Dėl antisemitinių pareiškimų apkaltos procedūros sulaukti galintis parlamentaras Remigijus Žemaitaitis sako, kad nesiruošia atsiprašyti. Tą padaryti jį paragino valdantieji, antradienį pasirašę dokumentą, kuriame, be kita ko, smerkiami tarptautinį pasipiktinimą iššaukę politiko samprotavimai.
„Nematau dėl ko turėčiau atsiprašyti“, – Eltai antradienį sakė R. Žemaitaitis. Pasak jo, tą padaryti turėtų jį kritikuojantys politikai. Tiek pozicijoje, tiek opozicijoje kritikos dėl savo pasisakymų sulaukęs R. Žemaitaitis teigė nebijąs apkaltos. „Gali man drąsiai inicijuoti apkaltą, pažiūrėsime, kaip į tai reaguos Europos žmogaus teisių teismas, kaip reaguos teismai ir visuomenė“, – teigė parlamentaras.
Valdančiajai koalicijai priklausančių frakcijų seniūnai antradienį pasirašė pareiškimą, smerkiantį viešojoje erdvėje reiškiamus antisemitinius R. Žemaitaičio pasisakymus. Nors opozicijai priklausančios frakcijos buvo kviečiamos taip pat pasirašyti pareiškimą, tačiau jos valdančiųjų parengto dokumento nepalaikė.
ELTA primena, kad kritikos dėl antisemitinių pasisakymų jau anksčiau sulaukęs Seimo narys R. Žemaitaitis toliau dalijasi tarptautinę bendruomenę piktinančiais pareiškimais. Politikas apkaltino žydus esą vykdžius lietuvių holokaustą. Tokį R. Žemaitaičio pareiškimą pasmerkė premjerė bei Seimo pirmininkė.
Ažiotažą savo pasisakymais „Facebook“ socialiniame tinkle R. Žemaitaitis sukėlė ir anksčiau. Politikas pasidalijo įrašu apie netoli Betliejaus, Palestinoje, Izraelio nugriautą mokyklą ir pareiškė, kad „be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – Izraelis“.
Po R. Žemaitaičio pasisakymų kilo tarptautinio pasipiktinimo banga: į pareiškimus netruko sureaguoti Izraelio, Vokietijos, JAV ir Nyderlandų ambasados bei Amerikos žydų komitetas (AJC), pasmerkę Seimo nario teiginius ir reikalaudami viešo atsiprašymo.
Sureagavo ir R. Žemaitaičio bendražygiai – po ažiotažą sukėlusios istorijos partija „Laisvė ir teisingumas“ sustabdė R. Žemaitaičio narystę.
Generalinė prokuratūra dėl parlamentaro antisemitinių pareiškimų yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad nepaisant artėjančių rinkimų, reikia pradėti parlamentinį tyrimą dėl Vytauto Bako pateiktos informacijos, esą žvalgyba galimai rinko informaciją apie kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos asmenis bei diplomatą Vygaudą Ušacką.
Pasak Seimo nario, būtina išsiaiškinti, ar Valstybės saugumo departamentas (VSD) yra tikslingai šmeižiamas, ar vis dėlto vykdė politikų užsakymus, kas, pasak E. Gentvilo, yra mažai tikėtina.
„Mano manymu, kokias versijas mes čia dėliosime, atmesime, priimsime, šitos situacijos negalima priimti. Yra užmestas milžiniškas šešėlis ant svarbios valstybinės institucijos ir jeigu mes norime baigti su visomis pseudoversijomis, reikia atlikti tyrimą. Ar apskritai buvo koks nors užsakymas, ar čia buvo išpuolis prieš VSD, kas taip pat turi būti išaiškinta, kas organizuoja šitą išpuolį. Tik po tokio tyrimo mes baigtume kalbėti įvairiomis versijomis. Įsivaizduokime, jei tai yra išpuolis prieš VSD, tuo pačiu ir prieš Lietuvą, tai turime išsiaiškinti, negalime šitaip palikti. Jeigu faktai yra tokie, kad VSD vykdo politikų užsakymus, tai mes taip pat neturime kišti galvų į vandenį, o išsiaiškinti ir išsivalyti“, – „Žinių radijui“ sakė E. Gentvilas.
