auksiniai šaukštai

Gordijo mazgas

Birželio 20 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kariuomenės Logistikos valdybos pareigūnų galimai padarytų nusikalstamų veikų vykdant gertuvių įsigijimą.

Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje

„Išsivalymas nuo galimų korupcijos ir protegavimo apraiškų krašto apsaugos sistemos viešuosiuose pirkimuose yra nelengvas, bet būtinas kelias. Šis tyrimas yra dar vienas neišvengiamas žingsnis siekiant pirkimų skaidrumo ir efektyvumo. Aprūpinant kariuomenę reikia remtis kainos ir kokybės santykiu, o ne verslo grupių ar partinių interesų protegavimu – tai tiesiog netoleruotina“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Pasak jo, krašto apsaugos sistema nuo pat pirkimų reformos pradžios glaudžiai bendradarbiauja tiek su Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek su STT ir kitomis institucijomis.

STT ikiteisminį tyrimą pradėjo gavusi informacijos iš kariuomenės Karo policijos. Kaip pagrindas, joje pateiktos Krašto apsaugos ministerijos auditorių atlikto Lietuvos kariuomenės 2015-2016 m. vykdytų pirkimų, kuriuose dalyvavo UAB „Nota Bene“, procedūrų audito išvados.

Išvadose iškelta abejonė dėl 2015 m. lapkričio 5 d. kariuomenės Logistikos valdybos patvirtintų gertuvių techninių specifikacijų reikalavimo – tikslaus gertuvės apvalkalo užsegamos kišenėlės dydžio, kurį konkurse atitiko tik UAB „Nota Bene“ pasiūlymas.

Kariuomenės Logistikos valdybos Materialinių resursų departamento 2015 m. gruodį organizuotą viešąjį konkursą dėl ekipuotės prekių, tame tarpe ir gertuvių, įsigijimo, pirkimo komisijos sprendimu, laimėjo UAB „Nota Bene“, pasiūliusi 51 tūkst. gertuvių už beveik 326 tūkst. eurų. Tuo tarpu kitų trijų konkurse dalyvavusių gamintojų pasiūlymai, nors ir už ženkliai mažesnes kainas, buvo atmesti kaip neatitinkantys iškeltų reikalavimų.

Pagal 2016 m. birželio 21 d. su UAB „Nota Bene“ sudarytą preliminarią sutartį 2016 m. Lietuvos kariuomenė įsigijo 17 tūkst. gertuvių už 108 tūkst. eurų. Nuo praėjusių metų rudens Lietuvos kariuomenė nebeteikia užsakymų pagal jokias su UAB „Nota Bene“ sudarytas preliminarias sutartis.

Minėtą STT vykdomą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, krašto apsaugos sistema nuo detalesnių komentarų susilaiko.

Siekiant skaidrinti krašto apsaugos sistemos viešuosius pirkimus, krašto apsaugos ministras R. Karoblis šių metų pradžioje inicijavo sistemos viešųjų pirkimų reformą, kurios pagrindas – Gynybos resursų agentūros įsteigimas. Šia agentūra norima užtikrinti efektyvų ir skaidrų krašto gynybai skirtų lėšų naudojimą: pirkimų planavimą, rinkos analizę, pirkimų proceso skaidrumą ir atidžią sutarties įgyvendinimo kontrolę. Birželio 13 d. LR Seimas pritarė ministro R. Karoblio pateiktoms svarstyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (KASOKTĮ) pataisoms, kuriomis būtų įteisintas centralizuotos krašto apsaugos sistemos pirkimo agentūros sukūrimas.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.06.21; 10:05

Politinės intrigos

Vytautas Rutka

Noriu pritarti tiems, kurie mano, kad auksinių šaukštų skandalas labai pakenkė Lietuvai keliais rakursais.

NATO narė, neskirianti nė dviejų proc. BVP šalies gynybai, kareivišką košę kabina auksiniais šaukštais!

NATO narė, neturinti nė vieno naikintuvo, nė vieno tikro tanko, leidžia vogti (arba pati vagia) iš ir taip skurdaus karinėms reikmėms, gynybai skirto biudžeto!

Ką apie mus pagalvos vokiečiai, prancūzai, italai, kurie labai nenoriai dėl mūsų pykstasi su Vladimiro Putino Rusija!

