Asta Skaisgirytė

Politinės intrigos

Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Jei Kinija išgirs Lietuvos žinią, kad Lietuva linkusi bendradarbiauti, Vilniaus ir Pekino santykius galima normalizuoti, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė.
 
„Lietuva ir konflikto įkarštyje (Kinijai pritaikius spaudimo priemones Vilniuje įsteigus Taivaniečių atstovybę 2021 m. pabaigoje – ELTA) sakė, kad nenori diplomatinių santykių nutraukimo, nenori išsiųsti ambasadoriaus namo, kad nori toriau tęsti abiem pusėms priimtiną bendradarbiavimą. Tai jei šį mūsų šauksmą Kinija išgirs, manau, bus galima santykius normalizuoti“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.
 
Anot jos, palaikyti draugiškus santykius, „nesusipykti“ su antrąja pasaulio ekonomika siekia Europos Sąjunga (ES) ir Lietuvos sąjungininkai.
„Jei pažiūrėtume į kitas mūsų sąjungininkes, ES šalis, neatrodo, kad noras būtų su Kinija susipykti, neprekiauti. Jei imtume teisinį, bendresnį, europinį kontekstą, stengiamasi palaikyti tuos minimalius prekybinius santykius“, – teigė A. Skaisgirytė, pripažinusi, jog santykius su Pekinu reiktų vertinti atsargiai.
 
„Pasigirsta vis daugiau įspėjimų dėl galimo nedraugiško požiūrio, kurį patyrė Lietuva, to ekonominio spaudimo. Tam tikro atsargumo turbūt čia irgi turėtų būti“, – kalbėjo prezidento patarėja.
 
A. Skaisgirytė: spaudimas nedingo, tačiau verslas persiorientavo sėkmingai
 
A. Skaisgirytės teigimu, praėjus metams po Vilniaus ir Pekino konflikto, ekonominis Kinijos spaudimas „niekur nedingo“, o Pasaulio prekybos organizacijoje iškeltos bylos svarstymas dar užtruks.
 
„Matyt, kad metų bėgyje bus daugiau aiškumo“, – teigė G. Nausėdos patarėja.
 
Kinijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt fotografija

Vis dėlto, Prezidentūros atstovė pažymėjo, kad Lietuvos verslo „persiorientavimas įvyko“ – įmonės sugebėjo prisitaikyti prie pritaikytų prekybos apribojimų, diversifikuoti veiklą bei rasti naujų rinkų.
 
„Labai gerai, kad kinišką produkciją gebame pakeisti, mūsų verslas sėkmingai prisitaikė, sėkmingai ieškodamas naujų rinkų Pietryčių Azijos regione. Galima tik pasveikinti, kad verslininkai pakankamai brandūs, kad šį posūkį galėjo per metus įvykdyti“, – sakė A. Skaisgirytė.
„Verslas sugebėjo persiorientuoti ir tai yra pagrindinė žinutė“, – akcentavo G. Nausėdos komandos narė.
 
A. Skaisgirytė taip vylėsi, kad kiniškas investicijas, „kurios sustojo ir negalėjo ateiti“, pakeis Taivano, o dar geriau – Vakarų sąjungininkų investicijos.
 
Kinija griežtas diplomatines ir ekonomines priemones Lietuvai pritaikė 2021 m. pabaigoje, Vilniuje leidus veikti Taivano atstovybei, kuriai pavadinti pavartotas būtent salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimas.
 
Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija nutraukė lietuviškų prekių importą, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales, o Europos Komisija dėl šių Pekino veiksmų kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.
 
Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2023.01.17; 09:34
Aktualijos

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pirmadienį Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht paskelbus apie atsistatydinimą iš pareigų, prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė mano, kad, nepaisant pokyčių, Berlyno pozicija saugumo klausimais išliks tokia pati.
 
Pasak jos, sprendimus Vokietijos vyriausybėje priima ne vienas ministras ar ministrė, o visa valdančioji koalicija. Todėl, patarėjos manymu, šioje situacijoje Vilniui reikia ir toliau laikytis savo pozicijos ir tęsti dvišalių susitarimų įgyvendinimą.
 
„Vokietijos politiką turbūt apsprendžia ne vienas žmogus, tai apsprendžia visa valdančioji koalicija, kuri dabar yra Vokietijos vyriausybėje. Todėl tikėtis reikšmingų pokyčių, manau, būtų neteisinga. Politika iš esmės tęsis tokia, kokia yra“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
 
„Sakyčiau, (reikia – ELTA) kuo greičiau sulaukti naujo gynybos ministro ar ministrės ir tęsti tuos darbus, kurie buvo pradėti. Ministro atsistatydinimas yra šalies problema, pirmiausiai. Manau, kad vokiečiai labai greitai suras pakaitalą. Ir tiesiog toliau reikia daryti tai, kas buvo sutarta tarp Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio, įgyvendinant mūsų dvišalius susitarimus“, – pažymėjo ji.
 
