Didžiosios Britanijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rusija išlieka „opiausia tiesiogine grėsme“ Jungtinei Karalystei, teigiama naujoje ataskaitoje, kurioje apibrėžiama Londono saugumo politika po „Brexito“.
„Integruotos apžvalgos“ ataskaitoje, kurioje pateikiama didžiausia JK užsienio ir gynybos politikos apžvalga nuo Šaltojo karo pabaigos, ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pažadėjo, jog šalis išliks NATO dalimi ir bendradarbiaus su „sąjungininkėmis ir partnerėmis“ sprendžiant saugumo iššūkius „fiziniame pasaulyje“ ir internetinėje erdvėje.
Dokumente nurodoma, kad „JK gerbia Rusijos žmones, kultūrą ir istoriją“, tačiau priduriama, jog „iki tol, kol pagerės santykiai su jos vyriausybe, mes aktyviai atgrasysime ir ginsimės nuo viso Rusijos keliamų grėsmių spektro.“
„Mes ir toliau viršysime NATO keliamą 2 proc. BVP gynybos išlaidų tikslą, ir toliau siūlysime savo branduolinius ir kibernetinius pajėgumus sąjungininkių gynybai“, – teigiama ataskaitoje.
JK ir Rusijos santykiai pastaraisiais metais atšalo dėl keleto incidentų, įskaitant dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimą 2018 m. kovą JK teritorijoje.
Abiem jiems ataka nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ vos nesibaigė mirtimi.
JK taip pat kaltina Rusiją kišusis į 2015 m. JK visuotinius rinkimus, prieš juos kai kuriems parlamento nariams patyrus kibernetinę ataką.
Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Po vizito Sakartvele dėl retorikos kritiškų reakcijų sulaukęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis pakviestas į Seimo valdybą paaiškinti kelionės aplinkybių.
Tokį sprendimą priėmė trečiadienį posėdžiavusi Seimo valdyba, pritarusi Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamos delegacijos darbo vizitui į Latviją, kurioje yra ir Ž. Pavilionis.
Vienos dienos vizitas į Latviją planuojamas šių metų kovo 1 d. Jis rengiamas Latvijos Saeimos pirmininkės Inaros Mūrniecės kvietimu.
Prieš vizitą į Latviją opozicijai atstovaujantys Seimo vicepirmininkai Jonas Jarutis, Julius Sabatauskas, Andrius Mazuronis pasiūlė išklausyti Ž. Pavilionio paaiškinimų valdybai dėl jo pareiškimų Sakartvele ne tik žiniasklaidai, bet ir Seimo valdybai.
„Visada mūsų santykiai buvo grįsti abipuse pagarba, o Ž. Pavilionis nusprendė mokyti gruzinus ginti vieną pusę, kaltinti kitą…“,– apgailestavo J. Sabatauskas.
„Po Seimo narių užsienio komandiruočių teikiamos ataskaitos, todėl galėtume sutarti, kad Ž. Pavilionis galėtų ne tik raštu, bet ir žodžiu pateikti ataskaitą Seimo valdybai. Įdomu, kaip ten viskas vyko“,– sakė A. Mazuronis.
Gruzija (Sakartvelas). Slaptai.lt nuotr.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis vasario 19–22 dienomis viešėjo Sakartvelo sostinėje Tbilisyje. Seimo valdybai pritarus, jis ten vyko palaikyti Sakartvelo siekį atnaujinti politinį dialogą ir stabilizuoti padėtį šalyje, tačiau grįžęs į Lietuvą sulaukė dviprasmiškų reakcijų dėl esą netinkamos retorikos.
Kaip ELTA jau skelbė, parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkui konservatoriui Ž. Pavilioniui vizito į Sakartvelą metu reikėjo būti ypač diplomatiškam. Seimo pirmininkė atkreipia dėmesį, kad bet kuris neatsargus pareiškimas „nedraugiškų jėgų“ bus panaudotas, siekiant pakenkti Lietuvos ir Sakartvelo santykiams.
„Akivaizdu, kad net turint labai tvirtą asmeninę poziciją nuvykus į Sakartvelą reikėjo būti ypatingai diplomatiškam“, – LRT radijui teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas kritikos susilaukė, kai viešėdamas Sakartvele ir dalyvaudamas opozicinėms jėgomis surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Sakartvelo opozicijos lyderio Nikanoro Melijos suėmimas galėtų sukelti tarptautinį atsaką ir galimas sankcijas.
