Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, šeštadienį dalyvavusi Ariogaloje vykusiame tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy, pasidžiaugė besitęsiančia tradicija skirtingų kartų žmonėms kasmet susiburti Dubysos slėnyje ir išreikšti pagarbą laisvės kovų dalyviams, aukojusiems save dėl nepriklausomos Lietuvos.
„Turėjome galimybę savu kailiu pažinti sovietinės imperijos klastą ir žiaurumą. Deja, tokios patirties neturėjusių valstybių lyderiai mūsų perspėjimų apie potencialią grėsmę nevertino rimtai. Mus vadino per daug dramatiškais, nors šiandien jau galime sakyti, kad buvome net per daug optimistiški. Net ir mums buvo sunku įsivaizduoti, kad sovietinė imperija nepranyks, kol nebus sutriuškinta mūšio lauke. Kad stebėsime visai šalia vykstantį brutalų karą ir niokojamus miestus, žūstančius ir kankinamus nekaltus jų žmones. Sakėme, kad mums Pasaulinis karas baigėsi tik tada, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis sovietų armijos karys. Tačiau, kaip pasirodė, imperija tik laižėsi žaizdas ir ruošėsi naujam agresyviam puolimui. Visi suprantame, kad jei ji nebus sustabdyta Ukrainoje, karas ateis ir į mūsų namus. Nuolat nešiodamiesi Lietuvą savo širdyje, turime nepamiršti, kad šioji laisvė nėra savaiminė duotybė. Privalome ją saugoti, puoselėti ir padėti kitiems kovoti už mūsų visų laisvę ir pasaulį, kuriame vertinama žmogaus gyvybė, taika ir demokratija”, – renginyje sakė premjerė I. Šimonytė. Lietuvos partizanai. Slaptai.lt fotografija
Pasak Vyriausybės vadovės, ukrainiečiai šiandien kovoja už save ir vertybes, svarbias visam Vakarų pasauliui, o kartu tęsia ir Lietuvos partizanų neužbaigtą kovą. Tegyvuoja Ukraina. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Ji nebuvo užbaigta ir dėl to, kad jie liko vienui vieni. Todėl labai svarbu, kad ukrainiečiai nesijaustų palikti”, – sakė premjerė.
Šeštadienį Raseinių rajone, Ariogaloje, Dubysos slėnyje, vyko tradicinis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy”. Jis organizuojamas kasmet pirmąjį rugpjūčio šeštadienį.
Į sąskrydį susirinko buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, laisvės kovų dalyviai, kitų patriotinių organizacijų nariai, Ariogalos miestelio, aplinkinių rajonų gyventojai ir svečiai iš visos Lietuvos.
Po šventinės dalyvių eisenos į Dubysos slėnį buvo iškilmingai pakeltos vėliavos, buvo aukojamos Šv. Mišios tremtinių, politinių kalinių, laisvės kovotojų aukai pagerbti. Vidudienį įžiebtas sąskrydžio aukuras, koncertavo jungtinis tremtinių choras.
Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Šeštadienį Ariogaloje, Dubysos slėnyje, vyks tradicinis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Jis organizuojamas kasmet pirmąjį rugpjūčio šeštadienį.
Į sąskrydį renkasi buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, Laisvės kovų dalyviai, kitų patriotinių organizacijų nariai, Ariogalos miestelio, aplinkinių rajonų gyventojai ir svečiai iš visos Lietuvos. Tai puiki galimybė kasmet pasimatyti su tais, kurie taip pat patyrė sovietinio okupanto represijas, aptarti svarbius dabarties klausimus.
Šventinė dalyvių eisena ir šiemet patrauks į Dubysos slėnį, kur iškilmingai bus pakeltos vėliavos, bus aukojamos Šv. Mišios tremtinių, politinių kalinių, laisvės kovotojų aukai pagerbti. Vidudienį bus įžiebtas sąskrydžio aukuras, vyks šventės atidarymas, koncertuos jungtinis tremtinių choras.
Šventinės popietės metu gros liaudiška kapela „Salduvė“. Tremtis. Vytauto Visocko nuotr.
