Londonas, gruodžio 17 d. (ELTA). Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishis Sunakas davė nurodymą įvertinti karo Ukrainoje eigą, praneša BBC.
Pasak šaltinių, premjeras nori gauti informacijos, kaip Ukrainos ginkluotosios pajėgos panaudoja Jungtinės Karalystės karinę pagalbą ir kokia jos reikšmė šiame kare.
„Norima pažiūrėti, ką mes įdėjome ir ką mes gavome“, – sakė vienas šaltinis.
Įtakingi Didžiosios Britanijos politikai mano, kad Ukraina ir Rusija atsidūrė aklavietėje ir vienintelis būdas vienai iš šalių išsiveržti į priekį – reikšmingai padidinti ginkluotės atsargas. Ukraina tai gali padaryti tik su JAV ir Europos šalių, pirmiausia – Jungtinės Karalystės, pagalba.
R. Sunakui panorus atlikti „auditą“, Didžiosios Britanijos vyriausybėje būgštaujama, kad premjeras gali būti pernelyg atsargus. Šaltiniai pažymi, kad ministras pirmininkas, kaip ir JAV prezidentas Joe Bidenas, nenori išprovokuoti globalaus konflikto. Bet iš R. Sunako įtakingi politikai tikisi tokio pat ryžto, kokį demonstravo jo pirmtakas Borisas Johnsonas.
„Mes sustiprinome JAV ryžtą visais lygmenimis. Nenorime, kad Rishis palaikytų Bideno atsargumą. Norime, kad jis veiktų taip, kaip Borisas”, – teigė šaltinis.
Kaip pažymi BBC, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žino apie šias diskusijas ir ragina R. Sunaką tęsti tvirtą karinę paramą Ukrainai.
Prezidento patarėjas, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius sako, kad aplinkos apsaugos sistema neveikia, joje nėra valios, o saugo ji dažnai ne gamtą, bet pažeidėjus.
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovu Žydrūnu Bartkumi ir aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika. Tiesa, pastarasis į susitikimą vėlavo pusantros valandos.
„Pačiame susitikime įsitikinome dar kartą, kad Alytaus, Klaipėdos atvejai (parodė. – ELTA), kad aplinkosaugos sistema neveikia, nėra valios, vizijos Aplinkos apsaugos departamente (AAD) tvarkytis su tais iššūkiais. Galima pasakyti, kad aplinkos apsaugos sistema dažnai saugo pažeidėjus, bet ne gamtą“, – antradienį žurnalistams sakė J. Neverovičius.
Pasak jo, artimiausias privalomas darbas yra atlikti visos aplinkos apsaugos sistemos auditą.
„Žinotume, kokie objektai yra rizikingi, kokia yra tarša, kaip ta tarša yra kontroliuojama, kokia sistema yra monitoringo, kaip priimami sprendimai dėl verslo plėtros, verslo stabdymo. Kaip matėme Alytaus gaisro atveju, dažniausiai nėra sprendimo užtikrinimo, kaip kontroliuojamos tos atliekos, kurios buvo įvežtos tam, kad būtų perdirbtos“, – tikino prezidento patarėjas.
Tuo metu „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalas, pasak jo, parodė, kad įmonė augo, plėtė gamybą, bet priduodamų atliekų kiekis nedidėjo, tačiau tai nesukėlė įtarimų aplinkosaugininkams.
Pasak J. Neverovičiaus, susitikime buvo išgirsta, kad ministerija užtikrins teisės aktų priėmimą ir kad jau rytoj (trečiadienį. – ELTA) Seime vyks teisės aktų svarstymas, kurie „turėtų daryti pirmą žingsnį teisinga linkme.“
ELTA primena, kad Lietuvos teisėsauga po atliktos operacijos antradienį paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias. Skelbiama, kad aplinkai padaryta žala galėjo siekti ne vieną milijoną eurų.
Kitą ekologinė nelaimė praėjusių metų spalį įvyko Alytuje, kur užsidegė padangų perdirbimo įmonės „Ekologistika” sandėliai. Gaisrą pavyko užgesinti po 10 dienų.
