Popiežius aukojo mišias 30 000 tikinčiųjų Bahreine. EPA-ELTA nuotr.
Menama, lapkričio 5 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį popiežius Pranciškus aukojo mišias po atviru dangumi 30 000 tikinčiųjų Bahreine, kurio dauguma gyventojų – musulmonai, informuoja AFP.
Pontifikas mišias laikė Bahreino nacionaliniame stadione, didžiausioje renginių vietoje šioje karalystėje.
Popiežius Pranciškus, kuriam 85 m., dėl kelio skausmų naudojosi neįgaliųjų vežimėliu ir lazda. Apsuptas daugiau nei dešimties asmens sargybinių ir padėjėjų jis mojavo susirinkusiems iš pusiau atviro papamobilio. Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Renginio metu įvairiomis kalbomis dainavo 100 asmenų choras, o popiežius sakė, kad šios mišios yra sugyvenimo ir įvairovės pavyzdys pasaulyje, kuriame žmonės nuolat migruoja, kur vyrauja idėjų, papročių ir tradicijų pliuralizmas.
Vienas Pranciškaus pontifikato tikslų yra siekis palaikyti gerus ryšius su Islamo pasauliu. Tai jau antrasis vizitas į Persijos įlankos šalis, 2019 m. jis lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir aukojo mišias 170 000 žmonių. Tuomet jis taip pat pasirašė krikščionių bei musulmonų taikos manifestą.
Didžiąją dalį savo keturių dienų vizito Bahreine popiežius praleido susitikdamas su aukščiausio rango valdžios atstovais ir dvasininkais.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Vatikanas, lapkričio 3 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus ketvirtadienį vyksta į Bahreiną. Tai bus apskritai pirmoji Katalikų bažnyčios vadovo kelionė į šią karalystę Arabijos pusiasalyje.
Kelionės dingstis – tarpreliginis forumas. Viešnagės metu pontifikas susitiks su islamo atstovais ir penktadienį forume pasakys kalbą.
Popiežius šia kelione tęsia savo liniją – suartėti su musulmonišku pasauliu. Bahreiną valdo sunitų dinastija. Tačiau dauguma gyventojų priklauso islamo šiitų srovei. Dėl to praeityje būta įtampos.
Katalikų tikėjimo bendruomenę Bahreine sudaro 80 000 žmonių. Bahreinas, kaip ir kitos Persijos įlankos šalys, yra kritikuojamas dėl savo žmogaus teisių padėties. Organizacijos reikalauja, kad Pranciškus šia tema kalbėtų ir per viešnagę.
Lietuvos kariai ir šiemet dalyvaus tarptautinėse operacijose ir misijose. Karolio Prusinsko (KAM) nuotr.
Šiemet Lietuvos kariai tęs dalyvavimą tarptautinėse operacijose ir misijose – NATO, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, tarptautinėse operacijose ir misijose dalyvaus apie 170 Lietuvos karių.
Šiais metais labiausiai didės Lietuvos kariuomenės indėlis NATO karinėje mokymo operacijoje Irake, kurioje šiuo metu tarnauja trys kariai. Metų pabaigoje Lietuvos indėlis šioje NATO operacijoje turėtų padidėti maždaug iki 40 karių. Lietuva numato dalyvauti ir kitose NATO vadovaujamose operacijose – Afganistane „Tvirta parama“ ir Kosove (KFOR).
Jau vasario mėnesį, kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija, didės Lietuvos indėlis ir į Europos Sąjungos vadovaujamas tarptautines jūrines operacijas – EUNAVFOR MED IRINI užduotis padės įgyvendinti Lietuvos kariuomenės laivų apžiūros grupė, o kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje „Atalanta“ – autonominė laivo apsaugos grupė. Lietuvos kariai ir toliau dalyvaus ES karinėje mokymo operacijoje Centrinės Afrikos Respublikoje (EUTM RCA), kuri šaliai padeda vykdyti gynybos sektoriaus reformas ir prisideda prie šios šalies karinių pajėgų rengimo.
