Stebėjimo kamera. Slaptai.lt fotografija

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vetavo įstatymo pataisas, kuriomis bankai ir kredito įstaigos galėtų tvarkyti jautrius klientų duomenis, ketvirtadienį praneša Prezidentūra.
 
„Vadovaudamasis Konstitucija, (G. Nausėda – ELTA) grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 2, 3, 54, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą, siūlydamas jį laikyti nepriimtu“, – rašoma jos pranešime spaudai.
 
Seimo priimtu įstatymu numatyta, kad mokėjimo paslaugų teikėjams, mokėjimo sistemų operatoriams ir kitiems subjektams, kurie pasitelkiami teikiant mokėjimo paslaugas arba vykdant mokėjimo operacijas, užtikrinamos itin plačios galimybės tvarkyti asmens duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis (pvz. atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, religinius įsitikinimus, politines pažiūras, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą), kai tai būtina, ir kurių reikia, siekiant užtikrinti tinkamą mokėjimo paslaugų teikimą, mokėjimo operacijų vykdymą ir sukčiavimo atliekant mokėjimus prevenciją, tyrimą ir nustatymą.
 
„Įstatymo iniciatorių tikslas siekti didesnio reguliacinio aiškumo tvarkant asmens duomenis yra aktualus, tačiau prezidentas pabrėžia, kad asmens privataus gyvenimo neliečiamumas yra ginamas Konstitucijos, o įstatymu šią asmens teisę riboti galima tik laikantis konstitucinio proporcingumo principo ir ne labiau negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti. Šalies vadovo vertinimu Mokėjimo įstatymu suteikiami neproporcingai dideli įgaliojimai tvarkyti asmens duomenis“, – argumentuojama pranešime.
 
Kartu su veto, G. Nausėda jo rengėjams siūlo kartu su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija ir kitomis atsakingomis institucijomis bei asmens duomenų ekspertais iš naujo atsižvelgti į kitų euro zonos šalių reguliavimo precedentus ir nustatyti proporcingą duomenų rinkimo ir asmens duomenų apsaugos santykį.
 
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.

Pasak G. Nausėdos, priimti duomenų tvarkymo yra per platūs.
 
„Lietuva yra euro zonos ir vieningos mokėjimų sistemos narė, tad kol nėra suformuoto aiškaus europinio specialiųjų kategorijų asmens duomenų tvarkymo atliekant mokėjimų operacijas standarto, negalime priimti Mokėjimų įstatymo su tokiais plačiais, beprecedenčiais duomenų tvarkymo įgaliojimais. Esminė žmogaus teisė į duomenų apsaugą turi būti užtikrinta“, – jame cituojamas G. Nausėda.
 
Jis ragino detaliau apibrėžti specialios kategorijos asmens duomenų tvarkymo tikslus ir būdus, nustatyti aiškesnes duomenų apsaugos gaires. Pasak prezidento, visuomenė turėtų būti supažindinta su asmens duomenų tvarkymo ypatumais atliekant mokėjimo pavedimus ar kitas mokėjimo operacijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.11.18; 07:17 

NVSC perspėja apie melagingas trumpąsias SMS žinutes

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) sulaukė pranešimų apie neva NVSC siunčiamas trumpąsias SMS žinutes, kuriose žmonių prašoma atsakyti į jas, pateikiant savo asmeninius duomenis – asmens kodą, gydymo įstaigą ir kt. NVSC atkreipia dėmesį, kad tokių žinučių, į kurias būtų prašoma atsakyti, nesiunčia.
 
NVSC siunčiamoje žinutėje pateikti duomenis sąlytį su užsikrėtusiuoju koronavirusine infekcija turėjusių žmonių prašoma užpildant specialią NVSC anketą.
 
Kaip atskirti NVSC siunčiamas SMS žinutes nuo netikrų žinučių?
 