Sąskrydyje bus įrengta ir partizanų stovykla, kurioje buvo galima susipažinti su partizanų gyvenimo detalėmis, uniformomis ir ginklais. Vyks įvairios teminės diskusijos, buvo skaitomos paskaitos, pristatomos knygos.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Ariogaloje Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) sąskrydyje „Su Lietuva širdy“.
Pasak prezidento, visada gera būti gausiame būryje žmonių, kuriuos vienija Tėvynės meilė, pagarba bendrai praeičiai ir teisingos vertybės.
„Daugelį metų Jūs nepaliaudami darbavotės, ir vis dar darbuojatės, Lietuvos naudai. Tikėjote Lietuva ir tuomet, kai mūsų šalies laisvę pasiglemžęs totalitarinis režimas mėgino brutalia jėga Lietuvos žmonių širdyse ištrinti tikėjimą ir viltį. Todėl noriu, kad jūs jaustumėtės vertinami, o mes parodytume jums pagarbą ne tik kalbomis, bet ir jums naudingais sprendimais“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos žmonės remia tuos, kurie kovoja prieš tironiją, ir drąsiai pasitinka pastarąsias savaites mums tenkančius iššūkius. „Lietuvos istorija įtikinamai parodo – svarbiausios pergalės visų pirma iškovojamos žmonių širdyse“, – savo kalboje sakė valstybės vadovas.
G. Nausėda, kaip pažymima Prezidentūros pranešime, palinkėjo Lietuvos politiniams kaliniams, tremtiniams ir Laisvės kovų dalyviams išlikti stipriems, neišsižadėti savo įsitikinimų ir toliau likti tvirta mūsų valstybės atrama.
LPKTS vienija per 40 tūkstančių dalyvių ir turi 53 filialus visoje Lietuvoje, kurių nariai buriasi į chorus, rengia ekspozicijas, užsiima leidybine bei švietėjiška veikla.
Politinių kalinių ir tremtinių sąskrydis šiemet vyksta jau 31 kartą.
G. Nausėda dalyvavo sąskrydyje Ariogaloje. Prezidentūros nuotr.
Lietuvos tremtiniai, politiniai kaliniai ir Laisvės kovų dalyviai susirinko į trisdešimtąjį sąskrydį, kviesdami visus Lietuvos žmones prisiminti tai, kas kiekvienam iš mūsų brangiausia – laisvę, pažymėjo sąskrydyje Ariogaloje dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda.
„ (…) Patyrę lemties išbandymus, atlaikę pavergėjų patyčias ir represijas, išsaugoję brutaliausiais būdais tryptą orumą, persekioti, žeminti, bet nepalaužti ir nepalūžę – Jūs visuomet tikėjote laisve. Puoselėjote ją širdyse Sibiro tremtyje; akylai sergėjote ją įkalinti lageriuose; tausojote sovietinio režimo sąlygomis, neprarasdami vilties net ir tuomet, kai Lietuvos nebuvo Europos politiniame žemėlapyje. Karta iš kartos perdavėte laisvės kibirkštį tam, kad tiestųsi mūsų visų bendras kelias į Nepriklausomybę“, – sakė prezidentas sąskrydžio dalyviams.
Pasak šalies vadovo, „nors daugybę žmonių pavyko išplėšti iš Lietuvos, bet Lietuvos iš žmonių – ne. Su Lietuva širdy jie ištvėrė kasdienybės siaubus, o tie, kuriuos pakirto badas, kankinimai ar kulka, atgulė amžino poilsio – taip pat su Lietuva širdy“.
Prezidentas dėkojo tremtiniams, politiniams kaliniams ir Laisvės kovų dalyviams už tai, kad nuolat yra primenama laisvės kaina ir vertė, už laisvės idėjos skiepijimą jaunimui, patriotiškumo ir pilietiškumo ugdymą, istorinės atminties puoselėjimą. Taip pat „už tai, kad ir šiandien esate pirmose gretose, kai reikia ginti Lietuvą“.
