Aukščiausiasis Teismas

Aktualijos

Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl 5 buvusių policijos pareigūnų nusikalstamų veikų, pirmadienį nutarė, kad šie veikė nusikalstamo susivienijimo forma.
 
Kaip teigiama teismo pranešime spaudai, LAT nagrinėjo bylą, kurioje 5 asmenys buvo nuteisti už tai, kad, būdami skirtingo rango policijos pareigūnai, dirbdami viename Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro padalinyje, nuo 2011 m. antrosios pusės iki 2013 m. vasaros, bendrininkaudami skirtingai žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis bendrininkavimo formomis (pirmosios instancijos – nusikalstamo susivienijimo, o apeliacinės instancijos – organizuotos grupės forma), darė labai sunkius, sunkius, apysunkius, nesunkius nusikaltimus, t. y. neteisėtai atimdavo žmonėms laisvę, grobė svetimą turtą, kyšininkavo, kyšininkavo kaip tarpininkai, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, klastojo tikrus dokumentus, susijusius su jų, kaip policijos pareigūnų, tarnybinėmis funkcijomis, tyčia sugadino svetimą turtą, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, pardavė ar kitaip platino įvairius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, pasisavino jiems patikėtus įvairius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, jas pardavė ir taip iš nusikalstamų veikų neteisėtai praturtėjo.
 
Kiti asmenys byloje buvo nuteisti dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai, neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, dokumentų klastojimo ir kitų veikų.
 
Kaip pažymima LAT pranešime spaudai, šioje byloje esminis kasacinis klausimas buvo nustatyti, kokia bendrininkavimo forma veikė minėti 5 asmenys. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokius nusikalstamo susivienijimo požymius: susivieniję bendrai veikė net 5 policijos pareigūnai, kuriuos siejo pastovūs tarpusavio tarnybiniai ir asmeniniai ryšiai, akivaizdus vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas; taip pat jie, naudodamiesi savo tarnybiniu statusu, darė labai sunkius, sunkius, apysunkius ir nesunkius nusikaltimus.
 
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nusikalstamais tikslais suburtos grupės stabilumas, veiklos planavimas, pelno siekimas, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, aukštas organizuotumo lygis leidžia daryti išvadą, jog minėti asmenys dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje.
 
Apeliacinės instancijos teismas su aptartu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutiko ir konstatavo, kad visą nusikaltimų darymo laikotarpį bendrai veikusių nuteistųjų sudėtis nesikeitė, tarp nuteistųjų buvo tam tikri pastovūs tarpusavio ryšiai, tačiau nuteistieji tarpusavyje nebendravo tiek intensyviai ir artimai, kaip apibrėžiama nusikalstamo susivienijimo veikloje.
 
LAT išplėstinė kolegija konstatavo, kad nustatant, kokia forma veikė suinteresuotų asmenų grupė, Lietuvos teismų praktika šiuo metu koncentruota daugiau į vidinių struktūrinių elementų vertinimą (grupės hierarchinė struktūra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas ir kt.), tačiau yra nepasisakoma plačiau apie kitus tarptautiniu lygmeniu suformuotus principus ir praktikas. Remdamasi tarptautinių organizacijų, kovojančių su organizuotu nusikalstamumu, dokumentais bei mokslinių tyrimų šaltiniais, išplėstinė LAT teisėjų kolegija nurodė, kad hierarchinė struktūra yra būdinga tik trečdaliui šiuolaikinių nusikalstamų grupių, už dalyvavimą kuriose turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
 
„Įvertinusi šios bylos aplinkybes, kad nusikalstamoms veikoms atlikti susivienijo 5 policijos pareigūnai, kurie turėjo tiek tiesioginę prieigą prie reikšmingos informacijos, būtinos nusikalstamoms veikoms daryti, tiek galimybę savo veiklą slėpti – pradėti fiktyvius ikiteisminius tyrimus, įgalinti fiktyvius liudytojus, kartu šiuos panaudodami ne tik nusikalstamoms veikoms slėpti, bet ir jiems gąsdinti bei terorizuoti, taip pat kad šie asmenys turimas valstybės suteiktas priemones naudojo ne visuomenės saugumui užtikrinti, o atvirkščiai – jai pažeisti, teisėjų kolegija nusprendė, kad buvo veikiama nusikalstamo susivienijimo forma.
 
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Dėl minėtų aplinkybių policijos pareigūnų atliktų veikų nustatymas ir išaiškinimas buvo apsunkinti, nes nusikalstamo susivienijimo nariai turėjo prieigą prie žvalgybinės ir tyrimo informacijos, kurią galėjo kontroliuoti ir esant reikalui koreguoti paslėpdami padarytas nusikalstamas veikas“, – teigiama LAT pranešime spaudai.
 
LAT atmetė nuteistųjų kasacinius skundus ir iš dalies tenkino prokuroro kasacinį skundą. Nors ir buvo nustatyta netinkamo teisės taikymo ir aiškinimo elementų, teisėjų kolegija paliko galioti apeliacinės instancijos teismo paskirtas realias nuo 5 iki 14 metų laisvės atėmimo bausmes, taip pat turto konfiskavimą iš lėšų, gautų iš nusikalstamų veikų.
 
Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
Aktualijos

Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį skelbs sprendimą Seimo nario Petro Gražulio piktnaudžiavimo byloje.
 
Parlamentaras LAT apskundė praėjusių metų birželio 30 d. Apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo paliktas galioti žemesnės instancijos nuosprendis. Juo P. Gražulis prapažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo ir jam skirta 15 tūkst. eurų bauda. Kasaciniu skundu politikas prašo LAT panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti.
 
ELTA primena, kad Seimo narys P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. UAB „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis.
 
Teismo teigimu, tokiais veiksmais P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Dėl teismo sprendimo P. Gražulis galėtų netekti parlamentaro mandato, mat šis nuosprendis, kaip nurodoma Seimo statute, galėtų tapti pagrindu pradėti apkaltą parlamentarui.
 
Visgi, opozicijos atstovui jau inicijuota apkalta kitu klausimu – įtariama, kad jis galėjo balsuoti už kitą Seimo narį, socdemą Liną Jonauską, taip pažeisdamas Konstituciją ir sulaužydamas Seimo nario priesaiką.
 
Gytis Pankūnas (ELTA)
 
2023.04.18; 01:00
Aktualijos

Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos apeliacinis teismas praneša pakeitęs Vilniaus apygardos teismo pernai rudenį priimtą nuosprendį, kuriuo buvusiam žvalgybos pareigūnui už piktnaudžiavimą tarnyba, didelės vertės svetimo turto pasisavinimą, dokumentų klastojimą ir valstybės paslapties praradimą paskirta galutinė 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat 5 metams atimta teisė dirbti žvalgybos institucijose ar valstybės tarnyboje.
 
Iš nuteistojo buvusiai darbovietei taip pat buvo priteista 888 152,12 eurų turtinei žalai atlyginti.
 
Vis dėlto apeliaciniame skunde nuteistasis prašė jam paskirti švelnesnę bausmę nei nustatyta įstatyme.
 
Po nuteistojo kreipimosi, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne visas bausmei skirti reikšmingas bylos aplinkybes ir todėl nuteistajam paskyrė neproporcingas, neteisingas ir per griežtas laisvės atėmimo bausmes.
 
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumo, tačiau atkreipė dėmesį, kad, skiriant bausmę nuteistajam, negalima vadovautis tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir atsiradusiais padariniais, nes taip paneigiamas bausmės individualizavimo principas.
 
Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė įstatyme nustatytas laisvės atėmimo, o ne švelnesnes bausmes, tačiau, nustatydamas konkrečius laisvės atėmimo bausmės dydžius, neįvertino nuteistojo asmenybės teigiamų savybių, jo iniciatyvos ir valios atlyginti padarytą žalą.
 
Atsižvelgęs į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas V. K. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijose nustatytas šių bausmių vidurkis, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimą.
Likusi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
 
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis byloje įsiteisėja jo priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.01.18; 08:48 
Aktualijos

Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį paskelbė, kad buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Arvydas Daugėla iš pareigų atleistas teisėtai, palikdamas nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą.
 
A. Daugėla į teismą kreipėsi su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo atleidimą neteisėtu, grąžinti jį į eitas pareigas ir panaikinti aktus, kurių pagrindu jis buvo atleistas, t. y. Respublikos prezidento dekretą dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą, Teisėjų tarybos nutarimą dėl patarimo atleisti teisėją, prezidento dekretą dėl teikimo Seimui atleisti teisėją ir Seimo nutarimą dėl teisėjo atleidimo.
 
Kaip nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo pranešime, A. Daugėla ieškinį grindė tuo, kad jis neteisėtai buvo atleistas taikant ne apkaltos procedūrą Seime, taip pat jo pažeidimas nebuvo toks, kad būtų galima konstatuoti, jog jis pažemino teisėjo vardą, be to, yra buvę atvejų, kai neblaivus vairavęs teisėjas nebuvo pašalintas iš pareigų. Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, tokius argumentus pripažino nepagrįstais ir A. Daugėlos ieškinį atmetė.
 
Bylą pagal A. Daugėlos apeliacinį skundą nagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi esamą teisinį reglamentavimą ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintos dvi savarankiškos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo procedūros, kurios gali būti taikomos atskirai viena nuo kitos, ir A. Daugėla galėjo būti atleistas pagal vieną iš šių procedūrų, t. y. ne apkaltos tvarka, bet prezidentui inicijavus teisėjo atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo.
 
Dėl A. Daugėlos argumentų, kad ne visi neblaivūs vairavę teisėjai yra atleidžiami iš pareigų, teisėjų kolegija nurodė, kad 2016–2020 m. buvo tik vienas atvejis, kai nebuvo patarta prezidentui neblaivų vairavusį teisėją atleisti iš pareigų, tačiau kito teisėjo automobilio vairavimo esant neblaiviam faktinės aplinkybės ir nustatyto neblaivumo laipsnis skyrėsi nuo A. Daugėlos padaryto pažeidimo atvejo, o visais kitais atvejais neblaivūs transporto priemones vairavę teisėjai (jų buvo trys) buvo atleisti iš pareigų.
 
„A. Daugėlos poelgis (neblaivus vairavo automobilį baigiantis darbo dienai, o darbo dienos metu dėl apsvaigimo negalėjo vykdyti tiesioginių pareigų, sustabdymo metu jo neblaivumas leistiną ribą viršijo 1,43 promilės, važiavo magistraliniu keliu itin ilgą atstumą, keldamas didelę grėsmę eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei) proporcingumo principo atžvilgiu atitiko Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte numatytą teisėjo vardo pažeminimą“, – konstatavo teisėjų kolegija.
 
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis atmesti A. Daugėlos apeliacinį skundą įsiteisėja nuo paskelbimo dienos. Per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos ji gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.06.25; 07:30
Trumposios naujienos

Pistoletų kabūros. Slaptai.lt nuotr.

Vašingtonas, birželio 23 d. (AFP-ELTA). JAV Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį paskelbė, kad amerikiečiai turi pamatinę teisę viešumoje nešiotis šaunamuosius ginklus, – tai svarbus sprendimas, kuris neleis valstijoms įvesti apribojimų žmonėms nešiotis ginklus.
Dar vienas pistoletas. Slaptai.lt nuotr.
 
6-3 balsų santykiu priimtas sprendimas tuo metu, kai šalis susiduria su šokiruojančiu ginkluotų nusikaltimų augimu, dar panaikina Niujorko įstatymą, pagal kurį, norint gauti leidimą laikyti ginklą, reikia įrodyti, kad asmuo turi teisėtų savigynos poreikių.
 
„Antroji ir Keturioliktoji pataisos saugo asmens teisę nešiotis pistoletą savigynai už namų ribų“, – sakė teisėjas Clarence Thomas, kuris parašė daugumos nuomonę.
 
„Niujorko reikalavimas dėl tinkamos priežasties pažeidžia Keturioliktąją pataisą, nes užkerta kelią įstatymus gerbiantiems piliečiams, turintiems įprastų savigynos poreikių, pasinaudoti Antrosios pataisos teise laikyti ir nešioti ginklą savigynai viešumoje“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.06.25; 07:30
Politinės intrigos

Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos Seimui pateikta buvusio Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo Egidijaus Šileikio kandidatūra į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus viešoje erdvėje sulaukė kritikos. Vienas ryškiausių šios kandidatūros skeptikų – buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas, aštriai sukritikavęs buvusio savo kolegos darbo etiką.
 
Šalies vadovui prognozuojant, kad Seime laukia įdomi E. Šileikio tvirtinimo procedūra, prezidento teikiamą kandidatą įvertino ir parlamento frakcijų atstovai. Dėl kandidatūros apsispręsti turėsiantys Seimo nariai teigia kol kas išankstinės nuomonės apie E. Šileikį nesusidarę. Parlamentarai teigia, kad D. Žalimo išsakytas pastabas Seimui reikės įvertinti, tačiau neatmeta galimybės, kad šis buvusio KT pirmininko nusistatymas gali būti persmelktas asmeniškumų.
 
E. Gentvilas: reikia matyti bendrą politinį kontekstą, kurio ašimi tampa E. Šileikis
 
Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia E. Šileikio kandidatūrą vertinąs nešališkai ir nežinąs, ar D. Žalimo viešoje erdvėje pateikta kritika kandidatui yra objektyvi.
 
„D. Žalimas dirbo artimai, jis gali turėti savo nuomonę, ar ta nuomonė yra objektyvi, aš nežinau. (…) O šiaip aš į poną E. Šileikį žiūriu labai nešališkai. Esu susidūręs su juo, kai atstovavau Seimui konstitucinėje byloje, čia N. Venckienės mandato praradimo klausimas buvo, aš vertinu jį kaip profesionalų teisininką“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
„Nedrįstu kaip prezidentas sakyti, kad jis net ir civilinėje teisėje yra galva aukštesnis už visus, na, taip lyg ir nebūna. Jeigu tu specializuojiesi vienoje teisės srityje, pavyzdžiui, konstitucinėje teisėje, tai civilinėje teisėje specializavęsi teisininkai šiuo atveju turi tam tikrą pranašumą, bet aš nenoriu sumenkinti pono E. Šileikio“, – pažymėjo jis.
 
Visgi politikas sako, kad jį nustebino prezidento išsakyta pozicija dėl E. Šileikio kandidatūros.
 
„Mane tik nustebino, kaip prezidentas sako, jog kiekvienas, balsuodamas prieš kandidatūrą, turės pateikti įtikinamus argumentus. Aš prezidentui nesu atskaitingas“, – akcentavo Seimo narys.
 
E. Gentvilas teigia dar nežinąs, kaip balsuos dėl E. Šileikio kandidatūros, tačiau pabrėžia niekam neprivaląs aiškinti savo argumentų.
Liberalų sąjūdžio seniūnas taip pat mano, kad šią situaciją būtina vertinti matant bendrą politinį kontekstą, kurio ašimi, pasak politiko, ir tampa E. Šileikis.
 