Lietuvos bankas (LB) gavo Švedijos nacionalinės audito tarnybos raštą, kuriame skelbiama, kad Švedijos bankai nebuvo atsakingi už kilusią krizę. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK), atliekančio parlamentinį krizės tyrimą, pirmininkas Stasys Jakeliūnas Eltai teigė, kad deklaruodamas, jog Švedijos komerciniai bankai yra atsakingi už krizę Lietuvoje, nesirėmė Švedijos audito ataskaita.
Kaip skelbia LB, rašte nurodyta: „Jūsų parlamentiniame tyrime pateikti aiškinimai yra neteisingi. Mūsų ataskaitoje nėra išvados, kad „Švedijos bankai ir Švedijos priežiūros institucijos yra iš esmės atsakingi už kilusią krizę“.
Kaip toliau rašoma rašte, įvairiais pareiškimais tik buvo siekta paaiškinti, kad Švedijos bankų veikla kitose šalyse gali paveikti Švedijos Vyriausybės atsakomybės sričiai priklausančius dalykus.
„Rekomendavome, kad Vyriausybė ištirtų, ar bankų sektoriaus rizikos ir valstybės garantijos gali būti apribotos. Taip pat teigėme, kad Vyriausybė turi užtikrinti, jog ji yra reguliariai informuojama apie rizikas, kurias gali sukelti bankų veikla kitose šalyse“, – teigiama rašte.
BFK pirmininkas S. Jakeliūnas teigė, kad audito ataskaitoje ir nebuvo nurodyta, kad Švedijos komerciniai bankai buvo atsakingi už ekonominę krizę.
„Aš nesakiau tiesiogiai, kad audito ataskaitoje tokie teiginiai yra, aš sakiau, kad parlamentinių klausymų metu buvo išsakyti teiginiai, kad dėl krizės Baltijos šalyse atsakingi čia veikiantys komerciniai bankai ir vietos valdžios institucijos.
Dėl audito ataskaitos, tai ten yra fiksuota priežiūros institucijų atsakomybė, konkrečiai Finansų inspekcijos, kuri prižiūrėjo Švedijos komercinius bankus. Turint omenyje tai, kad ir klausymuose 2010 m. vasarį buvo priežiūros institucijos vadovo pareiškimas – jis taip pat pripažino atsakomybę dėl nepakankamais principais grįstos priežiūros. Tokie dalykai leidžia teigti, kad dėl krizės Lietuvoje dideliu mastu atsakingi Švedijos komerciniai bankai“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas.
Pasak BFK pirmininko, buvo atlikti auditai Švedijos centrinio banko ir finansų inspekcijos atžvilgiu, kaip šios institucijos veikia, o konkrečiai apie komercinių bankų atsakomybę audito ataskaitoje ir nebuvo kalbama.
„Ten nekalbama, ir aš to neteigiu, bet pats Švedijos centrinio banko vadovas parlamentiniuose klausymuose yra pasakęs tokius teiginius, tai tuo aš ir grindžiu, kodėl už krizę Lietuvoje atsakingi Švedijos komerciniai bankai“, – Eltai teigė S. Jakeliūnas.
„Lietuvos bankas akivaizdžiai neigia komercinių bankų atsakomybę dėl krizės“, – pridūrė BFK pirmininkas.
ELTA primena, kad BFK pirmininkas praėjusią savaitę krizės komisijos posėdžio metu citavo Lietuvos banko pateiktą medžiagą, skirtą tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus pasirengimui vizitui į Švediją, susitikimui su Švedijos ministru pirmininku.
„Visai bankų sistemai, kartu ir ekonomikos augimui didelę įtaką darė didžiausi Švedijos bankų valdomi antriniai bankai Lietuvoje, kurie vykdė aktyvią kreditavimo politiką. Tačiau 2008 m. antroje pusėje, ypač gruodį, kai kurie Švedijos bankų kontroliuojami antriniai bankai Lietuvoje gerokai apribojo kreditavimą, taip skatindami ekonomikos lėtėjimą.
Gerokai išaugusios tarpbankinės palūkanų normos neigiamai veikia skolininkų finansinę būklę per išaugusias paskolų tvarkymo išlaidas, lemia stipriai sumažėjusį tarpbankinės rinkos aktyvumą, dėl to labiau kenčia mažesni vietiniai bankai, šiuo metu susiduriantys su lėšų pritraukimo iš užsienio problema. Pagal galiojančią VILIBOR apskaičiavimo tvarką, iš 5 bankų, pagal kurių skelbiamas palūkanų normas skaičiuojamas VILIBOR, net 4 bankai yra iš Skandinavijos. Kyla abejonių, ar bankų nustatyti rizikos priedai yra pagrįsti“, – dokumentą citavo S. Jakeliūnas.
