Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina nenorįs analizuoti, kokios priežastys Vokietiją paskatino priimti sprendimą dislokuoti brigadą Lietuvoje. Visgi, atkreipia dėmesį šalies vadovas, kad užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio aštri retorika derybose nepadėjo.
„Aštri retorika čia tikrai nepadeda. (…) Juk vokiečiai turėjo spręsti, ką suteikti Lietuvai, o ne Lietuva dovanojo Vokietijai kažką. Tai, žinoma, kad reikia kitokios retorikos, reikia kitokio bendradarbiavimo, pirmiausiai reikia labai aiškaus patikinimo, kad mes pasitikime savo partneriais“, – LNK Žinioms teigė G. Nausėda.
„Tai mes darėme, ne visi galbūt, bet darėme. Ir dabar turime rezultatą“, – akcentavo prezidentas.
Šalies vadovas nenorėjo analizuoti, kokios priežastys nulėmė tai, kad Vokietija priėmė sprendimą Lietuvoje dislokuoti visą brigadą. Pasak jo, svarbiausia, kad šis sprendimas buvo padarytas.
„Neabejoju, kad Vokietija matydama, kad ir Lenkija imasi lyderystės šiame regione, taip pat į tai atsižvelgė. Ir, tiesą sakant, nenorėčiau čia analizuoti, kokios priežastys buvo esminės, svarbiausia, kad turime rezultatą“, – sakė jis.
G. Nausėda taip pat akcentavo nemanąs, kad Lietuva su Vokietija, užtvirtinant sutarimą, turėtų pasirašyti naują komunikatą. Šalies vadovas pabrėžia, kad šis susitarimas turi būti paremtas abipusiu pasitikėjimu
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Bet kokie nauji komunikatai, nauji dokumentai reikštų, kad mes dar kartą prašome juos krauju pasirašyti ant kažkokių dokumentų. Dar kartą kartoju – mes pasitikime didžiausia mūsų sąjungininke Vokietija. Pasitikime nuo pat tų dienų, kai ji ėmėsi lyderystės Lietuvoje. Per tą laiką mes ne kartą turėjome įsitikinti, kaip rimtai žiūri į savo įsipareigojimus vokiečiai“, – akcentavo G. Nausėda.
„Juk iš esmės neįmanoma dabar, kad tai nebūtų pažadas, nes mes savo pažadų neįgyvendinome. Mes turime pastatyti kaip galima greičiau visą reikalingą infrastruktūrą ir tada Vokietija įgyvendins savo pažado dalį. Čia yra abipusio pasitikėjimo klausimas, kuris geriau įrodomas ne popieriais, o darbais“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad pastarąją savaitę šalyje viešėjęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą. Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
Pastaroji žinia Lietuvoje sutikta naujomis diskusijomis dėl Lietuvos diplomatinės laikysenos. Valdantieji negaili pagyrų užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, nevengusiam aštrios retorikos ir spaudimo Berlyno atžvilgiu. Visgi, opozicija sako, kad šalies diplomatijos vadovui reikėtų įsivertinti savo elgesį ir išmokti politinio solidumo pamokas. Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Šalies politikai kurį laiką nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo vieningos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G. Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo – praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
