda ir Lanus Oeste miestuose.
Dekrete rašoma, kad Berisso miesto savivaldybei ir aktyviai dalyvaujančiam, suvažiavimą organizuojančiam jaunimui yra didelė garbė priimti, pripažinti, stiprinti ryšį su visais užsienio ansambliais, lankančiais mūsų miestą, kuris oficialiai paskelbtas Buenos Airių provincijos Imigrantų provincijos sostine. Taip pat paminėta, kad Berisso miesto savivaldybės tikslas – išlaikyti ir stiprinti kultūrinius, politinius bei ekonominius santykius su užsienio bendruomenėmis, kurios gyvuoja Berisso mieste. Ceremonijos pabaigoje šoko pora iš lietuvių draugijos “Nemunas”.
Nuotraukoje: lietuvybę ir tautiškumą puoselėjantys Pietų Amerikos lietuviai
Po ceremonijos visų laukė vakarienė Lietuvių katalikų kultūros ir savišalpos draugijos „Mindaugas” patalpose Berisso mieste, kur prasidėjo suvažiavimas, ir Susipažinimo vakaras. Jaunimas susiskirstė į grupes pagal Lietuvos miestus, su kuriomis dalyvavo žaidynėse ir darbo grupių užsiėmimuose.
Kitą dieną – pusryčiai Lietuvių kultūros ir savišalpos draugijoje “Nemunas” Berisso mieste. Po to visa delegacija persikėlė į Alfredo Dulke vasarvietę Los Talas regione, Berisso apskrityje. (Alfredo Dulke yra buvęs “Nemuno” draugijos pirmininkas, “Nemuno” šokių kolektyvo įkūrėjas ir vadovas bei šiuo metu – valdybos narys).
Stovykloje vyko daug renginių ir lietuviškų žaidimų, kuriuos vedė profesorius Darius Subačius, buvęs Vasario 16–osios gimnazijos (Vokietija) profesorius, šiuo metu dirbantis Vilniuje spec. mokykloje „Viltis” (tai mokykla, skirta vaikams su negalia) ir SOS vaikų kaime soc. darbuotoju.
Vakare vyko diskusijos. Jas inicijavo ir moderavo Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininkas ir PLB valdybos Sielovados reikalų komisijos pirmininkas prelatas Edmundas Putrimas. Viena tema buvo apie krikščionišką drąsą, tai, ko trūksta mums tobulinant savo krikščionišką gyvenimą. Vakare aplankyti delegaciją ir bendrauti su suvažiavimo atstovais atvyko Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Vytautas Pinkus, Lietuvos generalinė konsulė Brazilijoje Laura Guobužaitė, Berisso miesto savivaldybės meras dr. Jorge Nedela. Penktadienį vyko diskusijos apie renginio ateitį, kuriame buvo analizuojama, kodėl jaunimas nori toliau dalyvauti ir organizuoti suvažiavimus ir ką jiems reiškia lietuvybė.
Vakare vyko labai laukiamas jau tradiciniu tapęs renginys – Talentų vakaras, kuriame visos anksčiau pagal Lietuvos miestus pasiskirsčiusios grupės turėjo suvaidinti istoriją pagal miestų herbus.
28 d. visa suvažiavimo veikla parsikėlė į sostinę. Villa Lugano (Buenos Airėse) esančiame „Argentinos Lietuvių Centre“ buvo surengta Studijų diena. Pirmiausia sveikinimo žodį tarė Argentinos lietuvių jaunimo sąjungos valdybos pirmininkė Evelin Melnesiuk Gabriunas, o po jos pasisakė Užsienio lietuvių departamento direktorius Vytautas Pinkus ir prelatas Edmundas Putrimas, kuris papasakojo, kaip prieš 20 metų susiformavo suvažiavimo tradicija, bei apie šio renginio svarbą.
Pietų Amerikos lietuvių šiokiadieniai
Vėliau vykusiuose kraštų pranešimuose kiekvienas bendruomenės atstovas turėjo pristatyti savo veiklą ir ateities veiklos planus bei planuojamus renginius. Ypatingas dėmesys buvo skirtas 2018 metais vyksiančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui.