Politinė krizė Sakartvele prasidėjo po spalį vykusių parlamento rinkimų, kuriuos aptemdė įtarimai dėl sukčiavimo.
LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Konstitucinis Teismas paskelbė metinį veiklos pranešimą, kuriame apžvelgiama jo veikla. Metiniame pranešime atkreipiamas dėmesys ir į 2019 metais priimtas Konstitucijos pataisas, suteikiančias teisę visiems asmenims kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Išplatintame pranešime skelbiama, kad 2019 metais Konstitucinis Teismas pradėjo naują veiklos etapą: buvo priimtos ir rugsėjo 1 d. įsigaliojo Konstitucijos pataisos, suteikusios teisę visiems asmenims tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl savo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo.
Pranešime taip pat pažymima, kad nuo rugsėjo 1 d. iki metų pabaigos Konstituciniame Teisme gauti 94 fizinių ir juridinių asmenų prašymai. Juose dažniausiai kelti civilinio ir baudžiamojo procesų teisės klausimai, abejota ministrų, įstaigų prie ministerijų, jų teritorinių padalinių, generalinio prokuroro priimtų aktų atitiktimi Konstitucijai ar įstatymams. Tokie skundai, pasak Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, sudarė beveik trečdalį gautų kreipimųsi.
„Tai ir yra viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, dėl kurių tenka atsisakyti nagrinėti individualius konstitucinius skundus, nes Konstitucinis Teismas nevertina kitų teismų sprendimų, o sprendžia dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais remiantis tie sprendimai priimti, konstitucingumo (…). Praktika rodo, kad prieš kreipiantis į Konstitucinį Teismą ne visada pakankamai įsigilinama į individualiam konstituciniam skundui keliamus reikalavimus. Tikimės, kad šiame metiniame pranešime pateikiama dažniausiai pasitaikančių klaidų apžvalga padės ateityje jų išvengti“, – išplatintame pranešime teigia D. Žalimas.
Į Konstitucinį Teismą 10 kartų kreipėsi Seimas
Taip pat pažymima, kad kitos teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą turinčios institucijos 2019 metais pateikė 24 prašymus dėl teisės aktų konstitucingumo: trylika prašymų pateikė teismai, du – Seimas in corpore, aštuonis – Seimo narių grupės, vieną prašymą pateikė Vyriausybė.
Skelbiama, kad Konstituciniame Teisme 2019 metais priimta ir šešiolika nutarimų. Nors Konstituciniame Teisme nagrinėtų klausimų spektras labai platus, apibendrinant praėjusių metų jurisprudenciją galima išskirti vyravusią temą – demokratijos sampratą ir apsaugą pagal Konstituciją.
Metiniame pranešime apžvelgiama ir kita Konstitucinio Teismo veikla. Tarptautinio bendradarbiavimo srityje demokratijos ir teisės viršenybės sklaidos prioritetas lėmė aktyvią veiklą stiprinant Europos Sąjungos Rytų partnerystę.
„Konstituciniam Teismui 2019 metais buvo suteikta garbė surengti XXII tarptautinį Europos ir lyginamosios konstitucinės teisės kongresą, kuriame dalyvavo žymūs konstitucinės teisės mokslininkų ir praktikų tarptautinės bendruomenės atstovai“, – rašoma Konstitucinio Teismo informaciniame pranešime.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2019 metais buvo atnaujinta svetainė, pristatomi Konstitucinio Teismo leidiniai, tarp kurių – informacinis leidinys „Ką svarbu žinoti prieš kreipiantis į Konstitucinį Teismą“. Metiniame pranešime pateikiama ir nemažai statistikos, įvairiais pjūviais atspindinčios Konstitucinio Teismo veiklą.
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas leido paviešinti parlamentinio tyrimo dėl įtariamo Rusijos kišimosi į JK politiką išvadas, pirmadienį pranešė premjero atstovas, tačiau dėl paskelbimo datos dar nenutarta.
