Rusijoje inauguruoti du nauji atominiai ledlaužiai. EPA-ELTA nuotr.
Sankt Peterburgas, lapkričio 22 d. (ELTA). Rusijoje antradienį inauguruoti du nauji atominiai ledlaužiai, plaukiosiantys Arkties regiono vakaruose, praneša agentūra „Reuters“.
Ceremonijoje Sankt Peterburge vaizdo ryšiu dalyvavęs prezidentas Vladimiras Putinas tikino, kad šie laivai šaliai turi strateginę reikšmę. „Abiejų šių ledlaužių inauguracija yra dalis serijinio projekto bei didelio masto sisteminio darbo atnaujinti mūsų ledlaužių flotilę bei sustiprinti Rusijos, kaip Arkties galios, poziciją“, – pareiškė V. Putinas.
Arkties regionas pastaruoju metu dėl klimato kaitos įgijo didesnę strateginę reikšmę, nes dėl ledynų tirpsmo ten atsirado naujų laivybos kelių. Rusijai priklausančioje Arkties regiono dalyje slypi didžiuliai naftos ir dujų telkiniai.
Naujiesiems ledlaužiams duoti vardai „Uralas“ ir „Jakutija“. Pastarasis laivas yra 173,3 metrų ilgio ir gali pralaužti iki 3 metrų storio ledą. Jis darbą turėtų pradėti 2024 m., o „Uralas“ išplauks jau gruodį. Pasak V. Putino, šiuo metu statomas dar vienas atominis ledlaužis, kuris bus 209 metrų ilgio ir galės prasiveržti pro 4 metrų storio ledą. Jo statybą planuojama užbaigti 2027-aisiais.
Rusijos prezidentas tvirtino, kad tokie laivai šaliai reikalingi „norint atlikti Arkties tyrinėjimus“, taip pat „siekiant užtikrinti saugią ir tvarią laivybą šiame regione“. „Šio labai svarbaus transporto koridoriaus plėtra leis Rusijai išnaudoti savo eksporto potencialą ir sukurti efektyvius logistikos kelius į, be kita ko, Pietryčių Aziją“, – kalbėjo V. Putinas.
1999 m. į valdžią atėjęs V. Putinas jau kurį laiką tyliai stiprina Rusijos buvimą Arkties regione. Nuo 2005 m. Maskva savo regiono dalyje atidarė dešimtis sovietmečio laikų karinių bazių, modernizavo savo karinį jūrų laivyną ir sukūrė hipergarsines raketas, galinčias apeiti JAV daviklius ir gynybos sistemas. Arkties regiono ekspertų vertinimu, Vakarams prireiktų mažiausiai 10 metų, norint pasivyti tenykštį Rusijos karinio buvimo lygį.
Jungtinės Valstijos „labai atidžiai stebi“ Rusijos kariuomenės aktyvumą Arkties regione, teigia Pentagonas.
„Akivaizdu, kad mes tai labai atidžiai stebime. Niekas nenori matyti Arkties militarizuotos“, – tvirtino Gynybos departamento atstovas spaudai Johnas Kirby.
Pasak J. Kirby, JAV turi nacionalinio saugumo interesų Arktyje, o pats regionas yra svarbus tiek nacionaliniam saugumui, tiek ir kaip „potencialus strateginis koridorius“ tarp Indijos ir Ramiojo vandenyno regionų, Europos ir JAV.
Be to, Arktis yra svarbi visoms su šiuo regionu besiribojančioms šalims ne tik dėl karinių priežasčių. Manoma, kad Arktyje glūdi didžiulės naftos ir gamtinių dujų atsargos, o dėl vertingų mineralinių išteklių klodų yra ne kartą kilę konfliktai.
„Rusija atnaujina sovietinius aerodromus ir radarus, stato naujus uostus ir paieškos bei gelbėjimo centrus, o taip pat plečia savo branduolinių ir įprastų ledlaužių flotilę“, – CNN citavo kitą Pentagono atstovą Thomą Campbellą.