A. Skaisgirytė nesiėmė prognozuoti, kas iš Vokietijos politikų galėtų pakeisti postą paliekančią Ch. Lambrecht. Visgi, ji pabrėžė, jog „kas beužimtų tą poziciją, su tuo Lietuva dirbs“.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht paskelbė atsistatydinanti iš gynybos ministrės pareigų. Viešojoje erdvėje diskutuota, ar vykstant karui Ukrainoje politikė geba vadovauti šalies ginkluotųjų pajėgų atkūrimui.
 
Dėl to, kad negalėjo priimti „saugumo politikos sprendimų Vokietijos piliečių labui“, ji kaltino „daugelį mėnesių trukusį žiniasklaidos dėmesį jos asmenybei“.
 
Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht. EPA – ELTA foto

Pastaruoju metu Ch. Lambrecht buvo užgriuvusi kritikos lavina. Klausimų kėlė didžiulės investicijos į šalies ginkluotąsias pajėgas bei diskusijos apie ginklų tiekimą Ukrainai. Vokiečiai suabejojo ministrės kompetentingumu ir pasipiktino jos viešais pasisakymais, įskaitant Naujųjų metų sveikinimą, kuriame ji, griaudint fejerverkams, kalbėjo apie Rusijos invaziją į Ukrainą.
 
Remiantis penktadienį paskelbta visuomeninio transliuotojo ZDF apklausa, net 60 proc. apklaustų vokiečių norėjo, kad Ch. Lambrecht atsistatydintų.
Už tai pasisakė ir pusė jos Socialdemokratų partijos rinkėjų.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.01.17; 00:30
Aktualijos

Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio klausimais Asta Skaisgirytė viliasi, jei Lenkija sutiks Ukrainai perduoti tankų „Leopard 2“ kuopą, tai galėtų paskatinti ir Vokietiją imtis atitinkamų sprendimų.
 
„Vokietijos retorika nuo pat pradžių buvo ta, ką pasakė ir kancleris Olafas Scholzas, kad Vokietija, skirdama sunkiąją techniką, o ypatingai tankus, nenorėtų būti viena. Kitaip sakant, vokiečiai apeliavo į transatlantinę koaliciją. Tai vėlgi, jei Lenkija sutiktų skirti, taip pat Suomija turi Leopardų, tai jei ir ji sutiktų, tada ir Vokietijai tuos sprendimus būtų priimti daug lengviau“, – ketvirtadienį Info TV teigė A. Skaisgirytė.
 
Kaip jau buvo pranešta, trečiadienį Lvive Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, jog jo šalis priėmė sprendimą perduoti Ukrainai tankų „Leopard 2“ kuopą.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2023.01.13; 05:42
Aktualijos

Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad Rusijai panaudojus branduolinį ginklą – NATO atsakas būtų karinis.
 
„Tai reiškia, kad bus karinis atsakas ir tai jau bus labai rimtas atsakas. Todėl Rusija yra kviečiama pagalvoti labai gerai, ar tikrai verta net ne tik panaudoti, bet ir grasinti branduoliniu ginklu“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė A. Skaisgirytė.
 
„Tai yra rimtas grasinimas, jis priimamas rimtai, tokiais grasinimais nėra juokaujama, todėl, žinoma, kad atsakas iš aljanso pusės turės būti“, – pridūrė ji.
 
Apie galimybę Lenkijoje dislokuoti branduolinį ginklą rimtos diskusijos nebuvo
 
A. Skaisgirytė sureagavo ir į pastaruoju metu viešoje erdvėje pasklidusias kalbas apie diskusiją Lenkijoje dislokuoti branduolinį ginklą, siekiant atgrasinti Rusiją. Visgi prezidento patarėja tikina, kad jos žiniomis apie tokią galimybę nebuvo rimtai diskutuota.
 
„Ta diskusija, kiek žinau, labai rimtai nevyko. Gal buvo tik keletas pareiškimų spaudoje, tačiau giluminė diskusija nevyko. Čia gal reiktų atkreipti dėmesį į tai, tam kad būtų atgrasoma branduoliniais ginklais, tai nebūtina tuos branduolinius ginklus turėti ant savo žemės. Raketos gali pasiekti taikinius labai tolimu atstumu ir ar jos būtų dislokuotos Vokietijoje, ar Lenkijoje nebūtų gal labai didelio skirtumo“, – sakė A. Skaisgirytė.
 
NATO būstinė Briuselyje

„Tai vėlgi šios diskusijos galbūt ir vystysis, bet vėlgi, kol kas dar nesame toje fazėje, kad apie tai būtų rimtai kalbama“, – pažymėjo ji.
 
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda spalio mėnesį teigė, kad Lenkija norėtų dalyvauti Branduolinio dalijimosi programoje. Pasak jo, apie tokią galimybę buvo kalbėta su JAV lyderiais.
 
ELTA primena, kad 14 NATO valstybių narių ginkluotosios pajėgos pirmadienį pradėjo kasmetines pratybas, per kurias imituojama, kaip, panaudojant branduolinius ginklus, galima apginti aljanso teritoriją.
 
