Kyrylas Budanovas. YOUTUBE.com
Kyjivas, gegužės 29 d. (Ukrinform-ELTA). Po Rusijos bandymo gegužės 29-ąją atakuoti Ukrainą balistinėmis raketomis Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas pareiškė, kad Rusija, kuri griebiasi teroristinių veiksmų, vėl patyrė pralaimėjimą, praneša „Ukrinform“.
„Visus tuos, kurie Rusijoje iki šiol tikėjo, tiki ir galbūt svajoja, kad pavyks įbauginti Ukrainą, noriu šiek tiek nuliūdinti – taip nėra: visi ukrainiečiai kaip buvo, taip ir yra savo darbo vietose ir toliau atlieka savo darbą. Visi tie, kurie bandė mus įbauginti, svajodami, kad tai duos kokį nors rezultatą, jau labai greitai dėl to gailėsis“, – sakė pareigūnas.
Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas pažymėjo, kad „mūsų atsakymo nereikės ilgai laukti“.
„Netrukus visi viską pamatys“, – pabrėžė K. Budanovas.
Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas pareiškė, kad pirmadienį per plataus masto ataką Rusija paleido į Ukrainos teritoriją mažiausiai 10 raketų „Iskander“. Jas visas pavyko numušti.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisis. EPA – ELTA foto
Šiandien skelbiame antrąją pasakojimų apie Iraną dalį. Kodėl ėmėmės šios temos? Iranas tampa vis labiau atgrasus, nes padeda Ukrainą užpuolusiai Rusijai. Kokia informacija portalui slaptai.lt pasirodė itin svarbi šiandien?
Kaip Iranas talkina Rusijai?
Didžiosios Britanijos žvalgybos analitikai tvirtina, kad Iranas į Rusiją tiesiogiai ir per tarpininkus tebesiunčia bepiločių orlaivių „Shahed“ bei šiems dronams specialiai pritaikytų balistinių raketų. Elektrą, šilumą, vandenį tiekiančius Ukrainos objektus rusai šiandien atakuoja būtent iranietiškais dronais. Todėl milijonai ukrainiečių priversti kęsti šaltį, gyventi be elektros, neturi vandens.
Britų žvalgyba teigia, kad Kremlius maldaute maldauja Irano, kad šis siųsti jai į pagalbą kuo daugiau bepiločių orlaivių su balistinėmis raketomis. Britų kariniai ekspertai įtaria, kad Iranas, nepaisant kai kurių pertraukų, didina karinę pagalbą Vladimiro Putino armijai. Jau galima drąsiai sakyti, kad Teherano valdžia tapo vienu iš svarbiausių ginkluotės tiekėjų Rusijai. Rusijos karinei vadovybei iranietiški dronai ir balistinės raketos reikalingi todėl, kad rusų generolai jau beveik išnaudojo nuosavas trumpojo nuotolio balistines raketas SS-26 „Iskander“, nešančias 500 kg sveriantį sprogmenį net 500 km atstumu. Tai reiškia, kad jei ne Irano ištiesta pagalbos ranka, Rusijos agresoriams dabar būtų žymiai sudėtingiau smogti Ukrainos elektrinėms, šiluminiams tinklams, vandentiekiams.
Irano žvalgybos ženklas
Kaip teigia leidinys „The Washington Post“, pastarosiomis dienomis Iranas sutiko perduoti Rusijai papildomus šešis tūkstančius dronų „Shahed“. Remiantis aukšto rango Pentagono atstovu, Rusijai bus perduotos ir Irano kariniuose sandėliuose saugotos balistinės raketos. Taip pat į viešumą praslydo informacija, esą oficialusis Iranas pažadėjo Maskvai, kad padės jai Tatarstane pastatyti bepiločius orlaivius gaminančią gamyklą (tokios gamyklos Rusija neturi, nes iki agresijos prieš Ukrainą ne itin vertino šios rūšies ginklus).
JAV Karo tyrimų institutas (ISW) informavo, kad Rusija dronais „Shahed-136“ ir „Shahed-131“ Ukrainos nepuldinėjo nuo šių metų spalio 23 dienos iki šių metų gruodžio pradžios. Tikriausiai ji jau buvo išnaudojusi visą Irano pagalbą. Tačiau gruodžio pirmosiomis dienomis atakos iranietiškais dronais vėl atnaujintos. Tad ISW daro išvadą, jog į Rusiją atgabenta naujų iranietiškų dronų, apginkluotų balistinėmis raketomis, partija.