Th. Campbellas taip pat teigė, kad Maskva plečia savo oro ir pakrantės gynybos sistemas svarbiose Arkties regiono dalyse.
Norvegijos slaptosios tarnybos ženklasNorvegijos vėliava Išorės žvalgyba užsiimanti Norvegijos žvalgybos tarnyba (NIS) ir vidaus saugumą užtikrinanti Norvegijos saugumo policija (PST) paviešino savo metines ataskaitas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama agresyviai Rusijos ir Kinijos politikai bei augančiai individualaus terorizmo ir ekstremizmo grėsmei.
Iš ataskaitų matyti, kad didžiausią užsienio šalių žvalgybos tarnybų susidomėjimą kelia Norvegijos politika ir infrastruktūra Arkties regione.
Kaip žinia, dėl klimato kaitos Arkties regionas po truputį tampa valstybių tarpusavio konkurencijos arena.
Rusija – grėsmė ne žodžiais, o darbais
Nors vertindamos Rusijos veiksmus Norvegijos tarnybos vartoja pabrėžtinai santūrią retoriką, Rusijos keliamą grėsmę aiškiai atskleidžia pateikiami faktai. Išorės žvalgyba užsiimanti NIS pabrėžia Rusijos tarnybų aktyvumą kibernetinėje erdvėje, kur pirmiausia siekiama pavogti didelius kiekius informacijos. Pasak išorės žvalgybos, būtina atsižvelgti ir į Rusijos pajėgumus daryti įtaką kitų valstybių viešajai erdvei ir, ypač, paveikti rinkimų rezultatus. NIS vertinimu, 2021 metų Norvegijos parlamento rinkimai irgi gali tapti Rusijos įtakos taikiniu.
Rusijos ambasada Vilniuje. Vytauto Visocko foto
NIS taip pat pastebi, kad net ir silpnėjant Rusijos ekonomikai, ypač dėl Covid-19 pandemijos, Rusijos kariuomenė ir toliau modernizuojama. Rusija kuria ir gamina naujus ginklus, o jos kariuomenė tapo gerokai lankstesnė ir labiau prisitaikiusi patenkinti globalios politikos poreikius, tai yra įsiterpti į konfliktus įvairiuose pasaulio taškuose.
Tai svarbu Rusijai siekiant išlaikyti įtaką Baltarusijoje, Ukrainoje, Pietų Kaukaze ir plėsti ją Artimuosiuose Rytuose, kur Maskva susiduria su Turkijos ir kitų didžiųjų valstybių konkurencija. NIS požiūriu, Rusija piktinasi Vakarų sankcijomis, o NATO politiką vertina kaip egzistencinę grėsmę, Norvegiją suvokdama visų pirma kaip NATO narę.
Norvegų saugumo policijos ataskaitoje Rusija vertinama kaip agresyvios priešiškos žvalgybos vykdytoja. Rusijos žvalgybos tarnybos efektyviai šnipinėja kibernetinėje erdvėje, derindamos šią veiklą su klasikiniais žvalgybos metodais. Diplomatinę priedangą naudojantys Rusijos žvalgai kelia didžiausią verbavimo grėsmę, o jų taikiniais ir užverbuotais agentais tampa ne tik valdininkai ir verslininkai, bet ir perspektyvūs studentai ar svarbias technologijas kuriantys mokslininkai.
Kaip svarbų Rusijos keliamos grėsmės pavyzdį abi tarnybos pasitelkė 2020 metų kibernetinę ataką prieš Norvegijos parlamentą, kurią įvykdė su Rusijos karine žvalgyba siejama grupuotė Fancy Bear. Atakos metu pavogta svarbi elektroninio susirašinėjimo informacija, kuri, kaip mano Norvegijos tarnybos, gali būti panaudota tolimesnėms žvalgybos ir verbavimo operacijoms.