Pratybose, pavadintose „Tvirtas vidurdienis“ (Steadfast Noon), dalyvauja iki 60 orlaivių, įskaitant naikintuvus, žvalgybinius ir degalų papildymo lėktuvus, taip pat tolimojo nuotolio bombonešiai B-52 iš JAV, kurie atskris iš Šiaurės Dakotos, praneša NATO.
 
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pastarąją savaitę perspėjo Maskvą, kad jos pajėgos sulauks Vakarų karinio atsako ir bus „sunaikintos“, jei prezidentas Vladimiras Putinas panaudos branduolinį ginklą prieš Ukrainą.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.10.18; 00:30
Aktualijos

Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė akcentuoja, kad Suomijos ir Švedijos sprendimas stoti į NATO būtų svarbus geografiškai, nes tada, pasak jos, Baltijos jūra būtų apsupta aljanso valstybių.
 
„Anksčiau buvo taip, kad Švedijoje ir Suomijoje buvo tam tikros partijos, tam tikri politiniai vienetai, kurie visą laiką pasisakydavo už NATO, tačiau, antra vertus, buvo sakoma, kad visuomenės gal dar nepribrendusiosios tokiai narystei, kadangi čia neutraliteto statusu tos šalys gana ilgai ir gerai gyveno ir nereikia keisti“, – „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
 
Visgi ji akcentuoja, kad prasidėjus karui Ukrainoje ir Suomijoje, ir Švedijoje vyksta labai greiti pokyčiai dėl požiūrio į galimą narystę NATO.
„Dabar visi suprato, kad neutraliteto statusas nėra išsigelbėjimas, kad jos gali taip pat tapti užpuolimo aukomis, nepaisant neutraliteto. Tai pokyčiai, kaip minėjau, vyksta ir žiūrėsime, kaip finale balsuos Švedijos ir Suomijos visuomenės dėl tokio sprendimo“, – pažymėjo ji.
 
NATO būstinė Briuselyje

A. Skaisgirytė primena, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino siekti narystės NATO. Pasak jos, šių Baltijos jūros regiono šalių įstojimas į aljansą būtų naudingas.
 
„Jos būtų geros NATO narės ir geopolitiškai visiškai natūralu, kad jos priklausytų aljansui. Jeigu žiūrime į žemėlapį, tai matome, kad Baltijos jūra tada būtų apsupta NATO aljanso narių ir tam geografinis faktorius čia būtų gana svarbus“, – pabrėžė prezidento patarėja.
 
ELTA primena, kad Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin pastarąją savaitę pareiškė, kad šalis „per kelias savaites“ apsispręs, ar pateikti paraišką dėl narystės NATO. Diskusijos dėl stojimo į NATO šiuo metu prasideda ir Švedijoje.
 
Savo ruožtu Rusijos Nacionalinio saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pastarąją savaitę pareiškė, jog, jei Suomija ir Švedija įstos į NATO, tai Baltijos regiono nebranduolinį statusą bus galima pamiršti.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.04.19; 09:30
Aktualijos

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio reikalams Asta Skaisgirytė teigia, kad Ukrainos tapimo kandidate į Europos Sąjungą (ES) procesas vyksta pagreitinai ir, pažymi ji, kone pusė šalių narių yra jau išreiškusios pritarimą dėl Ukrainos narystės ES.
 
„Jis (Ukrainos tapimo ES kandidate procesas – ELTA) eina pagreitintai, taip, kaip ir nori prezidentas Zelenskis. Mūsų stojimo atveju prieš daugelį metų mes kalbėjome apie metus, dabar kalbame apie savaites ir mėnesius. Tai nepalyginami laike dalykai“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
 
Anot prezidento vyriausiosios patarėjos, šiuo metu maždaug pusė ES šalių narių palaiko Ukrainos tapimą ES kandidate. Vis dėlto, pažymi ji, sprendimui priimti reikalingas visų 27 šalių pritarimas.
 
„Jų yra apie pusė ir tai yra gerai, bet tam, kad būtų priimtas galutinis sprendimas, turi būti ne pusė, o šimtas procentų. Dėl to mums ir visoms bendramintėms dar reikia padirbėti, nes ES tokie sprendimai priimami konsensusu ir reikia visų 27 šalių vieningo požiūrio“, – kalbėjo prezidento vyriausioji patarėja.
Europos Sąjunga. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
Visgi A. Skaisgirytė akcentuoja, kad Ukraina, sėkmingai atremdama Rusijos puolimą, tik įrodo, kad yra verta tapti ES nare. Todėl, pažymi ji, vis daugiau šalių narių išreiškia pritarimą.
 
Solidarumo su Ukraina akcija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Situacija nestatiška, ji dinamiškai keičiasi. Prieš mėnesį kai kurios ES šalys abejojo, ar apskirtai Ukraina egzistuos po mėnesio, o dabar jau aišku, kad Ukraina ne tik sėkmingai egzistuoja, bet ir pajėgi atremti Rusijos invaziją. Tai yra didelis dalykas, tai yra keičiantis požiūrį dalykas, ir turiu atsargaus optimizmo, kad šita Ukrainos sėkmė atremiant Rusijos puolimus labai teigiamai paveiks jos stojimo į ES procesą. Ji įrodo, kad yra verta būti ES nare. Žiauriu būdu įrodo, bet tai yra įrodymas“, – pridūrė A. Skaisgirytė.
 