Pranešimus skaitė Argentinos lietuvių bendruomenės (ALB ALOST) valdybos vicepirmininkas Ing. Jorge Brazaitis, Argentinos lietuvių jaunimo sąjungos (ALJS) valdybos prmininkė Evelin Melnesiuk Gabriunas, Brazilijos lietuvių bendruomenės (BLB) atstovas prof. Marcos Lipas, Brazilijos lietuvių jaunimo sąjungos (BLJS) valdybos pirmininkė Laima Zizas, Urugvajaus lietuvių bendruomenės (ULB) valdybos pirmininkė Veronica Kavaliauskas ir Urugvajaus lietuvių jaunimo sąjungos (ULJS) valdybos atstovė Denise Jost, kuri pakvietė visus dalyvauti XXI Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavime, kuris vyks 2018 m. sausio mėn. 17-21 d. Montevidėjuje, Urugvajuje.
Studijų dienos pabaigoje profesorius Marcos Lipas iš Brazilijos kalbėjo apie dabartinę politinę situaciją Baltijos ir Vakarų Europos kraštuose bei apie Rusijos įtaką. Buvo aptarta dabartinė situacija Vila Zelinoje, Brazilijoje, lietuvių rajone dėl Rusijos organizacijų politikos bei informacijos žiniasklaidoje. Lipas šiuo metu dirba „Colégio Singular” mokykloje Brazilijoje. Po to visų laukė vakarienė Lietuvių Centre.
Sekmadienį prelatas E. Putrimas kartu su parapijos klebonu aukojo Šv. Mišias Aušros Vartų parapijoje Avellanedoje.
Po Mišių nusidriekė procesija prie lietuviško kryžiaus parapijos kieme, skirta pagerbti Sausio 13-osios aukų atminimą ir visų dalyvių gimines, kurie emigravo į Pietų Ameriką prieš 90 metų ir gerbdami savo kilmę statė bažnyčias bei steigė kultūros draugijas, kurios iki šios dienos sutelkia jų vaikaičius ir provaikaičius.
Po jų vyko pietūs ir pabendravimas Susivienijimo lietuvių Argentinoje draugijos salėje, įsikūrusioje šalia Buenos Airių esančiame Lanús mieste. Po oficialaus uždarymo jaunimas sportavo ir maudėsi baseine.
Padėka:
– Lietuvių Fondui.
– Užsienio lietuvių departamento prie Užsienio reikalų ministerijos direktoriui Vytautui Pinkui.
(Lietuvių jaunimo tautinių šokių ansamblis „Nemunas“ švenčia 45-ąjį gimtadienį)
Gruodžio 11 d. La Platos mieste (Argentina), „Operos” teatro salėje, Argentinos šokių grupių „Nemunas” ir „Skaidra” 45-ojo jubiliejaus proga vyko Šokių festivalis, kuris vadinosi – „Protėvių žemė: nuo aušros iki saulėlydžio”, į kurį susirinko daugiau nei 300 žmonių.
Šventėje koncertavo šio įspūdingo festivalio organizatorius – jaunimo ansamblis „Nemunas“ ir lietuvių vaikų šokių grupė „Skaidra“, lietuvių jaunimo šokėjų grupė „Nemunas“, lietuvių senjorų šokėjų grupė „Griaustinis“ ir lietuvių veteranų šokėjų grupė „Pipiras“ su muzikos grupe, kuri grojo gyvai.
Dar specialiai ta proga atvyko iš Lietuvos Panevėžio bendruomenių rūmų jaunimo šokių ansamblis „Grandinėlė”, kuris atvažiavo į Argentiną antrą kartą, pirmasis buvo 2009 m., Pietų Amerikos Lietuvių Šokių Šventės „Nemuno” draugijos šimtmečio minėjime.
