Konservatorių simboliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Iš Tėvynėse sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos išmetus Mykolą Majauską, įtampa konservatorių stovykloje neatlėgo. Opozicijai signalizuojant, kad Seime yra įvairių priemonių M. Majauskui nuo konservatorių partijos organų jurisdikcijos apginti ir, kad, nepaisant TS-LKD valios, M. Majauskas galėtų likti Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko poste, konservatorių lyderiai, panašu, susidūrė su šiokiu tokiu galvos skausmu.
Ir visgi neatrodo, kad braižomuose scenarijuose konservatoriai matytų M. Majauską toliau vadovaujantį vienam iš svarbiausių parlamento komitetų. Partija gana aiškiai rodo, kad BFK pirmininku nebepasitiki. Ir ne tik dėl to, kad jis tapo priimtos ir su Vyriausybe nesuderintos PVM lengvatos herojumi. M. Majauskui nerandant argumentų pasitraukti iš BFK pirmininko pareigų, TS-LKD gretose pasigirsta vis daugiau priekaištų politikui.
Šią savaitę skriejo įtarimai, kad M. Majauskas galėjo kurstyti kultūros sektoriaus atstovus protestuoti dėl netinkamos Ministrų Kabineto politikos. Galiausia konservatoriai prisiminė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bei Generalinės prokuratūros atliktą tyrimą dėl bandymo papirkti parlamentarą Matą Maldeikį. Ir šioje rezonansą kėlusioje bei su korupcija lošimų versle susijusioje istorijoje konservatoriai pradėjo linksniuoti BFK pirmininko pavardę.
Kaip Eltai patvirtino M. Maldeikis, jam dėl prekybos poveikiu nubaustas Mindaugo Puidoko patarėjas minėjo, kad M. Majauskui už įstatymo projektą perduota pinigų suma, prilygstanti „dviejų kambarių butui“. Šios aplinkybės yra įrašytos tyrimo medžiagoje kaip M. Maldeikio liudijimai. Pats BFK pirmininkas tokius iš konservatorių stovyklos atskriejančius klausimus pakomentavo trumpai – tai absurdas.
Vasarą skelbta, kad M. Puidokas iš verslininko gavo didelę pinigų sumą kaip investiciją „už palankumą“
Pernai pradėto ikiteisminio tyrimo duomenimis, parlamentaro M. Puidoko tuometinis patarėjas Kęstutis Motiečius Seimo patalpose 2021 m. balandžio mėn. pasiūlė M. Maldeikiui 50 tūkst. eurų kyšį. Šioje rezonansą sukėlusioje istorijoje Vilniaus apygardos teismas K. Motiečiui už prekybą poveikiu skyrė 4,9 tūkst. eurų baudą. Klausimų buvo susilaukęs ir pats M. Puidokas: jis ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, vėliau politikas byloje liko tik liudytoju.
Visgi viešojoje erdvėje dėl šios istorijos M. Puidokui teko nemažai dėmesio. Antraštėse mirgėjo politiko pavardė, kai STT atliko kratą jo kabinete. Jos metu parlamentaras pareigūnams priešinosi, užsirakino tualete ir galiausia visai Lietuvai demonstravo esą grumtynių metu suplėšytas kelnes.
Vėliau visuomenės dėmesio M. Puidokas susilaukė po DELFI publikacijos, atskleidusios kai kurias apklausų metu surinktas bylos detales. Naujienų portalas vasarą rašė, kad per apklausą tuometis Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos vadovas Olegas Smirnovas nurodė, kad „Tete-a-tete“ vadovas Samoilas Kacas jam prisipažino, jog „M. Puidokui iš savo lėšų yra davęs 20 tūkstančių eurų – kaip investiciją į M. Puidoką už jo, kaip Seimo nario, palankumą ateityje esant poreikiui“.
