Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė

Antradienį Strasbūre Europos Parlamentas (EP) apsispręs, ar pritarti Lietuvos teikiamai Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkės Laimos Liucijos Andrikienės kandidatūrai į Europos Audito Rūmus. Europarlamentarų balsavimas numatytas spalio 18 dieną vyksiančioje plenarinėje EP sesijoje. Tačiau Briuselio koridoriuose sklando kalbos, kad konservatorės likimas dar neaiškus – EP gali ir nepritarti politikės kandidatūrai.
 
Klausimas, ar L. L. Andrikienės kandidatūrą nepakibs ant plauko, kilo ir po EP Biudžeto kontrolės komiteto balsavimo praėjusią savaitę. Komiteto nariai pritarė parlamentarės kandidatūrai, bet tik nedidele balsų persvara – už L. L. Andrikienės kandidatūrą balsavo 12 komiteto narių, 7 nepritarė, o 2 susilaikė.
 
Tai, kad dėl konservatorės tinkamumo eiti auditorės pareigas abejoja ir kai kurie komiteto, ir apskritai dalis EP narių, tvirtino ir europarlamentaras Juozas Olekas. Anot jo, vienintelis rimtas priekaištas – patirties audito institucijoje stoka.
 
„Gana aukštai profesionalią kartelę yra užkėlęs dabartinis mūsų Audito Rūmų narys (Rimantas Šadžius – ELTA). Jis ir lankosi dažnai parlamente, ir bendrauja. Ir kai buvo svarstymas komitete – (europarlamentarams – ELTA) labai norisi to profesionalumo, patirties toje srityje. Jau kalbėjau su keliais komiteto nariais, kurie labiau palaiko, kiti – labiau kritiški yra dėl to, kad auditoriškos patirties lyg tai (konservatorei – ELTA) trūksta“, – Eltai pasakojo politikas.
 
Visgi J. Olekas tikino buriantis palaikymą EP, todėl tiki, kad L. L. Andrikienės kandidatūrą EP patvirtins.
 
„Susitiksiu frakcijos narius, pasišnekinsiu, kad galėtume nepadaryti Lietuvai gėdos“, – sakė socialdemokratas.
 
Dėl paramos trūkumo kaltina pačius konservatorius
 
Dėl to, kad dalis EP narių nėra užtikrinti dėl L. L. Andrikienės, yra kalti ir patys valdantieji, sako socialdemokratas. J. Oleko teigimu, delegavę konservatorių kandidatę, valdantieji iš esmės atsitraukė nuo klausimo – planų, kaip palenkti EP tinkama linkme ir užsitikrinti, kad kandidatė bus patvirtinta, pasak politiko, nebuvo.
 
„Su mumis, Europos Parlamento nariais, niekas rimtai nepašnekėjo, nepasitarė, kaip čia reikėtų pasižiūrėti – kiek pati ponia Andrikienė kontaktuoja, tiek mes čia bandome kažką padaryti. Užvakar buvo (atvykusi – ELTA) Seimo pirmininkė, bet diskusijų šiuo klausimu nebuvo. Paskui paraštėse su kai kuo pasišnekėjom, bet ne taip, kad už savo kandidatą valstybė narė pastovėtų“, – svarstė J. Olekas.
 
Jis pabrėžė, kad EP procedūros nėra paprastos, todėl tik nominuoti šalies atstovą neužtenka – politikas prisiminė, jog parlamentas yra nepatvirtinęs ir kandidatų į teismus, Europos Komisiją.
 
„Tam tikra arogancija iš valdančiųjų ir (pozicija – ELTA), kad mes čia viską nusprendėme ir padarėme, todėl taip ir bus – Europos Parlamente tas ne visada tinka“, – aiškino jis.
 
EP nepritarus L. L. Andrikienė žada atsiimti kandidatūrą
 
Kaip rašoma Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, Audito Rūmų nariai skiriami šešerių metų kadencijai. Galutinį sprendimą dėl nominantų priima ES Taryba, pasikonsultavusi su EP, tad po balsavimo Strasbūre kitą savaitę klausimas persikels į Ministrų tarybą, kuri atsižvelgti į EP nuomonę neprivalo. Kitaip tariant, Taryba galėtų dėl L. L. Andrikienės nuspręsti kitaip nei EP.
 
EP paraiškoje parlamentarė pabrėžė, kad „kandidatūra į Europos Audito Rūmų nario postą grindžiama plačiu Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir Prezidento konsensusu“ – jos paskyrimą palaikė 111 Seimo narių, po vieną susilaikė ir pasisakė prieš.
 
„Tai leidžia man manyti, kad mano kandidatūra yra tinkama“, – atsakymuose rašė politikė.
 
Visgi URK vadovė patikino – jeigu EP pateiktų neigiamą nuomonę dėl jos paskyrimo, savo kandidatūrą parlamentarė atsiimtų. Pakomentuoti, kodėl ryžtųsi tokiam žingsniui, politikė atsisakė.
 
Tačiau atsakymuose EP politikė tikina, kad taip pasielgtų „atsižvelgdama į savo 13 metų veiklą Europos Parlamente ir pagarbą institucijai bei buvusiems kolegoms“.
 
