Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia, kad kol nebus baigtas Valstybės saugumo departamente (VSD) šiuo metu vykdomas tyrimas ir gauti kompetentingų valstybės institucijų atsakymai, į VSD dėl galimybės Seimo nariui Vytautui Bakui toliau turėti leidimą dirbti su slapta informacija nesikreips.
Pastarąjį trečiadienį NSGK valdančiųjų balsais nutarė kreiptis į parlamento vadovą, kad šis įvertintų, ar V. Bakas gali toliau turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
„Seimo pirmininkas, gavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) kreipimąsi ir jį įvertinęs, nusprendė, iki bus baigtas Valstybės saugumo departamente (VSD) šiuo metu vykdomas tyrimas dėl galimai neteisėto VSD įslaptintos informacijos atskleidimo ir gauti kompetentingų valstybės institucijų atsakymai, neužbėgti įvykiams už akių ir nesikreipti į VSD dėl galimybės Seimo nariui Vytautui Bakui toliau turėti leidimą dirbti su slapta informacija. Seimo Pirmininkas atsižvelgs į tyrimo rezultatus ir tik tuomet spręs kokių imtis tolesnių veiksmų“, – Eltai teigė V. Pranckiečio atstovas spaudai Paulius Žeimys. Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.
Anot NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko, sprendimas dėl V. Bako priimtas dėl, pasak jo, galimai padarytų daugybinių pažeidimų dirbant su įslaptintos informacijos reglamentavimo tvarka.
NSGK pirmininkas D. Gaižauskas tvirtina, kad VSD konstatavo, jog iš NSGK buvo nutekinta slapta informacija. D. Gaižausko teigimu, komitetui norint dirbti saugiai, reikia kuo greičiau atlikti tyrimą, kas komitete nutekina slaptą informaciją.
Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK) Vytautas Bakas antradienį Seime išreiškė nepasitenkinimą antrajai kadencijai į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pareigas siūlomam Dariui Jauniškiui.
Politikas, plenarinėje Seimo salėje D. Jauniškiui atsakinėjant į parlamentarų užduodamus klausimus, grąžino VSD vadovui apdovanojimą, kurį, kaip teigė V. Bakas, jis iš D. Jauniškio gavęs už nuopelnus žvalgybai.
Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.
„Labai vertinau jūsų darbą tol, kol nepaaiškėjo, kad jūs žodiniu pavedimu renkate informaciją, išnaudojate daugybę pareigūnų tam, kad būtų renkama informacija apie niekuo dėtus, su grėsmėmis nesusijusius mūsų verslo, kultūros, meno, žiniasklaidos veikėjus“, – kalbėjo V. Bakas, turėdamas galvoje anksčiau savo pateiktą informaciją, esą VSD vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
V. Bako teigimu, Seimas įstatymus priima ne tam, kad žvalgyba sektų žmones, bet tam, kad kovotų su išorės grėsmėmis.
„Mes įstatymus priiminėjome ne tam, kad jūs sektumėte žmones – mūsų Lietuvos žmones, o tam, kad juos saugotumėte nuo išorės grėsmių. Todėl aš jums noriu apdovanojimą sugrąžinti, nes visiškai nepritariu tam, ką jūs darote dabar“, – sakė jis ir nunešė gautą apdovanojimą tribūnoje stovinčiam D. Jauniškiui.
Seime V. Bakui einant link VSD vadovo pasigirdo parlamentarų nepasitenkinimo šūksniai.
„Su dideliu malonumu“, – paėmęs grąžintą apdovanojimą ištarė D. Jauniškis. VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Pirmadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) priėmė sprendimą, kad VSD veikė teisėtai, kuomet tikrino informaciją apie kandidatų į prezidentus aplinką.
Antradienį Seimui pristatyta antrajai kadencijai teikiama D. Jauniškio kandidatūra į VSD direktoriaus pareigas. VSD vadovo kandidatūrą Seimui teikia prezidentas Gitanas Nausėda.
„Šiuo sudėtingu metu svarbu užtikrinti svarbiausių valstybės institucijų veiklos tęstinumą. Darius Jauniškis savo darbais įrodė, kad yra strategiškai mąstantis ir energingas vadovas. Tikiu, kad jis užtikrins, jog VSD tęstųsi reikalingos permainos, veikla būtų efektyvesnė, daugėtų atvirumo visuomenei“, – pirmadienį sakė šalies vadovas.
NSGK narys Vytautas Bakas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) antradienį bus aiškinamasi dėl mįslingų mišriai Seimo narių grupei priklausančio buvusio NSGK pirmininko Vytauto Bako teiginių apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų. Uždarame NSGK posėdyje turėtų būti išklausyti Generalinės prokuratūros bei Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovai.
Į pastarąsias institucijas, tvirtina V. Bakas, dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos jis kreipėsi, tačiau, pasak jo, šių metų sausio 29 dieną iš šių institucijų jis gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.
Praėjusios savaitės trečiadienį buvęs NSGK pirmininkas informavo Seimo valdybą, kad vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų buvo renkama informacija apie žmones be įstatyme numatytų pagrindų bei daromas galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams. Šiems galimai vykusiems procesams išsiaiškinti V. Bakas siūlo įkurti laikinąją tyrimo komisiją.
Kol kas V. Bakas neatskleidžia, kurią nacionalinį saugumą užtikrinančią instituciją jis turi omenyje.
Buvusio NSGK vadovo teiginiai neįtikino nei valdančiųjų, nei opozicijos
V. Bako reiškiami būgštavimai dėl esą vykusio neteisėto kišimosi į rinkimų procesus ir neteisėto informacijos rinkimo bent jau dalies šio Seimo lyderių neįtikino. Abejones V. Bako teiginių pagrįstumu reiškė tiek šiuo metu opozicijos lyderio statusą užimantis socialdemokratas Julius Sabatauskas, tiek konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Pastarojo teigimu, V. Bako pareiškimai neatrodo rimtai, nes yra neaiškūs.