„Matyt, tai reikėtų vertinti platesniame kontekste. D. Žalimas buvo pasiūlytas prezidentui, laukė prezidento pritarimo, kaip galimas kandidatas į Audito rūmus. Kiek man žinoma, prezidentas nepritarė D. Žalimo kandidatūrai. Tai, atitinkamai, kai prezidentas kažką pasiūlo, D. Žalimas reaguoja. Tai jūs klauskite D. Žalimo, kodėl jis taip reaguoja“, – teigė E. Gentvilas.
 
„Aš manau, kad kiekvienas turi argumentų: ir prezidentas, ir D. Žalimas, bet už viso to dar yra ir bendras politinis kontekstas. O E. Šileikis tampa to konteksto politine ašimi“, – pažymėjo jis.
 
S. Šedbaras: aiškinsimės, ar išsakytoje kritikoje yra tikrų faktų
 
Išankstinės nuomonės dėl E. Šileikio kandidatūros teigia nesusidaręs ir konservatorių frakcijos Seime atstovas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
 
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

„Išankstinės nuomonės aš neturiu, mūsų komitetas bus pagrindinis, kuriame diskutuosime ir spręsime, analizuosime aplinkybes. Aš pono E. Šileikio taip gerai nepažįstu, pažįstu jį kaip Konstitucinio Teismo teisėją, kaip profesorių, kai kurių jo publikacijų esu skaitęs. Tai dabar tie visi dalykai, apie kuriuos buvo rašyta pono D. Žalimo, tai toks daugiau KT reikalas. Aš nežinojau šių dalykų, tai daugiau nieko negaliu ir pasakyti“, – Eltai sakė S. Šedbaras.
 
Seimo narys teigia, kad taip pat, kaip ir kiekvieną kartą, Teisės ir teisėtvarkos komitete bus aiškinamasi, ar kandidato įgytos kompetencijos tinkamos naujosioms pareigoms.
 
„Vis tiek, jeigu žmogus tiko Konstituciniam Teismui, tai pretenduoti, atrankoje dalyvauti, matyt, turi teisę. Toliau dabar jau yra atsakomybė parlamento įsitikinti, išanalizuoti – gali žmogus dirbti, ar negali dirbti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Čia jau mūsų atsakomybė“, – teigė S. Šedbaras.
 
Tačiau politikas teigia, kad Seimas spręs ne tik dėl kandidato kompetencijų tinkamumo, tačiau taip pat aiškinsis, kiek D. Žalimo kritika E. Šileikiui atitinka tikrovę.
 
„Aiškinsimės, ar tai yra paremta asmeniškumu, ar tai visgi yra dalis tikrų faktų, kurie bus išanalizuoti ir bus pateikta išvada dėl jų“, – patikino jis.
 
G. Paluckas: D. Žalimo išsakyta kritika paremta asmeniškumais
 
Savo ruožtu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas mano, kad D. Žalimo išsakyta kritika E. Šileikiui yra paremta asmeniškumais.
 
„Aišku, ryškiausia arba daugiausiai dėmesio pritraukusi kritika yra buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo ir pirmininko D. Žalimo. Bet panašu, kad ta kritika yra persmelkta asmeniškumais, nes juk akivaizdu, kad ten tarp eilučių yra daug pasakyta apie bendravimo kultūrą, apie darbo drausmę, apie galbūt kitus dalykus, bet ta kritika nekvestionuoja kompetencijos paties kandidato“, – Eltai sakė G. Paluckas.
 
„Tai man tokia ad hominem grįsta asmeniškumais kritika niekada nepatinka. Mes skiriame KT teisėjus, įvertindami visas savybes: tiek profesinės kvalifikacijos, tiek emocinio intelekto ir netgi pasaulėžiūros“, – pridūrė jis.
 
Politikas akcentuoja, kad pats svarbiausias dalykas turi būti kandidato profesinė kompetencija.
 
„Todėl tai, kad buvo komentuota ar veltasi į kažkokius konstitucinius ginčus tiek su ponu D. Žalimu, tiek su kitais KT priimtais sprendimais, tai aš čia nematau jokios bėdos, atvirkščiai, jeigu yra atskirosios nuomonės, tai čia yra ne blogiau, o kai kuriais atvejais geriau, nes leidžia pasverti visus argumentus“, – sakė LSDP frakcijos seniūnas.
Teismo verdiktas
 
Todėl G. Paluckas teigia, kad G. Žalimo išsakyta kritika E. Šileikio kandidatūrai jo neįtikino. Politikas tikina nematąs jokių priežasčių, kodėl turėtų nepalaikyti šios kandidatūros.
 
„Čia yra tam tikra autoritetų kova, stumdymaisi, kurie yra sąlygoti tam tikros santykių priešistorės ir asmeniškumų, ir man tai tikrai nepatinka“, – pažymėjo Seimo narys.
 
ELTA primena, kad į E. Šileikiui viešoje erdvėje adresuotą kritiką sureagavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas LRT televizijai duotame interviu pabrėžė, kad kandidatas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus E. Šileikis puikiai tinka šioms pareigoms. Prezidentas taip pat teigė, kad jam būtų įdomu išgirsti konkrečius argumentus, dėl kurių E. Šileikio kandidatūros tinkamumu būtų galima sudvejoti. G. Nausėda pripažino manąs, kad laukia „įdomi E. Šileikio tvirtinimo procedūra“.
 
Vienas iš viešai sukritikavusių E. Šileikio kandidatūrą buvo buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas. Jis savo feisbuko paskyroje sukritikavo E. Šileikį dėl darbo etikos jam einant KT teisėjo pareigas.
Svarstyklės – kas įtakingesnis. Slaptai.lt foto
 
„Prezidentas (gal tiksliau, jo patarėja), tikėtina, ir toliau manys, kad E. Šileikis tinka LAT teisėjo pareigoms. Iš nemažos darbo KAM patirties abejočiau, ar tai gerai bent jau nacionalinio saugumo požiūriu“, – savo feisbuko paskyroje rašė D. Žalimas.
 
Į šią D. Žalimo kritiką sureagavo ir prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė. Pasak jos, buvusio KT pirmininko pasisakymai yra šmeižto požymių turinti sąmokslo teorija, inspiruota gandų ir asmeninių nuoskaudų. J. Šovienė pabrėžia, kad D. Žalimo įraše pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija, kuria siekiama pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą institucijomis bei asmenimis.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.04.01; 07:30
Politinės intrigos

Seimo narys Mindaugas Lingė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime atstovas Mindaugas Lingė kelia klausimą, ar prezidento Gitano Nausėdos Seimui į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus ketinama pasiūlyti Dalios Višinskienės kandidatūra yra tinkama.
 
Politikas atkreipia dėmesį, kad D. Višinskienė buvo viena iš trijų Lietuvos vyriausiojo administracinio teisėjų, atmetusių uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo, kuriuo portalas buvo pripažintas pažeidęs Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Nors politikas teismo spendimo nekvestionuoja, tačiau abejoja, ar ši teisėja, dirbdama institucijoje, formuojančioje teisės doktriną, prisidėtų prie demokratijos Lietuvoje stiprinimo.
 
„Tą pačią dieną, kai buvo paskelbta teismo nutartis, prezidentas kreipiasi į Teisėjų tarybą patarimo dėl jos kandidatūros teikimo Seimui. Ir, kiek žinau, yra patarta teikti Seimui jos kandidatūrą į LAT“, – Eltai teigė M. Lingė.
 
