Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Sekmadienį vykusiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) suvažiavime partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigė, kad dešiniųjų valdančioji dauguma vėl susidūrė su iki tol šaliai nematytais iššūkiais.
 
Maža to, jo teigimu, šiuo metu valstybėje gausu politikų, kurie, naudodamiesi krizių sukelta įtampa, visuomenėje skiepiją baimę ir kelia sumaištį. Politiko teigimu, visuomenė turėtų atskirti tuos politikus, kurie siūlo sprendimus, nuo tų, kurie tik „gilina žaizdas“.
 
„Mūsų Vyriausybė poste neišbuvo dar nė metų – ir per tą trumpą laiką patyrė tiek iššūkių, kiek kitoms netenka per visą kadenciją ar dvi. Pandemijos bangos, hibridinė Minsko režimo ataka, kasnakt siunčianti dešimtis, kartais net ir šimtus suklaidintų žmonių, pro mus ieškančių kelio į Europą. Na, ir paskutinė – dar vieno autoritarinio režimo spaudimas atsitraukti nuo principinės laikysenos, grasinant ekonominėmis sankcijomis“, – sakė partijos suvažiavime TS-LKD pirmininku dar vienai kadencijai paskelbtas politikas.
 
„Šie iššūkiai – nesinori vartoti žodžio „krizė“ – mus privertė prisiminti, kaip kovoti. Ir didžiuojuosi, galėdamas konstatuoti, kad mūsų žmonių nenuilstamo darbo, mūsų sąjungininkų ir partnerių iš ES ir NATO dėka vienus iššūkius jau įveikiame, kitus neabejotinai įveiksime“, – teigė TS-LKD pirmininkas.
 
Visgi G. Landsbergis pažymėjo, kad Lietuvoje esama tokių jėgų ir asmenų, kurie valdžios pastangų neįvertina ir šalies ateitį piešia itin tamsiomis spalvomis.
 
„Deja, yra tokių, kurie vietoj laiminčios ir atsilaikančios Lietuvos valstybės regi – ir nori kitiems įteigti – kitą vaizdą: pralaiminčią, pasmerktą Lietuvą, valstybę be prošvaisčių ir be vilties. Man sunku įvertinti, kiek tokia paniką ir tamsą skleidžianti laikysena yra autentiška. Lengviau suprasti tada, kai taip kalbantys politikai yra Seime, kas šiais laikais, keista, bet pasitaiko vis rečiau. Ypač jei ieškotume partijų pirmininkų – dažniau šiandien juos rasime privačiame versle ar Europos Parlamente, bet ne komitetų posėdžiuose, teikiančius pasiūlymus ar sprendimus“, – teigė G. Landsbergis.
 
Prakalbo apie baimės politiką
 
TS-LKD pirmininkas sakė, kad „baimės politika“ vis labiau įsigali krizių krečiamoje Lietuvoje.
 
Stipruoliai. Slaptai.lt foto

„Kartais atrodo, kad tas pirmykštis žmogus mumyse laimi – kuo toliau, tuo trumpalaikės baimės pardavimas labiau įsigali politikoje. Suprantama, atrodo, kad tai labiausiai pasiekiama valiuta, kuria nusiperkamas rinkėjų balsas. O jei šalia baimės dar pridedi kelias neapykantos monetas – balsas garantuotas. Tik kokia jo tikroji kaina? Baimė – politikos greitasis maistas: greitos, tačiau kenkiančios kalorijos“, – sakė jis.
 
„Baimėje nesusikurs pasitikėjimas, nebus orumo ir pagarbos vienas kitam. Kaip greitasis maistas sveikatą, taip baimės ir neapykantos politika ilgam sugadina viešąjį gyvenimą. Neapykantos kampanijos suskaldo visuomenę tiek, kad ar skiepytis renkamės pagal tai, už kurią partiją balsuojame. Todėl taip svarbu atsirinkti, kurie politikai šiandien gydo visuomenės žaizdas, kurie jas toliau gilina“, – pridūrė jis ir paragino baimę ir sumaištį skiepijančius politikus atsirinkti pagal jų vartojamą retoriką.
 
„Atskirsime juos pagal žodyną – skaldantį ar vienijantį. Politikai, kurie yra problemos dalimi, ar jos sprendimo dalimi. Iš vienų girdime sprendimus, iš kitų – gąsdinimus: pavojus šeimai, grėsmė lietuvių kalbai. Garsiai šaukiama apie pamintą, sunaikintą teisę bei Konstituciją. Dar daugiau – skiepai ir Galimybių pasas prilyginti koncentracijos stovykloms. Nors tikrasis pavojus šalia – ligoninės perpildytos ir mirštančiųjų neskiepytų žmonių skaičius auga“, – sakė G. Landsbergis.
 