Per programą „Protėvių žemė: nuo aušros iki saulėlydžio” buvo vaidinama pasaka, kurioje vaizduojama viena diena Lietuvos kaimuose, kaip žmonės dirbdavo nuo saulėtekio, kai moteris eidavo pasitikti saulės. Vėliau šoko visus darbo šokius, pvz., Malūnas, Aštuonytis, o po jų – bendravimo šokius. Po jaunųjų susipažinimo buvo vestuvių ceremonija (apie Rezginėlę ir Papleštauodegį), o tuomet pristatė šventinius šokius, tokius kaip Alučio puota ir Polka opa opa.
Spektaklio pabaigoje scenoje 50 šokėjų sušoko dvylika šokių, tarp kurių buvo ir garsioji Šventinė polka. „Nemuno” muzikos grupė, kuri nuo šiol nuolat koncertuos kartu su „Nemunu”, žiūrovus nudžiugino grodama gyvai. Pabaigoje muzikos grupė grojo Paskutinį suktinį ir Paskutinę polką.
Šiuo metu jaunimo ansamblyje „Nemunas“ yra 50 šokėjų, nuo 13 iki 25 metų. Ansambliui vadovauja Analia Dulkė ir Juan Ignacio Fourment Kalvelis. Šiuo metu šis kolektyvas yra didžiausias lietuvių šokių ansamblis Pietų Amerikoje. „Nemuno” draugijos veikloje dar yra vaikų ansamblis „Skaidra” ir veteranų ansamblis „Pipiras”.
„Nemuno” ansamblis koncertuoja įvairiuose šokių festivaliuose, Argentinos ir Urugvajaus miestuose. 2000 metais lietuvių jaunimo tautinių šokių ansamblis „Nemunas“ dalyvavo šokių šventėje Toronte (Kanada) ir planuoja dalyvauti kitoje šokių šventėje Lietuvoje 2018 m.
„Nemuno” lietuvių draugijos vardu noriu nuoširdžiai padėkoti Lietuvių fondui (LF. Lithuanian Foundation) ir Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentui už paramą jubiliejaus proga.
Šių metų rugsėjo ir spalio mėnesių savaitgaliais Berisso mieste vyko „Imigrantų šventės“.
Į šventes susirinko daugiau nei 100 tūkstančių žmonių iš visos Argentinos. Lietuvių draugija „Nemunas“ surengė didelę parodą, kurioje pristatė Lietuvos kultūrą, tradicijas, patiekalus.
Temperamentingas Griaustinio šokis.Žygiuoja Kalnapušės atstovės iš Nidos.
Berisso mieste veikia didelė lietuvių bendruomenė. Iki I-ojo pasaulinio karo čia buvo viena didžiausių Argentinos lietuvių kolonijų, į kurią atvyko apie 3000 lietuvių.
Reikia pabrėžti, kad Berisso miestas yra oficialiai pripažintas ir paskelbtas Buenos Airių provincijos „Imigrantų sostine“.
Lietuvių draugija „Nemunas“ yra „Imigrantų sąjungos organizacijos“ narys ir jau 39-tus metus kiekvienais metais organizuoja „Imigrantų Šventę“. Dabar šią organizaciją sudaro dvidešimt dvi imigrantų bendruomenės.
Šventės metu, trečią kartą Imigrantų šventės istorijoje, koncertavo garbės svečiai iš Lietuvos – Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ liaudiškų šokių grupė „Kalnapušė“.
Reikia priminti, kad 2013 m. atvyko senjorų šokių ansamblis „Miestelėnai“ iš Panevėžio miesto, o 2014 m. – tautiška kapelija „Sutaras” iš Vilniaus.
Žaviosios Nemuno šokėjos.
Provincijų imigrantų šventėje taip pat koncertavo „Nemuno” lietuvių draugijos ansambliai: lietuvių vaikų šokių grupė „Skaidra“, lietuvių jaunimo šokėjų grupė „Nemunas“ ir lietuvių senjorų šokėjų grupė „Griaustinis“, kurie labai gražiai sušoko penkiems tūkstančiams žiūrovų.
Mūsų lietuvių draugija šventės metu pristatė lietuviškus patiekalus, tokius kaip kugelis, kepta kiauliena su kopūstais ir krienais, kepta kiauliena su grybų padažu. Patiekalus mielai pirko šventės dalyviai ir svečiai, kuriems visiems tai labai patiko.
