Lietuvos žemdirbiai Briuselyje protestuoja siekdami, kad nebūtų didinama atskirtis tarp Rytų ir Vakarų Europos bei, kad Lietuva būtų traktuojama kaip lygiateisė ES narė, Eltai sakė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus.
 
„Mūsų noras, kad žemės ūkio bendroji politika būtų bendra, kad nebūtų diskriminacijos. Kad būtų išlaikytas stabilus bendrasis žemės ūkio biudžetas, galbūt didinamas. Kad nebūtų didinama atskirtis tarp Rytų ir Vakarų kaip du kartus ar net tris kartus skiriasi (tiesioginės – ELTA) išmokos“, – Eltai sakė A. Svitojus.
 
Jo teigimu, taip pat siekiama, kad Lietuva nebūtų traktuojama kaip nauja ES valstybė.
 
„Tai yra normali ES valstybė, kuri turi savo kvotas, teises, atstovavimą ir lygiateisiškumą. Nėra taip, kad esame naujokai. (…) 165 mln. gyventojų Vidurio Europos valstybių turi turėti tokias pačias teises kaip ir kita pusė ES“, – kalbėjo A. Svitojus.
 
Jis teigė, kad ketvirtadienį su žemdirbiais Briuselyje susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda suteikė vilties, kad Europos Vadovų Taryboje kalbės ta linkme, kurios tikisi žemdirbiai.
 
ŽŪR pirmininko teigimu, ketvirtadienį proteste taip pat dalyvavo Centrinės Europos šalys – Čekija, Slovakija ir Lenkija.
ŽŪR duomenimis, vidutinė išmoka už hektarą dabar sudaro 181 eurą.
 
Pasak ŽŪR, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, o 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.13; 05:50

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Europos dieną ES pirmininkaujančios Rumunijos mieste Sibiu Europos lyderiai diskutuoja dėl pagrindinių Europos Sąjungos ateities politinių gairių 2019-2024 m. Dvidešimt septynių šalių vadovai taip pat patvirtino bendrą politinę deklaraciją, kurioje prieš Europos Parlamento rinkimus pabrėžė ES vienybės svarbą.

Europos Vadovų Tarybos posėdyje dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad vidinius ir išorinius iššūkius patiriančiai Europai reikalinga aiški ateities raidos vizija.

Pasak šalies vadovės, tik inovatyvi, socialiai jautri ir saugi Europa gali paskatinti sparčią ekonominę raidą, sėkmingai atlaikyti konkurencinę kovą su kitomis globaliomis ekonomikomis ir užtikrinti savo žmonių gerovę.

Prezidentės teigimu, inovacijų plėtra yra sėkmingos ateities variklis. Kad ES taptų matoma globaliame inovacijų žemėlapyje, būtina sutelkti tiek finansinius išteklius, tiek gabiausius protus ir talentus, sudaryti jiems tinkamas mokslo bei kūrybos sąlygas, parengti pažangias studijų programas.

Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad socialiai jautri Europa yra tvirtos demokratijos pamatas. Atskirtis, nedarbas ir skurdas didina žmonių nusivylimą politikais, skatina visuomenės susipriešinimą ir kelia grėsmę pamatinėms vertybėms. Todėl ES turi sukurti priemones, kurios pagelbėtų šalims narėms įveikti socialines problemas, padėtų piliečiams persikvalifikuoti darbo rinkoje ir prisitaikyti prie pokyčių.

Trečiasis prioritetas yra ES atsparumo išorės grėsmėms didinimas. Europos potencialo stiprinimas atremiant kibernetines grėsmes ir melagingas naujienas, energijos šaltinių diversifikavimas ir priklausomybės nuo išorės tiekėjų mažinimas bei saugi ES supanti kaimynystė privalo tapti bendru tikslu artimiausiems penkeriems metams.

ES šalių lyderiai taip pat ketina priimti bendrą deklaraciją, kurioje sutariama dėl dešimties pagrindinių įsipareigojimų pabrėžiant Europos vienybę, solidarumą ir bendrų sprendimų būtinybę, ginant pamatines demokratines vertybes, įstatymo viršenybę ir europietišką gyvenimo būdą, atliepiant ES piliečių poreikius bei problemas, mažinant atskirtį, ugdant progresyvią jaunąją kartą ir stiprinant ES kaip atsakingo globalaus lyderio vaidmenį pasaulyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.10; 07:30