ISW taip pat įsitikinęs, jog Iranas bepiločius orlaivius Rusijai siunčia ne už dyką. Maskva greičiausiai Iranui atsidėkoja dovanodama branduolines technologijas, kurios reikalingos kuriant atominę bombą.
Kodėl Iranas talkina Armėnijai?
Dar verta prisiminti, jog Iranas kelią grėsmę taikai ne vien bičiuliaudamasis su Rusija. Iranas slapta bičiuliaujasi su Armėnija ir tuo pačiu grasina Azerbaidžanui. Jūs klausiate, kas bendro tarp musulmoniškojo Irano ir krikščioniškosios Armėnijos? 1988 – 1994-aisiais armėnų separatistai buvo atėmę iš azerbaidžaniečių Karabachą. Azerbaidžaniečiams šį regioną beveik visą pavyko susigrąžinti per 44 dienas trukusią karinę operaciją 2020-ųjų pabaigoje. O Iranas didžiulius plotus iš azerbaidžaniečių atėmė kur kas anksčiau. Atskaitos taškas šioje istorijoje – 1828-ieji metai, kai buvo pasirašyta Turkmančajaus sutartis (sudaryta rusų – persų karo metu). Didelė dalis Azerbaidžano anuomet buvo prijungta prie Irano. Šiandien Irane gyvena apie 30 – 40 milijonų azerbaidžaniečių (pačiame Azerbaidžane – apie 10 milijonų).
Irano raketos. EPA-ELTA nuotr.Iranas Persijos įlankoje pradėjo kasmetines pratybas. EPA-ELTA nuotr.
Taigi oficialusis Iranas paniškai bijo, kad oficialusis Baku, su Turkijos pagalba 2020-ųjų pabaigoje karine jėga susigrąžinęs Karabachą, nesumanytų dar susigrąžinti ir Pietų Azerbaidžano. Štai kodėl Teheranas bičiuliaujasi su Armėnija, kurstydamas ją prieš Azerbaidžaną (apie tai, kaip Iranas kadaise okupavo Azerbaidžano žemes, rašoma istoriko Algimanto Liekio knygoje „Tautų kraustymai Kaukaze XX amžiuje“ (2016 metai, Mokslotyros institutas) bei publicisto Leono Juršos knygoje „Tautų likimus pakeitę politikų sprendimai“ (2017 metai, Mokslotyros institutas).
Pastaruoju metu Iranas prie sienos su Azerbaidžanu rengia agresyvias karines pratybas, mokydamas savo karius veržtis į Azerbaidžaną, Armėnijai dovanoja 600 galingų raketų, kurios neva galinčios sunaikinti net amerikietiškus tankus „Abrams“. Pačiais įvairiausiais keliais į Armėniją permesdavo armėnų separatistams reikalingų ginklų, amunicijos. Pavyzdžiui, istorikas Patrikas Volšas mano, kad Armėnija šiandien tampa šalimi, per kurios žemes iranietiški ginklai keliauja į Rusiją.
Vienas iš paskutiniųjų Irano provokacijų – į Azerbaidžano dar iki galo nekontroliuojamą Karabacho sostinę Hankendį buvo permesta 14 iraniečių. Tai nutiko šių metų lapkričio 24-ąją. Iraniečius įleido vadinamieji „rusų taikdariai“ (jie ten laikinai dislokuoti pagal trišalį Azerbaidžano, Armėnijos ir Rusijos susitarimą, pasirašytą 2020-ųjų lapkričio 10 dieną). Oficialusis Baku mano, jog permesti iraniečiai – diversantai iš teroristinių organizacijų, kurių tikslas – rengti provokacijas prieš Azerbaidžaną.
Parengta remiantis ELTA, news.obozrevatel.com, „The Washington Post“, NBC News, Kavkaz.info, slaptai.lt informacija
Britų žvalgyba
Kyjivas, gruodžio 10 d. (ELTA). Jeigu Iranas imtų tiekti Rusijai savo balistines raketas, tai leistų Kremliui sustiprinti atakas prieš Ukrainos kritinės infrastruktūros objektus, informuoja „Unian“.
Apie tai, kad artimiausiu metu Rusijos Federacija gali gauti šimtus balistinių raketų iš Irano, tviteryje pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija remdamasi žvalgybos informacija.