Itin skeptiškai V. Bako užuominas įvertino ir šiuo metu NSGK pirmininko pareigas einantis „valstietis“ Dainius Gaižauskas. Dar pastarąją savaitę jis Eltai teigė, kad V. Bakas savo pareiškimu padarė didelę žalą Lietuvos žvalgybai bei Lietuvos įvaizdžiui tiek žvelgiant iš NATO partnerių, tiek geopolitinių konkurentų – Rusijos ir Baltarusijos perspektyvos. Politikas teigė, kad taip jaučia susirūpinimą dėl buvusio frakcijos kolegos teiginių abstraktumo.
Pirmadienį NSGK pirmininkas Eltai teigė, kad jokios papildomos informacijos dėl V. Bako iškeltos problemos nuo pastarojo trečiadienio neatsirado.
Tuo tarpu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis praėjusią savaitę žurnalistams teigė, kad V. Bako pateiktą informaciją ir inicijuojamą idėją kurti laikinąją komisiją vertina rimtai.
„Manau, kad ji (situacija – ELTA) yra pakankamai rimta. Jeigu tai yra įtaka rinkimams, įtaka politiniams procesams, pasinaudojant tomis galimybėmis, kurios yra suteiktos, tai tikrai yra rimta“, – komentavo praėjusią savaitę V. Pranckietis.
Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas siūlo įkurti laikinąją tyrimo komisiją dėl galimo neteisėto poveikio vidaus politikos procesams bei neteisėto informacijos rinkimo ir naudojimo.
V. Bakui pristačius situaciją trečiadienį susirinkusiai Seimo valdybai, ši nutarė susirinkti į uždarą posėdį. Vėliau nutarta, kad sprendimas dėl komisijos kūrimo turėtų būti priimtas kitą savaitę.
„Aš atlikau savo pareigą, pateikiau Seimo valdybai informaciją dėl galimo neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir panaudojimo, pasiūliau keturis galimus sprendimus ir manau, kad Valdyboje yra tikrai patyrę politikai, paprastai tai yra frakcijų vadovai, vadovybės atstovai, jie kvies įvertinti ir priimti sprendimus“, – kalbėjo Eltai teigė V. Bakas.
Politikas tvirtina, kad daugiau informacijos galėtų pateikti tik tyrimų komisijai, jeigu Seimo Valdyba nuspręstų, kad jos steigimas reikalingas.
„Daugiau pateikti informacijos negu pateikiau Valdybai negaliu, galėčiau tai padaryti specialiai tyrimų komisijai, jeigu Valdyba nuspręstų, kad tokios reikia. Klausimai yra labai jautrūs, jie susiję ir su kitų žmonių likimais“, – patikino jis.
„Mes matėme mano pavyzdžiu, kas atsitinka, kai tu dirbi su interesų grupėmis, kurios kišasi į sprendimų priėmėjų darbą neteisėtai, aš nenorėčiau, kad tą patirtų žmonės, ką patyriau aš, dėl to tikrai, manau, kad reikia labai profesionaliai pasižiūrėti į tą situaciją, suformuoti komisiją, kuri turėtų reikiamus įgaliojimus, statusą pagal įstatymą ir Konstituciją, galėtų atsakyti į tuos klausimus ir imtis sprendimų Seime“, – teigė buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žurnalistams teigė, kad V. Bako pateiktą informaciją ir inicijuojamą idėją vertina rimtai.
„Manau, kad ji (situacija – ELTA) yra pakankamai rimta. Jeigu tai yra įtaka rinkimams, įtaka politiniams procesams, pasinaudojant tomis galimybėmis, kurios yra suteiktos, tai tikrai yra rimta“, – komentavo V. Pranckietis, kurį citavo portalas LRT.lt. Seimo vadovas pridūrė, kad sprendimas dėl komisijos sudarymo bus priimtas kitą savaitę.
Kyla abejonių, ar V. Bako teiginiai pagrįsti
Opozicijos lyderio Juliaus Sabatausko teigimu, daugiau informacijos apie V. Bako pateiktus būgštavimus galima laukti kitą savaitę. Tačiau, akcentavo jis, kyla abejonių ar tikrai viskas yra taip, kaip, kad pasakoja V. Bakas.
„Seimo narys kreipėsi į Valdybą, prašydamas inicijuoti laikinosios komisijos sudarymą. Jeigu bus priimtas sprendimas sudaryti laikinąją komisiją, tada turbūt jis daugiau informacijos ir pateiks. (…) Konkrečios informacijos jis tikrai nepateikė, argumentuodamas, kad tai jau susiję su tais klausimais, kurie turėtų būti toje komisijoje“, – Eltai aiškino J. Sabatauskas. Klaustukas
„Aišku, turiu tam tikrų abejonių ar čia iš tikrųjų yra taip, kaip teigiama. Nes, jeigu yra taip, kad kažkas bando rinkti informaciją apie kai kuriuos asmenis, politikus arba kandidatus į politikus, tai tuo pagrindu paskui formuoti kažkokią strategiją ir bandymą paveikti rezultatus, tai yra bandymai veikti demokratiją“, – apibendrino J. Sabatauskas.
ELTA primena, kad buvęs Seimo NSGK pirmininkas V. Bakas trečiadienį kreipėsi į Seimo valdybą dėl galimai vykusio neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir jos naudojimo. Seimo valdyba, reaguodama į parlamentaro kreipimąsi, nutarė susirinkti į uždarą posėdį.
Buvęs NSGK pirmininkas Valdybą informavo, kad vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų buvo renkama informacija apie žmones, be įstatyme numatytų pagrindų, bei daromas „galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“.
Visgi rašte neatskleidžiama, kuri nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija turima omenyje.
V. Bakas tvirtina, kad dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), tačiau šių metų sausio 29 dieną jis iš minėtų institucijų gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.
Seimo nario Vytauto Bako spaudos konferencija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas ir „valstiečių“ frakcijos Seime narys Vytautas Bakas būgštauja, kad Lietuvos politinės partijos gali atsidurti Rusijos įtakos orbitoje.