M. Lingė akcentuoja nekvestionuojąs teismo sprendimo, kuris buvo priimtas byloje dėl portalo „Atvira Klaipėda“ straipsnio. Vis dėlto politikas atkreipia dėmesį, kad šis sprendimas cenzūruoja visuomenės teisę žinoti. Todėl, Seimo nario teigimu, atsiranda pagrindas kelti klausimą, ar viena iš šį teismo sprendimą priėmusių teisėjų yra tinkamiausia kandidatė dirbti Lietuvos Aukščiausiame Teisme, kuris vysto teisės doktriną.
 
„Gyvename teisinėje valstybėje ir teismo sprendimus reikia vykdyti, kokie jie bebūtų. Bet ar kvestionuoti būsimas karjeras, juo labiau, kur ir Seimas turi pasisakyti, tai klausimų kyla pagrįstų“, – teigė M. Lingė.
 
„Juo labiau, kad tas teismo sprendimas cenzūruoja visuomenės teisę žinoti. O žinant, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo viena iš svarbių pareigų vystyti teisės doktriną, tai, kaip vystoma bus teisės doktrina: ar bus labiau demokratijos suvaržymo, ar kaip tik išlaisvinimo, plėtojimo linkme, labai daug nuo šio teismo priklauso“, – pridūrė jis.
 
Seimo narys pabrėžia, kad sprendimas priimtas byloje dėl portalo „Atvira Klaipėda“ straipsnio kelia nemažai klausimų dėl to, ar sprendimą priėmusi teisėja D. Višinskienė, tapusi LAT teisėja, prisidėtų prie demokratijos stiprinimo teisinėje valstybėje.
 
„Manau, kad priešingai, kaip tik dėl to kyla rizika. Cenzūros kryptis yra ne tas kelias demokratinei teisinei valstybei“, – savo nuomonę išsakė politikas.
 
„Mes, matyt, suprantame, kad tikslas yra, kad mūsų visuomenėje, mūsų valdžios grandyse nebūtų sąlygų korupcijai, nepotizmui ar piktnaudžiavimo atvejams plėtotis. Bet turbūt ir teismų sprendimai turi pasitarnauti, kad viešasis visuomenės interesas žinoti apie šiuos padaromus nusikaltimus, apie įtariamus asmenis yra pagrįsta ir objektyvi visuomenės teisė“, – akcentavo jis.
 
Temidė

M. Lingė pabrėžia, kad jei įvertinęs bylos aplinkybes prezidentas vis tiek nutars teikti D. Višinskienės kandidatūrą Seimui, klausimą, ar kandidatė gali dirbti LAT teisėja, teks kelti parlamentarams.
 
„Jeigu jis, įvertinęs kandidatūrą, matys, kad aplinkybės nėra svarbios, Seimo nariams jos bus svarbios, kurie, matyt, turės ir klausimų ir būtent apie tai diskutuos. Juo labiau, kad tai yra aukštesnės pareigos, ir tai yra teisės doktrinos vystymo institucija“, – sakė M. Lingė.
 
„Jeigu keliame klausimą, kuria linkme turime vystyti tiek teisinę doktriną, tiek demokratijos, teisinės valstybės pamatus, tai iš tikrųjų ši byla yra simbolinė ir svarbi kaip galimybė plėtoti tokią diskusiją“, – pridūrė jis.
 
ELTA primena, kad po šio Lietuvos vyriausiojo teismo sprendimo žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai penktadienį viešu laišku solidarizavosi su „Atviros Klaipėdos“ redakcija.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2021.10.10; 05:00
Aktualijos

Alkoholio draudimas. Romos Balsienės (ELTA) nuotr.

Antradienį Kauno rajone sulaikytas automobilį neblaivus vairavęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Arvydas Daugėla, skelbia portalas LRT.lt.
 
Antradienį apie 16 val. 28 min. Kauno rajone, Grabučiškių kaime, automagistralėje, sustabdytas nuosavas automobilis „MB S 320 CDI 4MATIC“. Jį vairavusiam A. Daugėlai nustatytas 1,82 promilės girtumas.
 
Teisėjų taryba vėliau paskelbė, kad teisėjo įgaliojimai stabdomi, bus sprendžiama dėl jo atleidimo iš pareigų, rašo LRT.lt.
 
Teisėjų tarybos vadovybė nedelsdama informavo Lietuvos Respublikos prezidento instituciją apie šį įvykį, teigiama LAT pranešime.
 
Pagal Konstituciją ir Teismų įstatymą Respublikos prezidentas priima dekretą kreiptis į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti teisėją iš pareigų pažeminus teisėjo vardą. Teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki bus priimtas sprendimas dėl teisėjo atleidimo iš pareigų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.02; 08:18
Trumposios naujienos

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Ukrainos Aukščiausiasis teismas įpareigojo šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį einant tarnybines pareigas bendrauti ukrainiečių kalba. Tai penktadienį pranešė teismo spaudos tarnyba.
 
„Išnagrinėję ieškovo apeliacinį skundą, Aukščiausiojo teismo Didieji rūmai konstatavo, kad, eidamas tarnybines pareigas, Ukrainos prezidentas privalo bendrauti valstybine kalba“, – sakoma pranešime.
 
Ieškinį praėjusių metų gegužės pabaigoje padavė aktyvistas Serhijus Melničukas, reaguodamas į tai, kad V. Zelenskis su interneto forumo dalyviais bendravo rusų kalba.
 
Tačiau teismas atsisakė patenkinti ieškinį visa apimtimi. „Už veiksmus, kurių imamasi politinės veiklos metu, o ne vykdant Konstitucijos numatytus įgaliojimus, prezidentui tenka politinė, o ne teisinė atsakomybė“, – pažymima pranešime. „Atsižvelgdamas į tai teismas baigia procesą, kadangi ieškovo pareikšti reikalavimai nėra svarstytini administracinės teisenos tvarka“, – sakoma pranešime.
 
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškinio reikalavimai yra „nepagrįsti“. Savo ruožtu Aukščiausiasis teismas nutarė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir priėjo klaidingą išvadą, kad yra pagrindas grąžinti ieškinį ieškovui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.10; 06:00
Aktualijos

LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Seimui siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.
 
Tokį nutarimo projektą įregistravo Seimo TS-LKD frakcijos nariai Stasys Šedbaras, Irena Haase, Vilija Aleknaitė Abramikienė ir socialdemokratas Julius Sabatauskas.
 
Jų nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės atleidimas iš šių pareigų, nesant konstitucinio teisinio pagrindo ir ignoruojant Konstitucijos imperatyvus, laikytinas veikimu už Seimo nario turimo laisvo mandato ribų. „Toks elgesys niekaip nesuderinamas su konstituciniu teisinės valstybės ir Konstitucijos viršenybės principais”,- sakoma nutarimo projekte.
 
Kreipimosi į KT iniciatoriai mano, kad įvyko konstitucinis teisinis kazusas, kai Seimas, neturėdamas tam Konstitucinio teisinio pagrindo, atleido pareigas einančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, neperkeldamas jos į kitas pareigas.
 