Tačiau pareigūnams tokių įrodymų tyrimo metu nepavyko surinkti ir įtarimus liko aptarti tik viešojoje erdvėje. Seimo narys Mykolas Majauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Dabar panašiame kontekste prisimintas ir iš konservatorių partijos išmestas M. Majauskas. Kalbama, kad BFK pirmininko pareigose konservatorių jau nebepageidaujamas politikas taip pat teisėsaugos struktūrų surinktuose liudijimuose minimas kaip asmuo, kuriam galimai buvo perduota pinigų – tiek eurų, kiek yra vertas dviejų kambarių butas.
Ir išties, minėtos bylos liudijimuose yra aptariamas panašus atvejis.
„Po to K. pasakė, kad jiems (užsakovams) svarbiausia buvo įstatymo projektą atidėti. Jis dar kartą K. perklausė, ar tikrai pakanka tik atidėti. K. patvirtindamas jam atsakė, kad pakanka atidėti. Šis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu problema yra Seime svarstomas didelis kiekis įstatymų projektų dėl lošimų. Kalbėjo apie Azartinių lošimų įstatymą. Pokalbio eigoje jis prisiminė Seimo nario M. projektą dėl lošimų reklamos draudimo. K. jam pasakė, kad M. šiuo atveju atstovavo kitą pusę – internetinius lošimus. Pokalbio metu K. pasakė, kad už įstatymo projektą M. gavo sumą, kuri atitinka 2 kambarių butą”, – rašoma bylos medžiagoje.
Konservatorių frakcijai priklausantis M. Maldeikis pripažįsta, kad tai būtent jo atsakingoms institucijoms pateikti liudijimai. Ir šiuose liudijimuose, teigia politikas, jis pareigūnams pasakojo, jog M. Puidoko patarėjas jam užsiminė apie tai, kad Seimo nariui buvo perduota solidi suma pinigų.
„Galiu patvirtinti, kad esu tai paliudijęs prokurorams ir STT. Jie tai žino. Visa tai yra bylos medžiagoje. Reikia klausti Prokuratūros“, – Eltai sakė M. Maldeikis.
Jo teigimu, tas parlamentaras, kurį M. Puidoko patarėjas minėjo esą gavusį pinigų, yra būtent M. Majauskas.
„Taip, viskas yra byloje. Joje yra parašyta, tai nėra paslaptis“, – sakė M. Maldeikis.
„Tas berniukas man taip sakė. Tai yra to berniuko liudijimas“, – galvoje turėdamas K. Motiečiaus žodžius teigė parlamentaras.
Jis pažymėjo, kad už prekybą poveikiu nubaustas M. Puidoko patarėjas tuomet jam kalbėjo apie „2 kambarių buto“ vertės sumą, kuri buvo galimai skirta dėl sprendimų, susijusių su lošimo įstatymais.
„Jis tvirtino, kad situacija tokia, jog buvo kalbama apie tam tikrą sumą… Kad kai kurie Seimo nariai yra gavę pinigų, jog palaikytų vienus ir konkrečius įstatymus“, – prisiminė M. Maldeikis ir stebėjosi, kodėl atsakingos institucijos šioje byloje padėjo tašką.
„Tiesa pasakius, man daug nesuprantamų epizodų šioje byloje. Kodėl jie nebuvo toliau tiriami. Kodėl buvo byla uždaryta taip, kaip ji buvo uždaryta“, – sakė M. Maldeikis.
„Byla, mano įsitikinimu, buvo numarinta, nors ten buvo labai įdomių ir svarbių dalykų“, – pridūrė konservatorių frakcijos narys.
Neskuba vertinti M. Majausko skaidrumo
Ar dėl viso to būtų galima abejoti M. Majausko skaidrumu, M. Maldeikis nesiryžo atsakyti.
