asociacija

Aktualijos

Kavinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka sako, kad sprendimai dėl lauko terasų atidarymo turėjo būti priimti jau seniai. Jis taip pat pažymi, kad ruošiantis atsidarymui labiausiai kelia nerimą galimi darbo laiko ribojimai.
 
„Tikimės, kad bent jau lauke leis dirbti normaliomis, objektyviomis ir adekvačiomis sąlygomis. Jau seniai reikėjo tai leisti, labai sunku suvokti, kodėl dar to neleido. Vėl buvo pareikštas nepasitikėjimas mumis kaip verslu. Kiekvieną savaitę tikimės, kad leis veikti, kad pagaliau protingai pradės priiminėti sprendimus“, – Eltai teigė jis.
 
Anot R. Prankos, kavinės ir barai jau įrodė galį užtikrinti saugumą plėtodami savo veiklą.
 
„Mes jau esame kreipęsi į Vyriausybę, pateikėme galimybes, kaip mes galime dirbti pasitelkę tinkamus atstumus, teikėme pasiūlymus dėl to, kiek žmonių galėtų būti prie stalo ir t. t. Iš esmės taikytume panašias priemones, kaip prieš antrą karantiną. Tuomet patikrinimų metu policija nerasdavo pažeidimų, įrodėme, kad mokame dirbti saugiai, ir užsikrėtimo židinių nekildavo“, – tikino jis.
 
R. Pranka taip pat pabrėžė, kad barų ir kavinių asociacijos nariams itin kelia nerimą galimi darbo laiko ribojimai.
 
„Labiausiai bijome, kad sugalvos taikyti darbo laiko ribojimus. Nesuprantame šios nuostatos pagrindo, tačiau panašu, kad ji gali būti taikoma. Manome, kad toks ribojimas nėra pagrįstas, ir Sveikatos apsaugos ministerija persistengė su tokia mintimi. Tikimės, kad to nebus“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.14; 00:05
Verslas

Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (NTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (NTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad siūlomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio išplėtimas nėra skirtas pagerinti aplinką, o tiesiog noras surinkti deklaruojamus 8 mln. eurų į valstybės biudžetą.
 
„Manau, kad NT pagalba valstybė bando papildomai susigeneruoti pajamų ir tai nelabai turi kažką bendro su NT mokesčių filosofija. (…) Tai toks labiau socialinis mokestis, kuriuo norima, kad turto savininkai prisidėtų prie valstybės gerovės, šiuo atveju tai nėra nukreipta į aplinkos (NT. – ELTA) pagerinimą“, – Eltai teigė M. Statulevičius.
 
Anot jo, NT mokesčio išplėtimas ženkliai nepaveiktų NT plėtros Lietuvoje.
 
„Asmeniui galbūt teks atsisakyti tam tikrų pirkinių, galbūt šiek tiek pigiau įsirengti būstą, stengiantis kažkur sutaupyti. Bet iš esmės būsto pirkimas yra strateginis, ilgalaikis, pasvertas sprendimas ir keliasdešimt ar kelių šimtų metinis mokestis, abejoju, ar nusvertų žmogaus principinį sprendimą“, – Eltai sakė NTPA direktorius.
 
Paklaustas apie visuotinį NT mokestį, M. Statulevičius teigė jam pritariantis.
„Turėtų būti apmokestinama dauguma NT mokesčio turėtojų gana nedideliu tarifu, o surenkamas mokestis turėtų paliesti daugumą, kurie naudojasi miesto infrastruktūra, gatvėmis, keliais, apšvietimu. Tas mokestis turėtų būti naudojamas NT aplinkos gerinimui“, – Eltai sakė jis.
 
M. Statulevičius pažymėjo, kad valstybės NT taip pat turėtų būti apmokestinamas. Anot jo, šiuo metu valstybė neskatinama efektyviau naudoti nenaudojamą turtą, o taip praleidžiama proga papildomai surinkti pinigų į valstybės biudžetą.
 
„Manau, kad tuos planuojamus 8 ,10 ar 20 mln. eurų tikrai galima surinkti parduodant, nuomojant valstybės turimą turtą ir leidžiant verslui veikti ir mokėti mokesčius jau kita forma. Pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, komercinis NT mokesčiai – jie suneštų tokį pačią, gal net keleriopai didesnę sumą per kelerius metus“, – teigė M. Statulevičius.
Pilaitės rajono gatvių pavadinimai. Slaptai.lt nuotr.
 
ELTA primena, kad Finansų ministerija parengė NT mokesčio įstatymo projektą, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų, valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.
 
0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. – neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.14; 07:00
dainius_radzevicius_1
Žurnalisto užrašai

Gavau vieną laišką. Kaip LRT Tarybos narys. Gavo jį ir daugiau LRT darbuotojų.

Taryba, tikiuosi, jo tikrai nesvarstys, nes tai laiškas, kuris nieko bendra su viešuoju interesu, manau, neturi.

Bet šis laiškas yra labai simptomiškas. Tokių reguliariai tenka gauti ir iš nevyriausybinių organizacijų, ir iš valstybinių įstaigų.

Kai tik nepatenkini tokio prašymo ar paaiškini, kad nereikia painioti “š” ir bandelės, paprastai sulauki tam tikro nusivylimo. Kartais net pykčio. Visų pirma, prieš paskelbdamas viešai minėtą laišką pabandžiau jį nuasmeninti. Bet ne tiek, kad dingtų esmė.

Continue reading „Išreklamuotas pilietiškumas – “pakazucha” ar tikras noras dirbti žmonėms?” →