ELTA primena, kad pirmadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis, Kyjive susitikęs su ES pasiuntiniu Ukrainoje teigė, kad Ukraina tikisi per kelias savaites gauti šalies kandidatės statusą stojimui į ES.
 
Po Rusijos pajėgų įsiveržimo vasario 24 d. Ukraina sustiprino savo siekį įstoti į Europos Sąjungą. ES lyderiai išreiškė palaikymą Ukrainos ambicijoms, tačiau neįsipareigojo laikytis kokio nors grafiko ir išreiškė skeptišką nuomonę dėl proceso, paprastai trunkančio ne vienerius metus, paspartinimo.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
Aktualijos

Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vykusiame pokalbyje su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu Joe Bidenu, šią savaitę kalbėjusiu telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, išgirdo patikinimą, kad jokie su Lietuva ir kitomis Europos rytinio regiono šalimis susiję sprendimai be jų žinios nebus priimti.
 
„Nieko apie jus be jūsų“, – JAV prezidento žodžius citavo Lietuvos vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
 
„Pirmiausiai išklausėme prezidento J. Bideno išklotinės apie jo pokalbį su V. Putinu. Prezidentas J. Bidenas užtikrino, kad kalboje su V. Putinu leido labai jam aiškiai suprasti, kad jeigu bus pažeista dinamika Europoje, konkrečiai Ukrainoje, tai Rusijos lauks labai rimtos pasekmės, kurias JAV taip pat koordinuos su Europos partnerėmis“, – žurnalistams ketvirtadienį taip pat teigė prezidento patarėja.
 
„Kalbant apie NATO rytinio flango šalis, tai buvo pasakyta, jog, jeigu gražų posakį panaudoti, tai nieko apie jus be jūsų. Kitaip sakant, nieko už nugaros Bukarešto devintuko šalims nebūtų tariamasi. Taip pat prezidentas J. Baidenas patikino, kad galimi yra papildomi patikinimo elementai tarp NATO narių ir taip pat papildomi pajėgumai“ , – atkreipė dėmesį ji.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

A. Skaisgirytė teigė, kad nors pokalbio metu nebuvo įvardinta, kur konkrečiai papildomi pajėgumai galėtų būti pasiųsti, tačiau, pasak jos, galima suprasti, kad jie galėtų būti pasiųsti rytiniame NATO flange.
Lietuvos specialiųjų pajėgų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Jos teigimu, pokalbio metu buvo aptarta ir Ukrainos situacija, taip pat neraminanti Rusijos ir Baltarusijos karinė integracija.
 
„Mes labai aiškiai pasakėme, kad nepriimtinos jokios raudonosios linijos Ukrainos atžvilgiu, Ukraina turi teisę pati spręsti savo ateitį, na o santykį su NATO taip pat kartu su kitomis NATO šalimis. Tą patį pasakė ir J. Bidenas, kad Ukraina yra suvereni šalis, kuri pati sprendžia apie savo ateitį“, – teigė A. Skaisgirytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.12.10; 00:30
Aktualijos

Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vadovė Aušrinė Norkienė teigia, kad dėl Prezidento kanceliarijos rašto, skirto Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Žygimantui Pavilioniui, ketina dar kartą kreiptis į prezidento kanclerę.
 
„Komisija nagrinėjo kreipimąsi ir išsakė savo abejones, todėl balsuodami mes priėmėme sprendimą kreiptis į prezidento kanclerę dėl rašte minimų aplinkybių tikslinimo. Kai gausime atsakymą, priimsime sprendimą, ar pradėti tyrimą, ar ne“, – trečiadienį po A. Norkienės vadovaujamo komisijos posėdžio Eltai sakė „valstietė” A. Norkienė.
 
Ar konservatorius Ž. Pavilionis vaikšto ties priesaikos sulaužymo riba, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vadovė nelinkusi vertinti. Vis dėlto, pasak A. Norkienės, vien tai, kad Prezidentūra išsiuntė tokį raštą, signalizuoja apie galimą neetišką elgesį.
 
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Tikrai iš anksto negaliu pakomentuoti, nebūtų etiška, todėl dar kartą nusprendėme kreiptis, ir mes turėsime spręsti dėl tyrimo pradėjimo. Visgi bet koks skundas yra signalas, kad galbūt kažkuris iš mūsų kolegų, Seimo narių neetiškai pasisako ar elgiasi. Bet mes tai nustatysime atlikę tyrimą“, – pridūrė A. Norkienė.
 
ELTA kiek anksčiau trečiadienį skelbė, kad Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo Prezidentūros raštą dėl neetiško bendravimo su prezidento vyriausiąja patarėja Asta Skaisgiryte.
 