Kinija – mokinys pralenksiantis mokytoją
Kitas aiškiai išsiskiriantis kibernetinio šnipinėjimo centras yra Kinija, kuri ypač aktyviai naudoja žvalgybos tarnybas perimti naujausioms technologijoms iš kitų valstybių. Kinijos keliamą grėsmę ilgalaikėje perspektyvoje Norvegijos tarnybos mato kaip pranoksiančią tą, kurią kelia Rusija.
Kinijos vėliava. Slaptai.lt iliustracija
NIS vertinimu, Kinija jau dabar yra pasiruošusi labiau konfliktiškiems santykiams su kitomis valstybėmis. Kinijos kariuomenė nuolat stiprinama ir yra gerai ginkluota. Nors kariams trūksta kovinės patirties, Kinija stengiasi kompensuoti šį trūkumą dalyvaudama bendrose su kitomis valstybėmis pratybose ir misijose. NIS tvirtinimu, Kinija taip pat siekia kuo mažiau priklausyti nuo užsienio rinkų ir pati užtikrinti visus savo poreikius strateginiuose sektoriuose. Būtent dėl to Kinija intensyviai vykdo technologinį šnipinėjimą, siekia perimti kitų valstybių technologines paslaptis ir patirtį, tikslingai investuoja ir superka užsienio technologijų kompanijas.
PST ataskaita patvirtina, kad verslų supirkinėjimą Kinija aktyviai vykdo ir Norvegijoje. Pasak PST, net ir privačios Kinijos kompanijos yra priklausomos nuo valdžios. Todėl jos gali sudaryti verslo požiūriu nenaudingas sutartis, kad įgytų informacijos arba įtakos. Rinkos logika besivadovaujantiems Norvegijos verslininkams sunku tokių pasiūlymų atsisakyti. Auganti priklausomybė nuo Kinijos technologijų srityje, PST vertinimu, yra rimta grėsmė, kaip ir neteisėtas mokslinių tyrimų rezultatų pasisavinimas bei kinų pabėgėlių ir disidentų šnipinėjimas Norvegijoje.
Arkties politika ir Norvegijos kritinė infrastruktūra – svarbiausi šnipinėjimo objektai
Ir Kinija, ir Rusija ypač aktyviai domisi Norvegijos politika Arkties regione. NIS vertinimu, Rusijai ypač svarbus karinis dominavimas Arkties regione, todėl ji nuolat augina Šiaurės laivyno pajėgumus ir plečia karinę infrastruktūrą. Be to, regionas yra svarbus ir kaip naujų ginklų bandymo poligonas, todėl pavojingi ginklai dažnai bandomi visai netoli Norvegijos sienų.
Arktika
Pasak NIS, įtampa su Rusija dėl Arkties gali dar paaštrėti 2021 metais, kai Rusija, kuri pati kaltina Arkties militarizavimu Vakarų valstybes, tarp jų ir Norvegiją, pirmininkaus Arkties tarybai. NIS teigimu, į Arkties regioną vis aktyviau skverbiasi ir Kinija, kuri 2018 metais patvirtino savo pirmąją Arkties strategiją, nors kol kas jos realią įtaką varžo konkurencija su jau įsitvirtinusiomis Arkties valstybėmis.
PST ataskaita patvirtina, kad Arkties politika yra vienas iš svarbiausių užsienio valstybių šnipinėjimo objektų Norvegijoje. Rusijos ir Kinijos žvalgybos tarnybos aktyviai renka informaciją tiek apie Norvegijos politinius procesus, susijusius su Arktimi, tiek apie šiaurėje plėtojamą Norvegijos karinę ir civilinę infrastruktūrą. PST vertinimu, Norvegijos kritinės infrastruktūros identifikavimas ir jos žemėlapio sudarymas yra užsienio žvalgybos tarnybų prioritetas visoje šalyje. Šiam darbui užsienio žvalgybos tarnybos pasitelkia ir Norvegijos piliečius, kurie gali laisvai keliauti po savo valstybės teritoriją kaip turistai.