Kokį signalą mes siunčiame galimam JAV prezidentui Donaldui Trampui, kuris net iki auksinių šaukštų skandalo neketino dėl mūsų įsivelti į atominį karą su Rusija! Skaičiau, kad vienas Amerikos karinis ekspertas mano, jog Rusija rengiasi būtent atominiam karui su NATO, Sibire stato didžiulę požeminę vadavietę.

Antra. Šis skandalas labai parankus prorusiškiems Lietuvos piliečiams (kurių daug), prorusiškiems turtuoliams ir politikams (kurie tyliai daro viską, kad susipyktumėm su Amerika, su Vakarais). Sunku sugalvoti parankesnį pretekstą nelabai patriotišką Lietuvos visuomenės dalį paskatinti dar labiau piktintis gynybos reikmėms skirtais milijonais, kai pinigų trūksta mokykloms, ligoninėms, pensininkams, kai skursta tiek daug Lietuvos gyventojų.

Galima rasti daug kitokių minusų, kuriuos auksiniai šaukštai tik paryškino.

Ir, atrodo, dėl šios šventvagystės niekas nebus nubaustas. Kaltų nėra. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas „nekaltas“, todėl neatsistatydins, o per mėnesį jo atstatydinti neįmanoma. Juo labiau, socialdemokratai kaltina ne savo partietį, bet Prezidentę, kuri, esą, politikuojanti.

Baigiantis Seimo kadencijai politikai gali sauvaliauti į valias, ypač jeigu jie nesitiki vėl būti išrinkti. Ir sauvaliauja. Štai Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė neprisiėmė atsakomybės dėl kelių labai negražių istorijų: Nacionalinės žemės tarnybos direktorė Daiva Gineikaitė ir kraujo mėginiai, brangių miltų varguoliams skandalas, vakarienė su medžiokle, koldūnai ir Seimo narys Petras Gražulis bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius…  

Ir nieko. Mūsų apsikakojusių politikų iš Seimo, iš ministerijų nė su šakėmis neišmėši.

Tiesa, pasitaiko ir išimčių. Liberalas Eligijus Masiulis Seimo nario mandato atsisakė iškart po to, kai iš Koncerno „MG Baltic“ viceprezidento (prezidentas – Darius Mockus) Raimondo Kurlianskio „pasiskolino“ ir savo automobilio salone brangaus alkoholio dėžutėje paslėpė tūkstančius eurų.

Tas pats Eligijus Masiulis, kuris, būdamas susisiekimo ministras, sakė, kad už 5 tūkstančių litų algą valstybės sektoriuje dirba tik bepročiai arba vagys.

Gaila ir pikta buvo žiūrint į šį jauną vyruką, niekus tauškiantį prieš televizijos kameras. Antra vertus, o ar daug nusikaltėlių prisipažįsta nusikaltę?

Ir vėl: aš abejoju, kad E.Masiulis susilauks pelnytos bausmės. Nes pelnytos bausmės nesusilaukė nė vienas didelis įstatymų pažeidėjas (labai atsargiai parinkau šį epitetą, kad pats nebūčiau apkaltintas padoraus žmogaus šmeižimu).

Taip – kaip politikas jis vargu kada nors prisikels. Ir tiek. Praradome liberalų protą, galimai naujajame Seime tokių protų bus mažiau. O pasodinti jo nepajėgsime, nes skolintis pinigų ir Nidoje pirkti butus mūsų įstatymai juk nedraudžia. Geras žmogus, špyga taukuota, tas Eligijus.

Jeigu nedraudžia, tai kodėl E.Masiulį sekė, atrakino jo automobilį ir paėmė pinigus? Aš irgi esu ir skolinęs, ir skolinęsis, tiesa, šiek tiek mažiau, bet manęs niekas nesekė.

Ar tik pareigūnams neteks atsiprašyti, o mums, mokesčių mokėtojams, kompensuoti jam už padarytą moralinę žalą?  

2016.09.08; 13:35

Trumposios naujienos

Pastarosiomis dienomis ne kartą viešai buvo teigiama, jog kariuomenės „auksinių šaukštų” pirkimo istorijoje prokurorai neatliko savo pareigų, neva netyrė, neva nesidomėjo ir tik po skandalo neva atnaujino…

Tuose teiginiuose daug netiesios, bet ji noriai kartojama. Vakar taip pat buvo išplatintas vienas infografikas, kuriame aptikome labai daug, mūsų vertinimu, rimtų netikslumų. 