TS-LKD. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Sekmadienį Vilniuje vyksta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) suvažiavimas, kuriame oficialiai naujai kadencijai patvirtintas partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
 
Suvažiavime vyks partijos valdymo organų rinkimai, konservatoriai taip pat svarstys rezoliucijas, apibrėžiančias strateginę TS-LKD laikyseną tiek valstybiniuose, tiek bendruose Europos Sąjungos iššūkiuose.
 
Suvažiavimas turėjo įvykti rugsėjo 18 dieną, tačiau buvo nukeltas dėl užsienio reikalų ministro pareigas einančio partijos pirmininko G. Landsbergio vizito į Jungtines Amerikos Valstijas.
 
Šių metų vasario mėnesį TS-LKD taryba priėmė sprendimą G. Landsbergį laikyti išrinktu konservatorių pirmininku, nes kiti kandidatūras kėlę nariai iš rinkimų pasitraukė. G. Landsbergis TS-LKD vadovauja nuo 2015 metų. G. Landsbergis partijai vadovaus iki kitų rinkimų, ketverius metus.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2021.09.27; 08:07

Filmavimo kameros. Slaptai.lt nuotr.

Antradienį jau 21 kartą įteikti kasmetiniai Lietuvos kinematografininkų sąjungos (LKS) apdovanojimai už geriausius metų kūrybinius darbus. Šįmet juos pelnė jaunosios kartos režisieriai Jurgis Matulevičius ir Maratas Sargsyanas.
 
Šįmet atsinaujinęs pagrindinis Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimas „LuKaS“ – basas angelas su kino kamera – skirtas režisieriui J. Matulevičiui „už filme „Izaokas“ meistriškai sukurtą baimės būsenų labirintą filmo personažų kūnuose ir sielose.“
Specialus Lietuvos kinematografininkų sąjungos diplomas skirtas režisieriui Maratui Sargsyanui „už drąsią filmo „Tvano nebus“ ištarmę sudėtinga, ypač svarbia žmogaus bejėgiškumo tema absurdo kupinoje kasdienybėje.“
 
Apdovanoti kūriniai šįmet taip pat įvertinti tarptautinės kino profesionalų bendruomenės. J. Matulevičiaus filmas „Izaokas“, sukurtas Antano Škėmos apsakymo motyvais, buvo nominuotas Europos atradimų – FIPRESCI prizo kategorijoje Europos akademijos kino apdovanojimuose. M. Sargsyano filmo „Tvano nebus“, kurio dėmesio centre šiuolaikinių karų traumos, tarptautinė premjera įvyko Tarptautinio Venecijos festivalio programoje „Kritikų savaitė“.
 
Kūrybinius 2020-ųjų metų LKS narių darbus vertino kino režisierė Aistė Žegulytė (komisijos pirmininkė), kino žurnalistė, TV prodiuserė Lolita Bytautaitė, kino kritikė Izolda Keidošiūtė, kino režisierius, prodiuseris Arturas Jevdokimovas, kino operatorius Viktoras Radzevičius.
Pagrindinio LKS prizo skulptūrėlės „LuKaS“ autorius – žinomas jaunosios kartos skulptorius Martynas Gaubas. Kino režisierius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Matelis su LKS komanda apdovanojimą „LuKaS“ į kolegų rankas ir širdis palydėjo režisūros klasiko Herzo Franko žodžiais: „Mes filmuojame žemę, bet visuomet prisimename, kad virš mūsų yra dangus.“
Apdovanojimų ceremonija vyko tiesioginės transliacijos metu, LKS facebook paskyroje.
 
Lietuvos kinematografininkų sąjungos veiklą remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kino centras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.23; 00:01

Lorencas Hemikeris | „Frankfurter allgemeine“

„Rusija paskelbė parengusi koviniams veiksmams savo viršgarsinę raketą „Avangard“. Bet ar ji tikrai pavojinga Vakarams?”, – klausia vokiečių leidinys ” Frankfurter Allgemeine Zeitung” .

„Sergėjaus Šoigu žodžiai nuskambėjo kaip išankstinė jubiliejinė dovana prezidentui: praėjus beveik dvidešimčiai metų po to, kai Vladimiras Putinas atėjo į valdžią, Rusijos gynybos ministras paskelbė neva sensaciją. Anot S.Šoigu, Orenburgo rajone pradėtos strateginių pajėgų pratybos. Pasak S.Šoigu, „Avangard“ sistema – tai ant tarpžemyninės raketos pritvirtintas viršgarsinis ginklas, veikiantis beprotiškai greitai, itin manevringas ir absoliučiai nepažeidžiamas “, – rašo žurnalistas Lorenzas Hemikeris.