Grėsmę kelia individualios teroristinės atakos
Greta kitų valstybių keliamų rizikų, Norvegijos žvalgybos ir saugumo tarnybos pabrėžia ir terorizmo bei ekstremizmo grėsmę. NIS atkreipė dėmesį, kad nepaisant radikalių islamistų išpuolių sumažėjimo vadinamajai „Islamo valstybei“ pralaimėjus karą Irake ir Sirijoje, 2020 metais išpuolių skaičius vėl šiek tiek išaugo. Didžiausią grėsmę, pasak NIS, kelia individualios teroristinės atakos, kurių rengėjai pasiduoda islamistų propagandai internete.
Terorizmas
Prie tokių pačių išvadų priėjo ir PST, pabrėžianti, kad net ir 10-20 metų senumo islamistinė propaganda daro poveikį tam tikrai auditorijai ir gali išprovokuoti naujus teroro aktus. PST vertinimu, didžiausią pavojų kelia 1-2 rengėjų suorganizuojami, paprastomis priemonėmis greitai parengiami ir iš karto įvykdomi išpuoliai.
Abiejų tarnybų vertinimu, tokio pat pobūdžio grėsmę kelia ir dešiniojo ekstremizmo augimas. Šios pakraipos organizacijos taip pat geba panaudoti savo tikslams šiuolaikines technologijas ir kurti tarptautinius tinklus, per kuriuos platinama propaganda, dalijamasi patirtimi ir organizuojami mokymai. Dešiniosios pakraipos ekstremistai vis labiau radikalizuojasi, tarp jų dažnėja raginimai griebtis prievartos. Todėl ši ekstremistinė srovė taip pat gali išprovokuoti spontaniškas individualias teroro atakas.
Eglutė pusnyse. Vytauto Visocko nuotr.
Toliau iš Arkties plūstant šaltam orui, šią savaitę Jungtinėse Valstijose gali būti pagerinti šalčio rekordai. Perspėjimas dėl žiemiškų orų paskelbtas daugiau kaip 150 mln. amerikiečių, pirmadienį pranešė meteorologijos tarnyba.
Stoties CNN informacija, mažiausiai septyniose valstijose, tarp jų – Teksase, Oklahomoje ir Kanzase paskelbta ekstremali padėtis. Kai kuriose teritorijose gali būti net 25 laipsniais šalčiau nei paprastai šiuo metu.
Daug amerikiečių jau kelias dienas kenčia sniegą ir šaltį. Jis nėra apėmęs tik pietrytinių ir pietvakarinių regionų.
Šalčio frontas pasiekė ir Kanadą bei dalį Šiaurės Amerikos.
Ekologinė nelaimė Norilske
Jungtinės Valstijos šeštadienį pasiūlė Rusijai savo pagalbą valant degalais užterštą Arkties upę šiaurinėje Sibiro dalyje.
„Liūdna girdėti apie teršalų išsiliejimą Rusijos Norilsko mieste. Nepaisant mūsų nesutarimų, Jungtinės Valstijos yra pasiruošusios padėti Rusijai švelninti šios ekologinės nelaimės padarinius ir siūlo savo techninę pagalbą“, – tviteryje rašė valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.
Gegužės 29 d. kalnakasybos konglomeratui „Norilsk Nickel“ priklausančioje jėgainėje sutrūko cisterna su dyzeliniais degalais. Nelaimė įvyko netoli Sibire įsikūrusio pramoninio Norilsko miesto. Į greta tekančią upę išsiliejo apie 15 tūkst. tonų degalų, o dar maždaug 6 tonos susigėrė į žemę.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl incidento paskelbė nepaprastąją padėtį.
Dėl visų laikų didžiausia ekologine nelaime šiame regione laikomo incidento tundros upės vietomis nusidažė ryškia raudona spalva ir yra matomos net iš kosmoso.