Dar pristatė ir pardavinėjo alų „Kaunas“, kurį gamina lietuvių imigrantų anūkas iš Mar del Platos miesto. Šis alus irgi labai patiko svečiams, nes pasirodė labai skanus. Dar buvo ir „Baltic Porter“ stiliaus alaus.
Paskutinę šventės dieną vyko paradas, kuriame dalyvavo daugiau nei devyniasdešimt bendruomenės narių, visi buvo pasipuošę tautiniais drabužiais. Jie žygiavo pagrindiniu Berisso miesto prospektu Avenida Montevideo, šokdami pagal lietuvišką muziką. Virš 130 lietuvių bendruomenės narių su tautiniais drabužiais ir su muzikos grupe, kuri grojo gyvai, šoko šokį “Gumbinė” bei kitus lietuviškus šokius, šoko per 10 kvartalų. Grojo tautiška kapelija „Sutaras”, o jiems plojo tūkstančiai žmonių. Dar „Nemunas“ pristatė Gedimino pilies bokšto maketą.
Mūsų bendruomenę šventėje atstovavo lietuvių vaikų bendruomenės karalienė Agustina Volpe Grilauskas iš Buenos Airių Provincijos, lietuvių kolonijos karalienė Marianela Siperka, kuri iš visų tautų karalienių užėmė ketvirtą vietą. Marianela Siperka buvo išrinkta kaip „Miss Simpatija”.
Imigrantų šventėje buvo gausu lietuvių.
Šventės teisėjų komisija iš visų XXXIX-osios Provincijų imigrantų šventės dalyvių išrinko šventės karalienę. Šis titulas atiteko Arabijos atstovei.
Per šventę buvo pavaizduota, kaip imigrantai į Argentiną atplaukė laivu. „Imigrantų reprezentacija – išlipimas iš laivo“ ceremonijoje dalyvavo lietuvių bendruomenės nariai, apsirengę to laikmečio drabužiais.
Vyko futbolo, tinklinio ir krepšinio turnyras, kur Lietuvos komanda sėkmingai pasirodė.
Liaudiškų šokių grupė „Kalnapušė“ koncertavo Berisso mieste
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ liaudiškų šokių grupė „Kalnapušė“ koncertavo Berisso mieste Argentinoje 39 – oje imigrantų šventėje. Kolektyvą pakvietė “Nemuno” lietuvių kultūros ir savišalpos draugija.
„Kalnapušė“ pasirode spalio mėn. 8 d. pagrindinėje scenoje, o spalio mėn. 9 d. dalyvavo eisenoje, kurioje dalyvavo daugiau nei šimtas bendruomenės narių, visi buvo pasipuošę tautiniais kostiumais. Jie žygiavo pagrindiniu Berisso miesto Avenida Montevideo prospektu, šokdami pagal lietuvišką muziką.
Nemuno kolektyvo vyrų šokis.
Dar Berisso miesto savivaldybės meras Dr. Jorge Nedela susitiko su Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ liaudiškų šokių grupe „Kalnapušė“. Susitikimo metu dalyviai apsikeitė dovanėlėmis, ir Berisso miesto meras perskaitė pasirašytą dekretą „Municipalinis paveldas – liaudiškų šokių grupei „Kalnapušė“.
Nuotrauka atminčiai – Kalnapušės šokėjai.
Koncertas vyko Berisso mieste 2016 m. spalio 8 d., todėl Berisso miesto „Garbės svečio” vardas buvo suteiktas visiems „Kalnapušės“ kolektyvo ir delegacijos nariams viso apsilankymo Berisso mieste metu.
Po apsilankymo Berisso mieste, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ liaudiškų šokių grupė „Kalnapušė“ koncertavo trečiadienį, 18 val., Mar del Platos mieste “Auditorium” teatre.
Apsilankymo metu Mar del Platos miesto savivaldybės meras Carlos Fernando Arroyo susitiko su Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ liaudiškų šokių grupe „Kalnapušė“. Susitikimo metu dalyviai apsikeitė dovanėlėmis.