Iskander, S-400, Topol ir kitos Rusijos raketos

V.Putinas dar prieš metus užsiminė, kad Rusija sugebėjo pasigaminti „Avangard“. Tuomet daugybė Vakarų šalių kariškių ir ekspertų puolė nerimauti, ar NATO pajėgus neutralizuoti naująjį ypatingąjį Rusijos ginklą? Žodžiu, ar Vakarai turi kuo atsakyti?

Tačiau apie tikrąjį Rusijos kovos sistemos veiksmingumą sunku ką nors konkrečiau pasakyti: informacijos apie ją yra mažai, o jos šaltinis – beveik visada tik Rusijos pusė. Praėjusiais metais atliktuose bandymuose buvo matoma tik pati paleidimo priemonė, o ne kovos sistema, rašoma vokiškame leidinyje.

„Koks Vakarams bebūtų nemalonus Rusijos technologinis pranašumas dėl viršgarsinių ginklų, kalbėjimas apie „Avagard“ strateginę vertę yra akivaizdžiai perdėtas, – įtaria Hemikeris. – Tiek Amerikoje, tiek Rusijoje yra užtektinai rimtų ginklų, leidžiančių daugmaž išlaikyti pusiasvyrą.

„Todėl, pasak Miuncheno raketų ginklų eksperto Markuso Schillerio, sistema „Avangard“ pirmiausia turi psichologinį poveikį. Rusai atvirai provokuoja mūsų baimes”, – sakė jis pokalbyje su leidiniu „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Ar „Avangard“ tikrai veikia taip, kai tvirtina Kremlius, – vargu bau.

Satan – 2 raketa. Youtube.com nuotr.

„Putinas dirba kaip puikus manipuliatorius”, – teigė Schilleris. Jis moka reklamuoti visus Rusijos kuriamus neva ypatingus ginklus. Ekspertas yra sužavėtas tuo, kad Vakarai sumišo ir pasimetė, išgirdę pasakojimus apie nepažeidžiamą, nenugalimą, neįveikiamą „Avangard“.

„Psichologinis spaudimas, kurį provokuoja Kremlius viešai kalbėdamas apie „Avangard“ , pirmiausia įtakos gali turėti tiems, kurie priima strateginius sprendimus Vakaruose. Tiksliau tariant, tiems, kurie planuoja, kokius ginklus reikia gaminti, kokiems tyrimams ir bandymams skirti lėšų iš karinio biudžeto.

Manoma, kad Šaltojo karo metu, jei būdavo paleidžiama tarpžemyninė raketa, prezidentai ir jų karo vadai dar turėjo keletą minučių pagalvoti dėl atsakymo pobūdžio. Dabar, sako Vokietijos užsienio politikos visuomenės tyrimų instituto direktoriaus pavaduotojas Melling Toks, – viskas kitaip. Svarstymams, ar atsakyti ir kaip atsakyti į priešo ataką praktiškai nėra. Tokia būsena skatina ginklavimosi varžybas.

Anot ekspertų, naujieji Rusijos raketiniai ginklai nesuteiks Rusijai ilgalaikio pranašumo. „Geriausiu atveju tai gali paskubinti tarptautines derybas dėl ginklų kontrolės, kuriose vėliau būtinai dalyvaus tokios valstybės kaip Kinija ir Prancūzija. Juk jos taip pat kuria viršgarsinius ginklus.

Todėl viena aplinkybė tikrai neginčijama: tuoj prasidės, jei dar neprasidėjo, ginklavimosi varžybos, kuriose svarbiausi žaidėjai – JAV, Rusija ir Kinija.

Informacijos šaltinis: „Frankfurter Allgemeine“

2020.01.07; 06:55

Pastaruoju metu daug kalbama apie išaugusį lietuvių patriotizmą, susidomėjimą valstybės gynyba, šalies istorija ir panašius dalykus. Tačiau, nors pokyčiai visuomenėje ir akivaizdūs, ne visada susidomėjimą patriotiniais dalykais galima vadinti tikru patriotizmu.

Eisena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros docentė Jūratė Imbrasaitė sako, kad visuomenės susidomėjimas įvairiomis patriotinėmis akcijomis, veiklomis ir su tuo susijusiais įvykiais pastaruoju metu yra išaugęs. Tačiau susidomėjimas ir tikrasis patriotiškumas yra skirtingi dalykai.