Politikas užsimena, kad pavojus atsidurti su Kremliumi susijusių įmonių taikinyje kyla ir „valstiečiams“, jau anksčiau priėmusiems paramą iš įtartinų verslo subjektų. Todėl, akcentuoja politikas, NSGK atliekamą tyrimą dėl parlamentarės Irinos Rozovos reikėtų papildyti naujomis užduotimis.
„Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje pasiūliau šiuo metu vykdomą parlamentinį tyrimą papildyti dar vienu klausimu – kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, kurios turėdamos akivaizdžių ryšių su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose, kurie nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais, finansuoja, kai kurias Lietuvos valdančiąją daugumą sudarančias politines partijas ir arba joms priklausančius ir (arba) su jomis siejamus politikus“, – trečiadienį socialiniame „facebook“ tinkle rašė V. Bakas, ragindamas įsivaizduoti situaciją, kuomet kurią nors iš Lietuvos partijų finansuotų grupės, susijusios su Rusijos ar Baltarusijos verslais.
„Įsivaizduokite situaciją, jei paaiškėtų, kad kurią nors Lietuvos partiją, pavyzdžiui, LLRA-KŠS arba konkretų politiką, finansuotų verslo grupės, susijusios su Baltarusijos ir Rusijos verslais ir šių šalių interesais regione?“, – teigė iš valdančiųjų gretų pasitraukęs politikas.
V. Bakas pabrėžė, kad LVŽS jau yra gavusi paramą iš šiuo atžvilgiu įtartinų verslo subjektų.
„Pagrindinė valdančioji partija tokią paramą gavo, jos negrąžino nepaisant raginimų ir rekomendacijų tą padaryti. Todėl NSGK atlikdama Rusijos poveikio tyrimą privalo rimtai įvertinti šias aplinkybes“, – savo socialinio tinklo paskyroje teigia buvęs „valstiečių“ frakcijos Seime narys, galvoje turėdamas tai, kad LVŽS kandidatą Klaipėdos miesto mero rinkimuose Arvydą Vaitkų rėmė su baltarusiškų trąšų verslu susijęs Igoris Udovickis bei jo žmona.
„Kaip žinote, – tęsė V. Bakas, – stambiausia Lietuvos valdančiosios koalicijos partija per 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimus gavo paramą iš asmenų, kurių ekonominiai, politiniai interesai kelia pagrįstų abejonių dėl jų suderinamumo su nacionalinio saugumo interesais“, – sako jis. Politikas pabrėžia, kad grėsmė yra realiai, nes anksčiau atlikto NSGK tyrimo išvados būtent ir liudija, kad Lietuvos politikais bandoma manipuliuoti.
„NSGK tyrimas atskleidė, kad įtaka daroma per politinius lyderius, verslą. Remiami palankūs politikai, finansuojamos kampanijos. Štai „Rosatom“ siekė paveikti buvusios daugumos lyderius, iki šiol mes susiduriame su poveikio pasekmėmis“, – teigė V. Bakas, akcentuodamas, kad, jo įsitikinimu, yra akivaizdu, jog Rusija ir Baltarusija ir dabar siekia dalyvauti Lietuvos nacionalinio saugumo požiūriu itin svarbiuose projektuose.
„Turime Astravą, kuris kelia grėsmę viso mūsų krašto žmonių saugumui, turime Klaipėdos uostą ir su juo susijusius saugumo interesus. Šiame kontekste ignoruoti trečiųjų šalių kilmės pinigų, kurie patenka į Lietuvos politinę sistemą, būtų neatsakinga“, – apibendrino V. Bakas.
Kaip ELTA jau skelbė, parlamentarės I. Rozovos ryšius tiriančiam NSGK siūloma priskirti daugiau užduočių.
Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Eugenijus Gentvilas, Vytautas Bakas ir Povilas Urbšys siūlo tirti, kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, susijusios su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei turi interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose.
Jie įregistravo nutarimo projektą, siūlantį praplėsti šių metų rugsėjo pabaigoje startavusį parlamentinį tyrimą.
Parlamentarų grupė siūlo tirti, „kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, kurios, turėdamos akivaizdžių ryšių su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose, kurie nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais, finansuoja kai kurias Lietuvos valdančiąją daugumą sudarančias politines partijas ir arba joms priklausančius ir (arba) su jomis siejamus politikus.“
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas tikisi, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija, tirianti jo pasisakymus apie teismus, netenkins Teismų tarybos noro pripažinti jį pažeidus etiką.
„Čia gali būti formuojama labai pavojinga praktika. Jeigu etikos komisija pripažintų, kad politikas negali kritikuoti teismų veiklos, tai būtų skandalas. Tada negalėtų joks žmogus kritikuoti teismų veiklos, po to pereitume prie kitų institucijų. Gal Seimo, Vyriausybės veiklos negalima kritikuoti? Aš manyčiau, kad darau tai, kas man priklauso pagal įstatymą ir Konstituciją. (…) Viena iš didžiausių mūsų vidaus problemų yra tai, kad mūsų valstybė nesusitvarko su korupcijos rizikos valdymu. Viena didžiausių priežasčių, mano įsitikinimu, yra teismų negebėjimas priimti adekvačių atgrasančių sprendimų“, – po Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.
Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradėjo svarstyti Teisėjų tarybos kreipimąsi, kuriame ji prašė įvertinti Seimo nario V. Bako viešai išsakytus teiginius apie Lietuvos teismus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.
Išvadų projektą šiuo klausimu parengė Seimo nariai Andrius Palionis ir Antanas Matulas, tačiau, pritrūkus laiko, svarstymas atidėtas kitam posėdžiui.
Seimo opozicija mano, kad Seimo nariui nedera nepagarbiai kalbėti apie teismus, kad NSGK pirmininkas tikrai turi būti pamatavęs savo žodžius.
Kiti politikai įsitikinę, kad tai buvo asmeninė parlamentaro nuomonė, ir jis turi teisę ją reikšti.