Dar „Kalnapušė“ aplankė lietuvių draugijas „Mindaugas“ Berisso mieste ir „Argentinos lietuvių centras“ sostinėje.
Lietuvių savišalpos ir kultūros draugija „Nemunas“ paminėjo 107-ųjų metinių jubiliejaus sukaktį.
Šoka Argentinos lietuviai.
Ši draugija yra seniausia lietuvių institucija Pietų Amerikoje ir pirmauja tarp kitų tautų Berisso mieste. „Nemuno“ draugija buvo įkurta 1909 metais.
Per šventę, kurioje susirinko daugiau nei 200 žmonių, Berisso mieste, Buenos Aires provincijos lietuvių bendruomenė išrinko savo karalienę, kuri atstovaus visą bendruomenę „Imigrantų“ mugėje ir šventėje.
Ilgiausių metų
Prieš sveikinimus ir vakarienę buvo iškeltos Argentinos ir Lietuvos valstybinės vėliavos, vadovai ir žiūrovai giedojo Argentinos bei Lietuvos himnus.
Nuo pakylos žodį tarė Jorge Nedela – Berisso miesto savivaldybės meras, kuris maloniai visus pasveikino, palinkėjo sėkmės ir darbingo jubiliejaus. Taip pat kalbėjo Susivienijimo Lietuvių Argentinoje (SLA) valdybos atstovas Raul Stalioraitis, Lietuvių katalikų kultūros ir savišalpos draugijos „Mindaugas“ valdybos pirmininkas Raúl Petronis, Buenos Aires provincijos lietuvių bendruomenės karalienė, Evelin Melnesiuk Gabriunaite (Gabriūnaitė) ir vaikų karalienė Agustina Volpe Grilauskas (Grilauskaitė).
Argentinos lietuvaitė.
Lietuvių draugija „Nemunas“ gavo specialius sveikinimus iš Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų Departamento generalinio direktoriaus Vytauto Pinkaus, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės Dalios Henkės, Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų šokių ansamblių „Grandinėlės” ir „Miestelėnų“ meno vadovės Lietuvos kultūros žymūnės Zitos Rimkuvienės, tautiškos kapelijos „Sutaro“, Lietuvos vyskupų konferencijos delegato užsienio lietuvių sielovados reikalams, PLB Valdybos Sielovados reikalų ir Pietų Amerikos reikalų komisijų pirmininko prelato Edmundo J. Putrimo.
Pasirodymą pradėjo vaikų šokių grupė „Skaidra“, kuriai vadovauja Romina Fourment Kalvelis (Kalvelyte) ir Marianela Siperka (Siperkaitė) ir Mailen Machado. Šita grupė buvo įkurta 1971 metais, o joje šoka daugiau nei 20 vaikų nuo 2 iki 12 metų. Su džiaugsmu ir entuziazmu vaikai sėkmingai pasirodė.
Šventės akimirkos
Vėliau koncertavo jaunųjų šokių grupė „Nemunas“, šoko naujus šokius, „Nemunas“ yra šokęs visoje Argentinoje, taip pat Kanadoje 2000-aisiais metais per Pasaulio Šokių Šventę. Ansambliui vadovauja Analia Dulkė ir Juan Ignacio Fourment Kalvelis. Žiūrovai sveikino šokėjus už gražius tautinius šokius.
Per vakarienę koncertavo Senjorų kolektyvas “Griaustinis”. Po koncerto ir pasisakymų, Esteban Dulke, „Nemuno“ draugijos valdybos vardu, susirinkusiems tarė atsveikinimo žodį. „Nemuno“ gimtadienis baigėsi visiems stovint ir dainuojant Ilgiausių Metų.
Nauja Lietuvių Bendruomenės karalienė
Ta pačia proga, per „Nemuno“ lietuvių draugijos jubiliejų, Argentinos lietuvių kolonija išsirinko savo karalienę. Ja tapo Marianela Siperka (Siperkaitė).