Penktadienį Rusijos pareigūnai paskelbė, kad išsiliejimas tikriausiai kilo dėl to, kad ištirpo po cisterna plytėjęs amžinojo įšalo sluoksnis.
Rusijoje bandoma surinkti Arktyje į upę išsiliejusius degalus. EPA-ELTA nuotr.
Rusijoje ketvirtadienį vykdomi dar intensyvesni Ambarnajos upės valymo darbai, kurių metu siekiama susiurbti didžiulį ištekėjusių degalų kiekį. Aplinkosaugininkai skelbia, kad tai didžiausias toks išsiliejimas Arktyje, o tyrėjai suėmė pirmuosius su incidentu susijusius įtariamuosius.
Praėjusią savaitę degalai į upę išsiliejo iš šiluminės jėgainės, esančios už kelių kilometrų nuo Norilsko miesto, dyzelinių degalų cisternos. Į upę pateko 15 tūkst. tonų degalų, o į žemę susigėrė dar 6 tūkst. tonų, skelbia Rusijos valstybinė aplinkosaugos organizacija.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl incidento paskelbė nepapratąją padėtį.
Trečiadienį jis sukritikavo esą per vėlai vykdomą valymo operaciją. Tačiau kalnakasybos konglomeratas „Norilsk Nickel“, kuriam priklauso minėtoji šiluminė jėgainė, tvirtino, jog apie nelaimę atitinkamos agentūros buvo informuotos nedelsiant.
„Greenpeace“ padalinio Rusijoje atstovai tvirtino, kad tai „pirmasis tokio masto incidentas Arktyje“, jį esą galima lyginti su 1989 m. prie Aliaskos krantų įvykusiu naftos išsiliejimu iš „Exxon Valdez“ tanklaivio.
Rusijos tyrimų komitetas paskelbė, kad buvo sulaikytas šiluminės jėgainės vadovas, netrukus jam bus pareikšti kaltinimai, komitetui atliekant tris tyrimus dėl aplinkos taršos ir saugos principų pažeidimų.
Gyvūnų teisių aktyvistams vis labiau nerimaujant dėl baltųjų meškų, Rusija nusprendė suskaičiuoti visą jų populiaciją savo teritorijoje.
Didžiausio monitoringo istorijoje tikslas yra įvertinti šių plėšrūnų situaciją ir sukurti sąlygas, kad jų populiacija didėtų, pranešė Kremlius ir Gamtos apsaugos ministerija Maskvoje.
Baltieji lokiai gyvena Arkties vandenyno, su kuriu ribojasi penkios šalys – Rusija, JAV, Kanada, Norvegija ir Danijai priklausanti Grenlandija – teritorijoje. Rusija, ministerijos duomenimis, skaičiavimą pradės Čiukotkoje Sibiro šiaurės rytuose, tęs vandenyno pakraščio jūrose ir galiausiai Barenco jūroje ir Prano Juozapo Žemėje. Jis bus vykdomas iš oro.
Projektas truks iki 2023 metų. Dėl klimato šilimo Arktyje tirpstant ledui, aktyvistai įspėja, kad traukiasi baltųjų lokių biotopas. Pastaruoju metu rusų tarnybos skelbė, kad gyvūnai, ieškodami ėdalo, vis labiau skverbiasi ir į žmonių gyvenamas teritorijas.
Rusijos vyriausybė antradienį patvirtino, kad radiacijos lygis raketų poligone nugriaudėjusio sprogimo paveiktoje teritorijoje normą viršija maždaug 16 kartų.
Šešiuose iš aštuonių stebėjimo taškų Severodvinsko miesto regione gama radiacija peržengia nustatytą normą, ji didesnė nuo 4 iki 16 kartų, priklausomai nuo vietos, skelbė aplinkosaugos stebėsenos agentūra „Rošydromet“.