Pasak jo, VILIBOR kėlimo analizės grafikas rodo, kad VILIBOR susijęs su valstybės skolinimosi kaštais – Vyriausybės vertybinių popierių aukciono palūkanų ryšys su VILIBOR buvo labai glaudus.
„Bankai ne tik kėlė būsto ir kitų paskolų kainą, manipuliuodami (…) VILIBOR, bet ir Vyriausybės skolinimosi kaštus. Visi mokesčių mokėtojai mokėjo tai, ko reikalavo komerciniai bankai. Jie ir sukėlė krizę. (…) Bankai lupikavo krizės metu iš valstybės ir iš žmonių“, – sakė S. Jakeliūnas.
„Jokie įstatymai nebuvo pažeisti, bet VILIBOR metodika buvo ydinga, juo buvo manipuliuojama, todėl jo taikyti paskolų kainodaroje dėl to nebuvo galima“, – pridūrė BFK pirmininkas.
Pasak S. Jakeliūno, platinant Vyriausybės obligacijas, emisijos buvo leistos nuo 2009 m., o palūkanos siekė beveik 10 proc., tačiau papildomų emisijų brangimui įtaką padarė pavėluotas „Snoro“ banko uždarymas.
„Vienos emisijos papildymas vyko 2011 m. lapkritį. Palūkanos, kuriomis buvo išplatinta papildoma emisija, buvo 9 proc. aukštesnės nei 2011 m. kovo mėnesį. Labai reikėjo pinigų, – ką pasiūlo, už tiek ir skolinasi. „Snoro“ pavėluotas uždarymas prisidėjo ir prie palūkanų, Vyriausybės skolinimasis taip pat brango, nes buvo priimami sprendimai“, – teigė S. Jakeliūnas.
„Mūsų mokamos palūkanos yra didžiausios euro zonoje“, – pridūrė BFK pirmininkas.
Jis taip pat teigė, kad komerciniai bankai užsidirbo iš krizės, skolindami Lietuvai brangiau.
„Lietuvai gavus 2 mlrd. eurų paskolą, po mėnesio bankai savo klientams pardavė obligacijas ne už 7,6 proc., o už 6,5 proc. Lietuva moka iki šiol palūkanas, nes tai 10 metų obligacijos. Per tą mėnesį bankai platintojai (obligacijų. – ELTA) užsidirbo 250 mln. JAV dolerių“, – teigė S. Jakeliūnas.
BFK išvadose pažymima, kad sprendimas nesikreipti finansinės paramos padidino viešojo sektoriaus išlaidas ir tuo pačiu pablogino suminį viešojo sektoriaus balansą maždaug 1,9 mlrd. ir neigiamai veiks šiuos rodiklius iki pat 2022 metų, kai bus išpirkta paskutinė ilgo laikotarpio ir didelio pelningumo obligacijų emisija.
Apie 1,1 mlrd. eurų palūkanų Finansų ministerijai nepagrįstai buvo priversta sumokėti „Sodra“ ir tuo pačiu senatvės pensininkai, dar 800 mln. eurų palūkanų permokėjo pats valstybės biudžetas.
Komisijos manymu, 2009-2012 metais priimti sprendimai skolintis valstybės vardu vien komercinėmis sąlygomis galėjo pažeisti viešąjį interesą, nes, nepriėmus geriausių įmanomų finansinių sprendimų, valstybei ir jos piliečiams buvo padaryta didelio masto (apie 2,1 mlrd. eurų dydžio) žala.
BFK išvadų konstatuojamajai daliai pritarė.
Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.
Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 d.
Lietuvos automobilių kelių direkcijoje (LAKD) pradedamas vidaus auditas, kurį pristatydamas susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, jog direkcija ilgus dešimtmečius veikė lyg politinių užsakymų biuras.
Pasak ministro, auditas parodys, koks pažeidimų mastas, kiek iš viso iššvaistyta lėšų, ir ar jas įmanoma grąžinti.