„Aš nenorėčiau to vertinti. Tai yra myliu – nemyliu vertinimas. To tikrai nenorėčiau daryti, aš tik galiu pasakyti apie bylą, kurioje aš liudijau… Tą aš ir dabar galiu paliudyti“, – sakė politikas ir toliau tvirtino, kad jam ramybės neduoda, jo požiūriu, per greitai nutraukta byla.
„Tikrai yra labai daug neatsakytų klausimų. Tikrai toje byloje yra daug keistų epizodų: tiek dėl pono Puidoko, tiek dėl kitų dalykų“, – sakė M. Maldeikis.
Paklaustas, ar visais šiais klausimais jis turėjo progos pakalbėti asmeniškai su M. Majausku, M. Maldeikis atsakė teigiamai. Tiesa, politikas tikino, kad konkrečiai apie M. Puidoko patarėjo užuominas, kad frakcijos kolegai galimai buvo sumokėta apvali suma, jis taip ir neradęs progos pašnekėti. Seimo narys Mykolas Majauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš buvau pasirašęs tam tikrus popierius“, – sakė jis.
O po to, kai byla buvo baigta, teigė politikas, prie šių klausimų jis taip ir neberado progos sugrįžti.
„Man visgi daugiau klausimų buvo Prokuratūrai, kodėl ta byla buvo taip numarinta“, – sakė politikas.
M. Majauskas: absurdiškų pareiškimų nekomentuosiu
M. Majauskas išgirdęs apie tokius prisimintus liudijimus sureagavo jam pastaruoju metu įprastu būdu – nuo išsamesnių komentarų ar santykių aiškinimosi susilaikė.
Rima Baškienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė kritiškai vertina Seimo narių grupės inicijuotą kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų.
R. Baškienei kreipimosi tekstas primena kaltinamąjį aktą, nes teigiama, „kad Seimas sumenkino, Seimas ignoravo, Seimas nepaisė, Seimas pažeidė, Seimas paneigė“.
„Seimas galiausiai, padaroma išvada dėl atleidimo, esą ignoravo Konstitucijos imperatyvus, o „tai laikytina veikimu už Seimo nario turimo laisvo mandato ribų.“ Kreipimesi praktiškai ne žodžio nekalbama apie dekreto turinį, apie tai, ką profesorius Vytautas Sinkevičius akcentuoja, kreipimosi turinys yra tiesiog kaltinamasis aktas. Tie, kurie pasirašė šitą kreipimąsi, labai prašyčiau jį perskaityti, ar tikrai mes norime kreiptis į KT tokiu turiniu“, – antradienį Seimo seniūnų sueigoje sakė R. Baškienė.
Ji paragino kolegas atidžiau įsigilinti į kreipimosi tekstą, bet užtikrino, kad projekto pateikimas yra įrašytas į antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę,
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad antradienį Seimo narys konservatorius Stasys Šedbaras ketina pateikti Seimui nutarimo projektą, kuriuo siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas nutarimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.
Tokį nutarimo projektą parengę Seimo TS-LKD frakcijos nariai S. Šedbaras, Irena Haase, Vilija Aleknaitė Abramikienė ir socialdemokratas Julius Sabatauskas mano, kad Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės atleidimas iš šių pareigų, nesant konstitucinio teisinio pagrindo ir ignoruojant Konstitucijos imperatyvus, laikytinas veikimu už Seimo nario turimo laisvo mandato ribų. „Toks elgesys niekaip nesuderinamas su konstituciniu teisinės valstybės ir Konstitucijos viršenybės principais“, – sakoma nutarimo projekte.
Šių metų balandžio 21 d. Seimas atleido Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepaskyrė jos Aukščiausiojo Teismo pirmininke.
LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Seimui siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.
Tokį nutarimo projektą įregistravo Seimo TS-LKD frakcijos nariai Stasys Šedbaras, Irena Haase, Vilija Aleknaitė Abramikienė ir socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Jų nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės atleidimas iš šių pareigų, nesant konstitucinio teisinio pagrindo ir ignoruojant Konstitucijos imperatyvus, laikytinas veikimu už Seimo nario turimo laisvo mandato ribų. „Toks elgesys niekaip nesuderinamas su konstituciniu teisinės valstybės ir Konstitucijos viršenybės principais”,- sakoma nutarimo projekte.