Neigiamas EP sprendimas ir L. L. Andrikienės pasitraukimas reikštų, kad debatas dėl šalies atstovo Europos Audito Rūmuose ir vėl sugrįžtų į Lietuvą.
 
Į šią Europos instituciją konservatorė buvo nominuota po ilgų derybų tarp Vyriausybės ir Prezidentūros – kaip numato Lietuvos įstatymai, kandidatus į Audito Rūmus siūlo Vyriausybė, pritarus prezidentui. Viešojoje erdvėje kalbėta apie Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūras.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.10.15; 10:14

Briuselis, ES vėliavos

Opozicinės Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkės pavaduotoja Rasa Budbergytė sako, kad šiuo metu, kai Lietuva galynėjasi su keliomis krizėmis iš karto, „gyvybiškai svarbu turėti savo nuolatinį ambasadorių Briuselyje“.
 
Tačiau, pasak Seimo narės, dėl ambicijų karo, įsiplieskusio tarp konservatorių ir prezidento, Lietuvos nuolatinė atstovybė ES jau pusantrų metų veikia „be galvos“.
 
„Situaciją sunkiai valdantys konservatoriai ir liberalai nuolat žvalgosi užtarimo į Briuselį. Štai prisivirė košės santykiuose su Kinija – dabar tikisi, kad Briuselis padės tą košę išsrėbti. Plūstant migrantams, valdžios žvilgsniai irgi krypo į Briuselį. Net pandemijos valdymo nesusipratimus dažnai bandoma pateisinti ES reikalavimais. Ir štai šioje kritiškoje situacijoje lyg tyčia niekaip nepaskiriamas Lietuvos ambasadorius, turintis dirbti nuolatinėje atstovybėje ES“, – teigia parlamentarė.
 
Anot R. Budbergytės, „užsitęsusios politinės peštynės daro Lietuvai ne tik reputacinę, bet ir labai praktinę žalą: Lietuva neturi tikro atstovo Briuselyje, savo balso, akių ir ausų. Ar galima užtikrinti tinkamą šalies interesų atstovavimą be nuolatinio atstovo? Nemanau“, – įsitikinusi parlamentarė.
 
Ji pabrėžia, jog būtina matyti užsienio reikalų visumą, kad suprastume, „kaip skandalinga dabar neturėti savo ambasadoriaus Europos Sąjungoje“.
 
„Įsitikinome, koks svarbus buvo Briuselio vaidmuo derantis su migrantų kilmės šalimis. O dabar, kai tenka aiškintis prekybos santykius su Kinija, irgi galime kliautis tik Europos Sąjungos, kaip vieningos rinkos, atsaku. Beje, Kinija 15 metų siekė narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), jai ši narystė labai svarbi – taigi Briuselis turi daug svertų paveikti Kinijos laikyseną“, – pažymi Seimo narė socialdemokratė R. Budbergytė.
 
Parlamentarė primena ir Lietuvos banko įspėjimą, išsakytą Prezidentūroje: G. Landsbergio nesuvaldyta santykių su Kinija krizė kainuos labai brangiai – Lietuvos BVP augimas gali sumažėti 1,3 proc. 
 
„Pandemijos, kainų, nedarbo, skurdo išvargintiems Lietuvos žmonėms to tikrai nereikia“, – įspėja R. Budbergytė.
 
G. Landsbergis paskelbė renkąs įrodymus, kad Kinija pažeidė tarptautinės prekybos taisykles. Pasak R. Budbergytės, „šie įrodymai keliaus į Europos Komisiją, kuri atstovaus ES, taigi ir Lietuvos, interesams PPO. Vienos Lietuvos balsas į dangų (šiuo atveju PPO) neina. Štai kodėl mūsų diplomatinės atstovybės Briuselyje vaidmuo čia be galo svarbus, o ji – be galvos!“
 
Lietuva neturi kandidato ir į Europos Audito rūmus
 
Parlamentarė atkreipia dėmesį ir į kitą „akis badančią vakansiją“: Lietuva dar neturi kandidato į deleguotus Europos Audito Rūmų (EAR) narius.
 
„Ir čia – ta pati istorija: mano žiniomis, lyg ir buvo pasiektas sutarimas dėl konservatoriaus Mykolo Majausko kandidatūros. Bet, artėjant mokesčių reformos svarstymui Seime, Vyriausybė tikriausiai suinteresuota, kad svarbiam Biudžeto ir finansų komitetui vadovautų būtent dabartinis jo pirmininkas Mykolas  Majauskas. Europos Audito Rūmai palauks! Taigi, atrodo, ir vėl susiduriame su situacija, kai vietinės reikšmės politiniai interesai kiša koją sprendžiant nacionalinės svarbos klausimus“, – pažymi buvusi Lietuvos deleguota EAR narė R. Budbergytė.
 
Ji pastebi, kad be nuolatinių vadovų šiuo metu dirba penkios šalies diplomatinės atstovybės užsienyje. Tarp jų – ir Lietuvos nuolatinė atstovybė ES, prezidentui Gitanui Nausėdai ir konservatoriams jau pusantrų metų nesutariant, kas turėtų tapti ambasadoriumi Briuselyje.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2022.01.24; 09:30