„Į orą ištaškyta apie 20 mln. eurų, jie valstybei neatneš jokios naudos, nes jie išleisti projektų, kurie niekados nebus atlikti, projektavimui. Iš viso išleista apie 46 mln. eurų, o audito paaiškės, kiek dar lėšų iššvaistyta“, – aiškino ministras.
R. Masiulis vardijo, kaip direkcijoje veikė „politikų nuraminimo“ schema.
„Panašu, kad vienintelis realus paaiškinimas – ne viena ankstesnė direkcijos vadovybė, patyrusi politikų spaudimą padaryti, pastatyti, remontuoti kokį kelią, juos nuramindavo ir nupirkdavo projektavimo darbus. Taip kadencijos laikotarpiu būdavo tarsi nusiperkama ramybė, bet darbų padaryti net nebuvo planuojama. Vadovai būdavo vadinami sukalbamais, nors jie realiai žinojo, kad niekas neįvyks. Kiekviena nauja kadencija reiškė vis naujus pažadus“, – pasakojo susisiekimo ministras.
Anot jo, naujai direkcijos vadovybei nurodyta nuo šiol skaidriai vykdyti kelių planavimo tvarką.
„Iki šiol tokio aiškaus planavimo nebuvo, ir tokie politikų užsakymai dar labiau direkciją išblaškydavo“, – teigė R. Masiulis.
Laikinai einantis LAKD direktoriaus pareigas Vitalijus Andrejevas sakė, kad audituoti reikia apie 1000 projektų.
„Reikia patikrinti jų atitikimą teisės aktams. 46 mln. eurų yra suma, kuria dar nėra pasinaudota. Daugiau kaip pusė tų projektų taip niekada ir neišvys dienos šviesos. Pirmieji patikrinti apie 50 projektų, jų vertė truputį per 10 mln. eurų“, – kalbėjo V. Andrejevas.
Politikams diskutuojant dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklos tyrimo, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narės Rasa Budbergytė ir Dovilė Šakalienė siūlo Valstybės kontrolei atlikti nacionalinio transliuotojo valstybinį auditą.
Tokį pasiūlymą parlamentarės įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.
Pagal projektą, Valstybės kontrolei būtų pasiūlyta „įvertinti egzistuojančią nacionalinio transliuotojo vidaus kontrolės aplinką bei atliktų išorės auditų rezultatus, transliuotojo veiklai taikytino teisinio reguliavimo pakankamumą bei išsamumą ir spręsti dėl viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ valstybinio audito atlikimo“.
Parlamentarės siūlo Valstybės kontrolei išvadas pateikti iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., o iki 2018 m. kovo 1 d. informuoti Seimą dėl sprendimo dėl valstybinio audito atlikimo.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo narys konservatorius Jurgis Razma siūlo nesudarinėti laikinosios tyrimo komisijos, o pavesti Seimo Audito komitetui atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą.
Seimo Audito komitetui vadovauja Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Ingrida Šimonytė.
Pagal valdančiųjų parengtą nutarimo projektą, tokia tyrimo komisija būtų sudaryta iš 12 įvairioms Seimo frakcijoms priklausančių Seimo narių, kurie turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
Pagal projektą komisija būtų įpareigojama ištirti 12 klausimų dėl racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, palyginimo su nacionaliniams transliuotojams taikoma europine praktika, LRT veiklos atskaitingumo, viešumo garantijos, 2013-2017 metais Viešųjų pirkimų tarnybos teiktos pastabos dėl vykdytų viešųjų pirkimų, LRT valdomo turto nuomos ar kitokio naudojimo atitikties rinkos sąlygoms ir kt.
Siūloma, kad komisija tyrimą atliktų bei pateiktų išvadą Seimui iki birželio mėnesio.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras kreipėsi į teisingumo ministrę Mildą Vainiutę dėl nesprendžiamų problemų Kauno tardymo izoliatoriuje (KTI), nurodoma TS-LKD frakcijos pranešime.
Kreipimesi teisingumo ministrės klausiama, kokių priemonių ketinama imtis, kad esama netvarka KTI keistųsi. Teiraujamasi, kokios numatomos sisteminės pertvarkos, kad kalėjimų sistemoje nepasikartotų viešumoje pasirodžiusios istorijos apie KTI vadovybės pratęstą negaliojančią nekilnojamo turto nuomos sutartį, taip pat delsimą nutraukti maitinimo paslaugų sutartį su bendrove „Niklita“, klausimų keliantį vadovybės teisininko pasirinkimą, nes jis figūravo ir ankstesnių patikrinimų išvadose. Taip pat teiraujamasi, kokios numatytos priemonės apginti sąžiningai savo veiklą vykdančius darbuotojus.