Kreipimosi į KT iniciatoriai mano, kad įvyko konstitucinis teisinis kazusas, kai Seimas, neturėdamas tam Konstitucinio teisinio pagrindo, atleido pareigas einančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, neperkeldamas jos į kitas pareigas.
„Konstitucijos 115 straipsnyje įtvirtinti teisėjų atleidimo pagrindai lemia, kad Seimas neturi konstitucinių įgaliojimų vienu metu atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką iš jo einamų pareigų ir tuo pačiu metu jo nepaskirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Taip yra dėl to, kad Konstitucija, kartu ir ją įgyvendinantis Teismų įstatymas, nenumato galimybės atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką ne Konstitucijos 115 straipsnyje numatytais pagrindais. Šiuo konkrečiu atveju Konstitucijos 115 straipsnio 1 dalies 4 punktas apima du būtinus Seimo balsavimu patvirtinti juridinius faktus, t. y. pirma, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininko atleidimą su sąlyga, kad pastarasis bus paskirtas šio teismo pirmininku. Atleidimas šiuo atveju yra sąlyginio pobūdžio, t. y. jis yra determinuotas teisėjo paskyrimo iš ankstesnių pareigų į naująsias”, – sakoma nutarimo projekte.
Jame pažymima, kad šioje konkrečioje situacijoje Seimas veikė ultra vires, t. y. ignoruodamas Konstitucinio Teismo doktriną, konstitucinius teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teismų nepriklausomumo principus.
Kreipimosi į KT tekste sakoma, kad Seimas nepaisė prezidento ir svarbiausios teisėjų savivaldos institucijos – Teisėjų tarybos, valios.
„Tiek Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete, tiek Teisėjų tarybos dekrete buvo išreikšta šių subjektų valia atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę iš jos einamų pareigų tik su sąlyga, kad ji bus paskirta į šio teismo pirmininko pareigas”, – akcentuojama nutarimo projekte.
Kreipimosi iniciatoriai nurodo, kad Seimas paneigė Teisėjų tarybos, kaip svarbiausio teisminę valdžią atstovaujančio subjekto, valią ir taip buvo pažeisti konstituciniai valdžių padalijimo, stabdžių ir atsvarų principai.
Nutarimo projekte pažymima, kad Seimas, be kita ko, pažeidė teismų ir teisėjo nepriklausomumo principą, sumenkino konstitucines teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantijas, nes „sukūrė politinę-teisinę netikrumo būklę, kai potencialūs kandidatai į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus (pavyzdžiui, paaukštinant Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus) ar šio Teismo pirmininką atsiduria tokioje situacijoje, kai gali būti atleisti be Konstitucinio teisinio pagrindo, t. y. vien todėl, kad Seimas, ignoruodamas sąlyginį atleidimo pagrindą, gali padaryti atskirus balsavimus dėl teisėjo atleidimo iš eitų pareigų ir nepaskirti jo į Lietuvos Respublikos Prezidento siūlomas (ir Teisėjų tarybos pritarimo sulaukusias) pareigas”.
„Esant tokiai situacijai konstituciškai pagrįstas slaptas balsavimas gali būti tik tokiu atveju, jeigu dėl abiejų juridinių faktų (pirma, atleidimo iš ankstesnių pareigų ir, antra, paskyrimo į naujas pareigas) balsuojama vienu slaptu balsavimu išreiškiant pritarimą arba nepritarimą vienu metu patvirtinant arba nepatvirtinant abu juridinius faktus. Skirtingi balsavimai dėl abiejų šių juridinių faktų nėra ir negali būti suderinami su Konstitucijos 115 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindu, kai jis perkeliamas eiti kitas pareigas”,- sakoma nutarimo projekte.
