Atliekų tvarkymas

Aktualijos

Pasaulinė Žemės diena Šiauliuose 2021. Rolando Parafinavičiaus nuotr.

Šiauliai šeštadienį mini Pasaulinę Žemės dieną. Prisikėlimo aikštėje suplazdėjo Žemės vėliava, o virtualioje erdvėje Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių kultūros centras pakvietė žiūrėti menišką edukacinį vaizdo filmuką „Labas, Medi“. Pasaulinei Žemės dienai skirta ir medžių sodinimo akcija, kurioje dalyvauja įvairios Šiaulių miesto švietimo ir neformaliojo ugdymo įstaigos.
 
Organizuojamos iniciatyvos įprasmina šių metų šūkį – „Atkurkime savo Žemę“ – ir primena medžių sodinimo bei gamtos saugojimo svarbą, sakoma Šiaulių kultūros centro pranešime.
 
Pasaulinė Žemės diena, kasmet švenčiama kovo 20-ąją, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į gamtą kamuojančias problemas ir paraginti imtis veiksmų, siekiant ją išsaugoti.
 
Prie Pasaulinės Žemės dienai skirtų iniciatyvų prisijungė ir Šiaulių miesto švietimo bei neformaliojo ugdymo įstaigos. Net 58 įstaigos – darželiai, mokyklos, ugdymo centrai – pareiškė norą dalyvauti Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių kultūros centro akcijoje „Atkurkime savo Žemę“ ir įsipareigojo iš organizatorių gautą sodinuką pasodinti savo įstaigos teritorijoje. Akciją įgyvendinti padėjo įstaigos, kasmet prisidedančios prie Žemės dienos Šiauliuose iniciatyvų – Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, skyręs iš žaliųjų atliekų paruošto komposto, ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos botanikos sodas, teikęs konsultacijas ir parengęs medelių sodinimo instrukciją.
Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad dideli pokyčiai prasideda nuo mažų darbų, kurie patiems žmonėms gali atrodyti visai nereikšmingi, tačiau yra labai svarbūs gelbėjant gamtą.
 
„Kiekvienas gali prisidėti prie planetos išsaugojimo. Tai gali atlikti savo kieme, namų aplinkoje, darbo vietoje – savo iniciatyva pasodinęs lauke medelį ar tiesiog kasdien būdamas socialiai atsakingas vartotojas“, – sako organizatoriai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.21; 07:14
Politinės intrigosSkaitomiausios

Nauja Lietuvos žaliųjų partijos vadove tapo Ieva. Budraitė. LŽP nuotr.

Lietuvos žaliųjų partijai nuo šiol vadovaus iki tol pirmininko pavaduotojos pareigas ėjusi Ieva Budraitė. Šeštadienį virtualiame partijos suvažiavime performuoti partijos valdymo organai – išrinkta pirmininkė, nauja Taryba bei Valdyba.
 
Partijos pirmininko rinkimuose I. Budraitės kandidatūrą palaikė 93 proc. suvažiavimo delegatų.
 
28-erių politikė yra viena jauniausių pirmininkių Lietuvos partijų istorijoje. Pristatydama naują partijos viziją I. Budraitė žadėjo skirti daug dėmesio partijos vertybių ir ideologijos išgryninimui.
 
„Turime savo veikla ir retorika paneigti mitą, kad žalieji yra tik apie atliekų rūšiavimą, medžius ar gyvūnus. Svarbu atskleisti, kad žalioji ideologija yra daug platesnė, kalbanti visų pirma apie socialinį teisingumą, toleranciją ir solidarumą, didesnį valstybės reguliavimą aplinkosaugos labui. Mūsų užduotis yra parodyti, kaip kompleksiškai ekologija persipina su visais valstybės klausimais ir kokius kompleksinius sprendimus siūlo”, – teigė I. Budraitė.
 