E. Gentvilas pritaria konservatoriaus Lauryno Kasčiūno nuomonei, kad parlamentinis tyrimas gali pavirsti priešrinkiminėmis batalijomis Seime, bet pasak liberalo, kito kelio nėra.
„Aš girdžiu kolegas, ypač konservatorius, kad jie nenori parlamentinio tyrimo, o man atrodo, kad jis yra reikalingas (…) Taip. Pavirs į priešrinkiminius pasispardymus, o ką daryti? Nes kita alternatyva, patikėti kolegomis, kad čia jokių problemų nėra, tyrimo nedarysime ir toliau kalbėsime viešumoje apie VSD, kuris vykdo politines užduotis“, – sakė jis.
Liberalų sąjūdžio narys taip pat neatmeta versijos, kad visas šis ažiotažas kilo, nes kažkas nebenori, kad VSD direktorius Darius Jauniškius pareigas eitų ir antrą kadenciją.
„Pirma versija – kompromituoti dabartinį VSD vadovą, kuriam artėja kadencijos pabaiga balandžio mėnesį. Kuris gali sulaukti arba nesulaukti prezidento pasiūlymų tęsti darbą dar penkerius metus. Pagal dabartines frazes prezidentas dar pasitiki, bet žiūrėsime, kaip viskas vystysis“ , –sakė jis.
E. Gentvilo manymu, VSD negali tapti viešų spekuliacijų ir manipuliacijų objektu.
„Tai nerezultatyvu padaryti VSD viešų apkalbų bei tokių laidų pagrindiniu herojumi. Manau, baikime tokius dalykus ir neišvengiamai padarykime tyrimą ir baigsis spekuliacijos“, – sakė jis.
Aiškėja naujų detalių apie galimai skandalingą JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbį telefonu su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.
D. Trumpas prieš šį pokalbį nurodė įšaldyti žadėtą karinę paramą Ukrainai, rašo „The New York Times“ („NYT“) ir „The Washington Post“. „NYT“ informacija, tai buvo 391 mln. JAV dolerių vertės pagalba. „The Washington Post“ rašo apie „beveik 400 mln. dolerių“.
Laikraščiai remiasi neįvardytais aukštais JAV pareigūnais. Prezidento nurodymas esą per jo štabo vadovą MIcką Mulvaney‘į buvo perduotas Valstybės departamentui ir Pentagonui. Argumentuota, kad D. Trumpas turi „dvejonių“, ar parama tikrai turi būti skirta. Pasak laikraščio, lėšas leista skirti tik po daugiau kaip mėnesio – rugsėjo 11-ąją.
D. Trumpo ir V. Zelenskio pokalbis telefonu vyko liepos 25-ąją. Jis jau kurį laiką kelia didelį ažiotažą JAV. Anot žiniasklaidos, D. Trumpas per pokalbį kelis kartus ragino V. Zelenskį bendradarbiauti su jo advokatu Rudy Giulianiu, kad būtų pradėtas tyrimas prieš Joe Bideno sūnų Hunterį.
Buvusio viceprezidento sūnus kurį laiką dirbo vienoje Ukrainos bendrovėje.
Pats J. Bidenas yra potencialus D. Trumpo varžovas būsimuose JAV prezidento rinkimuose.
Vis dėlto „Washington Post“ cituoja savo šaltinius, teigusius, kad nebuvo tiesioginio ryšio tarp paramos lėšų Ukrainai ir tariamo mėginimo daryti įtaką V. Zelenskiui. „Tai nebuvo atlygis“, – teigė šaltiniai.
Europos Sąjungos institucijų vadovų postų dalybos atspindi bendrą šios organizacijos negalią. Didžiulis ažiotažas, kas gi užims vieną ar kitą vadovaujantį postą, kelia ir šypseną, ir pasigailėjimą. Solidūs didžiųjų ir mažesnių ES valstybių lyderiai tarsi vaikai smėlio dėžėje žaidžia, stumdydami postų kaladėles ir rimtais bei susijaudinusiais veidais svarstydami vieną ar kitą kandidatūrą.