Kaip tvirtinama Prezidento kanceliarijos vadovės Agilos Barzdienės pasirašytame rašte, klausimų kelia ne tik Ž. Pavilionio viešai skleidžiama „išgalvota informacija“ apie A. Skaisgirytę, bet ir Prezidentūrą pasiekiantys parlamentaro pasirašyti raštai. Juose, kaip teigia Prezidentūra, konservatorius įsakmiai, be jokio teisinio pagrindo reikalauja A. Skaisgirytę atsakyti į dešimtis klausimų ar vykdyti įvairias pateiktas užduotis.
 
Kanceliarijos teigimu, tokia Ž. Pavilionio veikla primena psichologinį spaudimą vyriausiajai patarėjai ir kelia rimtą susirūpinimą dėl to, ar Seimo narys nelaužo duotos Seimo nario priesaikos.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2021.12.09; 06:19
Politinės intrigos

Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė sureagavo į prezidento vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės pasisakymą, esą Vyriausybė ryžtingų veiksmų suvaldant nelegalių migrantų krizę ėmėsi tik po sušauktos Valstybės gynimo tarybos (VGT) ir aiškaus pokalbio su šalies vadovu.
 
„Bandau prisiminti tą „aiškų pokalbį“. Gal be reikalo tikiuosi, kad kiti politikai, o ypač jų vardu kalbantieji irgi vertina savo nuopelnus su tinkamu saiku. Bet norėčiau vis dar tikėtis“, – feisbuke antradienį rašė premjerė.
 
Taip ji sureagavo į šiek tiek anksčiau A. Skaisgirytės pasisakymą „Žinių radijuje“. Patarėjos teigimu, nelegalių migrantų krizės pradžioje prastai besitvarkę valdantieji tik po sušauktos VGT ir aiškaus pokalbio su prezidentu ėmėsi rezultatą duodančių ryžtingų veiksmų.
 
„Jeigu pačioje pradžioje matėme, kad sekasi tvarkytis gana prastai, tai maždaug po mėnesio situacija pagerėjo, kai po sušauktos Valstybės gynimo tarybos ir aiškaus prezidento pokalbio su premjere, vidaus reikalų ministre ir kitais ministrais buvo imtasi ryžtingų priemonių“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė prezidento vyriausioji patarėja.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Pasak jos, labiausiai pasiteisino valstybės taikoma migrantų apgręžimo politika ir fizinio barjero Lietuvos pasienyje su Baltarusija statymas.
 
„Kelios iš tų ryžtingų priemonių, kaip matome, veikia. Pirmiausia atgręžimo politika ir fizinio barjero statymas“, – teigė patarėja.
 
A. Skaisgirytės teigimu, fizinį barjerą pasienyje reikėjo pradėti statyti anksčiau.
 
„Tai, kad barjerą reikėjo statyti jau gerokai anksčiau, buvo daug kartų pasakyta ir labai gerai, kad jis jau pradėtas statyti, gal tik darbai galėtų vykti greičiau, nei jie vyksta. Tačiau jie vyksta, ir tai yra labai svarbu“, – sakė patarėja.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.15; 07:30
AktualijosSkaitomiausios

Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.

Prezidentūra įvertino Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės veiksmus nelegalių migrantų krizės metu. Prezidento vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės teigimu, krizės pradžioje prastai besitvarkę valdantieji tik po sušauktos Valstybės gynimo tarybos (VGT) ir aiškaus pokalbio su prezidentu ėmėsi rezultatą duodančių ryžtingų veiksmų.
 
„Jeigu pačioje pradžioje matėme, kad sekasi tvarkytis gana prastai, tai maždaug po mėnesio situacija pagerėjo, kai po sušauktos Valstybės gynimo tarybos ir aiškaus prezidento pokalbio su premjere, vidaus reikalų ministre ir kitais ministrais buvo imtasi ryžtingų priemonių“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė prezidento vyriausioji patarėja.  
 
Pasak jos, labiausiai pasiteisino valstybės taikoma migrantų apgręžimo politika ir fizinio barjero Lietuvos pasienyje su Baltarusija statymas.
 
„Kelios iš tų ryžtingų priemonių, kaip matome, veikia. Pirmiausia atgręžimo politika ir fizinio barjero statymas“, – teigė patarėja.
A. Skaisgirytės teigimu, fizinį barjerą pasienyje reikėjo pradėti statyti anksčiau.
 
„Tai, kad barjerą reikėjo statyti jau gerokai anksčiau, buvo daug kartų pasakyta ir labai gerai, kad jis jau pradėtas statyti, gal tik darbai galėtų vykti greičiau, nei jie vyksta. Tačiau jie vyksta, ir tai yra labai svarbu“, – sakė patarėja.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Bet kuriuo atveju, pažymėjo ji, minėtos priemonės duoda rezultatą, nes socialiniuose tinkluose, tikino A. Skaisgirytė, Lietuva nebėra minima kaip perspektyvus kelias nelegaliai migracijai.
 