Kaip ELTA jau skelbė, kreipimesi į etikos sargus Teisėjų taryba nurodė, kad V. Bakas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, didžiausios parlamentinės valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, reaguodamas į paskelbtą teismo sprendimą byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl jo vadovaujamo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktame parlamentiniame tyrime naudotų Valstybės saugumo departamento pažymoje pateiktų galimai tikrovės neatitinkančių bei garbę ir orumą žeminančių duomenų, teiginių ir vertinimų, viešojoje erdvėje išplatino pareiškimus, kuriais viešai reiškė ir skatino nepasitikėjimą Lietuvos teismais ir konstitucine teisingumo vykdymo sistema.
Teisėjų taryba akcentavo, kad Seimo narys V. Bakas, viešojoje erdvėje reikšdamas abejones dėl jam nep
Vytautas Bakas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
atikusio teismo sprendimo ir teismų vykdomo teisingumo, akcentuodamas būtinybę pertvarkyti teismus, savo teiginiais ne tik diskredituoja teismo, kaip valstybės valdžios, autoritetą, tačiau viešai kursto nepasitikėjimą teismu kaip vieninteliu teisingumą Lietuvoje vykdančiu subjektu, formuoja nihilistinį visuomenės požiūrį į teisingumo vykdymą ir teismo priimamus sprendimus.
Teisėjų tarybos nuomone, su atsakingo politiko elgesiu nėra suderinami pareiškimai, kuriais konstatuojama, kad teismų sistemą reikia pertvarkyti iš esmės vien todėl, kad teismo sprendimas nepateisino šio politiko lūkesčių.
Vytautas Bakas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kandidatui į prezidentus Sauliui Skverneliui pripažinus pralaimėjimą, rinkimų štabo vadovas Vytautas Bakas nemano, kad rinkimų rezultatai rodo pralaimėjimą. Esą premjeras surinko daugiau balsų nei per 2016-ųjų Seimo rinkimus.
„Aš dar norėčiau palaukti galutinių rezultatų, bet apskritai žiūrint, tai S. Skvernelis surinko daugiau balsų nei per praėjusius rinkimus. Nemanau, kad tai yra pralaimėjimas“.
Jo teigimu, nors tikslas buvo patekti į antrą turą, jo komanda nuo šios patirties sustiprėjo, o politika yra ilgalaikis procesas.
„Politika nesibaigia prezidento rinkimais. Jei politikas po jų išėjo sustiprėjęs, surinkęs net daugiau balsų nei kada partija buvo savo populiarumo pike, tai sutikite, jam, kaip politikui, yra žingsnis į priekį“, – teigė V. Bakas.
Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Teisėjų taryba kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo nario Vytauto Bako teiginių, reaguojant į paskelbtą teismo sprendimą, prašydama savo kompetencijos ribose įvertinti Seimo nario V. Bako viešai išsakytus teiginius apie Lietuvos teismus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.
Kreipimesi Teisėjų taryba nurodė, kad V. Bakas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, didžiausios parlamentinės valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, o šiuo metu – ir kandidato į Lietuvos prezidentus štabo vadovas, reaguodamas į paskelbtą teismo sprendimą byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl jo vadovaujamo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktame parlamentiniame tyrime naudotų Valstybės saugumo departamento pažymoje pateiktų galimai tikrovės neatitinkančių bei garbę ir orumą žeminančių duomenų, teiginių ir vertinimų, viešojoje erdvėje išplatino pareiškimus, kuriais viešai reiškė ir skatino nepasitikėjimą Lietuvos teismais ir konstitucine teisingumo vykdymo sistema.
Teisėjų taryba akcentavo, kad Seimo narys V. Bakas, viešojoje erdvėje reikšdamas abejones dėl jam nepatikusio teismo sprendimo ir teismų vykdomo teisingumo, akcentuodamas būtinybę pertvarkyti teismus, savo teiginiais ne tik diskredituoja teismo, kaip valstybės valdžios, autoritetą, tačiau viešai kursto nepasitikėjimą teismu kaip vieninteliu teisingumą Lietuvoje vykdančiu subjektu, formuoja nihilistinį visuomenės požiūrį į teisingumo vykdymą ir teismo priimamus sprendimus.
Pasak Teisėjų tarybos, teismo autoritetas ir visuomenės pasitikėjimas teismais yra kertinis teisinės demokratinės valstybės pamatas, kuris privalo būti gerbiamas ir stiprinamas, todėl netoleruotinos situacijos, kai aukšto rango valstybės politikas, kuris turi tiesioginės įtakos formuojant įstatymų leidžiamosios valdžios poziciją itin svarbiais valstybės saugumo ir su juo susijusiais klausimais, prisidedantis prie kandidato į prezidentus programinių nuostatų, taip pat susijusių ir su teisminės valdžios formavimu, rodo tokią nepagarbą teismų sprendimams, įvardydamas teismus kaip nepajėgius vykdyti savo konstitucinės priedermės.
Teisėjų tarybos nuomone, su atsakingo politiko elgesiu nėra suderinami pareiškimai, kuriais konstatuojama, kad teismų sistemą reikia pertvarkyti iš esmės vien todėl, kad teismo sprendimas nepateisino šio politiko lūkesčių.
Parlamentaras Vytautas Bakas. Seimo kanceliarijos nuotr.
Rusija, stiprindama savo įtaką kaimyninėse valstybėse, ne tik naudoja energetinio spaudimo įrankį, bet ir kitą galingą instrumentą: grandiozinius, ekonomiškai nepagrįstus, geopolitiškai motyvuotus energetinius projektus, tokius kaip „Rosatom“ vykdoma atominės elektrinės statyba Baltarusijoje ar dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.
Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje (ESBO PA) narys V. Bakas pranešimą „Manipuliavimas energetiniais ištekliais siekiant geopolitinių tikslų“ ketvirtadienį pristatė ESBO PA.
Pranešime didžiausias dėmesys skirtas energetiniam saugumui, kurio iššūkiai, anot pranešimo, aktualūs ne vienai valstybei Europoje. Remiantis konkrečiu Lietuvos pavyzdžiu iliustruojama, kad užsitikrinti patikimą alternatyvų energijos išteklių tiekimą prieinamomis kainomis yra įmanoma.