Marianela Siperka (Siperkaitė) atstovaus lietuvių bendruomenę „Imigrantų šventėj“. Berisso yra Buenos Aires provincijos Imigrantų sostinė, įmigrantų šventėje galima išvysti 20 tautų. Čia kasmet, rugsėjį, švenčiama Imigrantų šventė (Fiesta Provincial del Inmigrante), kurioje Berisso mieste gyvenančios tautos pristato savo kultūrą.
Jonas Ignas (Juan Ignacio Fourment) Kalvelis, buvęs Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos atstovas Pietų Amerikoje, dalyvaus Argentinos politikos gyvenime. Beriso miesto savivaldybės mero dr. Jorge Nedela siūlymu jis išrinktas Beriso miesto savivaldybės užsienio bendruomenių departamento koordinatoriumi.
Pareigų perdavimo ceremonija surengta gegužės 26 dieną Beriso Kultūros rūmuose, joje dalyvavo atstovai iš visų užsienio bendruomenių.
Sveikinimo raštus atsiuntė Lietuvos Respublikos premjeras Algirdas Butkevičius, PLB pirmininkė Dalia Henke, PLB Sielovados ir Pietu Amerikos lietuvių reikalų komisijos pirmininkas prelatas Edmundas Putrimas ir kiti.
Šių pareigų tikslas – skatinti, koordinuoti, padėti ir paremti visas užsienio bendruomenes, gyvenančias Berise, dirbti su jaunimu, organizuoti ansamblių koncertus ir kitas veiklas.
Štai ką Jonas Ignas Kalvelis pasakoja apie Beriso miestą, jame veikiančią lietuvių bendruomenę ir kasmetinę „Imigrantų šventę“:
„Berisas – miestas Argentinoje (Pietų Amerika), Buenos Airių provincijoje, La Platos miesto aglomeracijoje (Gran La Plata), jis išsidėstęs 67 km į pietryčius nuo Argentinos sostinės Buenos Airių. Berisas įkurtas 1871 metais ir pavadintas Juano Berisso garbei. Tai administracinis centras, turintis 95, 5 tūkst. gyventojų.
Kiekvienais metais rugsėjo ir spalio mėnesių savaitgaliais Beriso mieste vyksta „Imigrantų šventė“. Į šventę susirenka daugiau nei 90 tūkstančių žmonių iš visos Argentinos. Paskutinės šventės metu Lietuvių Draugija „Nemunas“ surengė didelę parodą, kurioje pristatė Lietuvos kultūrą, tradicijas ir patiekalus.
Berise veikia didelė lietuvių bendruomenė. Iki I-ojo pasaulinio karo čia buvo viena didžiausių Argentinos lietuvių kolonijų, į kurią atvyko apie 3000 lietuvių. Beriso miestas yra oficialiai pripažintas ir paskelbtas Buenos Airių provincijos „imigrantų sostine“. Lietuvių draugija „Nemunas“ yra „Imigrantų sąjungos organizacijos“ narė ir nuo 1977-ųjų kiekvienais metais organizuoja „Imigrantų šventę“.
Kaip jau minėta, dabar šią organizaciją sudaro dvidešimt imigrantų bendruomenių.
Nuotraukos centre: Jonas Ignas Kalvelis, buvęs Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos atstovas Pietų Amerikoje.
Argentinoje Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 26-ųjų metinių ceremonija surengta šalia medinio lietuviško Rūpintojėlio, pačiame Beriso miesto centre.
Ceremonijoje dalyvavo Beriso miesto savivaldybės meras dr. Jorge Nedela, Lietuvių kultūros draugijos „Mindaugas“ pirmininkas Raúl Petronis, Lietuvių kultūros draugijos „Nemunas“ pirmininkas ir radijo valandėlės „Ecos de Lituania“ vedėjas Juan Ignacio Fourment Kalvelis bei kiti lietuvių draugijų nariai.
2016 m. vasario 13 d., artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, La Platoje koncertavo Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“. Koncertą organizavo Argentinos lietuvių kultūros draugijos „Mindaugas” ir „Nemunas” bei lietuviška radijo valandėlė „Ecos de Lituania”.