G. Nausėda pabrėžė, kad naujausia grėsmė Lietuvai – atominis monstras šalies pašonėje, su kuriuo niekada nenustosime kovoti. „Ačiū už tai, kad galime gerbti Jus kaip Lietuvos moralinį kompasą, kuris neleidžia iškrypt iš Laisvės kelio“, – savo kalboje sakė valstybės vadovas.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga vienija per 40 tūkstančių dalyvių ir turi 53 filialus visoje Lietuvoje, kurių nariai buriasi į chorus, rengia ekspozicijas, užsiima leidybine bei švietėjiška veikla.
Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos politinių kalinių, tremtinių sąjunga šeštadienį tradiciniame sąskrydyje Ariogaloje paskelbė, kad didelį visuomenės nepasitenkinimą ir susipriešinimą sukėlė Jono Noreikos bei Kazio Škirpos klausimai, rašo 15min.
Organizacija priėmė rezoliuciją, kurioje J. Noreikai skirtos atminimo lentos nuėmimas vadinamas nepagrįstu veiksmu, paneigusiu teismo sprendimą, kuriuo J.Noreikos veikla nelaikoma kolaboravimu,…dėl k.Škirpos antisemitinių tekstų jo kaltumas nėra įrodytas“, – teigiama rezoliucijos tekste.
Dėl Jono Noreikos viskas aišku, o dėl Kazio Škirpos rezoliucijoje faktiškai buvo patvirtinta teisiškai mąstančių mokslininkų tezė, kad visos abejonės nustatant tiesą teisme būtų „kaltinamojo“ naudai (nekaltumo prezumpcija) ir jis būtų išteisintas, o priimtas Vilniaus miesto politikų sprendimas be teismo išvados, tokios, kaip Generolo Vėtros atveju, yra neteisėtas.
Prezidentas dalyvauja Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos sąskrydyje „Su Lietuva širdy“. Lietuvos Prezidento (Robertas Dačkus) nuotr.
Ariogaloje Lietuvos buvusius politinius kalinius, tremtinius, vieną kitą išlikusį gyvą buvusį partizaną aplankęs prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę paragino laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui, kol nebus apibrėžtos istorinės atminties politikos gairės.
Paklaustas Ariogaloje, ką reiškia jo siūlomas moratoriumas, G.Nausėda sakė, jog turime surasti vieningą sprendimą ir sukurti vieningą politiką: „Kad nebūtų taip, kad vienas meras vienoje Lietuvos vietoje turi vienokį požiūrį į Vėtrą, į K.Škirpą, į kitus mūsų atmintinus žmones, o kitoje vietoje meras, kuris nusiteikęs kitaip jų atžvilgiu, pradeda nukabinėti lentas“. Paklaustas, kas turėtų priimti tą sprendimą, prezidentas minėjo jau sukurtą komisiją, turėdamas omenyje Tarptautinę komisiją nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, ir prie prezidentūros veiksiantį Kultūros forumą, kurį planuojama įsteigti artimiausiu metu.
Palinkėkime sėkmės Prezidentui. Aš plojau jam Ariogaloje už pasakytą iš tribūnos taurią kalbą apie patriotizmą, praeities ryšį su Lietuvos dabartimi ir ateitimi.
Ir visgi, kalbėdamas žiniasklaidai Ariogaloje apie moratoriumą Prezidentas neišsakė konkrečiai, kokią situaciją „įšaldyti“ jis pasiūlė ir kokiam laiko tarpui.
Ariogaloje. Lietuvos Prezidento (Robertas Dačkus) nuotr.
Jei dabartinę, kai vietoj paminklinės lentos Mokslų Akademijos bibliotekos sienoje patalpinta įrėminta Jono Noreikos – Generolo Vėtros fotografija, prie kurios dega žvakutės, ir tai atkreipia tiek žiniasklaidos, tiek turistų dėmesį, kas čia vyksta, tai – viena.
Jei situacijos sugrąžinimą į status quo iki abejotino Vilniaus mero sprendimo – kas kita. Pridursiu, akivaizdu, kad bent jau tokio, kaip dabar, praeivių dėmesio, grąžinus lentą į vietą, neliktų.
