Šuniukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Iki šių metų gegužės 1 dienos Lietuvoje paženklinta ir į Gyvūnų augintinių registrą įtraukta beveik 300 tūkst. – maždaug kas ketvirtas gyvūnas. Nesuspėjusieji iki šio įstatymu numatyto termino mikroschema paženklinti pasiutligei imlių gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų, nors ir vėliau, tai privalo atlikti.
Už vėlavimą baudų kol kas neketinama skirti, teigiama Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pranešime.
ŽŪM duomenimis, iki gegužės 1 d. iš viso Lietuvoje paženklinti 287 762 gyvūnai: daugiau nei 94 tūkst. kačių, beveik 200 tūkst. šunų ir daugiau nei 400 šeškų. Registruota ir per 300 iš Ukrainos įvežtų gyvūnų.
Skaičiuojant procentais, daugiausiai gyvūnų augintinių paženklino ir užregistravo Utenos rajono savivaldybės (42,64 proc.), Kalvarijos ( 37,84 proc.), Kelmės rajono (36, 67 proc.) ir Kauno rajono savivaldybių (36,64) gyventojai. Šuniukas. Slaptai.lt nuotr.
Gyvūnų ženklinimo ir registravimo statistika itin šoktelėjo balandį, gyventojai suskubo ieškoti šios paslaugos, nes iki šių metų gegužės 1 dienos paženklinti bei užregistruoti savo gyvūnus augintinius jie buvo įpareigoti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo. Vien per balandį, ŽŪM duomenimis, Lietuvoje paženklinta per 40 tūkst. gyvūnų augintinių.
„Ženklinimas ir registravimas Lietuvoje įsibėgėjo. Tikime gyventojų sąmoningumu. Nors tam numatytas laikas jau praėjo, kviečiame paskubėti atlikti atsakingo šeimininko pareigą. Ženklinimas ir registravimas – tai pirmiausia atsakomybė ir rūpestis savo augintiniu“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Ženklinti ir registruoti savo augintinius visoje Lietuvoje gyventojai visus metus buvo raginami įvairiausiomis priemonėmis, tačiau dažnas jų suskubo tai padaryti tik paskutinėmis balandžio dienomis.
Augintiniai mikroschemomis ženklinami ir registruojami beveik visoje Europos Sąjungoje dėl daugelio priežasčių. Viena svarbiausių – gyvūno atsekamumas, kuris yra labai svarbus dėl užkrečiamųjų ligų stebėsenos, kontrolės ir likvidavimo. Viena iš gyvūnams ir žmonėms pavojingiausių užkrečiamųjų ligų – pasiutligė, tad šios ligos stebėsenai skiriamas ypatingas dėmesys. Kadangi liga pavojinga gyvūnams ir nuo jų gali užsikrėsti žmonės, yra prievolė, kad gyvūnas būtų nuolat vakcinuojamas nuo šios ligos, o gyvūno vakcinavimo duomenys registruoti Gyvūnų augintinių registre. Tokiu būdu sudaryta galimybė Gyvūnų augintinių registre nustatyti augintinių laikymo vietą, identifikuoti jų savininkus ir, esant būtinybei, imtis priemonių, leidžiančių užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui.
Kačiukai. Slaptai.lt nuotr.
Kita svarbi priežastis – gyvūnui pasiklydus jį skubiai sugrąžinti savininkui. Pasiklydusį gyvūną sugavęs asmuo gali kreiptis į privačius veterinarijos gydytojus, taip pat Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, gyvūnų globėjus, gyvūnų augintinių ženklinimo paslaugas teikiančius asmenis, savivaldybių administracijas dėl sugauto gyvūno mikroschemos nuskaitymo. Jeigu gyvūnas registruotas, pagal Gyvūnų augintinių registro duomenis galima operatyviai sužinoti gyvūno savininką ir jo kontaktus.