„1990 m. atkūrusi nepriklausomybę Lietuva pasirinko integracijos į Vakarų Europos politines, ekonomines ir saugumo struktūras kryptį. Tačiau paveldėjusi nuo Europos izoliuotą ir tik su Sovietų Sąjunga susietą energetinių jungčių infrastruktūrą, Lietuva – kaip ir kitos Baltijos valstybės – liko energetine sala Europos Sąjungoje, labai priklausoma nuo energijos tiekimo. Lietuva, žingsnis po žingsnio, sugebėjo diversifikuoti energijos išteklių tiekimo kelius naftos ir dujų sektoriuose. Šiuo metu įgyvendinamas Baltijos valstybių elektros perdavimo tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas, kurį užbaigus energetinio saugumo situacija nebepriklausys nuo Kremliuje priimamų sprendimų“, – teigiama V. Bako pranešime.
Anot V. Bako, Rusija, stiprindama savo įtaką kaimyninėse valstybėse, ne tik naudoja energetinio spaudimo įrankį, bet ir kitą galingą instrumentą: grandiozinius, ekonomiškai nepagrįstus, geopolitiškai motyvuotus energetinius projektus, tokius kaip „Rosatom“ vykdoma atominės elektrinės statyba Baltarusijoje ar dujotiekio projektą „Nord Stream 2“.
„Tokiais projektais Rusija siekia sutrukdyti kaimyninėms valstybėms vykdyti savarankišką energetinio saugumo politiką, stiprinti Kremliaus įtaką Europos Sąjungoje didinant jos priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių, užsitikrinti stiprų lobistinį palaikymą kai kurių ES valstybių narių sostinėse ir ES institucijose“, – teigia parlamentaras.
Jis atkreipia dėmesį, kad „valstybės, turtingos energetiniais ištekliais ir juos eksportuodamos, neretai išnaudoja savo energetinį potencialą siekdamos dominuoti geopolitinėje erdvėje, t. y. iš esmės siekdamos imperinių tikslų“. V. Bakas pabrėžia, kad šiuo metu „energetinio saugumo srityje arba nėra tarptautinių instrumentų, arba jie neveikia“, todėl būtina toliau ieškoti veiksmingų tarptautinių teisiškai įpareigojančių instrumentų, kurie apsaugotų Europos energetikos rinkas ir vartotojus nuo turtingų gamtiniais energetiniais ištekliais valstybių ir monopolinių korporacijų diktato.
ESBO PA pristatytas pranešimas apie energetinio saugumo situaciją Europoje pagal Lietuvos pavyzdį. Seimo kanceliarijos nuotr.
„Todėl labai svarbu, kad Europos Sąjungos III energetikos paketo reikalavimai, su jų naujausiais pakeitimais, būtų visa apimtimi įgyvendinti praktikoje ir taikomi tiek esamoms, tiek būsimoms Europos Sąjungos valstybių narių dujotiekių jungtims su trečiosiomis šalimis“, – sakoma V. Bako pranešime.
Į vasario 21-22 dienomis vykstančią ESBO PA žiemos sesiją Vienoje taip pat yra išvykusi Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkė Rūta Miliūtė ir pirmininkės pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.
Prestižiniame sostinės Užupio rajone stūkso prabangi vieno turtingiausių šalies advokatų Rolando Valiūno vila su vaizdu į Gedimino pilį. Iš kur pinigai?
O pinigų yra tiek, kad net problema, kur juos išleisti. Svarbu tinkamai pasirinkti draugus.
R. Valiūno kontora pirmus milijonus susikrovė dar konservatoriams drauge „Villiams“ ir Valdu Adamkum prastūminėjant „Mažeikių naftos“ aferą, kai valstybė prarado milijardus litų. Ir niekas už tai nenubaustas.
Girdžiu, kaip skaitytojas klausia – o kiek gi už tai pasodino į kalėjimą? Deja, turiu nuvilti – nė vieno. Priešingai, Jos ekscelencija Respublikos Prezidentė tuometį energetikos ministrą A. Sekmoką už tai apdovanojo ordinu. O dabartinis Seimo NSGK pirmininkas V.Bakas jį pasiskyrė savo visuomeniniu konsultantu…
Beje, pono V. Bako žiniai, nes tai yra grėsmė šalies nacionaliniam saugumui: su ponu A. Sekmoku be finansinių aferų sietini ir neaiškūs veikėjai kaip Adam Saulius Vaina, bei Ramias Wali ir kai kurie kiti. Kodėl valdančioji koalicija (išskyrus A. Širinskienę) nutyli seniai žinomą, bet vis užtušuojamą faktą, kaip privilegijuotojo TS-LKD anūko G. Lansbergio šeima krovėsi milijonus tos pačios energetikos įmonių sąskaita? Ir už valstybinės energetikos įmonės specialiai jų verslui įrengtas patalpas mokėjo simbolinius nuomos mokesčius? Aš jau net nekalbu apie moralinį pralobimo vaikučių sąskaita aspektą. Juk šie ponai taip mėgsta moralizuoti kitus, tad turėkim drąsos bei principingumo ir pasižiūrėkime, kas už to slypi. Manau, kad jei LVŽS ir kartu valdantys LSDDP nesuras savyje drąsos ir išminties priversti teisėsaugą principingai nubausti kaltuosius už akivaizdžias vagystes ir chaosą energetikos sektoriuje (kai net už dujų laivo saugyklos nuomą pinigai pervedami į ofšorines zonas!), tauta už tai neatleis. O to tik ir telaukia įgudę manipuliatoriai bei melagiai ponai konservatoriai.