Birželio 20 d. Berisso mieste (Argentina), Berisso miesto vidurinės mokyklos salėje, „Nemuno“ lietuvių jaunimo tautinių šokių ansamblio 44-ojo gimtadienio proga vyko Šokių festivalis, į kurį susirinko daugiau nei 300 žmonių.
Į šventę buvo pakviesti ir koncertavo italų ir argentiniečių šokių ansambliai. Vėliau koncertavo svečiai iš kaimyninio Urugvajaus: Suaugusių šokių ansamblis „Gintaras” iš Urugvajaus lietuvių kulturos draugijos.
2014 m. nuo sausio 30 d. iki vasario 2 d. Argentinoje įvyko XVII Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas.
Pirmoji suvažiavimo diena – Villa Lugano (Buenos Airių sostinėje) esančiame „Argentinos Lietuvių Centre“. Čia sugužėjo ne tik gausus Argentinos lietuvių jaunimo būrys, bet ir lietuviai iš Urugvajaus, Brazilijos, Kanados, JAV bei Lietuvos. Artėjant savaitgaliui dalyvių tik daugėjo. Iš viso dalyvavo daugiau nei 70 jaunuolių.
Po dalyvių registracijos – tradicinis susipažinimo vakaras. Jo metu suvažiavimo dalyviai susipažįsta vieni su kitais, bendrauja ir daugiau sužino vieni apie kitus.
Lapkričio 17-oji – įsimintina diena Pietų Amerikos lietuviams. Tądien surengti šventiniai pietūs vienintelės lietuviškos radijo valandėlės visoje Pietų Amerikoje „Ecos de Lituani“ 10-ies metų translavimo jubiliejaus proga.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino „Ecos de Lituania“ rengėjus ir klausytojus su šia iš tiesų visos Pietų Amerikos lietuviams svarbia ir iškilminga sukaktimi.
Šventėje, kurioje skambėjo lietuviška muzika ir buvo skanaujami lietuviški patiekalai, dalyvavo FM Difusión radijo stoties savininkai Cecilia Drkos ir Jorge Drkos; buvęs LR garbės konsulas Argentinoje Inz. Algimantas Rastauskas, Lietuvių draugijos „Mindaugas“ pirmininkė Vavina Palukas, Lietuvių draugijos „Nemunas“ pirmininkas Esteban Dulke, Lietuvių Susivienijimo Argentinoje vardu Arnaldo Vezbickas, Argentinos Lietuvių Jaunimo Sąjungos valdybos pirmininkė ir Buenos Aires provincijos lietuvių karalienė Eunice Linkevičiūtė ir lietuvių vaikų karalienė Amparo Cabrera Dulke Butkutė.
Per pietus svečiai vaišinosi lietuviškais patiekalais („kugeliu“ ir kopūstais su kepta kiauliena), žiūrėjo videofilmą, kuriame užfiksuoti radijo laidos garsai bei fotografijos, primenančios praėjusius lietuviškosios radijo valandėlės „Ecos de Lituania“ 10 transliavimo metų.
Lietuviškas polkas ir valsus grojo akordeonistas Héctor Bochicho.
Svarbūs sveikinimai
„Ecos de Lituania“ rengėjai – Juan Ignacio Fourment Kalvelis kartu su Isabel Kalvelis ir Juan Jose Fourment – sulaukė daug garbių asmenų sveikinimų šios šventės proga.
Jubiliejinę sukaktį švenčiančios lietviškos radijo valandėlės „Ecos de Lituania“ rengėjus ir klausytojus sveikino: Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Garybauskaitė, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės pavaduotoja Irena Degutienė, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Bernadeta Damušis, Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Kęstutis Glaveckas; Algirdas Sysas Jugis Razma, Lietuvos Respublikos ambasadorius JAV ir Meksikoje Žygimantas Pavilonis, Lietuvos Respublikos generalinė konsulė San Paule Brazilijoje Laura Guobužaitė, Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovados reikalams ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos narys prelatas Edmundas Putrimas, Lietuvos žurnalistai Palmira Galkontaitė, Egidijus Knispelis ir Gabija Lunevičiūtė FM Relax vardu, garsus Lietuvos dainininkas Andrius Mamontovas, Ecos de Lituania korespondentas Lietuvoje Algirdas Delonas. Taip pat sveikino buvusi garbės konsulė Urugvajuje Birutė Žukas ir dabartinė Lietuvos garbės konsulė Urugvajuje Cecilia Hernández Svobas, „Mindaugo“ choras, radijo programa „Mažeikių aidas“, Lietuvos Nacionalinio Radijo programa „Ryto garsai“.
