autoritarinė valstybė

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkė Laima Liucija Andrikienė stebisi opozicija, kuri pastarąją savaitę sudvejojo kai kuriomis ruošiamo susitarimo dėl užsienio politikos nuostatomis. Konservatorė pažymi, kad opozicijos atstovai, sukritikavę susitarimo projekte įrašytas griežtas gaires Kinijos atžvilgiu, tiesiog stoja į autokratinių valstybių pusę.

 

Praėjusią savaitę L. Andrikienei pareiškus, kad susitarimas dėl užsienio politikos jau baigiamas suderinti, praktiškai visos opozicinės partijos sudvejojo, ar pasirašytų projektą. Bene labiausiai politikams užkliuvo tai, kaip apibrėžti santykiai su Kinija. Opozicijos atstovų teigimu, susitarime nederėtų sutapatinti projektuojamų pozicijų Rusijos ir Kinijos atžvilgiu. Savo ruožtu URK pirmininkei tokia oponentų Seime pozicija sukėlė klausimų.

 

„Stebina, kad net vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, opozicijos atstovams vis dar kyla klausimų dėl mūsų santykių su tokiomis autoritarinėmis valstybėmis kaip Rusija ar Kinija“, – Eltai teigė L. Andrikienė.

 

„Primenu kai kurių opozicijos atstovų teiginius prieš vasario 24 dieną, kai jie tikino, kad Putinas nepuls Ukrainos. Gerai bent tai, kad karui prasidėjus tokios kalbos nutilo, o Lietuvai kilusios grėsmės pagaliau yra suprastos. Turime aiškiai suprasti, kas Vakaruose jau seniai yra žinoma: ilgalaikė grėsmė visų demokratijų saugumui yra Rusijos ir Kinijos siekis sugriauti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, o Europos Sąjunga ir Kinija yra sisteminės varžovės“, – teigė konservatorė kartu pažymėdama, kad tokią laikyseną galima traktuoti ir kaip stojimą autoritarinių valstybių pusėn.

 

„Šis Seimas, tik pradėjęs savo darbą, milžiniška balsų dauguma priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos užsienio ir Europos politikos ilgalaikių gairių ir tęstinumo. Todėl mane stebina, kad opozicija kardinaliai keičia savo poziciją, tuo pačiu stodama į autokratijų pusę“, – apibendrino L. Andrikienė.

 

 

Kelis pastaruosius mėnesius ruošiamas partijų susitarimas dėl užsienio politikos įstrigo. Praėjusią savaitę valdantieji konservatoriai ir opozicinės partijos pateikė itin skirtingus ruošiamo projekto vertinimus. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė L. Andrikienė ketvirtadienį neslėpė optimizmo, kad jau artimiausiu metu sulauks visų susitarimą ruošiančių politinių partijų pritarimo.

 

Visgi opozicinės partijos šį optimizmą išsklaidė aštria kritika paruoštam susitarimo projektui. Valdančiųjų oponentai, pabrėžę, kad paskutiniame susitarimo projekto variante dominuoja „konservatorių fantazijos“, „miglotos sąvokos“ ir TS-LKD artima ideologija persmelktos nuostatos, pareiškė abejonę, ar tokį dokumentą sutiktų pasirašyti.

 

Opozicijai užkliuvo ne tik, pasak jų, neaiškios ir ideologija persmelktos formuluotės, ilgas ir klampus susitarimo tekstas, bet ir tai, kokios nuostatos įrašytos projektuojamos Lietuvos politikos Kinijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, susitarime pažymima, kad „pagrindinis ir ilgametis Lietuvos užsienio politikos iššūkis – autoritarinių valstybių, ypač Rusijos ir Kinijos, siekiai ir bandymai sugriauti ligšiolinę pasaulinę tvarką, grindžiamą tarptautine teise, laisva prekyba, tautų apsisprendimo teise, laisvu žmonių ir idėjų judėjimu“.

 

Opozicijos atstovų teigimu, susitarime nederėtų sutapatinti pozicijų Rusijos ir Kinijos atžvilgiu, taip pat, pažymėjo politikai, klausimų kelia ir įrašytos nuostatos Taivano atžvilgiu. Socialdemokratų manymu, į susitarimo projektą įtraukti teiginiai skamba dviprasmiškai ir nederi su deklaruojamu įsipareigojimu gerbti „vienos Kinijos“ politiką. Kitaip tariant, opozicija įtaria, kad tokiomis nuostatomis valdantieji nori įtvirtinti nemažai kritikos sulaukusį ir Lietuvos bei Kinijos santykius aptemdžiusį sprendimą dėl Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atidarymo.