Tokių faktų per neilgą atkurtos valstybės istoriją buvo galima prirašyti jaučio skūrą. Manau, čia labai tiktų ponios Aušros Kavaliauskaitės-Kukštienės atsiliepimas į mano Fb paskyroje patalpintą R. Ozolo recenziją: „Tiems, kas skaitys visą R. Ozolo komentarą apie Džono Perkinso knygą „Ekonomikos smogiko išpažintis“, patariu visų pirma perskaityti knygą. Leiskite jai įeiti į savo pasaulį…Man su ja pasidarė aiškiau, ką Lietuvai reiškė „šoko terapija“, ką – „didžioji privatizacija“, kas „Mažeikių naftos“ aferoje buvo H. Galilas, o Ignalinos AE uždarymo pinigaplovėje – R. Wali. Kodėl „Mažeikių naftą“ perėme lenkai, o ne kazachai, kodėl danai kiaules augina Lietuvoje, o lietuviai nešioja senų britų „antis“ ir daugybę kitų dalykų…“ Labai taikliai pastebėta!
Tiesiog šie keli itin ciniški korupcijos, o tiksliau – vagysčių, pavyzdžiai, kuriuos toleruoja ir net skatina aukščiausia šalies valdžia, tik iliustruoja, į kokią duobę esme įkritę. O didžiausia bėda ta, kad per tokius gobšuolius ir bailius esame paradę apie 40 proc. savo aktyviausių tautiečių. Dėl jų Lietuva baigia išsivaikščioti. Virš milijono tautiečių priverstinis (sukuriant tam ypatingas sąlygas) išgujimas – išvarymas iš savo Tėvynės yra didžiausia Lietuvos valstybės tragedija. O tam leidę įvykti asmenys yra valstybės išdavikai. Po šio mirtino smūgio mūsų tautai bus labai sunku atsitiesti. Jeigu viskas ir toliau klostysis taip, kaip klostėsi ligi šiol, galimybės išlikti, manau, lygios nuliui.
Artėjant LR Prezidento rinkimams, vis ryškiau pastebima, kokią isteriją už užkulisinius pinigus ar kitokio tipo paslaugas kelia žiniasklaida – taip ji formuoja gelžbetoninę apsauginę sieną keliems sistemai tinkantiems pretendentams. Tinkantiems, nes jie yra jos kūdikiai. O tiems, kurie turi drąsos ir išmanymo, kaip tą sistemą pakeisti į priimtiną daugeliui, reikia arba labai didelių pinigų rinkimams, arba masiško žmonių palaikymo. Pastarasis vėlgi be žiniasklaidos sunkiai įmanomas – na, nebent Lietuvoje įvyktų stebuklas, ir žmonės, atsibudę po užtrukusio hipnozės seanso, pagaliau pradėtų savarankiškai ir blaiviai mąstyti. Arba atsirastų – kas išvis utopija – keli dori ir sąžiningi žurnalistai, kurie imtųsi tokias idėjas viešinti ne už pinigus.
Nors padėtis ir atrodo beviltiška, vis tiek norėtųsi garsiai pamąstyti, o kokio gi Lietuvai reikia vadovo. Kaip sakė Albertas Einšteinas, mes negalime įveikti problemų su ta pačia mąstysena, kuri tas problemas sukūrė. Taigi, turime keisti mąstyseną. Tai sunku, bet įmanoma, jei pirmas tai padarys šalie vadovas ir savo pavyzdžiu kitus paskatins.
Manau, kad esminiai kriterijai tokiam vadovui yra drąsa, išmintis – žinojimas, ką ir kaip reikia daryti, bei dora. Drąsa reikalinga neišpasakyta. Jei prireiks, jis privalo būti pasiryžęs už Lietuvą net ir paguldyti galvą! Nes jeigu tikrai imsis to, kas neatidėliotinai būtina, tokio prezidento gyvybei iškils rimtas pavojus. Juk pagal veikiančią LR Konstituciją jis turi didžiules galias visai teisėsaugai. O kas dedasi energetikoj, aš jau minėjau – tik imk ir dirbk. Nedelsiamo teisėsaugos reagavimo reikalauja ir dar man vadovaujant Seimo NSGK 2006-2007 metais atskleista „valstybininkų“ klano veikla (kuris niekur nedingo) bei nauji NSGK tyrimo išviešinti faktai apie „MG Baltic“ ir Co. Valstybė turi būti apvalyta nuo kyšininkų, vagių ir aferistų. Manote, jie nesipriešins? Juk tai – galią, pinigus ir įtaką turinčios grupuotės, kurios, pajutusios pavojų savo egzistencijai, griebsis bet kokių metodų.
Ponia D. Grybauskaitė, ateidama į prezidentes, iškilmingai žadėjo jas likviduoti. Deja, baimės akys didelės. Tų grupuočių per jos valdymo metus ne tik kad nesumažėjo, bet net ir atsirado daugiau, jos sustiprėjo. Taip kad ne anglų kalba ar vien užsienio politika turi rūpėti valstybės vadovui. Jam, visos Tautos renkamam, pirmiausia turi rūpėti kiekvieno valstybės piliečio gyvenimas. O koks tas gyvenimas, jeigu kasdien bėgama iš Tėvynės? Jeigu apie pusė milijono bendratautiečių gyvena žemiau skurdo ribos? Šimtai tūkstančių gauna minimumą, o tai dienai – apie 12 eurų. Lai susimąsto kandidatai, kaip iš tiek pragyventi.
Sakysite, prezidentas turi užsiimti užsienio politika. Blefas! Būkime biedni, bet teisingi – kiek Lietuva lemia užsienio politiką? Ją lemia didžiosios valstybės ir geopolitiniai blokai. Didžiausia užduotis šalies Prezidentui – sutelkti tautą, kad reali dauguma pritartų permainoms, ir veikti visų, o ne kelių oligarchų labui. Būtent savo gyventojų susitarimą kaip veikti ir ko siekti kaip esminę sėkmės priežastį įvardija Šveicarijos ir kitų klestinčių šalių mokslininkai bei politikai. Lietuvoje, deja, kol kas viskas yra atvirkščiai. Į piliečių nuomonę neįsiklausoma, visuomenės apklausos – nupirktos arba gudriai sukompiliuotos, t.y. klausiama taip, kad gautų norimą atsakymą. Akis deginantis pavyzdys – V. Uspaskicho sugrįžimas, kai, užuot sėdėjus kalėjime, grįžtama valdyti valstybės ir iš karto – stulbinantis reitingų šuolis! Štai kuo reikėtų labai rimtai susidomėti mūsų specialiosioms tarnyboms. Juk šis veikėjas ruošiasi, remiamas svetimos valstybės, pasiimti Lietuvos premjero postą. Geras pasirinkimas vietoj Lukiškių…
Prezidentas, suburdamas įvairių socialinių sluoksnių valstybės piliečius, jiems paaiškintų siekiamus tikslus ir sutelktų bendram veikimui. Tai – būtina sąlyga: Prezidentas privalo remtis ne biurokratais, o Tauta. Ne per masiulius prašinėti neaiškios kilmės turtuolių malonės, o veikti žmonių labui ir su jų palaikymu. Toks Prezidentas gali kalnus nuversti, tik reikia tai pačiam suprasti ir sugebėti atlikti.
