Antanas Rašimas
Slaptai.lt jau pasakojo, kad Armėnijos ginkluotosios pajėgos nuolat nesilaiko po ilgų ir sunkių derybų įsigaliojusių ugnies nutraukimo taisyklių. Ugnies nutraukimo režimą Armėnija pažeidžia visoje fronto linijoje, skiriančiojo armėnų ir azerbaidžaniečių karius.
Būtent dėl nuolatinių armėnų ginkluotųjų pajėgų šaudymų šių metų gegužės 30-ąją dieną žuvo azerbaidžaniečių kariuomenės majoras Agilis Omarovas. Nuo snaiperio paleistos kulkos majoras krito Agdamo regione.
Birželio 1-ąją tarp armėnų ir azerbaidžaniečių pajėgų kilo naujas susišaudymas. Jo metu gyvybės neteko armėnų karys Sipanas Melkonianas. O vakar, birželio 9-ąją, per armėnų snaiperių ataką Tertero regione buvo nukautas azerbaidžaniečių karys Elšanas Chalilovas.
Galima paklausti: kas čia keisto? Kare – kaip kare. Ir vis dėlto Armėnijos valdžios elgesys stebina. Sankt Peterburge ekonominiame forume viešėdamas Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pareiškė, esą dėl birželio 9-osios incidento Armėnija niekuo dėta. Suprask, niekas iš Armėnijos valdžios nedavė įsakymo šaudyti į azerbaidžaniečių pozicijas. Be to, atsakydamas į žurnalistų klausimus, Armėnijos premjeras tvirtino, girdi, „jų ekspertai atliko specialųjį tyrimą, kurio metu nustatyta, jog tądien, kai žuvo E.Chalilovas, armėnų kariškiai nešaudė“.
Ar galima pasitikėti viešais Armėnijos premjero pareiškimais? Norėtųsi tikėti, bet … būtų kvaila. Viešojoje erdvėje ką tik pasirodė Armėnijos gynybos ministro Davido Tonojano prisipažinimai, kad jis pats asmeniškai įsakė armėnų kariškiams keršyti – nužudyti azerbaidžaniečių karį. Armėnijos gynybos ministras D.Tonojanas ne tik liepė nušauti bent vieną azerbaidžaniečių kariškį, bet dar ir apdovanojo šioje keršto operacijoje dalyvavusius armėnų karius.
Štai tokia realybė: Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos vis dar laikosi derybų metu Dušanbėje pasiektų taikos nutraukimo taisyklių, Armėnijai į jas – nusispjauti. Juk net jeigu vadovausimės viduramžiškais papročiais, pirmasis keršyti netekęs savo majoro privalėjo Azerbaidžanas. Bet, azerbaidžaniečių garbei, jie elgėsi santūriai. Nepuolė kerštauti. Susitvardė. Vardan taikos, vardan ateities.
Be kita ko, Armėnija puikiai žinojo, jog birželio 1-ąją jų karys S.Melkonianas žuvo ne dėl Baku kaltės: pirmieji juk šūvius paleido armėnai, azerbaidžaniečiai tik gynėsi. Taigi nebūtų pradėję šaudyti, nebūtų praradę ir savo kario.
O Armėnijos gynybos ministro D.Tonojano prisipažinimą būtina įsiminti. Nei NATO, nei Europos Sąjungos valstybės neturėtų įsileisti gynybos ministro, kuris asmeniškai skelbia įsakymus kerštauti. Tiek NATO, tiek ES valstybėse toks gynybos ministras turėtų būti paskelbtas „persona non grata“.
2019.06.10; 13:40