„Konstitucijos 115 straipsnyje įtvirtinti teisėjų atleidimo pagrindai lemia, kad Seimas neturi konstitucinių įgaliojimų vienu metu atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką iš jo einamų pareigų ir tuo pačiu metu jo nepaskirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Taip yra dėl to, kad Konstitucija, kartu ir ją įgyvendinantis Teismų įstatymas, nenumato galimybės atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką ne Konstitucijos 115 straipsnyje numatytais pagrindais. Šiuo konkrečiu atveju Konstitucijos 115 straipsnio 1 dalies 4 punktas apima du būtinus Seimo balsavimu patvirtinti juridinius faktus, t. y. pirma, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininko atleidimą su sąlyga, kad pastarasis bus paskirtas šio teismo pirmininku. Atleidimas šiuo atveju yra sąlyginio pobūdžio, t. y. jis yra determinuotas teisėjo paskyrimo iš ankstesnių pareigų į naująsias”, – sakoma nutarimo projekte.
 
Jame pažymima, kad šioje konkrečioje situacijoje Seimas veikė ultra vires, t. y. ignoruodamas Konstitucinio Teismo doktriną, konstitucinius teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teismų nepriklausomumo principus.
 
Kreipimosi į KT tekste sakoma, kad Seimas nepaisė prezidento ir svarbiausios teisėjų savivaldos institucijos – Teisėjų tarybos, valios.
 
„Tiek Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete, tiek Teisėjų tarybos dekrete buvo išreikšta šių subjektų valia atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę iš jos einamų pareigų tik su sąlyga, kad ji bus paskirta į šio teismo pirmininko pareigas”, – akcentuojama nutarimo projekte.
 
Kreipimosi iniciatoriai nurodo, kad Seimas paneigė Teisėjų tarybos, kaip svarbiausio teisminę valdžią atstovaujančio subjekto, valią ir taip buvo pažeisti konstituciniai valdžių padalijimo, stabdžių ir atsvarų principai.
 
Nutarimo projekte pažymima, kad Seimas, be kita ko, pažeidė teismų ir teisėjo nepriklausomumo principą, sumenkino konstitucines teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantijas, nes „sukūrė politinę-teisinę netikrumo būklę, kai potencialūs kandidatai į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus (pavyzdžiui, paaukštinant Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus) ar šio Teismo pirmininką atsiduria tokioje situacijoje, kai gali būti atleisti be Konstitucinio teisinio pagrindo, t. y. vien todėl, kad Seimas, ignoruodamas sąlyginį atleidimo pagrindą, gali padaryti atskirus balsavimus dėl teisėjo atleidimo iš eitų pareigų ir nepaskirti jo į Lietuvos Respublikos Prezidento siūlomas (ir Teisėjų tarybos pritarimo sulaukusias) pareigas”.
 
„Esant tokiai situacijai konstituciškai pagrįstas slaptas balsavimas gali būti tik tokiu atveju, jeigu dėl abiejų juridinių faktų (pirma, atleidimo iš ankstesnių pareigų ir, antra, paskyrimo į naujas pareigas) balsuojama vienu slaptu balsavimu išreiškiant pritarimą arba nepritarimą vienu metu patvirtinant arba nepatvirtinant abu juridinius faktus. Skirtingi balsavimai dėl abiejų šių juridinių faktų nėra ir negali būti suderinami su Konstitucijos 115 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindu, kai jis perkeliamas eiti kitas pareigas”,- sakoma nutarimo projekte.
 
Kreipimosi į KT autoriai sako, kad  potencialus kandidatas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus ar šio teismo pirmininkus niekada negalės būti užtikrintas, jog be pagrindo nebus atleistas iš vykdomų pareigų.
 
„Konstitucinės teisės doktrinoje pažymima, kad teisėjui, kuris sąžiningai atlieka savo pareigas, Konstitucijos 115 straipsnyje yra garantuota, kad jis nebus atleistas iš pareigų kitais negu jame nustatytais pagrindais. Šiuo atveju, atleidus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę iš pareigų, nesant tam konstitucinio teisinio pagrindo, buvo paneigta konstitucinė idėja, jog teisminė valdžia yra formuojama, ne politiniu, o profesiniu pagrindu”,- mano kreipimosi į KT iniciatoriai.
 
Plėtojant  Konstitucinio teismo idėjas, jų nuomone,  darytina loginė išvada, kad Seimas nėra laisvas atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką iš pareigų, jeigu tam nėra konstitucinio teisinio pagrindo.
 
„Taigi darytina išvada, kad konstitucinis Seimo nario laisvo mandato principas negali būti suprantamas kaip Konstitucijos ir įstatymų nevaržoma Seimo nario absoliuti laisvė veikti taip, kad Seimas negalėtų įgyvendinti iš Konstitucijos kylančių reikalavimų ir kad būtų priimti nesuderinami su Konstitucija sprendimai; priešingas konstitucinio Seimo nario laisvo mandato principo aiškinimas reikštų Seimo nariui iš Konstitucijos ir iš Seimo nario priesaikos kylančių imperatyvų nepaisymą”,- pažymima kreipimosi tekste.
 
ELTA primena, kad antradienį Seimas atleido Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepaskyrė jos Aukščiausiojo Teismo pirmininke.
 
Už tai, kad S. Rudėnaitė būtų atleista iš dabartinių pareigų, balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 34, susilaikė 17 parlamentarų. Po atleidimo ji nebuvo paskirta AT pirmininke, nes už tai balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 46, susilaikė 23 tautos atstovai.
 
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Antanas Matulas sako, kad dėl galimų pažeidimų jo vadovaujama komisija svarstys galimybę siūlyti Seimui atšaukti priimtą nutarimą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų. Jo nuomone, šis Seimo sprendimas galimai prieštarauja Konstitucijai, Teismų įstatymui, Seimo Statutui ir prezidento Gitano Nausėdos dekretui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.23; 11:30
Trumposios naujienos

Europos Komisija (EK) kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą (ETT), kurio prašo įvesti laikinąsias priemones, kuriomis būtų stabdomi Lenkijos Aukščiausiojo Teismo (AT) drausminės institucijos įgaliojimai.
 
„Prašymas yra pateiktas pagal dabar vykstančią pažeidimų procedūrą dėl naujų Lenkijos teisėjų drausmės taisyklių“, – sakoma EK pranešime spaudai.
 
Ginčas kilo dėl pastaraisiais metais Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos priimtų teisėjų drausminių taisyklių.
Spalį Komisija padavė Lenkiją į Europos Teisingumo Teismą, nes naujosios taisyklės esą neapsaugo teisėjų nuo politikų įtakos.
 
EK ypač abejoja naujai įkurtos Aukščiausiojo Teismo drausminės institucijos nepriklausomybe, nes šios institucijos nariai yra renkami teismų institucijos, kurią skiria parlamentas.
 
Nuo 2015 m., kai PiS atėjo į valdžią, Briuselis ginčijasi su Varšuva dėl šios partijos vykdomų teismų reformų.
 
2018-ųjų pabaigoje ETT patvirtintos laikinosios priemonės padėjo atkurti kelių Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo Administracinio Teismo teisėjų įgaliojimus po to, kai dėl PiS reformos jie buvo priversti išeiti į pensiją.
 
Tuo tarpu Lenkijos parlamentas svarsto dar vieną drausminių taisyklių paketą, kuris būtų taikomas teisėjams ir prokurorams. Šį įstatymo projektą kritikuoja daug teisės ekspertų tiek Lenkijoje, tiek ir užsienyje. Dėl šių reformų į gatves protestuoti ne kartą išėjo tūkstančiai lenkų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.15; 03:00
Trumposios naujienos

Borisas Johnsonas žada „Brexitą“ iki spalio pabaigos. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinės Karalystės (JK) Aukščiausiasis Teismas antradienį paskelbė nuosprendį, kad ministras pirmininkas Borisas Johnsonas elgėsi neteisėtai, kai patarė karalienei Elžbietai II suspenduoti šalies parlamento darbą penkių savaičių trukmės laikotarpiui – iki spalio 14 dienos, likus visai nedaug laiko iki planuojamo JK išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), skelbia „Reuters“.
 