„Tokios viešai skelbiamos žinios apie statutinę valstybės tarnybą žemina Kalėjimų departamento ir jo darbuotojų, kurie atlieka labai svarbią valstybės funkciją, ir visos valstybės tarnybos autoritetą. Būtina kuo greičiau paaiškinti visuomenei, ar tokios publikacijos turi bent mažiausio pagrindo, nes šis klausimas keliamas jau pakankamai ilgą laiką“, – teigė S. Šedbaras.
Be to, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė ir I. Šimonytė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl tebesitęsiančios netvarkos KTI ir nevykstančių pokyčių Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre. Seimo narės ragina Premjerą principingai įvertinti teisingumo bei švietimo ir mokslo ministrių darbą, nes, kaip primenama, jo atstovaujama partija laimėjo rinkimus visuomenei žadėdama užtikrinti aukštus valstybės tarnybos skaidrumo ir efektyvumo standartus, nepakantumą piktnaudžiavimui, nepotizmui ir korupcijai.
„Nuo pranešėjų pateiktos informacijos, visuomenei atskleidusios plataus spektro sisteminius pažeidimus šiose įstaigose, praėjo ne vienas mėnuo, bet realių veiksmų situacijai keisti iš pagrindų ir ištaisyti padarytus prasižengimus, nėra padaryta. Kyla klausimas, kodėl už šių įstaigų kuravimą atsakingos ministrės laikosi nuošalyje nuo įsisenėjusių problemų sprendimo ir nesiima tiesioginės atsakomybės, kad skandalinga padėtis būtų ištaisyta, kad nedelsiant būtų užtikrintas skaidrumas, viešumas ir sąžiningumas, kurio šių įstaigų veikloje akivaizdžiai trūksta“, – komentavo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoja.
Primename, kad vakar žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog KTI vyriausioji buhalterė Rasa Kazėnienė vėl kreipėsi į Teisingumo ministeriją teigdama, kad laikinoji įstaigos vadovybė ne tik neskuba taisyti nustatytų pažeidimų, bet kai kuriuos bando užglaistyti.
Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė jau nuo 2014 metų pabaigos, gavusi informaciją apie galimus pažeidimus vykdant virtuvės įrangos įsigijimą, nuosekliai juos tyrė, informavo ikiteisminio tyrimo institucijas, taikė drausminio poveikio priemones.
„Mano pavedimu, šį įsigijimą dar 2014 m. vertino Krašto apsaugos ministerijos Centralizuotas vidaus audito departamentas ir tyrė Generalinė inspekcija. Jų tyrimų medžiaga buvo perduota prokuratūrai su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Prokuratūrai nustačius, kad mūsų pareigūnų veiksmuose nėra nusikaltimo požymių, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, po kurio už šį įsigijimą atsakingam karininkui buvo skirta tarnybinė nuobauda“, – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Informacija apie Lietuvos kariuomenės ir UAB „Nota Bene“ sandorį, kurią rugpjūčio 30 d. pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba, yra tik dalis Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės dar nuo 2014 m. atliekamų tyrimų.
Spaudos konferencijos metu kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas patvirtino, kad Lietuvos kariuomenė Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė visą medžiagą, susijusią su šiuo pirkimu, ir informavo apie kariuomenės viduje atliktus tyrimus.
„Pritariu Viešųjų pirkimų tarnybos ir ikiteisminio tyrimo institucijų siekiui ištirti visas aplinkybes, susijusias su Lietuvos kariuomenės ir UAB „Nota Bene“ sandoriu. Jei patikrinimo metu būtų nustatytos korupcijos apraiškos, kaip kariuomenės vadas, užtikrinu, kad nusižengusieji sulauktų atitinkamo įvertinimo. Noriu pabrėžti, kad Lietuvos kariuomenėje korupcijos apraiškos nėra ir nebus toleruojamos“, – situaciją pakomentavo kariuomenės vadas.
Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas, kaip perkančioji organizacija, identifikavusi virtuvės įrangos poreikį, suplanavo ir vykdė lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų įsigijimo procedūras.