Konservatorių lyderis yra „tikras dėl to, kad paviešintas turinys nepakenks tų institucijų, kurios saugo mūsų nacionalinį saugumą, funkcijoms“, reporteriams sakė atstovas.
50 puslapių apimties ataskaitą dėl Rusijos veiklos JK, taip pat ir dėl galimo kišimosi į 2016 m. balsavimą dėl „Brexito“ kiek anksčiau šiemet parengė šalies parlamento Žvalgybos ir saugumo komitetas.
Tačiau prieš praėjusią savaitę vykusius parlamento rinkimus komitetas buvo paleistas, ir ataskaita negali būti skelbiama iki naujo komiteto suformavimo – tai gali užtrukti kelias savaites, nes naujieji nariai dar turi būti patvirtinti balsavimu parlamente.
Komitetas tyrimą dėl Rusijos veiklos pradėjo 2017 m. lapkritį, o galutinę ataskaitą JK žvalgybos agentūros patvirtino kiek anksčiau šiemet, informavo buvęs komiteto pirmininkas Dominicas Grieve’as.
Metiniame pranešime komitetas paskelbė, kad tyrimas pradėtas nerimaujant dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus ir Rusijos remiamų subjektų skelbiamos dezinformacijos padarinių.
Taip pat atsižvelgta į buvusio Rusijos dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimą JK mieste Solsberyje. Londonas bei Vakarų sąjungininkės dėl šio išpuolio kaltina Maskvą.
Leiboristų partijos politikai yra sakę, kad ataskaitoje galbūt galėtų būti įrodymų dėl B. Johnsono konservatorių partijos ir Rusijos milijardierių ryšių.
D. Grieve’as anksčiau kaltino premjerą sąmoningai atidedant ataskaitos viešinimą iki rinkimų, tačiau Dauningo gatvės atstovai tai griežtai neigė.
Naujasis ir buvęs NSGK pirmininkai Dainius Gaižauskas ir Vytautas Bakas. Eltos nuotr.
Naujasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas sureagavo į buvusio komiteto pirmininko Vytauto Bako kaltinimus, esą jis meluoja, teigdamas, kad V. Bakas nesidalino su NSGK nariais Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija. D. Gaižauskas teigia, kad galima išsiaiškinti susidariusią padėtį atlikus gautos slaptos informacijos auditą.
„V. Bako pirmininkavimo komitetui metu supažindinimas su slapta informacija vyko nesistemingai ir nenuosekliai. Būtų tikslinga atlikti gautos įslaptintos informacijos teikimo analizę – kokie raštai buvo gauti komitete, kokia forma komiteto nariai buvo su šia informacija supažindinti, kas su ja faktiškai susipažino. Manau, toks neprofesionalus gaunamos įslaptintos informacijos valdymas arba selektyvus naudojimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Tik turėdami pilną informaciją komiteto nariai gali tinkamai vykdyti savo pareigas“, – teigia D. Gaižauskas.
Trečiadienį komentuodamas D. Gaižausko teiginius, kad NSGK aiškinsis, kodėl buvęs NSGK pirmininkas V. Bakas nesidalino VSD informacija su komiteto nariais, V. Bakas teigė: „Aš manau, kad ponas Gaižauskas tiesiog meluoja arba klaidina visuomenę, arba tiesiog dar nesupranta, kaip veikia komitetas. Visa informacija, kuri pateikta komitetui, yra prieinama visiems komiteto nariams specialioje raštinėje. Kai kurie komiteto nariai yra susipažinę. Tai rodo, kad tie, kurie norėjo susipažinti, tie susipažino“, – Eltai kalbėjo buvęs NSGK vadovas V. Bakas.
ELTA primena, kad trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, išnagrinėjęs Valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją, kodėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai priklausančiai Seimo narei Irinai Rozovai nebuvo suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją.
Pasak NSGK pirmininko D. Gaižausko, I. Rozova leidimo dirbti su slapta informacija negavo nuslėpusi kontaktus su kitų valstybių diplomatais.
„VSD, atsižvelgusi į tam tikras aplinkybes, būtent tą dalį, kur reikia nurodyti, ar asmuo palaiko asmeninius ryšius su ne NATO, ne ES diplomatinių atstovybių darbuotojais, I. Rozova, pagal mums pateiktą informaciją, nuslėpė“, – trečiadienį sakė D. Gaižauskas.