Galiausiai gyvūnai augintiniai ženklinami ir registruojami dėl galimybės užtikrinti efektyvesnę viešosios tvarkos kontrolę, siekiant paskatinti gyvūnų laikytojus atsakingiau rūpintis gyvūnais, nepalikti likimo valiai. Kokerspanielis. Vytauto Visocko nuotr.
ŽŪM atkreipia dėmesį, kad augintinių ženklinimas ir registravimas labai svarbus dėl galimybės keliauti su gyvūnu po kitas šalis. Paženklintas gyvūnas turi individualų numerį, todėl jam išduodami kelionės dokumentai ir jis gali laisvai keliauti su savo šeimininku kitose šalyse.
Taip pat tai svarbu ir dėl gyvūnų augintinių apskaitos ir statistikos – tik užregistravus visus gyvūnus sužinosime, kiek gyvūnų augintinių yra Lietuvoje.
Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis ir kita augintinių statistika, Lietuvoje iš viso galėtų būti apie 550 tūkst. šunų ir apie 600 tūkst. kačių.
Kikas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gyvūnai augintiniai gali padėti įveikti socialinę izoliaciją ir vienišumo problemą, kuri šiuolaikinėje visuomenėje įgyja epidemijos pobūdį ir kelia grėsmę žmonių sveikatai, atskleidė Jungtinėse Valstijose neseniai atliktas tyrimas.
80 proc. tyrime dalyvavusių augintinius turinčių respondentų patvirtino, kad gyvūnai jiems padeda jaustis mažiau vienišiems. 85 proc. tyrimo dalyvių, nepriklausomai nuo to, ar jie turi augintinį, ar ne, mano, kad bendravimas su augintiniu gali sumažinti vienatvės jausmą. 76 proc. sutiko, kad žmogaus ir augintinio kontaktai gali prisidėti prie socialinio atotrūkio visuomenėje mažinimo.
Šios įžvalgos paaiškėjo atlikus apklausą, kurią inicijavo „Mars“ korporacija ir Žmogaus bei gyvūnų ryšių tyrimų institutas (Human Animal Bond Research Institute, HABRI). Tyrimo metu buvo analizuojama gyvūnų augintinių įtaka žmogaus socialiniams ryšiams, o studija buvo atlikta, atsižvelgiant į sveikatos ekspertų perspėjimus, kad vienišumas Amerikos visuomenėje įgyja epidemijos pagreitį, nepriklausomai nuo žmogaus užimamos visuomeninės pozicijos.
Psichologinės ir neuromokslų studijos rodo, kad socialinės izoliacijos žala žmogui – tokia pati, kokią sukelia per dieną surūkomos 15 cigarečių, todėl tai yra laikytina rimta grėsme visuomenės sveikatai. „Mars Petcare“ ir HABRI atlikta studija atskleidė, kad žmogui draugiją palaikantys augintiniai gali padėti įveikti vienišumo ir socialinio nepritapimo problemą, ypač kalbant apie tokias socialiai jautrias grupes, kaip vyresnio amžiaus ar psichikos negalią turintys asmenys.
Tarptautinė kačių paroda. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Maždaug vienas iš keturių (26 procentai) augintinių šeimininkų teigė įsigiję gyvūną todėl, kad žinojo, jog tai gerina psichinę sveikatą. Vyresni nei 55-erių respondentai šį motyvą patvirtino dažniau (55 proc. šioje amžiaus grupėje) nei kitų amžiaus grupių apklaustieji.
54 proc. respondentų teigė, kad augintiniai jiems padeda užmegzti kontaktą su kitais žmonėmis. 51 proc. apklaustųjų mano, kad augintinis padeda šeimininkui įveikti drovumą. 9 iš 10 apklaustųjų vyresnių nei 55-erių respondentų grupėje teigė, kad augintiniai vyresnio amžiaus žmonėms padeda jaustis mažiau vienišiems.
Beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų (73 proc.) mano, kad slaugos namai ir kitos priežiūros paslaugas teikiančios tarnybos turėtų prisidėti prie gyvūnų augintinių įtraukimo, sprendžiant socialinės izoliacijos problemą.