„Pavyzdžiui, karas Ukrainoje sukrėtė ir turėjo įtakos dalies žmonių patriotizmo išaugimui. Bet informacijos srautas iš karo zonos Ukrainoje atslūgo, pamažu slūgsta ir visuomenės dėmesys šiam įvykiui. Kitas svarbus įvykis, sulaukęs didelio susidomėjimo, buvo Lietuvos šimtmečio minėjimui skirti renginiai ir veiklos. 

Tačiau reikia žinoti, kad patriotizmas yra emocinis žmogaus ryšys su politine bendruomene, prisirišimas prie jos vertybių ir gyvenimo būdo. Toks emocinis ryšys atsiranda ne iš karto, o formuojasi ilgą laiką, intensyviausiai vaikystės laikotarpiu. Patriotiškumo lygis Lietuvos visuomenėje pastaraisiais metais auga, tačiau tai yra lėtas procesas“, – pasakojo J. Imbrasaitė.

Vis dėl to pokyčiai visuomenėje pastaruoju metu, ko gero, buvo pakankamai reikšmingi. Juk žmonių prioritetus labai gerai rodo tai, kam jie išleidžia savo pinigus. Kauno prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusios parduotuvės „Army Shop“ vadovas Vytautas Romeika sako, kad pastaraisiais metais susidomėjimas lietuviška atributika pastebimai išaugo.

„Tikriausiai tai galima sieti su įvykiais Ukrainoje, po kurių padidėjo susidomėjimas valstybe, kariuomene, gynyba. Ir ta banga tęsiasi iki šiol. Daugiau žmonių eina savanoriais į kariuomenę, stoja į šaulius, treniruojasi savarankiškai. Todėl daugiau parduodame ne tik vėliavų, marškinėlių, kepuraičių ar bliuzonų su lietuviška simbolika – Trispalvėmis, Vyčiais. Didesnis poreikis yra ir specialios kariškos aprangos, ekipuotės, uniforminių antsiuvų. 

Pas mus taip pat galima užsisakyti ir kariškus žetonus, ant kurių pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo tokie užrašai su Lietuvos kariuomenės šūkiais kaip „Vardan laisvės ir didvyrių žemės!“ arba „Garbingi bočių žygiai tebūna mums gyvenimo rodyklė“ ir panašūs“, – pranešime cituojamas V. Romeika.

Saldainių fabriko „Rūta“ atstovai sako, kad prieš valstybines šventes visada išauga produkcijos su lietuviška simbolika poreikis. Yra nemažai žmonių, kurie sveikina vienas kita su valstybei svarbiomis datomis.

„Lietuviška simbolika paženklintą produkciją perka ne tik užsieniečiams ar užsienyje gyvenantiems lietuviams. Ją įsigyja ir tie, kurie sveikina sau artimus žmones su Lietuvos valstybės atkūrimo bei Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventėmis, kitų mūsų valstybei svarbių įvykių proga.

Mūsų produkcija su lietuviška simbolika yra visada populiari. Kaskart prieš šventes, taip pat ir valstybines, tokios produkcijos pardavimai ženkliai išauga. Esame sukūrę išskirtinius, rankų darbo rinkinius, skirtus Lietuvos tūkstantmečiui, taip pat ir Vasario 16-ajai, kurie tokiu metu būna paklausiausi.

Džiugu, kad ir tokiomis progomis lietuviai sveikina vieni kitus“, – pranešime sako saldainių fabriko „Rūta“ komunikacijos projektų atstovė Asta Kascėnienė.

Motociklininkų kolona. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Patriotizmą dažniausiai yra įprasta laikyti teigiamu dalyku, tačiau yra sudėtingas socialinis reiškinys, galintis sukelti ir neigiamų poveikių visuomenei.

„Vadinamasis simbolinis patriotizmas skatina solidarumo jausmą su kitais politinės bendruomenės nariais, optimizmą ir tikėjimą ateitimi bei bendrą veiklą bendruomenės labui. 

Tačiau aklas patriotizmas, kartais dar vadinamas pseudopatriotizmu, gali turėti neigiamas pasekmes visuomenės plėtrai. Pseudopatriotizmui būdingas nekritiškas požiūris į politines vertybes ir jas įtvirtinančias institucijas. Aklas patriotiškumas kyla iš nesaugumo jausmo. Jausdamiesi pažeidžiami pavojų pilname pasaulyje, individai besąlygiškai siekia tapatintis su politine bendruomene bei valdžios institucijomis ir tampa visiškai nekritiški jų atžvilgiu“, – apie galimus pavojus pasakojo sociologė J. Imbrasaitė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.17; 03:30