Jungtinė Karalystė teigia, kad Iranas tapo pagrindiniu Rusijos kariniu rėmėju po to, kai ši įsiveržė į Ukrainą.
„Irano parama Rusijos kariuomenei tikriausiai išaugs artimiausiais mėnesiais: Rusija bando įsigyti daugiau ginklų, įskaitant šimtus balistinių raketų“, – teigiama Gynybos ministerijos pranešime.
Jungtinė Karalystė mano, kad mainais Rusija taip pat siūlo Iranui savo karinę ir techninę pagalbą, kuri transformuoja abiejų valstybių karinį bendradarbiavimą.
Anot Gynybos ministerijos, Rusija tikriausiai išeikvojo daug savo trumpojo nuotolio balistinių raketų SS-26 „Iskander“, galinčių skraidinti 500 kg kovinę galvutę 500 km atstumu. Jeigu Rusija iš Irano gaus daug balistinių raketų, jomis greičiausiai smogs Ukrainos kritinei infrastruktūrai.
Iskander-M – ne žaisliukas
Černihivas, kovo 10 d. (ELTA). Ukrainos ginkluotosios pajėgos Černihivo regione sunaikino Rusijai priklausantį „Iskander-M“ trumpojo nuotolio balistinių raketų kompleksų divizioną.
Apie tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos kariuomenės sausumos pajėgų įrašu feisbuke. Jame pažymima, kad divizionas buvo sunaikintas ketvirtadienį popiet.
Irane per teroro aktą nužudytas branduolinės fizikos specialistas Mohsenas Fakhrizadeh. EPA – ELTA nuotr.
Irane per teroro aktą nužudytas branduolinės fizikos specialistas Mohsenas Fakhrizadeh`ė buvo susijęs su balistinių raketų kūrimu, teigiama šeštadienį paskelbtame Turkijos valstybinės Anatolijos naujienų agentūros pranešime.
Jos duomenimis, mokslininkas vadovavo Irano gynybos ministerijos Tyrimų ir inovacijų valdybai, taip pat aktyviai prisidėjo prie balistinių raketų kūrimo. Publikacijoje pažymima, kad M. Fakhrizadeh`ė tapo penktąja išpuolių prieš Irano branduolinės fizikos specialistus, vykdomų nuo 2010 metų, auka. Pasak Turkijos agentūros, visose atakose „buvo pastebimas Izraelio vaidmuo“.
Penktadienį Irano naujienų agentūra „Fars“ pranešė apie pasikėsinimą į mokslininką fiziką Teherano provincijos Damovendo miesto rajone. Vėliau šalies Gynybos ministerija patvirtino, kad M. Fakhrizadeh`ė buvo sužeistas ir mirė ligoninėje. Iranas teigia, kad prie jo nužudymo prisidėjo JAV ir Izraelis.
Šiaurės Korėja į jūrą paleido dvi balistines raketas. EPA-ELTA nuotr.
Šiaurės Korėja šeštadienį į jūrą paleido, kaip manoma, dvi trumpo nuotolio balistines raketas.
Pietų Korėjos karinės pajėgos pasmerkė raketų paleidimą ir Pchenjano žingsnį pavadino „itin netinkamu, esant dabartinei situacijai dėl COVID-19 viruso… Raginame juos nedelsiant sustabdyti panašius veiksmus“.
Šiaurės Korėja apie užsikrėtimo koronavirusu atvejus nepraneša. Pasaulyje iš viso užregistruota daugiau nei 270 tūkst. susirgimų ir 11 300 mirčių.
Svarstoma, ar virusas iš tiesų nepasiekė šios izoliuotos valstybės. Sveikatos apsaugos ekspertai teigia, kad virusas Šiaurės Korėjai padarytų daug žalos dėl silpnos sveikatos apsaugos infrastruktūros ir nepakankamos daugelio gyventojų mitybos.
Japonijos gynybos ministerija taip pat patvirtino, kad Šiaurės Korėja paleido raketas.
Po Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong Uno ir Donaldo Trumpo susitikimų kilusios viltys dėl Korėjos pusiasalio branduolinio nusiginklavimo sumenko, nuo to laiko Pchenjanas ir toliau didina karinį pajėgumą, tvirtina analitikai.
Atlikusi šį raketų testą Šiaurės Korėja ir toliau „vykdo tarptautinę strategiją, kuria siekia normalizuoti raketinius bandymus“, – AFP žurnalistams sakė Ewha universiteto Seule profesorius Leifas Ericas Easley’as.