Juokingiausia, kad tam prireikia net bemiegės nakties, kai pervargę ir pokalbių nualinti derybininkai, tarsi pernelyg padauginę velnio lašų, deda galvas ant derybų stalo ir užknarkia…
Mes prisimename, ko verti naktiniai svarstymai ir sprendimai. Net Lietuvos istorijoje jie niekada nereiškė, kad bus palankūs žmonėms: nei tragiškais 1940 – aisiais, kai Smetonai ir vyriausybei reikėjo rinktis dėl SSRS ultimatumo, nei Burokevičiaus nacionalinio gelbėjimo komiteto tragikomiškame posėdyje, nei Kubiliaus kabineto pasisėdėjimuose…
Šypseną kėlė ir sujudimas Briuselyje, kai kilo erzelynė dėl EK pirmininko kėdės. Merkel ir Macronas, Tuskas ir Orbanas, Timmermansas ir Weberis, Vidurio ir Rytų Europos flango lyderiai – visi buvo taip susirūpinę postų dalybomis, kad tam prireikė net bemiegės nakties, gausybės valgių ir gėrimų, atskirų kabinetų, šimtų patarnautojų ir, žinoma, milijonų eurų. Tame verpete sukinėjosi ir Grybauskaitė, tikėdamasi, kad jos maloni šypsena ir patyrimas papirks didžiųjų šalių lyderių palankumą. Veltui. Dar keletą dienų būsiančiai Lietuvos prezidentei neliko vietos ES liūtų puotoje…
Žinoma, šie dabar jau paskirstyti postai turės nemažos įtakos ES sprendimams. Ypač reikšmingas Europos Komisijos vadovės paskyrimas. Nors į šį postą tikėjosi pakliūti Grybauskaitė, bet Vilnius taip pat nudžiugo, kai jį užėmė Vokietijos gynybos ministrė, kuri Lietuvoje viešėjo prieš dvejus metus ir „atvežė“ 110 mln. eurų investicijų į mūsų karinę struktūrą.
Tačiau buvo gailu stebėti mūsų vadovės ir europinių klerkų džiūgavimą dėl Ursulos von der Leyen išrinkimo. Jame jautėsi ir pasitenkinimas, ir apgailestavimas, kad postą vokietė paveržė iš lietuvės (Vokietija už ją nebalsavo). Na, tiesiog vaikų darželis…
Šiame komiškame spektaklyje savo tradicinę vietą užėmė žiniasklaida. Daugiausiai jos dėka mes, viena vertus, kai ką vis tik sužinodavome iš Briuselio, kita vertus, įsijungdavome į tą pigią euforiją dėl postų dalybų. Televizija nesugebėjo pateikti išsamesnių komentarų apie vieną ar kitą pretendentą, apie šalių ir jų grupuočių pozicijas, net apie britų parlamentarų elgesio motyvus, o mus maitino informacija, kas ką valgė vakarienei, kokie buvo pusryčiai, ir kaip – dievuli dievuli! – vargsta savo šalis palikę kelios dešimtys politikų karščio ir įtampos pritvinkusiuose Briuselio rūmuose…
Vargo vakarienė, pasakytų mano bičiulis ir pasuktų į artimiausią vėsią alinę.
Bet geriau solidžiai pasvarstyti apie ES ateitį, kaip tai daro prancūzų „Le Figaro“. Jis kelia klausimą apie Europos susisvienijimo galimybes ir rašo: „Visi bandymai jėga suvienyti Europą – Karolio Didžiojo, Napoleono, Hitlerio, Stalino – nuėjo perniek“. Šiandien, jeigu Europa neras tinkamo lyderio ir bendros kalbos, jos likimas bus kaip Senovės Graikijos…
Ar galima ES krizės sprendimą rasti vaikų smėlio dėžėje?