Naujoji pirmininkė taip pat planuoja principingai atstovauti pamatines žaliųjų vertybes, laikytis proaktyvios laikysenos ekologijos temose ir aktyviai ginti teisės viršenybės bei žmogaus teisių klausimus.
 
Ketverius metus partijai vadovavęs Remigijus Lapinskas savo kandidatūros pirmininko rinkimuose nusprendė nekelti ir išreiškė palaikymą I. Budraitei.
 
I. Budraitė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute yra įgijusi politikos mokslų bakalauro bei viešosios politikos ir administravimo magistro laipsnius. Šiuo metu ji eina direktorės pareigas Žaliosios politikos institute. Į Lietuvos žaliųjų partiją I. Budraitė įstojo 2014 m. Ėjo partijos atsakingosios sekretorės ir pirmininko pavaduotojos pareigas.
 
I. Budraitės pavaduotojais patvirtinti buvęs partijos pirmininkas R. Lapinskas, buvęs Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narys Jonas Juodka, aplinkosaugininkas Laurynas Okockis, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narė Gema Umbrasienė ir ekonomikos mokslų daktarė Julija Michailova.
 
Kas dvejus metus vykstančiame suvažiavime iš 74 narių buvo suformuota nauja partijos Taryba, jai vadovaus Vilniaus universiteto teisės profesorius habil. dr. Vytautas Nekrošius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.22; 15:20
Aktualijos

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) žada artimiausiu metu atskleisti daugiau informacijos apie galimus interesus įgyvendinant kogeneracinių jėgainių, deginsiančių atliekas Vilniuje ir Kaune, projektus, rašo dienraštis „Kauno diena“.

NSGK pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad politikai stebi visus procesus energetikos sektoriuje. Taip pat ir tuos, kurie susiję su kogeneracinių jėgainių statybomis.

„Artimiausiu metu bus paskelbta daugiau informacijos apie tai, kokie interesai yra dėl kogeneracinių jėgainių, – „Kauno dienai“ sakė V.Bakas. – Mes, Seimo NSGK, ketiname rugpjūčio mėnesį atskirai susitikti su premjeru ir kalbėtis apie situaciją. Dabar nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių, o mano dabartinis vertinimas yra pirminis, remiuosi ta informacija, kuri yra prieinama mūsų komitetui. Susidaro toks įspūdis, kad valstybės politika energetikos sektoriuje buvo formuojama ne Vyriausybėje, ne Seime, bet kažkur kitur – kažkokiuose galios centriukuose, kažkokiose įmonėse, kažkokiuose klubuose. Taip negali būti“.

V. Bako teigimu, dėl kogeneracinių jėgainių projektų kyla įtampų ir į daug klausimų nėra atsakyta.

„Manau, reikia išviešinti tą informaciją, kurią turi valstybė. Šiomis mintimis pasidalijau su premjeru, susitiksiu su Valstybės saugumo departamento vadovu, reikia imti ir pateikti ją visuomenei. Aišku, kartu reikia pateikti ir sprendimus, pasakyti, kokie yra mūsų politiniai tikslai, koks yra viešasis interesas dėl atliekų tvarkymo, žiedinės ekonomikos, elektros energijos generavimo“, – teigia V. Bakas.

Nejaugi neįmanoma šiukšlių tvarkyti sąžiningai, tvarkingai, be piktumų ir piktnaudžiavimų?
Slaptai.lt nuotr.

Pasak jo, daugiau informacijos dėl atliekų deginimo projektų Vilniuje ir Kaune bus pateikta rudenį.

Lietuvoje šiuo metu veikia tik viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje, valdoma „Fortum Heat Lietuva“. Dar dvi jėgaines, kurių bendra vertė – daugiau nei 500 mln. eurų, planuojama pastatyti Vilniuje ir Kaune. Jėgainės statybas Vilniuje vykdo valstybės valdoma „Lietuvos energija“, Kaune – „Lietuvos energija“ ir „Fortum“.

Visos trys Lietuvoje veiksiančios deginimo jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.17; 05:00