Iranas grasina keršysiąs. EPA – ELTA nuotr.
Trečiadienio naktį Iranas, kuris jau ankščiau pareiškė keršysiąs už Irano generolo Qasemo Soleimani nužudymą, balistinėmis raketomis atakavo dvi karinių oro pajėgų bazes Irake, kuriose buvo dislokuota amerikiečių karių.
Raketos pataikė į Al Asado karinių oro pajėgų bazę į vakarus nuo Bagdado bei į JAV kariškių naudojamą aerodromą Erbilio provincijoje šiaurės Irake.
Raketos, Pentagono teigimu, buvo paleistos iš Irano. Tai žymi didelę krizės tarp Vašingtono ir Teherano eskalaciją, kai pasaulis laukia JAV prezidento Donaldo Trumpo atsakymo.
Irano revoliucijos gvardijos korpusas (IRGC), kuris prisiėmė atsakomybę už išpuolį, teigė, kad Al-Assado karinių oro pajėgų bazė Irake buvo „visiškai sunaikinta” atakos metu.
IRGC taip pat pagrasino atakuosianti Dubajų Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) ir Haifą Izraelyje, jeigu JAV bombarduos Irano teritoriją.
Trumpas anksčiau buvo pasižadėjęs smogti 52 Irano taikiniams, jei Iranas imsis keršto veiksmų dėl generolo Q.Soleimani žūties ir pasikėsins į bet kurį amerikiečių turtą.
„Akivaizdu, kad šios raketos buvo paleistos iš Irano ir buvo nukreiptos į bent dvi Irako karines bazes, kuriose yra JAV kariuomenės ir koalicijos personalas – Al-Assadą ir Irbilį”, – pranešime teigė JAV gynybos sekretoriaus padėjėjas viešiesiems reikalams Jonathanas Hoffmanas.
Oficialiais Pentagono duomenimis, Iranas iš viso į JAV objektus Irako teritorijoje paleido 15 raketų.
Irano prezidentas Hassanas Rouhanis sekmadienį pristatė naują „moderniausią“ šalyje pagamintą povandeninį laivą, ginkluotą sparnuotosiomis raketomis, skelbia „Reuters“.
Irano povandeninis laivas. EPA – ELTA nuotr.
Kaip pranešama, povandeninis laivas sveria 600 tonų. Anot Irano gynybos ministerijos, laivas gali leisti sparnuotąsias raketas.
Povandeninio laivo pristatymo ceremonija vyko didėjant įtampai Irano santykiuose su didžiausiu priešu – JAV.
Pernai JAV pasitraukė iš 2015 metais tarp Irano ir šešių galingų valstybių pasiekto branduolinio susitarimo ir grąžino Iranui sankcijas, kurios buvo atšauktos pasirašius susitarimą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad susitarimas turi trūkumų, nes į jį neįtraukti apribojimai Irano balistinių raketų plėtojimui.
Šiaurės Korėja paminėjo 70-ąsias įkūrimo metines surengdama karinį paradą be balistinių raketų. EPA-ELTA nuotr.
Tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių sekmadienį žygiavo kariniame parade Pchenjane šaliai minint 70-ąsias įkūrimo metines. Juos keitė artilerijos pabūklai ir tankai, tačiau tarpžemyninės balistinės raketos, dėl kurių buvo pritaikytos sankcijos, parade nepasirodė, informuoja AFP.
Šiaurės Korėja švenčia 70-ąsias įkūrimo metines. EPA-ELTA nuotr.
Kariniame parade nebuvo matyti pernai išbandytų balistinių raketų „Hwasong-14“ ir „Hwasong-15“, galinčių pasiekti Jungtines Amerikos Valstijas ir pakeitusių strateginį jėgų balansą. Vietoj to Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas demonstravo savo draugystę su Kinija, iškeldamas prezidento Xi Jinpingo pasiuntinio ranką jiems sveikinant žmones.
Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, įprastai vadinama Šiaurės Korėja, buvo įkurta 1948 m. rugsėjo 9 d., praėjus trejiems metams po to, kai Maskva ir Vašingtonas padalino Korėjos pusiasalį į dvi dalis baigiantis Antrajam pasauliniam karui.
Šiaurės Korėjos kareiviai. EPA – ELTA nuotr.
Ši data svarbi Šiaurės Korėjos politiniame kalendoriuje, ypač kai ji žymi jubiliejus, ir nuo seno buvo naudojama pademonstruoti naujausią karinę ginkluotę.