Kreipimosi į KT autoriai sako, kad potencialus kandidatas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus ar šio teismo pirmininkus niekada negalės būti užtikrintas, jog be pagrindo nebus atleistas iš vykdomų pareigų.
„Konstitucinės teisės doktrinoje pažymima, kad teisėjui, kuris sąžiningai atlieka savo pareigas, Konstitucijos 115 straipsnyje yra garantuota, kad jis nebus atleistas iš pareigų kitais negu jame nustatytais pagrindais. Šiuo atveju, atleidus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę iš pareigų, nesant tam konstitucinio teisinio pagrindo, buvo paneigta konstitucinė idėja, jog teisminė valdžia yra formuojama, ne politiniu, o profesiniu pagrindu”,- mano kreipimosi į KT iniciatoriai.
Plėtojant Konstitucinio teismo idėjas, jų nuomone, darytina loginė išvada, kad Seimas nėra laisvas atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką iš pareigų, jeigu tam nėra konstitucinio teisinio pagrindo.
„Taigi darytina išvada, kad konstitucinis Seimo nario laisvo mandato principas negali būti suprantamas kaip Konstitucijos ir įstatymų nevaržoma Seimo nario absoliuti laisvė veikti taip, kad Seimas negalėtų įgyvendinti iš Konstitucijos kylančių reikalavimų ir kad būtų priimti nesuderinami su Konstitucija sprendimai; priešingas konstitucinio Seimo nario laisvo mandato principo aiškinimas reikštų Seimo nariui iš Konstitucijos ir iš Seimo nario priesaikos kylančių imperatyvų nepaisymą”,- pažymima kreipimosi tekste.
ELTA primena, kad antradienį Seimas atleido Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepaskyrė jos Aukščiausiojo Teismo pirmininke.
Už tai, kad S. Rudėnaitė būtų atleista iš dabartinių pareigų, balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 34, susilaikė 17 parlamentarų. Po atleidimo ji nebuvo paskirta AT pirmininke, nes už tai balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 46, susilaikė 23 tautos atstovai.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Antanas Matulas sako, kad dėl galimų pažeidimų jo vadovaujama komisija svarstys galimybę siūlyti Seimui atšaukti priimtą nutarimą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų. Jo nuomone, šis Seimo sprendimas galimai prieštarauja Konstitucijai, Teismų įstatymui, Seimo Statutui ir prezidento Gitano Nausėdos dekretui.
Išpuolį Kraistčerče išgyvenęs, tačiau per jį žmonos netekęs musulmonas pareiškė atleidęs žudynes surengusiam Brentonui Tarrantui. „Atleidimas yra tai, kas geriausia, dosnumas, meilė ir rūpestis, optimizmas“, – sakė 59-erių Faridas Ahmadas agentūrai AFP. Jis teigė, kad susitikęs su B. Tarrantu pasakytų, jog myli jį kaip žmogų.
F. Ahmado 44-erių žmona Husna yra viena iš 50 išpuolio, surengto penktadienį dviejose Kraistčerčo mečetėse, aukų. Kai pasigirdo pirmieji šūviai, ji, anot vyro, iš maldos namų išvedė „daug moterų ir vaikų“. „Tada ji grįžo manęs, nes aš sėdėjau neįgaliojo vežimėlyje, ir kai ji priartėjo prie durų, pasipylė kulkos, – sakė F. Ahmadas. – Ji gelbėjo kitų gyvybes ir pamiršo save“. Apie žmonos mirtį jis sužinojęs tik vėliau, kai socialiniuose tinkluose internete pasirodė jos kūno nuotrauka.
Nepaisant to, F. Ahmadas teigė, kad galėtų sėsti su žudiku prie vieno stalo. Jis esą padrąsintų B. Tarrantą pamąstyti apie savo gyvenimo perspektyvas.