Ryškiausia ir, mano manymu, perspektyviausia veikimo kryptis – skaidrumas. Skaidrumas, pakeisdamas skandalų kultūrą, turi tapti valstybės gyvenimo pagrindu. Tai turi būti įgyvendinta visose gyvenimo sferose – pradedant valstybės valdymu, verslu ir baigiant žmonių tarpusavio santykiais. Be to, skaidrumas turi tapti viešas – kaip ir viešumas taip pat turi būti skaidrus. Turime išmokti gyventi ir dirbti taip, kad vieša tai reiškia – skaidru, o skaidru – tai vieša. Skaidrūs santykiai ir aukštosios technologijos bei dora su teisingumu ir yra tas fundamentas, kuris leistų atkurti griūnančią valstybę. O šalies vadovas, sutelkęs aktyviausius tautiečius šalyje ir užsienyje, jų remiamas ir būdamas ištikimas duotam Žodžiui, atkurs teisingumą. Teisingumą plačiąją šio žodžio prasme – tiek ekonomikoje, tiek teisėsaugoje, tiek visų mūsų gyvenimuose. Nieko negali būti svarbesnio valstybės vadovui už siekį visomis įmanomomis priemonėmis atkurti baigiančią išsivaikščioti Tėvynę.
Teksto autorius dr. Algimantas Matulevičius – buvęs LR Seimo NSGK pirmininkas, šiuo metu – LSDDP Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas
Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) žada artimiausiu metu atskleisti daugiau informacijos apie galimus interesus įgyvendinant kogeneracinių jėgainių, deginsiančių atliekas Vilniuje ir Kaune, projektus, rašo dienraštis „Kauno diena“.
NSGK pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad politikai stebi visus procesus energetikos sektoriuje. Taip pat ir tuos, kurie susiję su kogeneracinių jėgainių statybomis.
„Artimiausiu metu bus paskelbta daugiau informacijos apie tai, kokie interesai yra dėl kogeneracinių jėgainių, – „Kauno dienai“ sakė V.Bakas. – Mes, Seimo NSGK, ketiname rugpjūčio mėnesį atskirai susitikti su premjeru ir kalbėtis apie situaciją. Dabar nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių, o mano dabartinis vertinimas yra pirminis, remiuosi ta informacija, kuri yra prieinama mūsų komitetui. Susidaro toks įspūdis, kad valstybės politika energetikos sektoriuje buvo formuojama ne Vyriausybėje, ne Seime, bet kažkur kitur – kažkokiuose galios centriukuose, kažkokiose įmonėse, kažkokiuose klubuose. Taip negali būti“.
V. Bako teigimu, dėl kogeneracinių jėgainių projektų kyla įtampų ir į daug klausimų nėra atsakyta.
„Manau, reikia išviešinti tą informaciją, kurią turi valstybė. Šiomis mintimis pasidalijau su premjeru, susitiksiu su Valstybės saugumo departamento vadovu, reikia imti ir pateikti ją visuomenei. Aišku, kartu reikia pateikti ir sprendimus, pasakyti, kokie yra mūsų politiniai tikslai, koks yra viešasis interesas dėl atliekų tvarkymo, žiedinės ekonomikos, elektros energijos generavimo“, – teigia V. Bakas.
Nejaugi neįmanoma šiukšlių tvarkyti sąžiningai, tvarkingai, be piktumų ir piktnaudžiavimų? Slaptai.lt nuotr.
Pasak jo, daugiau informacijos dėl atliekų deginimo projektų Vilniuje ir Kaune bus pateikta rudenį.
Lietuvoje šiuo metu veikia tik viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje, valdoma „Fortum Heat Lietuva“. Dar dvi jėgaines, kurių bendra vertė – daugiau nei 500 mln. eurų, planuojama pastatyti Vilniuje ir Kaune. Jėgainės statybas Vilniuje vykdo valstybės valdoma „Lietuvos energija“, Kaune – „Lietuvos energija“ ir „Fortum“.
Visos trys Lietuvoje veiksiančios deginimo jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų.
Seimo NSGK nariai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Didelį rezonansą visuomenėje sukėlusios Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo išvados jau oficialiai įregistruotos Seimo posėdžių sekretoriate ir yra prieinamos visuomenei.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas įregistravo ir nutarimo projektą, kuriame siūloma pritarti parlamentinio tyrimo išvadoms „dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“.
Kartu su nutarimo projektu, išvadomis įregistruoti ir 33 priedai.
NSGK savo tyrime nurodo, kokios interesų grupės siekė daryti poveikį politiniams procesams, tai pat yra pateikti pasiūlymai Seimui, Vyriausybei, Generalinei prokuratūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Seime atstovaujamoms politinėms partijoms.
Atsižvelgiant į parlamentinio tyrimo metu surinktą informaciją ir paaiškėjusias nacionalinio investuotojo sukūrimo įsteigiant LEO LT aplinkybes, Generalinei prokuratūrai siūloma iš naujo įvertinti, ar kuriant nacionalinį investuotoją nebuvo padaryta nusikalstama veika.
Siūloma atlikti prokurorų priimtų procesinių sprendimų patikrinimą ikiteisminio tyrimo metu ar viešojo intereso gynimo bylose, kuriose viena iš šalių buvo koncerno „MG Baltic“ grupės įmonės ar su jomis susiję asmenys.
