atsakas

Aktualijos

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Lauryno kasčiūno foto

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad NATO atsakas privalės būti, jei pasitvirtins, jog Lenkijoje nukritusios ir du žmones pražudžiusios raketos buvo paleistos iš Rusijos.
 
„Atsakas privalės būti. Kiekvienas NATO colis privalo būti ginamas“, – Eltai antradienio vakarą sakė L. Kasčiūnas.
Bet kuriuo atveju, teigė jis, viskas priklausys nuo Lenkijos.
 
„Žodis dabar Lenkijos. Tą turime suprasti labai paprastai. Tiek vertinimų, tiek veiksmų prasme. Tikrai nenoriu modeliuoti už lenkus, nes jie geriau jaučia situaciją ir jie žino kaip ginti savo nacionalinį interesą bei saugumą“, – sakė jis.
 
Visgi, tęsė politikas, įtarimams dėl Rusijos pasitvirtinus, mažų mažiausiai turėtų būti aktyvuotas NATO ketvirtasis straipsnis.  
 
„Mažų mažiausiai tikėčiausi NATO 4-ojo straipsnio aktyvavimo, kas iš principo reiškia konsultacijas“, – sakė NSGK pirmininkas.
 
Jis neabejojo, kad Lenkija jau anksčiau buvo sumodeliavusi tai, kaip reaguotų į panašias situacijas.
 
„Toks scenarijus tikrai buvo simuliuotas ir kažkoks algoritmas bus pritaikytas“, – sakė jis.
 
Anksčiau antradienį pasirodė pranešimų, kad netoli sienos su Ukraina esančiame Lenkijos Pševoduvo kaime nukrito dvi raketos, žuvo du žmonės. Incidento vietoje dirba policijos, prokuratūros ir kariuomenės atstovai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.11.16; 05:00 
Trumposios naujienos

Zacharova Marija. EPA – ELTA nuotr.

Čekija stojo į santykių su Rusija griovimo kelią, Maskvos atsakymo nereikės ilgai laukti. Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova.
 
Ji priminė „raudonąsias linijas“, Rusijos prezidento Vladimiro Putino įvardintas trečiadienį metiniame pranešime Federaliniam Susirinkimui, ir pabrėžė, kad Maskva niekam neleis jų peržengti. „Mes labai ilgai kentėme. Mes dabar atsakome jau be jokio romantiško šydo tikintis sveiko proto. Mes atsakome taip, kaip, viena vertus, priklauso pagal tarptautinę teisę, kita vertus, kaip numato diplomatijos tradicija, ir trečia, taip, kaip mums naudinga. Bet kartu mes tikrai vadovaujamės taikingu požiūriu, orientuotu į bendradarbiavimą“, – teigė Rusijos diplomatė.
 
Balandžio 17 d. Čekijos vyriausybė pranešė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų, kurie yra specialiųjų tarnybų karininkai. Šis sprendimas buvo priimtas ištyrus sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime Čekijos rytuose aplinkybes. Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021..04.23; 00:30
Gordijo mazgas

Lietuvos Prezidentūra pripažįsta, kad kai kurie Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimai, deklaruoti trečiadienį skaityto metinio pranešimo metu, kelia nerimą.
 
„Klausėme prezidento Putino kalbą ir toje kalboje, deja, buvo kelios frazės, kurios kelia nerimą. Pavyzdžiui, tai, kad Rusija duos atsaką, jeigu matys, kad yra peržengiamos raudonosios linijos“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
 
Pasak jos, nerimą kelia būtent tai, kad V. Putinas savo kalboje pažymėjo, jog pati Rusija nustatys, kas, jos supratimu, yra raudonosios linijos, kurias peržengus Kremlius duotų atsaką.
 
„Yra pasakoma, kad tai, kas yra tos raudonosios linijos ir kur jos yra, nustatys pati Rusija – nesiremiant kažkokia tarptautine praktika ir tarptautine teise. Visa tai kelia daug nerimo“, – teigė A. Skaisgirytė.
 
Pastaruoju metu tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų valstybių sostinių, trečiadienį savo metiniame pranešime V. Putinas teigė norintis palaikyti gerus santykius su kitomis šalimis. Tačiau kartu V. Putinas pažymėjo, kad, jei „gerais ketinimais bus piktnaudžiaujama“, Rusija reaguos, o tai, kas yra raudonosios linijos, nustatys Maskva.
 
„Mes patys nuspręsime, kur kiekvienu atveju yra raudonoji linija“, – sakė V. Putinas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.22; 11:00
Atsargiai

Tyrimas rodo, kad sprogdinimai Šri Lankoje – atsakas į šaudynes Kraistčerče. EPA-ELTA nuotr.
Preliminarūs tyrimai dėl Šri Lankos bažnyčiose ir viešbučiuose įvykdytų pražūtingų sprogdinimų rodo, kad tai buvo „atsakas į šaudynes Kraistčerče“, antradienį sakė Šri Lankos gynybos ministras.

Gynybos ministras Ruwanas Wijewardenė tvirtina, kad virtinė pražūtingų sprogdinimų Šri Lankos bažnyčiose ir viešbučiuose buvo suplanuoti ir įvykdyti „keršijant“ už šaudynes dviejose Kraistčerčo miesto Naujoje Zelandijoje mečetėse.

„Preliminarūs tyrimai atskleidė, kad tai, kas įvyko Šri Lankoje (sekmadienį), buvo atpildas už išpuolį prieš musulmonus Kraistčerče“, – parlamentui sakė R. Wijewardenė.

Praėjusį mėnesį per šaudynes dviejose Kraistčerčo mečetėse žuvo 50 žmonių.

Sprogdinimai Šri Lankoje įvykdyti Velykų sekmadienį. Daugiau kaip 300 žmonių žuvo per sprogimus bažnyčiose ir viešbučiuose. Anot Šri Lankos institucijų, tarp žuvusiųjų yra mažiausiai 31 užsienietis iš 12 šalių. Didžiąją dalį aukų sudaro Šri Lankos piliečiai, iš kurių dauguma priklausė šalies krikščionių mažumai.

Kaip teigiama, sprogimus Šri Lankoje vykdė vietiniai islamo ekstremistai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.23; 12:36