Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Minint Laisvės gynėjų dienos 32-ąsias metines, ketvirtadienio vakarą liepsnojančiais atminimo laužais pagerbtas žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimas. Iškilmingoje laužų uždegimo ceremonijoje dalyvavęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys svarstė, jei ne Lietuvos gynėjų drąsa tądien, veikiausiai šalis šiandien būtų Ukrainos situacijoje.
„Šiandien vertindamas, ką mes padarėme 1991 metų sausio mėnesį, aš linkęs paklausti, o kas būtų, jeigu būtų? Mes dabar labai aiškiai matome, kas vyksta Ukrainoje. Ir būtų taip baisu, kaip dabar Ukrainoje. Tai mūsų ryžtas, mūsų drąsa, noras turėti laisvę nugalėjo viską. Dabar esame laisvi, klestintys ir visi mylime savo tėvynę Lietuvą“, – renginio metu kalbėjo V. Rupšys.
„Šiandien turbūt galime suprasti, kas būtų, jei tos laisvės tada nebūtume iškovoję. Čia būtume greičiausiai kalbėję kita kalba. Būtų buvę baisu, kaip dabar yra toje okupuotoje Ukrainos dalyje“, – pridūrė jis.
Ceremonijoje taip pat dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas vylėsi, kad, kaip kad 1991-ųjų įvykiai parodė, taip ir šie metai įrodys, jog laisvos tautos nėra pavergiamos. Atminimo laužų uždegimo ceremonija prie Vilniaus televizijos bokšto. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
„Prabėgo trisdešimt metų, bet vis tik Europos viduryje tebemiršta žmonės nuo agresorių rankos. Kad okupantai vis dar mėgina sugrįžti į laisvas šalis, pavergti laisvas tautas. Bet kaip 1991 metai parodė, taip ir šie metai įrodys – laisvos tautos nėra pavergiamos“, – sakė ministras.
Iškilminga laužų uždegimo ceremonija vyksta Nepriklausomybės aikštėje, prie Vilniaus televizijos bokšto ir prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato.
Laisvės gynėjų minėjimo renginiuose, skirtuose prisiminti 1991-ųjų akimirkas, dalyvauja prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas bei kiti politikai.
Atminimo laužų uždegimo ceremonija prie Vilniaus televizijos bokšto. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Minint Laisvės gynėjų dienos 32-ąsias metines, ketvirtadienio vakarą liepsnojančiais atminimo laužais pagerbtas žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimas. Iškilminga laužų uždegimo ceremonija vyksta Nepriklausomybės aikštėje, prie Vilniaus televizijos bokšto ir prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato.
Laisvės gynėjų minėjimo renginiuose, skirtuose prisiminti 1991-ųjų akimirkas, dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja šalies ponia Diana Nausėdiene, premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas bei kiti politikai. Tradiciškai ceremonijoje dalyvaudavo ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Šįkart V. Landsbergis į minėjimą neatvyko dėl sveikatos problemų.
1991 m. sausį Lietuva patyrė sovietų karinę agresiją, kurios metu tūkstančiai Lietuvos žmonių drąsiai gynė atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę. Dvasios stiprybe ir nenugalimu ryžtu beginkliai žmonės stojo prieš sovietų agresoriaus tankus ir automatus. Nuo sovietų agresoriaus žuvo 14 Lietuvos Laisvės gynėjų, šimtai jų buvo sužeista. Svarbiausia tomis dienomis buvo žmonių susitelkimas šio pavojaus akivaizdoje.
Vienybės simboliu tapo Nepriklausomybės aikštė, kurioje prie laužų, daugelį dienų ir naktų budėjo iš visos Lietuvos atvykę žmonės. Kasmet Sausio 13-oji mena iškovotą pergalę už Lietuvos laisvę ir jos didvyrius – Laisvės gynėjus ir teikia tikėjimą Lietuvos ateitimi.
Sausio 13-osios laužai. Sausio 13-osios minėjimas 2017-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Minint Laisvės gynėjų dienos 32-ąsias metines, ketvirtadienį vakare vėl bus uždegti atminimo laužai Nepriklausomybės aikštėje, prie Vilniaus televizijos bokšto ir prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato.
Iškilminga laužų uždegimo ceremonija – tai tik vienas iš ketvirtadienio renginių, kurie prasidės iškilminga laisvės gynėjų rikiuote Seimo Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje. Vėliau laisvės gynėjai susirinks Seimo Kovo 11-osios Akto salėje į susitikimą „Ko galima pasimokyti iš Ukrainos.“
Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose skelbiamos atvirų durų valandos. Čia atvykę vilniečiai ir sostinės svečiai galės apžiūrėti parodas, vyks vaikų kūrybinės dirbtuvėlės (tema „Laisva Lietuva“), rengiamas koncertas, bus demonstruojama vaizdo medžiaga. Parodos, viktorinos, susitikimai vyks ir Seimo lankytojų centre.