„Teismas yra priverstas padaryti išvadą, kad sprendimas patarti Jos didenybei suspenduoti parlamento darbą buvo neteisėtas, niekinis ir negalioja“, – skelbdama nuosprendį, sakė Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Brenda Hale ir pridūrė, kad 11 teisėjų sprendimas buvo vieningas.
Pasak Teismo, neteisinga buvo stabdyti parlamento veiklą, artėjant JK išstojimo iš ES terminui – spalio 31 d.
 
B. Hale teigimu, B. Johnsono vyriausybė nepateikė jokio pagrindimo penkių savaičių trukmės parlamento darbo pertraukai.
 
Nežinoma, kaip greitai parlamentarai gali sugrįžti į darbą, nes Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad Bendruomenių rūmų ir Lordų rūmų pirmininkai dabar privalo spręsti, ką daryti toliau.
 
B. Johnsonas rugpjūčio 28 d. patarė karalienei suspenduoti parlamento veiklą. Pagal nerašytinę JK konstituciją, įgaliojimai suspenduoti ar paleisti parlamentą lieka monarcho rankose, o monarchas – politiškai nešališkas asmuo, veikia atsižvelgdamas į premjero rekomendacijas.
 
Premjeras tvirtino, kad parlamento darbo pertrauka yra standartinė procedūra naujam premjerui, ir tai visai nesusiję su artėjančiu „Brexitu“. Tuo metu kritikai kaltino B. Johnsoną siekiant sumažinti parlamentų galimybes sutrukdyti jo „Brexito“ planams.
 
B. Johnsonas atkakliai tvirtina išvesiąs JK iš ES spalio 31 d. su ar be sutarties dėl išstojimo sąlygų.
 
JK dar šių metų kovo 29 d. turėjo pasitraukti iš ES, bet gilūs politiniai nesutarimai šalyje dėl to, kokio „Brexito“ ji nori, privertė du kartus atidėti šalies išstojimo datą.
 
Dabartinė JK išstojimo data yra spalio 31-oji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.25; 06:00
Aktualijos

Antradienį Seimas, atsižvelgdamas į Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretus, po slapto balsavimo paskyrė šešis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

Teisėjais paskirti du kadenciją baigę Konstitucinio Teismo teisėjai – teisės mokslininkas Pranas Kuconis ir Algirdas Taminskas, du itin patyrę baudžiamosios teisės ekspertai – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė ir Panevėžio apygardos teismo teisėjas ir šio teismo pirmininkas Artūras Ridikas, taip pat Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros docentė advokatė Danguolė Bublienė ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentė, Lietuvos teismo ekspertizės centro direktorė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.

Antradienį už Sigitos Bieliauskienės skyrimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja balsavo 92 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 8 parlamentarai.

Už Prano Kuconio kandidatūrą balsavo 96 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 5 parlamentarai.

Artūro Ridiko kandidatūrą palaikė 88 Seimo nariai, prieš balsavo 3, susilaikė 8 parlamentarai.

Už Algirdo Taminsko kandidatūrą pasisakė 90 Seimo narių, prieš – 5, susilaikė 5 parlamentarai.

Gabrielės Juodkaitės-Granskienės kandidatūrą palaikė 90 Seimo narių, prieš balsavo 2, susilaikė 9 parlamentarai.

Už Danguolės Bublienės kandidatūrą balsavo 93 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 6 parlamentarai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams ir įsakymams peržiūrėti. Teismas susideda iš 35 teisėjų: Teismo pirmininko, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, Civilinių bylų skyriaus pirmininko ir 16 Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, 16 Civilinių bylų skyriaus teisėjų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.18; 03:05

Aktualijos

Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Druskininkuose, ant Vijūnėlės tvenkinio kranto, pastatytas gyvenamasis namas turi būti nugriautas ir atstatyta iki pažeidimo buvusi padėtis. Taip nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Jis išnagrinėjo kasacinę bylą pagal viešąjį interesą gynusios Generalinės prokuratūros ieškinį dėl administracinių aktų, valstybinės žemės nuomos sutarties, statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statinių nugriovimo. AT paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016-12-23 sprendimą, kuriuo per 6 mėnesius yra įpareigojama nugriauti pastatą, esantį Druskininkuose. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

„Tai, kad teismas atsižvelgė ir patenkino visus prokuroro ieškinyje išdėstytus reikalavimus, rodo sudėtingą ir nuoseklų prokurorų, šioje byloje gynusių viešąjį interesą, darbą“, – sako generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas, šiuo metu einantis generalinio prokuroro pareigas.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d., išnagrinėjęs viešąjį interesą gynusios Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą, buvo priėmęs sprendimą, kad Druskininkuose, ant Vijūnėlės tvenkinio kranto, pastatytas gyvenamasis namas turi būti nugriautas ir atstatyta iki pažeidimo buvusi padėtis.

Su apeliacinės instancijos teismo priimtu sprendimu Vijūnėlės namo savininkas nesutiko ir kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas jį panaikinti.

Generalinės prokuratūros prokuroras ieškiniu prašė panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos įsakymus, žemės nuomos sutartis, išduotus statybos leidimus, susijusius su gyvenamojo namo ant Vijūnėlės tvenkinio kranto statybomis, kurie buvo priimti pažeidžiant esmines teritorijų planavimą, valstybinės žemės nuomą ir statybas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Prokuroras teismo taip pat prašė pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti gyvenamąjį namą.

Vilniaus apygardos teismas, kurio sprendimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą, konstatavo, kad esminę reikšmę ginčui byloje turi Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 metų įsakymas, kuriuo sujungus du Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kitos paskirties (rekreacijai) žemės sklypus į vieną ir prijungiant tarp jų įsiterpusį valstybinės žemės fondo sklypą, buvo patvirtintas ginčijamas detalusis planas. Šiuo detaliojo plano patvirtinimu buvo pakeistas žemės sklypo ant Vijūnėlės tvenkinio kranto naudojimo būdas, iš rekreacinės teritorijos ji tapo gyvenamąją teritoriją, kurioje galima vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statyba.

Teismas sprendime pažymėjo, kad išnagrinėjus detaliojo planavimo medžiagą, neaišku, kokiam visuomenės ar miesto poreikiui buvo reikalingas žemės sklypų sujungimas ir sklypo naudojimo pakeitimas, patvirtinant detalųjį planą. Tokiu sprendimu buvo patenkintas tik vieno asmens privatus interesas, nes naujai suformuotame ir tam pačiam asmeniui išnuomotame sklype buvo pradėtos gyvenamojo namo statybos, kurios iki detaliojo plano patvirtinimo šioje teritorijoje iš viso nebuvo galimos. Be to, Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrajame plane nuo pat žemės sklypo suformavimo ir jo įregistravimo viešajame registre, buvo nustatyta specialioji žemės sklypo naudojimo sąlyga – kurorto apsaugos zona ir žemės sklypas priskirtas antrai apsaugos juostai, kas reiškia, kad joje draudžiama vykdyti statybas, nesusijusias su kurorto paskirtimi ir jo plėtojimu bei aplinkos tvarkymu.

Ginčo žemės sklype buvusių pastatų – valčių nuomos punkto bei valčių prieplaukos pagrindinė naudojimo paskirtis buvo susijusi išimtinai su poilsiu ir paslaugomis, bet ne gyvenamųjų namų statyba. Valstybinės žemės fondo sklypo prijungimas nepakeitė žemės sklypo faktinės vietos, jis liko toje pačioje teritorijoje, o poreikis rekreacijai nepakito.