Reikia pabrėžti, kad Berisso miesto savivaldybės meras Enrique Slezavk šį renginį paskelbti kaip „Municipalinis paveldas“.
Premijos ir apdovanojimai
Lietuviška radijo valandėlė „Ecos de Lituania“ ir toliau skina laurus gaudama apdovanojimus Argentinoje.
Per dešimt metų radijas gavo keturias premijas: „Faro de Oro„ („Auksinis švyturys“) įteikta Mar del Platos mieste už 2005, 2007, 2009 ir 2011 Argentinos radijo programą kitataučių bendruomenių grupėje. Tai viena pagrindinių premijų visoje šalyje. Konkurse dalyvavo 1,000 programų iš visos Argentinos.
Taip pat „Ecos de Lituania“ laimėjo „Gaviota Federal“ („Federacinė žuvėdra“) premiją kaip geriausia praėjusių metų Argentinos radijo programa kitataučių bendruomenių grupėje. Lietuviškai radijo valandėlei Chaco provincijoje, Resistencia mieste, buvo įteikta „Dorada“ („Dorado“) premija.
Per šią dekadą buvo įteikta „Lanín de Oro“ („Auksinis Lanín“) premija už geriausią 2006–2007 m. Argentinos radijo programą kitataučių bendruomenių grupėje. Pagrindinis renginio organizatorius – Dailės, kultūros ir komunikacijos patagonų sąjunga. ,,Ecos de Lituania“ taip pat yra laimėjusi „Guemes, Heroe Nacional“ premiją Saltos mieste (Argentinos šiaurėje) ir „Tehuelche“ nacionalinį apdovanojimą Argentinos Patagonijoje prie Atlanto vandenyno.
Vienintelė lietuviška radijo valandėlė visoje Pietų Amerikoje laimėjo dar vieną premiją – „Antena Vip“ („Antena“) – kaip geriausia praėjusių metų Argentinos radijo programa kitataučių bendruomenių grupėje.
„Ecos de Lituania“ Buenos Aires provincijos deputatų rūmų 1085/ 07–08 dekretu oficialiai pripažinta „svarbios kultūrinės reikšmės“ programa.
Džiaugiamės, kad pagrindinės Argentinos provincijos kreipia dėmesį į „Ecos de Lituania“ ir pripažįsta vedėjo ir viso kolektyvo darbą bei veiklą. Ši radijo valandėlė skleidžia žinias apie Lietuvą Argentinoje ir visoje Pietų Amerikoje. Bendruomenės vardu palaikomas ryšys su Argentinos Vyriausybės atstovais.
La Plata yra Buenos Aires provincijos sostinė – vienas iš svarbiausių Argentinos miestų. Miesto atstovai puikiai bendrauja ir bendradarbiauja su „Ecos de Lituania’’.
Reikia priminti, kad „Ecos de Lituania“ Berisso miesto mero Enrique Slezack 424 dekretu ir San Martino miesto mero dr. Ricardo Ivoškus 495/07 dekretu yra įtraukta į municipalinio paveldo sąrašus.
Brazilijos Lietuvių Bendruomenė ,,Ecos de Lituania“ programą įvertino kaip „Visuomenės paveldą“. Šią programą specialiu žymeniu apdovanojo buvęs Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės (dabar LR užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentas).
XXX
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikina lietuvišką radiją „Ecos de Lituania” (Argentina) dešimties metų transliavimo proga.
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sveikina lietuvišką radiją „Ecos de Lituania” (Argentina) dešimties metų transliavimo proga.