„Mūsų žiniomis, jau migrantų socialiniuose tinkluose plinta informacija, kad turbūt šis kelias užsidaro ir yra neperspektyvus. Visa tai mums yra į naudą, nes šiaip ar taip turime jau 4 tūkstančius žmonių, su kuriais reikia kažką daryti. Taigi problema nėra išspręsta, ir jų prieglobsčio prašymai turi būti labai greitai nagrinėjami, turi būti kalbamasi su kilmės šalimis, kaip juos grąžinti atgal“, – apibendrino A. Skaisgirytė.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2021.09.14; 10:00
Aktualijos

Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad istorija su 5 afganistaniečiais, kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neleido išsiųsti iš Lietuvos, yra gana keista. Šalies vadovo patarėja akcentuoja, kad Lietuvos institucijos neturi EŽTT sprendimą pagrindžiančių faktų, todėl, pasak jos, šią „nutartį reikėtų skųsti ir aiškintis toliau“.
 
„Ši istorija su 5 afganistaniečiais, sakyčiau, gana keista, nes Lietuvos atitinkamos institucijos neturi faktų, pagrindžiančių tai, apie ką rašoma Europos Žmogaus Teisių Teismo nutartyje. Tai vien tuos faktus reikia išnagrinėti atidžiau, reikia suprasti, ar tai yra teisybė, ar tai nėra visiškai teisybė“, – „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
 
„Na, toje šviesoje sprendimas, sakyčiau, būtų skųsti šią nutartį ir aiškintis toliau“, – pridūrė prezidento patarėja.
 
ELTA primena, kad  EŽTT trečiadienį nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir dabar tvirtina, kad slapstosi Lietuvoje. Priemonė bus taikoma iki 2021 m. rugsėjo 29 d. imtinai.
 
Teismo pranešime teigiama, kad pareiškėjai yra Afganistano piliečiai. Tvirtinama, kad jie atvyko į Baltarusiją rugpjūčio mėnesį. Nuo to laiko jie keletą kartų bandė atvykti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.
 
Afganistaniečių advokatė Asta Astrauskienė LRT televizijai pirmadienį sakė, kad šiuo metu šie 5 afganistaniečiai yra Lietuvos teritorijoje.
 
Vis tik Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas pirmadienį Eltai teigė neturįs jokių objektyvių duomenų, kad 5 afganistaniečiai, kurių EŽTT neleido išsiųsti iš Lietuvos, šiuo metu būtų Lietuvoje arba prie valstybės sienos.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2021.09.14; 09:42
Aktualijos

Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė tvirtina, kad Baltijos šalys siekė pasikalbėti su JAV prezidentu Joe Bidenu dar prieš jam susitinkant su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Pasak jos, norėta užsitikrinti, kad Kremliui JAV lyderis perduos atitinkamas žinutes nuo Baltijos valstybių.
 
„Susitikome su Lietuvos draugu, su Baltijos šalių draugu, ir jo noras susitikti prieš jam susitinkant su Putinu, manau, yra labai reikšmingas. Tiesą sakant, ir prašėme susitikimo su Bidenu, nes žinojome, kad už poros dienų jis susitinka su Rusijos prezidentu. Ir kokios žinutės bus perduotos prezidento Bideno prezidentui Putinui, norėjome tai sužiūrėti iš anksto“, – „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė, pažymėdama, kad Baltijos šalių lyderiai vieningai sutarė, kokias žinutes Maskvai turėtų perduoti J. Bidenas.
 
„Tiek prezidentas Nausėda, tiek Latvijos ir Estijos vadovai sakė iš esmės tą patį, kad Rusijai būtų duota aiškiai suprasti, kad Rusija kaimynystėje negali elgtis kaip savo kieme, kad turi gerbti kitų šalių suverenitetą ir teritorinį vientisumą (…), kad bet kokiu atveju NATO sąjungininkai bus ginami – tai yra pagrindinė mintis, kurią visi trys Baltijos šalių vadovai pabrėžė“, – sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja.
 
Pasak jos, JAV prezidentas šiuos lūkesčius priėmė labai natūraliai ir pažadėjo apie tai užsiminti V. Putinui.
 
„Prezidentas Bidenas labai natūraliai tai priėmė. Sako taip, tai tikrai perduosiu Putinui, būkite visiškai užtikrinti“, – tikino A. Skaisgirytė.
 
J. Bideno ir V. Putino susitikimas numatytas trečiadienį Ženevoje. Tai bus pirmas jų susitikimas nuo JAV prezidento kadencijos pradžios.
Pirmadienį per NATO viršūnių susitikimą Briuselyje J. Bidenas susitiko su Baltijos šalių lyderiais. Trijų Baltijos šalių vadovams JAV prezidentas pabrėžė Jungtinių Amerikos Valstijų palaikymą ir pasiryžimą prisidėti prie patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimo, stiprėjant geopolitinei įtampai rytiniame NATO flange.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.15; 09:32
Aktualijos

Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentūra tikina, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda artimiausiomis dienomis atsakys premjerei Ingridai Šimonytei, kuri pastarąją savaitę raštu informavo prezidentą apie savo poziciją dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT).
 
Tačiau, kaip leidžia suprasti vyriausioji G. Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė, prezidento atsakyme siurprizų nereikėtų laukti. Jos teigimu, Prezidentūrai ir toliau nekyla jokių abejonių, kad Lietuvai EVT toliau turėtų atstovauti tik prezidentas.
 
