Danija. EPA – ELTA nuotr.
Paroda „Eskimai ir Grenlandija“, atidaryta Danijos nacionaliniame muziejuje dar 1992 metais, keičia pavadinimą, kadangi, pasak įstaigos direktoriaus Martino Appelto, žodis „eskimas“ yra niekinamas ir negali būti vartojamas nuolatinės ekspozicijos pavadinime.
Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „Kristeligt Dagblad“.
„Nėra jokių abejonių, jog čia, Nacionaliniame muziejuje, mes turime liautis vartoti žodį „eskimas“, nes tuose rajonuose, iš kurių atgabenta didelė dalis muziejuje surinktų eksponatų, daugelis gyventojų laiko jį niekinamu“, – sakė muziejaus vadovas interviu leidiniui „Kristeligt Dagblad“. Eskimas kajake
Danų žodynuose žodžiu „eskimai“ apibūdinami žmonės, „priklausantys senosioms Azijos tautoms, gyvenančioms Grenlandijos arktinėje dalyje“. Ten taip pat atkreipiamas dėmesys į jo niekinamą pobūdį ir rekomenduojama vietoj jo vartoti žodį „inuitai“.
Diskusija dėl žodžio „eskimas“ kilo Danijoje po to, kai JAV stiklo gamybos bendrovė ir Kanados futbolo komanda nusprendė atsisakyti žodžio „eskimas“. Jų pavyzdžiu pasekė ir Danijos ledų gamintoja kompanija „Hansen’s Ice Cream“, kurios asortimente „eskimo“ ledai buvo vieni iš populiariausių produktų.
Beje, Švedijos akademijos žodynuose taip pat rekomenduojama vietoj „eskimo“ vartoti žodį „inuitas“.
Rusijos „Novatek“ paskelbė pradedanti didžiulį suskystintų gamtinių dujų (SGD) projektą Arkties regione. Projekte taip pat dalyvauja Kinijos, Japonijos ir Prancūzijos partneriai.
„Novatek“, didžiausia nepriklausoma Rusijos gamtinių dujų bendrovė, tvirtino, kad „galutinis investicinis sprendimas“ dėl 21 mlrd. dolerių vertės „Arctic LNG 2“ projekto finansavimo buvo priimtas su partneriais: prancūzų „Total“, kinų CNPC ir CNOOC bei japonų įmonių konsorciumu.
Apie projekto pradžią paskelbta Rusijos Rytų ekonomikos forumo metu, kur Vladimiras Putinas priima Azijos šalių lyderius, tarp jų – Japonijos premjerą Shinzo Abę ir Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modį.
„Arctic LNG 2“ projektu numatoma vystyti „Utrenneje“ dujų telkinį ir statyti SGD gamyklą Gydano pusiasalyje Rusijos Arktyje.
Gamyklos pajėgumai – 19,8 mln. tonų SGD per metus, pirmąsias dujas iš gamyklos ketinama eksportuoti 2023 m.
Kanados ministras pirmininkas Styvenas Harperis paprašė vyriausybinių valdininkų perrašyti šalies paraišką į Arktikos teritorijas taip, kad į ją būtų įtrauktas Šiaurės ašigalis, rašo Globe and Mail.
Tokiu būdu Kanados paraiška ima konkuruoti su Rusijos pretenzijomis į tas pačias teritorijas, ir ta situacija reikalauja Otavos ir Maskvos derybų. Kanados vyriausybė laukia, kad paraiška į Šiaurės ašigalį turėtų ateiti ir iš Danijos.