Kariuomenės veiksmų grafikas
Kariuomenės veiksmų grafikas.

Tikime, kad jie atsirado ne iš piktos valios, bet nenorėdami, kad žmonės būtų klaidinami, pateikiame ir savo variantą ir dar kartą primename chronologinę įvykių seką.

2015-03-09 Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal 182 str. „Sukčiavimas“ 1 d.

Tyrimui vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius, tyrimą atliko Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyrius.

Šiame ikiteisminiame tyrime buvo siekiama išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis tam tikros kariuomenei pateiktos prekės (lauko virtuvės atsarginės detalės ir agregatai) buvo pažymėtos ne tik gamintojo duomenimis, bet ir šias prekes Lietuvos kariuomenei pateikusios bendrovės ženklinimu (lipdukais su logotipu ir kitais gaminį identifikuojančiais duomenimis) ant papildomų pakuočių bei nustatyti, ar tuo buvo padaryta nusikalstama veika – sukčiavimas.

2016-06-01 Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras M. Januškevičius priėmė sprendimą šį ikiteisminį tyrimą nutraukti,vadovaudamasis tuo, kad šio tyrimo metu gauti duomenys, įskaitant ir pagal tarptautinės teisinės pagalbos prašymą gautą atsakymą iš Vokietijos, bei visos kitos nustatytos faktinės aplinkybės, nesudaro pagrindo manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios pradėtas šis ikiteisminis tyrimas.

Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis „Sukčiavimas“ numato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės naudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad sutartyje nurodytas įsigyjamų prekių gamintojas dalies sutartyje įvardytų prekių nebegamina. Šias prekes konkursą laimėjęs tiekėjas pakeitė į sutartyje nurodyto gamintojo leidžiamas komplektuoti kitų gamintojų analogiškos kokybės prekes. Žymėjimas kito gamintojo ženklinimu ant papildomų pakuočių buvo padarytas siekiant aiškiai identifikuoti prekes. Gamintojo ženklinimas ant originalių pakuočių ir pačių prekių buvo nepanaikintas ir matomas.

Prokuroro vertinimu, iš pateiktos 2014-10-08 prekių pirkimo ir pardavimo sutarties matyti, kad Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas ir prekes pateikusi bendrovė susitarė ne tik dėl įsipareigojimų viena kitai, bet ir dėl sutarties kainos, prekių kokybės, prekių tiekimo terminų, šalių atsakomybės sąlygų ir iš sutarties kylančių ginčų sprendimo tvarkos ir kitų sutarties sąlygų vykdymo, todėl manant, kad sandoris įgyvendinamas netinkamai ir iš to kylantys ginčai pirmiausia turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2016-06-01 Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras M. Januškevičius kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą atsižvelgdamas į tai, kad tyrimo metu kilo abejonės dėl to, ar 2014 metais perkančioji organizacija, vykdydama pirkimų procedūras, sudarydama prekių pirkimo – pardavimo sutartį ir ją vykdydama laikėsi LR viešųjų pirkimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų viešojo prikimo procedūros atitikimo teisės aktams.

2016-06-21 Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento skundas ir prašymas dėl minėto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo. 

2016-07-21 Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. Tukleris priėmė nutarimą atmesti Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento skundą ir paliko galioti prokuroro M. Januškevičius nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šis aukštesnio prokuroro nutarimas vėliau buvo apskųstas nustatyta tvarka ir dabar nagrinėjamas ikiteisminio tyrimo teisėjo Vilniaus apylinkės teisme. 

2016-08-16 Vilniaus apylinkės prokuratūroje, atsakant į prokuroro M. Januškevičiaus raštą, buvo gauta Viešųjų pirkimų tarnybos viešojo pirkimo – pardavimo sutarties vertinimo išvada, su raštu, kuriame nurodoma, jog atliekant patikrinimą kilo abejonių dėl galimai įvykdytos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos.

2016-08-23 Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras M. Januškevičius šią iš VPT gautą vertinimo išvadą bei VPT raštą persiuntė Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybai proceso sprendimui priimti. Iki šios dienos joks sprendimas nebuvo priimtas.

2016-08-30 generalinio prokuroro E. Pašilio pavedimu, Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybai persiųsta medžiaga perduota Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentui įvertinimui ir proceso sprendimui priimti.

2016-08-30 Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamente pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.09.02; 05:07