„Prezidentas premjerei atsakys į šį klausimą ir į šį laišką taip, kaip jis yra pažadėjęs. Mums kaip ir nekyla abejonių, kad Europos Vadovų Taryboje Lietuvai turi atstovauti prezidentas, kaip, kad jam priklauso pagal Konstituciją“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.
 
„Atsakymas tikrai bus, tai dienų klausimas. Žinoma, neįmanoma, kad tai bus privatus atsakymas, jis bus komunikuojamas“, – pridūrė ji.
 
Praėjusią savaitę Vyriausybės vadovė I. Šimonytė teigė, kad yra parašiusi G. Nausėdai laišką, kuriame deklaravo savo poziciją dėl trintis tarp Prezidentūros ir konservatorių įplieskusio Lietuvos atstovavimo EVT klausimo. Kaip tuomet teigė ministrė pirmininkė, jos pozicija dėl EVT atstovavimo – apie ką ji informavo ir prezidentą – yra tokia, kad prieš kiekvieną ES viršūnių susitikimą būtų galima nuspręsti, kas atstovautų šaliai EVT, atsižvelgiant į klausimų turinį.
 
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Tačiau A. Skaisgirytė tikina, kad Prezidentūra ir toliau skeptiškai vertina tokią galimybę. Pasak jos, prezidentas turi glaudžiai bendradarbiauti su Vyriausybe derinant pozicijas, tačiau Lietuvai EVT atstovauti turi tik šalies vadovas.
 
„Derinant pozicijas, kokioms prezidentas atstovauja, bei vėliau Europos vadovams priėmus tam tikras politines nuostatas, jas įgyvendinant šalyse narėse, reikia labai glaudžiai dirbti su Vyriausybe“, – sakė ji, pažymėdama, kad būtent tokios praktikos šiuo metu ir yra laikomasi.
 
„Dėl labai glaudaus darbo su Vyriausybe prezidentas su premjere tariasi ir kalbasi kiekvieną kartą susitikę. Manome, kad tai turėtų likti ir ateityje“, – teigė S. Skaisgirytė.
 
Praėjusią savaitę Prezidentūra tvirtino, kad šalies vadovas G. Nausėda atstovavimo EVT klausimą su premjere aptars artimiausio judviejų susitikimo metu.
 
Pastaruoju metu klausimas, ar prezidentas turėtų toliau tęsti atstovavimą EVT, sukėlė nemažas diskusijas tarp Prezidentūros ir kai kurių konservatorių atstovų. Pastarieji tvirtina, kad į EVT turėtų važinėti ir premjerė, nes, pasak jų, ten yra sprendžiami ir Vyriausybės prerogatyvoje esantys klausimai. Prezidentūra iki šiol tvirtino nematanti pagrindo keisti susiklosčiusią tvarką, kuomet Lietuvai EVT atstovauja tik prezidentas.
Aktualijos

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį išvykus į Briuselyje vykstančią Europos Vadovų Tarybą (EVT), jo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė tvirtina, kad tarybos metu tikimasi pasiekti kelis tikslus, tarp kurių – galiausiai susitarti dėl ES sankcijų baltarusiams, atsakingiems už smurtą šalyje.
 
A.Skaisgirytė taip pat pažymėjo, kad Lietuva nebuvo informuota, kokie mūsų šalies piliečiai buvo įtraukti į Baltarusijos atsakomąjį sankcionuojamų asmenų sąrašą.
 
„Lietuva siūlo kelis konkrečius punktus – pirma, kviečiame, kad įvyktų prezidento rinkimai skaidriai, demokratiškai, dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams. (…) Reikalaujame, kad būtų nutrauktas smurtas prieš taikius gyventojus – reikalavimas išlieka. Trečia, tikimės, kad Europos vadovams pavyks sutarti dėl to, kad turi būti įvestos sankcijos Baltarusijos pareigūnams, kurie arba klastojo rinkimus, arba naudojo smurtą prieš savo gyventojus“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė A. Skaisgirytė.
 
Pasak šalies vadovo vyriausiosios patarėjos, sprendimas, ar viešinti sankcionuojamų asmenų sąrašą, yra kiekvienos valstybės pasirinkimas.
 
„Deja, negavome laiško ir sąrašo, kas iš Lietuvos pusės yra įtrauktas į šituos sankcionuojamų asmenų sąrašus. Baltarusija laikosi tokios politikos, kad neinformuoja sankcionuojamų asmenų apie tai, kad jie įtraukti į sąrašą. Lietuva, kaip ir Latvija bei Estija, demonstruoja atvirumą – mūsų sąrašai yra viešai prieinami ir paskelbti“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
 
Jos teigimu, tikimasi, kad Europos vadovams pavyks susitarti dėl sankcionuojamų asmenų sąrašo patvirtinimo.
 
„Kalbame apie 40 Baltarusijos pareigūnų, kurie būtų įtraukti“, – pažymėjo A. Skaisgirytė.
 