Taip pat bus tęsiamas dalyvavimas ES karinėje mokymo misijoje Malyje (EUTM Mali), kuri prisideda ne tik rengiant Malio ginkluotąsias pajėgas, tačiau ir teikia specialiąją paramą mokymo srityje Sahelio jungtinėms pajėgoms.
Malyje Lietuva toliau dalyvaus ir Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje MINUSMA, kuria siekiama apsaugoti civilius gyventojus ir padėti atkurti vyriausybės valdžią šiaurinėje Malio dalyje.
Lietuvos kariai toliau tęsia dalyvavimą ir nacionalinėje karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje, kurios tikslas – prisidėti rengiant šios šalies kariuomenę.
Numatoma, kad 2021 metais Lietuva prisidės prie tarptautinės jūrinio saugumo užtikrinimo operacijos (angl. International Maritime Security Construct) Hormūzo sąsiauryje – skirs štabo karininkus į operacijos vadavietę Bahreine.
Palestiniečiai protestuoja. EPA – ELTA nuotr.
Antradienį šimtai palestiniečių keliuose Vakarų Kranto miestuose surengė protestų, prieš įvyksiant ceremonijai, kurios metu Vašingtone bus pasirašyti santykių normalizavimo sandoriai tarp dviejų Persijos įlankos šalių ir Izraelio.
Demonstrantai mojavo Palestinos vėliavomis ir laikė ženklus, ant kurių buvo matyti užrašai „Ne normalizacijai ir okupacijai“. Ši diena buvo pavadinta „Populiariojo atmetimo diena“ (angl. Day of Popular Rejection).
Vėliau planuojama surengti papildomą protestą Ramalos mieste.
Ceremonija, kurios metu Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Bahreinas pasirašys atskirus santykių normalizavimo sandorius su Izraeliu, vyks Baltuosiuose rūmuose ir įtvirtins pirmuosius didelės svarbos susitarimus tarp arabų šalių ir žydų valstybės per ketvirtį amžiaus.
Viename susitarimų taip pat numatomas Izraelio atsisakymas aneksuoti Vakarų Krantą. Palestiniečių skausmas. EPA – ELTA nuotr.
Palestinos valdžia kritikuoja šiuos taikos sandorius, kurie sudarinėjami nepaisant to, jog nėra vykdomas joks rimtas taikos procesas.
Palestiniečių frakcijos paragino antradienį surengti demonstracijų prie JAV, Izraelio ir Bahreino ambasadų visame pasaulyje.
Mauritanijos sostinėje Nuakšote saugumo pajėgos išvaikė prie JAV ambasados vykusį protestą. Demonstrantai laikė plakatus su įvairiais šūkiais ir taip atmetė bet kokį santykių su Izraeliu normalizavimą.
Donaldas Trumpas paskelbė, kad Izraelis ir Bahreinas sudarys „taikos sutartį“. EPA – ELTA nuotr.
Turkija griežtai pasmerkė Bahreino ir Izraelio susitarimą normalizuoti santykius. Ankaros teigimu, tai yra smūgis palestiniečiams, praneša AFP.
Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Izraelis ir Bahreinas sudarys „taikos sutartį“, ir tai bus antrasis toks susitarimas pastarosiomis savaitėmis tarp Izraelio ir arabų valstybių.
Turkijos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kuriame pareiškė susirūpinimą dėl Bahreino žingsnių ir griežtai pasmerkė susitarimą su Izraeliu.
„Šis žingsnis yra naujausias smūgis pastangoms apginti palestiniečių siekius ir padrąsins Izraelį toliau tęsti neteisėtus veiksmus ir bandymus Palestinos teritorijų okupaciją paversti amžina“, – pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministerija.
Pasak Ankaros, Bahreino ir Izraelio susitarimas prieštarauja Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC) tikslams ir „Arabų taikos iniciatyvai“, kuri reikalauja, kad Izraelis visiškai pasitrauktų iš palestiniečių teritorijų, užimtų po 1967 m.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas itin remia palestiniečius ir dažnai kritikuoja Izraelio politiką Vakarų krante.
Rugpjūtį jis pagrasino nutraukti diplomatinius santykius su Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE) po to, kai ši valstybė taip pat sutarė normalizuoti santykius su Izraeliu.