Visų pirma, NVSC siunčiamos žinutės siuntėjas yra NVSC, t. y. asmenys, gavę žinutę iš NVSC, siuntėjo laukelyje matys ne numerį, o trumpinį – NVSC.
 
Be to, NVSC siunčiamose žinutėse nėra prašoma atsakyti į atsiųstą žinutę ir taip pateikti savo asmens duomenis, o siunčiama nuoroda į anketą, kurią prašoma užpildyti.
 
Dar vienas požymis, rodantis, kad žinutė tikrai iš NVSC, yra tai, kad žinutės turinyje nurodomi tikslūs asmens, kuriam ji skirta, inicialai.
 
NVSC ragina žmones būti budrius, gavus žinutę iš nepažįstamo numerio su prašymu pateikti savo asmens duomenis, jokiu būdu neatsakinėti į jas ir kreiptis į savo mobiliojo ryšio operatorius, kad blokuotų tokius siuntėjus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.22; 15:40

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Policijos departamentą dėl galimai neteisėto asmens duomenų klastojimo bei neteisėto paramos organizavimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimos sąjungos (LLRA-KŠS) ir Lietuvos lenkų sąjungos naudai.

Šių metų rugsėjo mėnesį žiniasklaida informavo, kad kai kurie Vilniaus ir Vilniaus rajono gyventojai tik iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pranešimų sužinojo apie VMI neva jų pateiktus prašymus skirti 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramą politinei partijai Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Prašymai buvo teikiami popierine forma. Žiniasklaidoje teigiama, kad asmenys, kurie gavo šiuos pranešimus, jokių prašymų skirti dalį GPM minėtai politinei organizacijai neteikė ir nepasirašė.

Seimo narys Audronius Ažubalis (centre). Slaptai.lt nuotr.

„Atsižvelgiant į tai, kad pildant popierinę prašymo skirti 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramą politinei partijai formą, asmuo turi ją pasirašyti, darytina išvada, kad šių asmenų sumokėto GPM dalis buvo pervesta LLRA-KŠS be jų sutikimo, galimai neteisėtai panaudojant jų asmens duomenis. Šie veiksmai gali atitikti nusikalstamos veikos, nurodytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“) požymius, todėl prašome juos ištirti“, – teigė L. Kasčiūnas.

Anot A. Ažubalio, masinis tokių „prašymų“ pobūdis liudija, kad tai neatsitiktinė, o gerai organizuota, galimai apgaulinga lėšų rinkimo akcija.

„Atkreiptinas dėmesys, kad ketvirtadalis VMI gautų pranešimų apie minimus pažeidimus yra tiesiogiai susiję su LLRA-KŠS ir su šia partija susijusia Lietuvos lenkų sąjunga. Atsižvelgdami į tokį pranešimų skaičių, prašome policijos ištirti ir galimai neteisėtą tokios paramos organizavimo faktą“, – komentavo A. Ažubalis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.29; 06:33

Skirtingai nuo Lietuvos Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, Estijos tarnybų atstovai kur kas atlaidžiau žiūri į pavėžėjimo paslaugų programėlę „Yandex. Taksi“ ir neketina drausti ja naudotis, rašo Estijos laikraštis „Postimees“.

„Valstybinių informacijos sistemų departamentas nėra toks kategoriškas, kaip mūsų kolegos lietuviai, ir niekam nedraudžia naudotis programėle taksi iškviesti, taip pat ir valstybinių įstaigų tarnautojams. Suprantama, naudojantis ta ar kita programėle reikia apdairiai elgtis su savo asmens duomenimis“, – sakė leidiniui departamento kibernetinio saugumo padalinio CERT-EE vadovas Tonu Tammeris.

Lietuvos Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pirmadienį pareiškė, kad rekomenduoja nenaudoti pavėžėjimo programėlės „Yandex. Taxi“, kol bus atliktas išsamus jos tyrimas.

Rusijos kapitalo bendrovė „Yandex. Taxi“ pradėjo savo veiklą Estijoje šiais metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.03; 08:00