Prisiminti istorines akimirkas bus galimanuotraukų ir dokumentų parodoje „Mes buvome ten“. Tai gyva atmintis, kurią užfiksavo fotoaparatų blyksniai ir tų dienų žmonių liudijimai.
„Nuotraukose – MES, Lietuvos žmonės, ginantys ir saugantys Lietuvos laisvę TEN, kur į ją kėsinosi Nepriklausomybės priešai. Į mus žvelgia daug šviesių beginklių drąsuolių veidų – jauni ir seni, budėję naktį ir dieną, statę barikadas, užtvaras, savanoriai Parlamento viduje, dirbantys Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Nuotraukose matome necenzūruotą bevardę žmonių kūrybą, atsirasdavusią spontaniškai, atsiliepiant į to meto aktualijas. Žmonės liudija tų dienų įvykius nuotraukose, savo rankas nubraižytose schemose ir dokumentuose“, – sako parodos organizatoriai.
Atvirų durų valandų metu Seimo Laisvės gynėjų galerijoje bus galima aplankyti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui skirtą parodą „Drąsa ir atsakomybė“. Joje pristatomos prezidento veiklos akimirkos nuo jo inauguracijos iškilmių 2019 metais iki šių dienų, kai jam tenka vadovauti kovojančiai valstybei. Nuotraukose atskleidžiama, kaip prezidento ir jo vadovaujamos šalies likimą pakeitė lemtingoji 2022 metų vasario 24-oji.
Sausio 13-osios laužai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo rūmuose taip pat eksponuojama paroda apie Ukrainos pasipriešinimą Rusijos invazijai „Mūšis už Kyjivo regioną 2022 m.: ginkluotųjų pajėgų ir piliečių pasipriešinimas Rusijos invazijai“.
„Kyjivo regiono savivaldos administracijos specialistai iš daugybės jų įrašytos vaizdo medžiagos iš karo nusikaltimų zonos Kyjivo regione epizodų parengė virtualios realybės parodą. Ji sudarys galimybę kiekvienam, neabejingam tam, kas vyksta, pažvelgti į rusų okupantų daromus karo nusikaltimus. Kol Kremlius deda visas pastangas atgrasyti Vakarų partnerius nuo pagalbos Ukrainai, mes jaučiame kolektyvinę atsakomybę – padaryti viską, kad išlaikytume pasaulio dėmesį Ukrainai, tokiu būdu išsaugodami demokratinį tarptautinės bendruomenės pagrindą“, – sako parodos rengėjai.
Vilniečiai ir sostinės svečiai kviečiami užsukti ir į Seimo skaityklą. Ten eksponuojama paroda primins apie Lietuvai lemtingą laiką ir leis pažinti žuvusiuosius ne tik kaip didvyrius, bet kaip paprastus žmones, kurie mokėsi, mylėjo, dirbo, studijavo, kūrė. Parodoje pirmą kartą visuomenei demonstruojami ir kai kurių žuvusiųjų asmeniniai daiktai, kuriuos paskolino Lietuvos nacionalinis muziejus. Muziejaus Istorijos rinkinių skyriaus vyresn. muziejininkė Irena Mikuličienė padėjo atrinkti daiktus, kuriuos buvo perdavę Sausio 13-ąją žuvusiųjų artimieji. Sausio 13-osios barikadų fragmentas prie Lietuvos Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Igno Šimulionio vaikiški batukai ar Tito Masiulio vaikystės piešiniai ir pirmasis jo sąsiuvinis su dailiai išrašytais žodžiais primins, koks nenuspėjamas ir permainingas žmogaus likimas. Ypač jautru žvelgti į Rolando Jankausko lėktuvo bilietus, su kuriais jis grįžo iš kariuomenės: jautru tai, kad R. Jankauskas 1990 m. lapkričio pabaigoje parskrido baigęs tarnybą kariuomenėje Vladivostoke, o, nepraėjus nė mėnesiui, žuvo gindamas Lietuvos laisvę. Parodoje eksponuojami ir kitų žuvusiųjų pažymėjimai, bilietai, liudijimai, kiti asmeniniai daiktai.
Ketvirtadienį vakare rengiama Sąjūdžio valanda prie Seimo esančioje Nepriklausomybės aikštėje. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyks tradicinis parlamento gynėjų susitikimas, o šv. Jonų bažnyčioje – koncertas „In memoriam“.
