Artimiausiuose prezidento rinkimuose kitų metų kovą žmonėms gali nelikti nieko kito, tik į biuletenius patiems rašyti savo palaikomų asmenų pavardes, sakė fondo „Otkrytaja Rossija“ („Atvira Rusija“) įkūrėjas, buvęs „Jukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis, dalyvavęs Vilniaus Rusijos forume.
„Aš nesu įsitikinęs, kad Kremlius yra suinteresuotas tuo, jog reali opozicija bendrai dalyvautų 2018 m. rinkimuose, ir aš neatmetu, kad vienintelė galima strategija opozicijai šiuose rinkimuose bus siūlymas žmonėms balsuoti prieš visus kandidatus. Rašyti savo biuleteniuose tai, ką jie mano, kad reikia parašyti, o ne tai, ką jiems pasiūlys parašyti valdžia“, – sakė M. Chodorkovskis, vis dėlto konstatuodamas, kad šių rinkimų atsakymas dar nėra visiškai aiškus.
Nors, pasak jo, būtų daug geriau šaliai, jeigu tuose rinkimuose galėtų dalyvauti visi kandidatai, kurie atitiktų įstatymo reikalavimus, ir žmonės turėtų galimybę balsuoti už tuos, kurie iš tikrųjų atrodo perspektyvūs.
„Aš manau, kad šioje situacijoje didžioji dalis opozicijos rastų galimybę dalyvauti vienu frontu“, – sakė M. Chodorkovskis.
Fondo federalinis koordinatorius Vladimiras Kara-Murza atkreipė dėmesį, kad per prezidento rinkimus 2018 m. kovą pirmą kartą ateis balsuoti žmonės, kurie jau gimė esant valdžioje Vladimirui Putinui, kadangi jis jau yra valdžioje beveik 18 metų.
Jis taip pat oponavo minčiai, kad neva V. Putinui opozicija turėtų pateikti vieną kandidatą.
„Mes nesutinkame su tokia klausimo formuluote. Mes nenorime vieno caro pakeisti kitu. Mes nenorime, kad iš viso koks nors caras būtų. (…) Mes norime pakeisti ne žmogų, o modelį, sistemą, kad Rusijoje, kaip ir praktiškai visose kitose europinėse šalyse, o Rusija yra europinė šalis, būtų tikras subalansuotas konstitucinis modelis“, – sakė V. Kara-Murza, pažymėdamas, kad judėjimas pasisako už tai, jog valdžios sistema po V. Putino būtų labiau subalansuota.
M. Chodorkovskis teigė save laikąs visuomeniniu veikėju ir patikino asmeniškai pats neketinąs niekur kandidatuoti, griežtai kritikuodamas dabartinį V. Putino režimą.
„Per pastaruosius 15 metų valdžia daro viską, kad pilietinė visuomenė Rusijoje būtų maksimaliai silpna. Tai yra labai įdomus fenomenas, nes aš su tuo susidūriau kalėjime – prižiūrėtojai labiausiai bijo, kai kaliniai vienijasi. Tai laikoma pasirengimu dideliems nemalonumams. Mūsų valdžia su mūsų visuomene bendrauja kaip su sulaikytaisiais, kuriems jokiu būdu negalima leisti susijungti prieš valdžią“, – sakė M. Chodorkovskis.
Tačiau jis teigė stebintis, kad, nepaisant to, pilietinė visuomenė jungiasi, kad žmonės galėtų padėti vienas kitam ir kitiems, nors dėl nesaugumo jausmo žmonės stengiasi savo visuomenines veiklas pozicionuoti kaip nepolitines.
Paklaustas apie „Zapad“ pratybas, kurios rengiamos šį rudenį, M. Chodorkovskis teigė neabejojąs, kad jos bus rengiamos kaip prezidentinės kampanijos dalis, tačiau sakė net nenorįs galvoti, jog prezidentas dėl to ryžtųsi realiai karinei avantiūrai.
Artėjant NATO viršūnių susitikimui, V. Kara-Murza teigė, kad santykių su Rusija kontekste pagrindinės temos yra susijusios su tarptautinės teisės klausimais. „Mes suprantame, kad tai yra pono Putino režimo paskutinieji metai, ir suprantame ryšį tarp to, kas vyksta šalies viduje, ir kaip Putinas elgiasi išorėje. Nes (…) kodėl valdžia, kuri negerbia savo piliečių ir įstatymų bei institucijų, turėtų gerbti tarptautinę teisę ir kaimynines valdžias“, – sakė V. Kara-Murza.
Jis teigė, kad tikisi, jog jų partneriai – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, kontaktuodami su Rusijos valdžia, kels nepatogius klausimus, susijusius su pilietinėmis laisvėmis, žmogaus teisėmis, prisiimtų reikalavimų laikymųsi.
Informacijos šaltinis – ELTA
2017-05-20; 02:03