Viešųjų pirkimų tarnybai siūloma atlikti koncerno „MG Baltic“ valdomų įmonių laimėtų viešųjų pirkimų 2008-2016 m. analizę komiteto išvadoje minimose srityse, sudarytų sandorių teisėtumo patikrinimą, įvertinti galimą valstybei padarytą žalą, o ją nustačius inicijuoti procedūras dėl padarytos žalos atlyginimo.
Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) siūloma įvertinti mokestinio tyrimo, kuris buvo atliktas dėl tyrimo metu nustatytų „VP Market“ grupės įmonių ir jų akcininkų mokestinių prievolių galimo vengimo, atsižvelgiant į neleistinus VMI valstybės tarnautojų ryšius su koncerno „MG Baltic“ atstovais ir imtis priemonių, kad būtų įvertintas apskaičiuotos mokestinės prievolės pagrįstumas ir atlyginta galimai valstybei padaryta žala.
Seimui siūloma parengti teisės aktus dėl žvalgybą ir kriminalinę žvalgybą vykdančių subjektų nepriklausomos priežiūros instituto (žvalgybos ombudsmeno) įsteigimo.
NSGK siūlo kreiptis į Seimo Energetikos komisiją su prašymu įvertinti, kokią žalą Lietuvos valstybė patyrė (ar galėjo patirti) dėl nepriklausomo investuotojo sukūrimo įsteigiant LEO LT ir šios įmonės veiklos, ir pasiūlyti priemonių, kad ši žala būtų atlyginta.
Vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu, komitetas siūlo Vyriausybei inicijuoti koncerno „MG Baltic“ valdomų įmonių ir pirmos ar antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sudarytų sandorių patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.
Vyriausybei taip pat siūloma inicijuoti kompanijos „Nukem Technologies GmbH“ sandorių, kuriais remiantis ši įmonė dalyvauja Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektuose, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.
NSGK siūlo Vyriausybei parengti ir pateikti Seimui teisės aktų projektus, kuriais būtų įteisintas civilinio konfiskavimo institutas, suteikiantis galimybę konfiskuoti organizuotoms nusikalstamoms grupėms priklausančių ar su jomis susijusių asmenų turtą, taip pat turtą, įgytą darant nusikalstamas korupcines veikas.
NSGK siūlo svarstyti priemones dėl paramos gavėjo statusą turinčių subjektų – labdaros ar paramos fondų, galinčių priimti aukas iš juridinių asmenų, įskaitant verslo subjektus, – finansinės veiklos priežiūros, kuri užkirstų galimybę šiems fondams paaukotas lėšas naudoti politinės veiklos išlaidoms apmokėti.
Siūloma parengti pasiūlymus dėl politikų, valstybės tarnautojų susitikimų su verslo grupių atstovais neformalioje aplinkoje deklaravimo ir informacijos apie juos skelbimo tvarkos.
„Nustatyti neskaidraus ir neteisėto kai kurių politinių partijų finansavimo atvejai, susiję su neteisėtais ir nekontroliuojamais lobistinės veiklos ir viešųjų ir privačių interesų pažeidimais, taip pat verslo grupių interesais per kontroliuojamas visuomenės informavimo priemones daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams, kelia grėsmę valstybės interesams“, – mano tyrimą atlikęs NSGK.
Seime atstovaujamoms politinėms partijoms siūloma pasirašyti politinių partijų susitarimą dėl kovos su korupcija, apimantį civilinio turto konfiskavimo, lobizmo, viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje ir jų deklaravimo, politinių partijų finansavimo, kovos su organizuotu nusikalstamumu klausimus.
Beje, tyrimą baigusiam NSGK siūloma pavesti atlikti ir šios parlamentinio tyrimo išvados pasiūlymų įgyvendinimo kontrolę.
Už išvadų projektą šių metų gegužės 30 d. balsavo 10 NSGK narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė – 1.
Kitą savaitę, antradienį, nenumatytame Seimo plenariniame posėdyje NSGK išvadas numatoma pateikti Seimui, ir jis balsavimu turės apsispręsti, ar joms pritarti.
ELTA primena, kad pernai spalio 19 d. Seimas pavedė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.
Seimo sprendimu, NSGK buvo suteiktas Seimo laikinosios tyrimo komisijos statusas.
Parlamentinį tyrimą pavesta atlikti ir pateikti Seimui išvadas iki kitų metų gegužės 1-osios, tačiau vėliau NSGK paprašius šis tyrimas buvo pratęstas dar mėnesiui, iki 2018 m. birželio 1 d.
Seimas savo nutarimu įpareigojo NSGK nustatyti, „ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“.
Tyrimo metu buvo bandoma išsiaiškinti, ar buvo politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams.
NSGK taip pat tyrė, ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kuriais, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams.
Seimo narys Bronislovas Matelis kreipėsi į Seimo valdybą, prašydamas žurnalistui Tomui Dapkui ateityje neišduoti nei nuolatinės, nei laikinos akreditacijos Seime.
Tokį kreipimąsi parlamentaras inicijavo atsižvelgiant į tai, kad „viešojoje erdvėje pasirodė daug informacijos, jog žurnalistas T. Dapkus jam suteiktas žurnalisto galias panaudojo ne pagal paskirtį, galimai neteisėtai veikė ne visuomenės, o verslo interesams“.
B. Matelis taip pat mano, kad visuomenės informavimo etikos kodekso nesilaikantis žurnalistas neturėtų būti įleidžiamas į visas svarbiausiais valstybės institucijas.
Paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje teigiama, kad T. Dapkus buvo „MG Baltic“ tarpininkas ir galimai užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.
Parlamentinį tyrimą dėl poveikio politikams atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) neapsiribos žurnalisto T. Dapkaus veikla ir ketina domėtis ir kai kuriomis žiniasklaidos priemonėmis.
„Bus žiniasklaidos priemonių“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Bakas. Jis atsisakė plačiau komentuoti, apie kokią žiniasklaidą kalbama.
