„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Naujienų portalas „Delfi“ toliau skelbia aštuntus metus iš eilės vykdomo projekto „Lietuvos įtakingiausieji“ rezultatus. Trečiadienį „Delfi“ pristato, kokie verslininkai ir ekonomistai, visuomenės ir ekspertų nuomone, šiuo metu yra įtakingiausi.
Šiemet ekonomistas Nerijus Mačiulis antrus metus iš eilės Lietuvos elito išrinktas įtakingiausiu tarp šalies verslininkų ir ekonomistų. Visuomenės nuomone, pirmoji pozicija šiame sąraše jau ketvirti metai iš eilės tenka verslininkui Arvydui Avuliui.
Kaip parodė atlikta apklausa, tarp verslininkų ir ekonomistų šiuo metu įtakingiausias yra „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pirmą kartą lyderių trejetuko sąraše atsidūrė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius, jam atiteko antroji vieta. Trečioje vietoje, kaip ir pernai, – nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas bei verslininkas Arvydas Avulis. „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Toliau penketuko sąraše – ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis bei bendrovės „Eika“ savininkas ir verslininkas, buvęs LPK prezidentas Robertas Dargis.
Šeštoje vietoje, elito nuomone, – Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, o septintoje – „Northway Biotech“ valdybos pirmininkas Vladas Algirdas Bumelis.
Aštuntoji ir devintoji vietos atiteko ekonomistams – atitinkamai vyriausiajam „Luminor“ banko ekonomistui Žygimantui Mauricui bei ekonomistui ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentui Mariui Dubnikovui.
Įtakingiausiųjų dešimtuką, elito nuomone, užbaigė „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus.
Lyginant su praėjusiais metais, pirmajame dešimtuko sąraše nebeliko pagrindinio „Vilniaus prekybos“ akcininko Nerijaus Numos. Šiais metais jis sąraše, elito nuomone, liko 18 vietoje. Jo vietą užėmė dešimtuko naujokas M. Dubnikovas.
Visuomenės ir elito nuomonė dėl įtakingiausiųjų skiriasi
Visuomenės nuomone, kurią aiškinosi „Spinter tyrimai“, įtakingiausių Lietuvos verslininkų ir ekonomistų sąrašas atrodo kitaip.
Pirmoji vieta čia jau ketvirtus metus iš eilės atitenka A. Avuliui. Antroje vietoje, kaip ir pernai, – N. Mačiulis, o trečioje – iš devintos vietos pernai pakilęs Ž. Mauricas.
Toliau sąraše – R. Dargis, dešimtuko naujokė ekonomistė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė, D. Arlauskas.
Kylame viršun ar leidžiamės žemyn? Slaptai.lt nuotr.
Septintoje – „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis, aštuntoje – R. Kuodis. Sąrašą užbaigia N. Numa bei „TR Holding“ akcininkas bei verslininkas Antanas Guoga.
Lyginant su praėjusių metų visuomenės vertinimu, iš dešimtuko pasitraukė bendrovės „Kauno grūdai“ valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys, buvęs bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas Mantas Bartuška bei D. Mockus, jis šiemet liko 11-oje pozicijoje.
Tai reiškia, kad šių žmonių vietą sąraše užėmė naujokai R. Vainienė, A. Guoga bei pernai už dešimtuko ribų likęs D. Arlauskas.
Žurnalas „Reitingai“ naujienų portalo „Delfi“ užsakymu 2022 m. gegužės 17 d. – birželio 23 d. atliko Lietuvos elito nuomonės tyrimą, kurio metu apklausė 925 asmenis. „Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko liepos mėnesį.
„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilnius, spalio 4 d. (ELTA). „Hanner“ vadovo Arvydo Avulio teigimu pastarųjų savaičių įvykius Didžiojoje Britanijoje reikėtų sekti ir Lietuvoje, kadangi tai yra scenarijus, kuriuo, ženkliai trūkstant darbo jėgos, gali nueiti ir Lietuva. Verslininko nuomone, darbuotojų labiausiai trūksta tose srityse, kur neįmanomas nuotolinis darbas, o ateityje atlyginimai tokių profesijų darbuotojams gali kilti.
Pasak „Hanner“ valdybos pirmininko, reiktų atidžiau stebėti situaciją Jungtinėje Karalystėje, kur dėl vairuotojų trūkumo sutriko degalų tiekimas į šalies degalines, prie jų rikiuojasi ilgos automobilių eilės. A. Avulio teigimu, situacija Didžiojoje Britanijoje yra geras pavyzdys prie ko galima prieiti ir Lietuvoje, jei ir toliau trūks darbo jėgos.
„Jeigu neatsižvelgsi į tas aktualijas ir problematiką, tai galima sulaukti ir Lietuvoje panašaus scenarijaus. Ir čia ne pats blogiausias, ne pats juodžiausias scenarijus. Jei JK ir toliau taip trūks darbo jėgos, tai ten gali pradėti trūkti ir maisto (…) Jeigu (Lietuvoje – ELTA) ir toliau taip trūks darbuotojų restoranuose arba vairuotojų gali atsirasti sutrikimų aptarnavimo sferoje ir tiekimo grandinėse“, – „Žinių radijui“ kalbėjo „Hanner“ vadovas.
A. Avulio teigimu, Lietuvoje situacija dar nėra tokia prasta, tačiau einama panašiu keliu. Anot verslininko, statybų, logistikos sektoriuose juntamas didelis darbo jėgos trūkumas, o politikai į situaciją reaguoja vangiai. Todėl jis ragina valdžią sekti įvykius Didžiojoje Britanijoje.