NSGK pirmininko teigimu, VSD pateikta informacija yra labai rimta, verčianti įvertinti, ar I. Rozova nesulaužė Seimo narės priesaikos. Kita vertus, D. Gaižauskas taip pat teigė, kad buvęs NSGK pirmininkas V. Bakas VSD informaciją turėjo, tik nesidalino su komiteto nariais. Pasak D. Gaižausko, tyrimų komisija turės išsiaiškinti ir tai.
Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.
Paskelbus Roberto Muellerio tyrimo dėl galimo Rusijos vaidmens JAV prezidento rinkimuose detales, demokratai reikalauja, kad būtų paviešinta visa specialiojo prokuroro ataskaita. Generalinio prokuroro Williamo Barro pateikta santrauka kelia tiek pat klausimų, kiek duoda atsakymų, pareiškė Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi be demokratų frakcijos lyderis Senate Chuckas Shumeris.
Jie pabrėžė, kad R. Muelleris neišteisino Donaldo Trumpo dėl kaltinimų trukdžius teisėsaugai. Todėl esą būtina nedelsiant paskelbti visą ataskaitą ir su ja susijusius dokumentus.
R. Muelleris savo ataskaitą penktadienį perdavė vyriausiajam prokurorui Williamui Barrui. Sekmadienį šis keturių puslapių ataskaitos santrauką nusiuntė Kongresui. R. Muelleris padarė išvadą, kad per 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją nebuvo jokių slaptų susitarimų tarp D. Trumpo rinkimų kampanijos stovyklos ir Rusijos.
Ne toks aiškus R. Muellerio tyrimo rezultatas dėl to, ar D. Trumpas trukdė teisėsaugai. Dokumente, anot W. Barro, teigiama: „Nors šioje ataskaitoje nedaroma išvada, kad prezidentas padarė nusikaltimą, tačiau ji jo ir neišteisina“. W. Barras Kongresui rašė, kad R. Muelleris išvardijo požymius, kalbančius „už“ ir „prieš“ tai.
Remiantis jais, W. Barras jau priėmė svarbų sprendimą: jis pareiškė, kad su savo pavaduotoju Rodu Rosensteinu aptarė šį klausimą ir drauge priėjo išvados, jog įrodymų nepakanka apkaltinti prezidentą pagal šį punktą. Demokratai griežtai sukritikavo šiuos veiksmus. N. Pelosi apkaltino W. Barrą, kad jis nėra objektyvus.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr. Demokratai JAV Kongrese dabar nori apklausti W. Barrą. Tai tviteryje paskelbė Atstovų Rūmų Teisėsaugos komiteto pirmininkas Jerry’is Nadleris. Yra „labai nerimą keliančių neatitikimų“, todėl jis pakviesiąs W. Barrą „netolimoje ateityje“ liudyti komitete. J. Nadleris atkreipė dėmesį į tai, kad R. Muelleris neišteisino D. Trumpo. R. Muelleris, anot jo, 22 mėnesius nagrinėjo šį klausimą, o W. Barras per dvi dienas nusprendė, kad D. Trumpo negalima kaltinti dėl trukdymo teisėsaugai atlikti darbą.
D. Trumpas tviteryje džiaugėsi: „Jokio susitarimo, jokio trukdymo, visiškas ir absoliutus nekaltumo įrodymas“.
Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas pritarė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2010 metų veiklos ataskaitai, bet… pažėrė šūsnį rekomendacijų, kurios turėtų padidinti fondo veiklos skaidrumą ir, tikiuosi, efektyvumą.
O dabar – apie tas rekomendacijas. Visų pirma, pasiūlyta sudarant ekspertų grupes, pirmenybę teikti nepriklausomiems ekspertams ir vengti ydingos ekspertų grupių sudarymo iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos narių tvarkos, galinčios sukelti privačių ir viešųjų interesų konfliktą, vertinant viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus. Ko gero, tai – esminė pastaba, nes tik taip galima užtikrinti didesnį pasitikėjimą fondo sprendimais, kuriais ksiriama arba neskiriama parama konkrečiam projektui. Tiesa, nepatenkintų “blogais” sprendimais visada bus, bet bent jau skaidrumo atsiras tikrai daugiau.