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija antradienį paskelbė apie simetriškas sankcijas Latvijai, Lietuvai ir Estijai. Tai atsakas į sankcijas,
 
kurias šios valstybės įvedė Minskui, naujienų agentūrai BelTA sakė ministerijos atstovas Anatolijus Glazas. Į kiekvieną sąrašą įtraukiama po maždaug 100 pareigūnų, kuriems nuo šiol draudžiama įvažiuoti į Baltarusiją.
 
Rugpjūčio 31 dieną Baltijos šalys įvedė sankcijų 30-čiai Baltarusijos pareigūnų. Penkerių metų trukmės įvažiavimo draudimas buvo įvestas ginčijamam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, vidaus reikalų ir teisingumo ministrams, generaliniam prokurorui, prezidento administracijos atstovams, Centrinei rinkimų komisijai ir nacionalinio saugumo agentūroms.
Rugsėjo 25 dieną šalys sankcijas išplėtė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.01.09:00
Aktualijos

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja, Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė sako, kad antradienį paaštrėjusi situacija Rytų Ukrainoje, Donbase, kai prorusiški separatistai užpuolė Ukrainos pozicijas, parodo, jog Rusija ciniškai primena apie prieš šešerius metus įvykdytą Krymo aneksiją.
 
A. Skaisgirytė taip pat pažymi, kad Lietuva ES turi bendraminčių, raginančių palikti įvestas sankcijas Kremliui.
 
„Kalbant apie Donbasą, Normandijos ketvertukas rinkosi ne taip seniai ir dar sykį buvo pakartota – Minsko susitarimai tebegalioja, juos reikia vykdyti. Rusija turi atitraukti savo pajėgas. Deja, vietoje to, matome dar vieną jėgos proveržį. Iš tikrųjų labai ciniškas būdas paminėti šešerius metus nuo Krymo aneksijos pradžios“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė A. Skaisgirytė.
 
Jos teigimu, ES yra daugiau šalių, siekiančių, kad situacija Ukrainoje nebūtų pamiršta, o įvestos sankcijos Rusijai paliktų galioti.
 
„Turime bendraminčių, ir mūsų bendraminčiai pirmiausia yra Baltijos šalys, Lenkija, Skandinavija. Kitaip sakant, regioninės šalys, kurios supranta, kas darosi Ukrainoje, ir bendromis pastangomis siekia europiniu mastu kalbėtis apie tai, kad Ukrainos reikalas nebūtų pamirštas.
 
Po tiek laiko gali kilti iniciatyvų, kad gal jau Rusija buvo pakankamai nubausta, gal jau reikia atšaukti sankcijas. Ne. Sankcijos buvo įvestos dėl to, ką Rusija darė Ukrainoje, ir kol nepajudėjo Ukrainos reikalas, tol nemanome, kad sankcijos gali būti atšauktos“, – sakė A. Skaisgirytė.
 
„Europos lyderiai įvedė sankcijas, ir jos kol kas yra išlaikomos. ES nėra ta institucija, kuri kalbėtų apie kažkokias karines poveikio priemones. Turime tik politines ir jos yra naudojamos“, – pridūrė ji.
 
Rusijos remiami separatistai antradienį užpuolė Ukrainos pozicijas Donbase, atakavo Ukrainos karius ir bandė peržengti demarkacinę liniją, primena ELTA. Vienas Ukrainos kareivis žuvo, dar keturi – sužeisti. Skubos tvarka sušauktame posėdyje susidariusią situaciją svarstė Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, kuri pasmerkė Rusijos agresinius veiksmus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.20; 11:01
Aktualijos

Penktadienį Helsinkyje vyko Lietuvos ir Suomijos užsienio reikalų ministerijų politikos direktorių konsultacijos. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos politikos direktorė Asta Skaisgirytė susitiko su Suomijos užsienio reikalų ministerijos politikos direktoriumi Jukka Salovaara.

Anot Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešimo, susitikimo metu aptarti aktualūs užsienio ir saugumo politikos klausimai, dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo darbotvarkė.

Politikos direktorė A. Skaisgirytė teigė, kad „Lietuva pasirengusi toliau stiprinti dvišalius santykius su Suomija bei gilinti Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą“. Konsultacijų metu didelis dėmesys skirtas saugumui Baltijos jūros regione užtikrinimui, tolimesniam santykių su JAV stiprinimui, energetinių iššūkių sprendimui. Politikos direktoriai aptarė kovos su hibridinėmis grėsmėmis, strateginės komunikacijos, Rytų Partnerystės klausimus. Susitikimo metu sutarta, kad šalys toliau rems vieningą ES politiką Rusijos atžvilgiu, akcentuotas poreikis tęsti sankcijas.

A. Skaisgirytė taip pat aplankė Helsinkyje įsikūrusį Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centrą. Susitikime su direktoriumi tarptautiniams ryšiams J. Mustonenu aptarti Centro tikslai, veikla, ateities planai. Sutarta, kad artimiausiu metu Lietuva atsiųs ekspertą nuolatiniam darbui šiame Centre kaip indėlį jo veikloje.

2018.01.28; 00:02