„Lietuvoje mes irgi einam panašiu keliu, nes verslas nuolat kalba apie tai, kad trūksta darbo jėgos. Politikai į tai reaguoja labai vangiai ir jei dar vieną kitą deklaraciją išgirstam, kad bus palengvintos sąlygos įsivežti darbo jėgą, tai realiam gyvenime to nėra“, – mano Hanner vadovas.
„Lietuvos politikams ir tiems kurie dirba Vyriausybėje reikėtų atidžiau klausyti kas vyksta, nes britų pavyzdys yra labai geras šaltas dušas, po kuriuo turėtų palįsti visi ir pagalvoti, ar tikrai neprieisim ir mes prie tokio liepto galo, kai pradės trūkti degalų ar maisto, ar būtiniausių prekių“, – pridūrė A. Avulis.
Žmonės nenori dirbti sunkiai
A. Avulio nuomone, darbo jėgos trūkumas galėjo atsirasti dėl pandemijos metu išplėtotų nuotolinio darbo galimybių. Nuotolinį darbą esą mieliau renkasi jaunimas, be to, dirbantiems iš namų lengviau planuoti laiką, tad tradicinis darbas darbo vietoje nebėra patrauklus. Verslininko nuomone, dėl to itin trūksta darbuotojų tose srityse, kur privalu būti darbo vietoje, pavyzdžiui aptarnavimo arba logistikos sferose.
„Akivaizdžiai trūksta žmonių restoranuose, kur reikia dirbti su žmonėmis ir ten reikia būti nuo tos valandos iki tos. Trūksta vairuotojų, kur atsisėdi aštuntą valandą ryto prie vairo ir turi išlipti penktą valandą. Trūksta statyboje, ypač kur darbas yra pakankamai sunkus (…) Kiekvienas pasirenka tą darbą, kuris patrauklesnis, lengvesnis“, – teigia A. Avulis.
Jo nuomone, ateityje, siekiant suvaldyti susidariusią situaciją darbo rinkoje, sparčiausiai kils atlyginimai tų profesijų atstovams, kurie turi dirbti darbo vietoje.
„Matomai, kad tie, kurie dirbs nehibridinį darbą, o įprastą, matomai, kad jų atlyginimai kils gerokai daugiau nei tų, kurie dirbs hibridiniu metodu. Matomai čia yra ir gerų požymių – kas nori didesnių atlyginimų, matomai gali nusitaikyti į tą sritį ir tą darbo metodą“, – „Žinių radijui“ savo prognozę dėstė A. Avulis.
Užimtumo tarnybos duomenimis, rugpjūčio mėnesį Lietuvoje buvo registruota 211 tūkst. bedarbių, fiksuojamas rekordinis – apie 60 tūkst. – laisvų darbo vietų skaičius.
„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Verslininkas, nekilnojamojo turto projektų plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sako, kad kadenciją baigianti Vyriausybė nenori daryti radikalių žingsnių valdant koronaviruso situaciją šalyje.
„Buvo pakankamai daug komunikuojama, kad virusas yra nelabai pavojingas jaunesniems žmonėms, kelia grėsmę tik tiems, kurie turėjo šalutinių negalavimų, susirgimų, kad daugiau grėsmingas tik vyresnio amžiaus žmonėms, ir ta komunikacija galbūt leido žmonėms šiek tiek pro pirštus žiūrėti į viską.
Iš kitos pusės, dabar išgyvename Vyriausybių pasikeitimą. Ir ta Vyriausybė, kuri nueina, galbūt nedaro ar nenori daryti radikalių žingsnių. Nauja Vyriausybė galėjo būti suformuota šiek tiek greičiau. Tokiomis nepaprastomis sąlygomis šiek tiek greičiau suformuota nauja Vyriausybė ir galėjo priiminėti tuos nelengvus sprendimus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo A. Avulis.
Jis taip pat turėjo priekaištų Prezidentūrai dėl lėtai tvirtinamų kandidatų į ministrus.
„Keistai šiek tiek atrodo, kai Prezidentūra taip nuodugniai aptarinėja kandidatus į ministrus, bet pati tiesiog nemato, kad trypčioja vietoje, viskas sprendžiama paskutinę valandą, paskutinę dieną. Tikrai keistai atrodo. Jeigu keliame aukštus reikalavimus kitiems, visada reikėtų tuos pačius reikalavimus kelti sau“, – teigė A. Avulis.
„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nekilnojamojo turto plėtojimo bendrovės šiuo metu nepradeda naujų projektų ir užbaigia anksčiau pradėtus, sako bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
„Jeigu pasižiūrėtume į ateitį, perspektyvą, tai nuo naujų projektų visi stengiasi kol kas susilaikyti. Nėra apibrėžtumo. Tą patį darome mes ir daugelis kitų kompanijų: šiuo metu baigiame tuos projektus, kuriuos esame pradėję. Naujų nepradedame“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė A. Avulis.
Jis sakė, kad Vyriausybės patvirtintas 6,3 mlrd. eurų vertės ekonomikos DNR planas galėtų būti paskatinimas ir statybų sektoriui.
„Tai bus paskata statybų sektoriui, nes čia lengviausia pradėti. Nors su pašaipa kai kas žiūri – leisti (lėšas – ELTA) šaligatviams, betonui, iš kitos pusės, tai yra darbo jėga, mokesčiai, ekonomikos dalis“, – sakė „Hanner“ valdybos pirmininkas.