Teismas nusprendė panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, sujungus žemės sklypus ginčytinoje teritorijoje.

Teismas atsižvelgė į prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad, 2010 metais sudegus valčių nuomos punktui, šis sklypas negalėjo būti išnuomojamas lengvatine tvarka. Sudegus valčių nuomos punktui ir nugriovus statinio liekanas, valstybinės žemės nuoma neatitiko būtinųjų sąlygų, kuriomis valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu. Žemė, nugriovus valčių nuomos punktą, turėjo tapti laisva. Žemės nuomos sutartis, sudaryta pažeidžiant valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento.

Nustačius, jog sklypų sujungimas, detalaus plano patvirtinimas ir žemės nuomos sutartis neatitinka teisės aktų reikalavimų ir yra naikinami, teismo sprendimu pripažinti negaliojančiais ir nustatyta tvarka išduoti leidimai statybai.

Teismas pabrėžė, kad jei neteisėti administraciniai aktai sukėlė materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimą, o ne vien administracinių aktų, kurie sąlygojo šias statybas, panaikinimą. Todėl buvo priimtas sprendimas gyvenamąjį namą nugriauti ir atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį.

Slaptai.lt manymu, tai – teisingas sprendimas. Tegul tai bus karti pamoka tiems, kurie nori būti lygesni už lygius. Tegul tai bus atgrasymo priemonė visiems kitiems gudručiams, manantiems, kad jei turi kišenėje daug pinigų, gali daryti, ko tik geidžia širdis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.23; 01:00

Trumposios naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) patenkino Panevėžio apylinkės prokuratūros kasacinį skundą byloje dėl avarijos, kurioje buvo sužalotos 4 mažametės mergaitės. Po dviejų vienas kitam prieštaraujančių žemesnės instancijos teismų nuosprendžių bylos nagrinėjimo ėmėsi LAT teisėjų kolegija. Ji kaltu pripažino dvigubai mieste leistiną greitį viršijusį BMW vairuotoją, o ne sankryžoje posūkį į kairę dariusią kito automobilio vairuotoją.

Minėta avarija Panevėžyje įvyko 2015 metų vasario 28 dieną, apie 14 val. 30 min., šviesoforu reguliuojamoje Klaipėdos-Savitiškio gatvių sankryžoje.

Klaipėdos gatve miesto centro link važiavusio automobilio „Alfa Romeo“ vairuotoja, 30-metė kupiškėnė K. A., degant žaliam šviesoforo signalui sukdama į kairę, nepraleido priešpriešiais atvažiuojančio automobilio BMW 525. Pastarąjį automobilį vairavo Panevėžio rajone gyvenantis 29 metų V. V. BMW priekiu trenkėsi į dešinįjį „Alfa Romeo“ šoną, kai šis jau buvo išvažiavęs iš sankryžos ir įsukęs į Savitiškio gatvę.

Avarijoje buvo sužalotos 4 mažametės mergaitės, važiavusios kupiškėnės vairuotame automobilyje. Dvi iš jų kurį laiką buvo gydomos ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad šioms mažametėms sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, kitoms dviems – nežymiai.

Dėl avarijos, kurios metu buvo sužaloti žmonės, ikiteisminį tyrimą atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Gražina Petrulytė.

Kaltinimai šioje byloje buvo pareikšti BMW vairavusiam V. V. Ekspertai nustatė, kad jo vairuojamas automobilis į sankryžą įlėkė dvigubai didesniu, nei leidžiama mieste, greičiu – važiuodamas ne mažiau kaip 100 km/h. Tuo metu pradėjusi į kairę sukti „Alfa Romeo“ vairuotoja buvo įsitikinusi manevro saugumu, nes atvažiuojantis BMW nuo sankryžos buvo pakankamai toli.

Ekspertai pateikė išvadas, kad šiuo atveju automobilio „Alfa Romeo“ vairuotoja būtų spėjusi saugiai atlikti posūkio manevrą, jei V. V. vairuojamas automobilis būtų važiavęs leistinu mieste greičiu.

Praėjusių metų birželio 17 dieną Panevėžio miesto apylinkės teismas paskelbė V. V. apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas dėl avarijos, per kurią buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, jam skyrė 40 MGL dydžio (1506 eurų) baudą. Be to, vyras buvo įpareigotas atlyginti neturtinę žalą sužeistoms mažametėms ir jų atstovėms pagal įstatymą – sumokėti nuo 500 iki 2500 eurų.

Šį nuosprendį apskundęs aukštesnės instancijos teismui, V. V. pernai spalį Panevėžio apygardos teismo buvo išteisintas. Teismas konstatavo, kad šis eismo įvykis kilo ne tik dėl apelianto, bet ir dėl „Alfa Romeo“ vairavusios K. A. veiksmų, todėl yra labai svarbu teisingai nustatyti priežastinį ryšį tarp abiejų vairuotojų veiksmų ir atsitikusių padarinių. Antros instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad V. V. padaryti KET pažeidimai „nebuvo būtinoji įvykio padarinių kilimo sąlyga“. Išteisinus BMW vairuotoją, nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos palikti nenagrinėti.

Po dviejų kardinaliai prieštaringų teismų nuosprendžių Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Gražina Petrulytė parengė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Kasaciniame skunde Panevėžio apylinkės prokuratūra prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Prokuratūra šį prašymą motyvavo tuo, kad būtent V. V. viršytas greitis, o ne vairuotojos K. A. veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis. „K. A., atlikdama posūkio manevrą, pagrįstai tikėjosi, kad kiti eismo dalyviai važiuoja pagal taisykles ir nenumatė, kad V. V. vairuojamas automobilis artėja prie sankryžos dvigubai didesniu, nei leistina greičiu“, – rašoma kasaciniame skunde. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, akcentuodamas vairuotojos K. A. pareigą laikytis kelių eismo taisyklių, nuo tokios pareigos atleido V. V.

„Pripažinimas, kad K. A. veiksmai buvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti (nes ji, sukdama į kairę, nepraleido tiesiai ne mažesniu kaip 100 km/h greičiu važiuojančio automobilio), reikštų, jog realiame gyvenime vairuotojai negali apskritai padaryti kairiojo posūkio manevro, privalo stovėti sankryžose kol užsidegs draudžiamas signalas, nes priešpriešiais tiesiai bet kuriuo momentu net kelis kartus viršydami leistiną greitį gali atvažiuoti kitų transporto priemonių vairuotojai“, – argumentuojama kasaciniame skunde.

Prokuratūros argumentai įtikino LAT teisėjų kolegiją. Gegužės mėnesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria panaikino Panevėžio apygardos teismo nuosprendį ir paliko galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį V. V.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė (Panevėžys).

2017.05.27; 03:02

Trumposios naujienos

Panevėžio apygardos prokuratūra Aukščiausiajam Teismui apskundė žemesnių instancijų teismų išteisinamuosius nuosprendžius baudžiamojoje byloje, kurioje buvęs Seimo narys V. M. buvo kaltinamas sukčiavimu, kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, o lobistas A. R. – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

Kasaciniame skunde Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Mindaugas Rimkus išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2015 metų liepos 24 dieną bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 metų lapkričio 25 dieną priimtais nuosprendžiais, išteisinusiais abu teisiamuosius.

„Kasacinis skundas pateiktas dėl teismų netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, teismams vertinant byloje surinktus įrodymus“, – sakė prokuroras M. Rimkus. Prokuroro teigimu, žemesniųjų instancijų teismai dalį byloje surinktų duomenų vertino neišsamiai, o dėl dalies įrodymų iš viso nepasisakė.

Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai ikiteisminį tyrimą atliko dėl įtarimų jiems sukėlusios 2009-2011 metais vykdytos V. M. ir A. R. veiklos. Šiam tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai. V.M. buvo kaltinamas, kad 2009 metų pavasarį, jam būnant Seimo nariu, vilnietis E. B. jo nurodymu įsteigė labdaros ir paramos fondą „Paramos iniciatyvos“, į kurį dalis rėmėjų pervestų lėšų galimai buvo pasisavintos V. M. Pareigūnai įtarė, kad nors oficialiai fondas buvo skirtas pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms ir organizacijoms paremti, iš jo tuomečio Seimo nario V. M. reikmėms buvo panaudota apie 58 tūkst. litų (16 tūkst. 800 eurų).

Ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų surinktais duomenimis, nors fondas buvo įsteigtas E. B. vardu, galimai faktinis jo vadovas buvo V. M. – jis pats ieškojo rėmėjų, skirstė gautą paramą, nors pagal įstatymus, būdamas Seimo nariu tokia veikla užsiimti negalėjo. V. M. taip pat buvo kaltinamas, kad iš fondo oficialaus vadovo E. B. išsireikalavo ir kyšį – daugiau nei 2 tūkst. litų (608 eurų) vertės fotoaparatą.

Buvo įtariama, kad kai kurie minėtam labdaros fondui po kelias dešimtis tūkstančių litų aukoję verslininkai už tai sulaukė V. M. pagalbos Seime registruojant ir priimant jų verslui palankius įstatymus. Tyrimo metu surinkti duomenys leido įtarti, kad tokiems sandoriams įvykti padėjo lobistas A. R., kuris prieš tai V. M. ir padėjo įkurti labdaros ir paramos fondą.

Lobistas A. R. šioje byloje buvo kaltinamas, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, galimai atliko nesuderinamus su teisėta lobistine veikla veiksmus ir taip piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi.

Įtariama, kad A. R. galimai ne tik padėjo V. M. įsteigti fondą „Paramos iniciatyvos“, tačiau vėliau surado rėmėją, kuris turėjo interesų dėl jo verslui svarbių įstatymų registravimo ir priėmimo Seime bei įkalbėjo jį paremti neoficialiai Seimo nario V. M. valdomą paramos ir labdaros fondą. Kai kuriuose dalykiniuose susitikimuose, kuriuose su Seimo nariu V. M. buvo aptariama galimybė inicijuoti A. R. atstovaujamoms bendrovėms palankių įstatymų svarstymą ir priėmimą Seime bei vyko kalba apie fondo „Paramos iniciatyvos“ rėmimą, dalyvavo ir pats lobistas A. R.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė (Panevėžys).

2017.02.16; 05:28 

Trumposios naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo ir atmetė Panevėžio viešbučio „Romantic“ savininkės Dalios Kuklierienės kasacinį skundą. Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

D.Kuklierienė 2016 m. sausio 15 d. Apeliacinio teismo ir  2015 m. kovo 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiais buvo pripažinta kalta dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.

Už šias nusikalstamas veikas jai skirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 7 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Be to, iš D. Kuklierienės valstybės naudai nuspręsta konfiskuoti beveik 57, 5 tūkst. eurų.

Apeliacinis teismas buvo pripažinęs kaltu dėl turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo ir kitą šios baudžiamosios bylos dalyvį – vienos bendrovės direktorių Arvydą Kiškį. Jam skirta bausmė – pusantrų metų laisvės atėmimo ir bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. A. Kiškis nuosprendžio kasacine tvarka neskundė.

Ši byla buvo išskirta iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo dėl galimai apgaule užvaldytų Panevėžio miesto savivaldybės lėšų, kurios turėjo būti skirtos krepšinio plėtrai Panevėžyje, ir jų neteisėto panaudojimo rekonstruojant viešbutį „Romantic“.

Ikiteisminio tyrimo metu STT Panevėžio valdybos pareigūnai nustatė, kad bendrovės, kuriai priklauso viešbutis „Romantic“, generalinė direktorė 2012 metų birželio pabaigoje susitarė su vienos bendrovės direktoriumi Arvydu Kiškiu, jog jis suras įmonę, kuri, neatlikusi viešbučio „Romantic“ remonto darbų, išrašys už juos tikrovės neatitinkančią sąskaitą. Buvo suklastota statybos subrangos sutartis, pažyma apie neva atliktus statybos ir remonto darbus, sąskaita faktūra. Vėliau šie suklastoti dokumentai buvo įtraukti į bendrovių apskaitą. 2012 metų rudenį viešbučio „Romantic“ savininkė pasisavino jos vadovaujamai bendrovei priklausančius pinigus, iš kurių dalį pagal susitarimą sumokėjo šiose machinacijose jai talkinusiam asmeniui.

Nuteistajai Daliai Kuklierienei – tai dar vienas nuosprendis jos biografijoje. Ši panevėžietė jau yra nuteista dėl kyšininkavimo ir dėl piktnaudžiavimo bei pasikėsinimo sukčiauti.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.10.12; 09:28

Aktualijos

STT: Aukščiausiasis Teismas atmetė nuteisto Kauno advokato skundą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo advokato V. K. skundą, nutarė jį atmesti ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas už prekybą poveikiu. Advokatui skirta beveik 5 300 eurų bauda.

Continue reading „STT: Aukščiausiasis Teismas atmetė nuteisto Kauno advokato skundą” →

Atsargiai

Analizuoti teismų, ypač Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, sprendimus – nemalonus užsiėmimas, nes juk visi suprantame, kad teisėjai – irgi žmonės ir gali klysti.

Be to, jie dar gali būti ir išdidūs bei turėti gerą atmintį, todėl kritikams gali atsirūgti.

Tačiau kartais būna situacijų, kai užsimerkti negalima, juk Aukščiausiasis Teismas yra ta institucija, kuri gali arba padėti Lietuvos visuomenei įveikti oligarchiją, arba šias viltis palaidoti.

Continue reading „Aukščiausiasis Teismas atvėrė Pandoros skrynią, arba Butkevičiui jau metas džiovinti batoną” →

Aktualijos

Ilja Laursas, prieš dvejus metus Europos verslo laikraščių asociacijos pripažintas geriausiu Europos metų vadovu, yra taikliai pasakęs, jog didžiausia Lietuvos bėda ta, kad čia nesilaikoma bendrų visiems taisyklių. Anot I.Laurso, tokiu atveju jau geriau laukinis kapitalizmas, nes ten visi žino, jog visiems nėra jokių taisyklių. Lietuvos atveju tie, kurie laikosi taisyklių, iškart pralaimi tiems, kurie jų nesilaiko ar kuriems jos netaikomos.

Andriaus Kubiliaus vyriausybei nusprendus ignoruoti Aukščiausiojo Teismo nutartį griauti neteisėtus Preilos botelius, o Algirdo Butkevičiaus vyriausybei tai pradėjus įgyvendinti, gauname tiesiog chrestomatinį iš visų pusių neigiamą dvigubų taisyklių pavyzdį. Iš vienos pusės, po tokio sprendimo akivaizdu, kad Preilos botelio statytojai, nesilaikydami Kuršių nerijos generalinio plano, jau laimėjo prieš tuos, kurie jo laikėsi ir nepasistatė ten, kur planas neleido.

Continue reading „Jums butą su vaizdu į marias ar į jūrą?” →