Atsižvelgiant į planuojamą pirkimo vertę, buvo paskelbtas atviras konkursas. Jo metu buvo gautas tik vienas pasiūlymas, kurį pateikė UAB „Nota Bene“. Su minėta bendrove buvo sudaryta preliminarioji sutartis, neįpareigojanti nupirkti visų joje numatytų prekių, o numatanti, kad dėl konkrečių prekių pristatymo turi būti sudaromos atskiros prekių pirkimo-pardavimo sutartys.
2014 m. spalio 8 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „Nota Bene“ dėl virtuvės agregatų ir atsarginių dalių įsigijimo už 600 tūkst. litų (175 tūkst. eurų). Vykdant sutarties vykdymo kontrolės procedūras, buvo gauta informacija, kad įmonė pristatė prekes, kurios yra ne to gamintojo, kuris nurodytas sutartyje. Atsižvelgiant į šį pranešimą, krašto apsaugos ministras pavedė Krašto apsaugos ministerijos generaliniam inspektoriui atlikti tarnybinį patikrinimą.
Krašto apsaugos ministerijos Generaliniam inspektoriui, kartu su Centralizuoto vidaus audito departamento atstovais, atlikus tarnybinį patikrinimą buvo konstatuoti pažeidimai, susiję tiek su pirkimo planavimu, organizavimu ir vykdymu, tiek ir su sutarties vykdymu. Todėl visa surinkta medžiaga buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, siekiant įvertinti, ar Lietuvos kariuomenės pareigūnų veikose nėra nusikalstamų veikų požymių ir, ar UAB „Nota Bene“ veikoje nėra nusikalstamo sukčiavimo.
Pažymėtina, kad 2015 m. buvo gautas atsakymas iš ikiteisminio tyrimo institucijų, kad Lietuvos kariuomenės pareigūnų, susijusių su minimo pirkimo organizavimu nėra nusikalstamos veikos požymių. Dėl UAB „Nota Bene“ veikų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Nepaisant to, kad Lietuvos kariuomenės pareigūnų veiksmuose nebuvo nustatytos nusikalstamos veikos požymių, jų veiksmai buvo vertinami pakartotinai ir kariuomenės Logistikos valdybos Materialinių resursų departamento direktoriui, atsakingam už pirkimo organizavimą, buvo skirta drausminė nuobauda – dviem mėnesiams 20 proc. sumažintas tarnybinis atlyginimas.
Šių metų pavasarį Lietuvos kariuomenė buvo informuota, kad ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Nota Bene“ veikų yra nutraukiamas nenustačius nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nesutikdama su tokiu prokuroro sprendimu, Lietuvos kariuomenė jį apskundė ikiteisminio tyrimo kontrolę atliekančiam prokurorui. Šio skundo nepatenkinus, Lietuvos kariuomenė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Šiuo metu sprendimas dėl pateikto skundo dar nepriimtas.
Spaudos konferencijos KAM metu krašto apsaugos ministras J. Olekas informavo, kad įsigytos prekės iki šiol yra laikomos sandėlyje, nes tikimasi, kad bus pradėta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo pateikiant ne tas prekes, kurios buvo perkamos.
„Mažiau nei prieš dvi savaites, rugpjūčio 17 d., mes dar kartą apskundėme prokurorų sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo, – sakė krašto apsaugos ministras. – Kaip ministras, ėmiausi ir toliau imsiuosi visų priemonių, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų išleidžiami teisingai, o nesąžiningi tiekėjai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn“.
2016 m. Viešųjų pirkimų tarnyba pradėjo kontrolinį patikrinimą dėl Lietuvos kariuomenės ir UAB „Nota Bene“ sandorio. Atlikusi vertinimą ji patvirtino tam tikrus pažeidimus, kuriuos jau 2015 m. buvo nustatę KAM Centralizuotas vidaus audito departamentas ir Generalinė inspekcija.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Šiandien visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt viešnia – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė. Mums rūpi išsiaiškinti, kodėl pastaruoju metu šią įstaigą tikrina auditoriai? Taip pat mums rūpi sužinoti, kokiais darbais galįs pasigirti B.Burauskaitės vadovaujamas centras.
Su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) generaline direktore Birute BURAUSKAITE kalbasi Slaptai.lt ir “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.