Penkias gyvybes nusinešęs incidentas Arktyje, ant Baltosios jūros kranto esančiame poligone, įvyko praėjusį ketvirtadienį, tačiau Rusijos institucijos apie tai, kad incidentas yra branduolinės kilmės, pasakė tik šeštadienį.
Iš karto po incidento Rusijos žiniasklaidos agentūros skelbė, kad radiacijos lygis nėra padidėjęs. Netoliese esančio miesto institucijos teigė, kad po sprogimo šiek tiek padidėjo radiacijos lygis, bet šalies kariuomenė tai neigė.
Severodvinsko miesto, esančio už 30 km nuo bandymų vietos, institucijos pranešė, kad automatiniai radiacijos aptikimo jutikliai ketvirtadienį „užfiksavo trumpalaikį radiacijos lygio padidėjimą“.
Anot jų, po sprogimo apie 40 minučių buvo padidėjęs radiacijos lygis – iki 2 mikrosivertų per valandą, o vėliau sugrįžo į normalų lygį – 0,11 mikrosivertų. Vietiniai gyventojai suskubo pirkti medicininį jodą.
Incidento aplinkybės nėra visiškai aiškios. Sprogimas įvyko ketvirtadienį, kai Rusijos Archangelsko srityje esančiame raketų bandymų poligone esą buvo atliekamas raketos variklio bandymas.
Pirmadienį grupė tarptautinė aplinkos apsaugos organizacijos „Greenpeace“ aktyvistų išsilaipino Norvegijos energetikos kompanijos „Equinor“ išsinuomotoje naftos gavybos platformoje Arktyje. Tai pranešė Norvegijos naujienų agentūra NTB.
Jos žiniomis, keturi organizacijos nariai užlipo ant gręžimo platformos „West Hercules“ netoli Hamerfesto (Finmarko apygarda) – šiauriausio žemyninės Europos miesto.
Šiuo metu platformoje ruošiamasi naujam darbų sezonui Barenco jūroje, kuris prasidės gegužės mėnesį. „Gręžti gręžinius Arktyje, kai Arktis tirpsta greičiau negu kada nors anksčiau, yra beprotybė. Reikia nutraukti naftos gavybą (regione), todėl mes šiandien surengėme nesmurtinę protesto akciją“, – sakė žurnalistams „Greenpeace“ Norvegijos skyriaus vadovas Frodė Pleymas.
Anksčiau gamtosaugos aktyvistai padavė į teismą Norvegijos valstybę, kaltindami vyriausybę pažeidus karalystės konstitucijos 112-ąjį straipsnį, garantuojantį šalies piliečiams teisę išgauti ir naudoti išteklius laikantis aplinkos išsaugojimo principo. Aktyvistų nuomone, valstybės išduota licencija darbams su platforma „West Hercules“ taip pat prieštarauja konstitucijai. Byla bus pradėta nagrinėti Osle 2019 metų lapkritį.
Rusija, NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo (Jens Stoltenberg) duomenimis, pastaraisiais metais aktyviai ginklavosi Arktyje. Maskva „praėjusiais metais stiprino savo karinį buvimą Arktyje“, – sakė jis Vokietijos laikraščiui „Welt“.
Rusija esą vėl pradėjo eksploatuoti sovietinių laikų karines bazes, dislokavo naujas ginklų sistemas ir radarus, taip pat pradėjo naudoti naują ledlaužių flotilę. „Rusija įsteigė ir karinį štabą Arkčiai“, – sakė J. Stoltenbergas. Dalis Rusijos karinių pratybų „Zapad 2017“ rugsėjį taip pat vyko toli šiaurėje.
„Sąjungininkai labai įdėmiai seka Rusijos dalinių formavimą Arktyje“, – kalbėjo NATO vadovas. Aljansas esą pasitiki, kad Arkties regiono šalys, tarp kurių be Rusijos yra ir JAV, Kanada bei Norvegija, dialogu ir diplomatinėmis priemonėmis spręs savo nesutarimus ir teritorinius ginčus.