Tas pats ir dėl Kazio Škirpos alėjos pervadinimo. Neabejoju, kad greitai laikantys tą pervadinimą į Trispalvės neteisėtu suras būdą ir jo vardo alėją ypatingai peržymėti Gedimino kalno papėdėje Jūsų pasiūlyto nežinia iki kada moratoriumo laikui.
Štai artimiausiam trečiadieniui (18.00) jau šaukiamas protesto mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ prie karaliaus Mindaugo paminklo Vilniuje.
Ir negi Vilniaus meras išdrįs imtis prieš tai panašių priemonių prieš tuos protestuojančius, kaip jo bendraminčiai Maskvoje prieš protestuotojus prieš Vladimiro Putino režimą?
Aš siūlau Prezidentui kreiptis į Vilniaus miesto tarybą ir Vilniaus merą vardan ramybės Lietuvos Valstybėje su konkrečiu pasiūlymu jiems palaikyti antrąjį variantą – atstatyti kol kas buvusį teisėtą status quo. Suprantu, kad tai būtų tik pasiūlymas.
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Ariogaloje vykstančiame Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) sąskrydyje „Su Lietuva širdy“.
Šalies vadovas sveikinimo kalboje išreiškė nuoširdžią pagarbą organizacijai, daugelį metų puoselėjančiai tautinę kultūrą ir besirūpinančiai jaunosios kartos patriotiniu bei pilietiniu ugdymu.
„Aš tikiu šviesia Lietuvos ateitimi, tikiu mūsų žmonių darbštumu, gabumais, kad mes galime kartu įveikti visus sunkumus, visas prieštaras ir tvirtai eiti keliu, kurio Lietuva nusipelno“, – sake šalies vadovas.
Ariogaloje. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Prezidentas dėkojo Lietuvos politiniams kaliniams, tremtiniams ir Laisvės kovų dalyviams už ne kartą demonstruotą tvirtybę. Jis taip pat išreiškė viltį, kad LPKTS sąskrydis ir toliau jungs Lietuvą mylinčius ir jos labui dirbančius žmones.
LPKTS vienija per 40 tūkstančių dalyvių ir turi 53 filialus visoje Lietuvoje, kurių nariai buriasi į chorus, rengia ekspozicijas, užsiima leidybine bei švietėjiška veikla.
Politinių kalinių ir tremtinių sąskrydis šiemet vyksta jau 29 kartą.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Į Ariogalą, Dubysos slėnį, šeštadienį vėl rinksis buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, Laisvės kovų dalyviai, kitų patriotinių organizacijų nariai, Ariogalos miestelio, aplinkinių rajonų gyventojai ir svečiai iš visos Lietuvos.
29-asis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“ kvies visus susitikti ir pabendrauti su svarbiomis Lietuvos istorijai asmenybėmis: buvusiais politiniais kaliniais, tremtiniais, partizanais, išgirsti sąskrydžio dalyvių prisiminimus apie istorinius įvykius.
Sąskrydis, kaip kasmet, prasidės šventine eisena į Dubysos slėnį ir šv. Mišiomis. Vidudienį vyks sąskrydžio atidarymas. Jame dalyvaus ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Vėliau vyks Jungtinio tremtinių choro koncertas, parodos, diskusijos. Visą dieną slėnyje veiks patriotinių leidinių knygynėlis, „Misija Sibiras” dalyvių palapinė. Atkurta istorinė rekonstrukcija pasakos apie to meto partizanų gyvenimą, kasdienybę, jų uniformas ir ginklus. Į šokių ir dainų popietę kvies atlikėjai Romas Dambrauskas, tarptautinių konkursų laureatas Rytis Janilionis, Vladas Daugintis ir kapela „Šlamutis“.
Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy” organizuojamas kasmet pirmąjį rugpjūčio šeštadienį Ariogaloje. 1990-2005 m. jis buvo vadinamas „Laisvės ugnis – ateities kartoms”. Sąskrydis kiekvieną vasarą čia suburia skaudaus likimo lietuvius, praėjusius kančias Norilske, Novosibirske, Omske, Tomske, Magadane, Igarkoje, Krasnojarske ir kitose Sibiro vietose.
Sąskrydį organizuoja Lietuvos politinių kalinių, tremtinių sąjunga.