Tačiau pernelyg militaristinis pasirodymas galėjo sutrukdyti diplomatinėms pastangoms pusiasalyje po to, kai birželį Kim Jong Unas susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, ir prieš rugsėjį Pchenjane įvyksiantį trečiąjį susitikimą su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu.
Rusijos prezidentas ir vyriausiasis Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadas Vladimiras Putinas ketvirtadienio naktį dalyvavo strateginėse šalies branduolinių pajėgų pratybose ir stebėjo keturių balistinių raketų paleidimą, penktadienį pranešė prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.
Remiantis pranešimais, trys tarpžemyninės balistinės raketos buvo paleistos iš branduoline energija varomų povandeninių laivų, o viena raketa išbandyta iš Plesecko kosmodromo Rusijos šiaurėje. Visi pratybose naudoti taikiniai buvo sėkmingai sunaikinti.
Rusijos gynybos ministerijos teigimu, pratybose taip pat dalyvavo strateginiai „Tupolev“ bombonešiai „Tu-160“, „Tu-95MS“ ir „Tu-22M3“. Bombonešiai kilo iš karinių oro pajėgų bazių „Ukrainka“, „Engels“ ir „Shaikovka“ ir iš jų prieš antžeminius taikinius Kamčiatkoje, Komijos respublikoje ir Kazachstane buvo paleistos sparnuotosios raketos.
Paskutiniai Šiaurės Korėjos raketų paleidimai pagrįsti nauja technologija, kuri negalėjo būti sukurta šalyje, tvirtina vokiečių raketų inžinierius ir Miuncheno Technikos universiteto profesorius Robertas Šmukeris.
Pagrindiniai raketų komponentai, kuriuos KLDR panaudojo pastaruosiuose paleidimo bandymuose, buvo pagaminti Rusijoje arba buvusios SSSR šalyse. Tai interviu „Vokietijos bangai“ pareiškė žymus vokiečių raketų konstravimo inžinierius ir Miuncheno Technikos universiteto profesorius Robertas Šmukeris.
Jis paaiškino, kad neseniai paleidžiant raketas buvo panaudotos iš principo Pchenjanui naujos technologijos.
„Ankstesnės raketos, kurias šiaurės korėjiečiai vis paleisdavo, buvo SCUD, „Nodon“ ir „Točka“ tipo raketos – jos visos sovietiniai dariniai. Bet naujos raketos, kurios paleistos per pastaruosius 12–14 mėnesių, pagrįstos kitokia technologija. Jie turėjo sukurti tą technologiją tiesiog iš nieko. Bet ir čia mes matome, kad tose raketose panaudoti varikliai visiškai tiksliai gauti iš Rusijos“, – pareiškė jis.
Inžinierius pažymėjo, kad negali tiesiogiai kaltinti Rusijos valdžios, tačiau sakė esąs įsitikinęs, jog „raketos ar jų sudedamosios dalys atkeliauja iš Rusijos, o taip pat gal ir iš buvusios SSSR šalių“.
„Aš sąmoningai netvirtinu, kad tai kokios nors vyriausybės darbas. Tai gali būti nevalstybinės struktūros, atskiri žmonės ar organizuoti nusikaltėliai. Bet turi būti žmonės, kurie perveža į Šiaurės Korėją atskirus komponentus ir paskui padeda korėjiečiams tas raketas valdyti“, – sakė Šmukeris.
Jis paaiškino, kad naujoms raketoms sukurti „nuo nulio“ KLDR turėtų panaudoti gigantiškus resursus.
„Kai aš konstruoju raketą, man reikia tam tikro skaičiaus prototipų. Aš juos paleidžiu, išmatuoju trajektoriją, padarau išvadas apie raketos elgseną, ištaisau klaidas, sukuriu balistinę bandymų lentelę. Be daugybės sėkmingų testų, įskaitant ir visas paleidimo sąlygas, raketos paleisti neįmanoma. Mes viso to nematėme“, – pabrėžė jis komentuodamas.
Inžinieriaus nuomone, nuslėpti tokių darbų neįmanoma, nes „Šiaurės Korėja stebima nuolatinai“.
„Išlaidos tam būtų milžiniškos. Jums reiktų septynių projektavimo grupių, kelių skirtingo diametro raketų gamyklų, joms būtinos įvairios medžiagos, kuras ir taip toliau. Atlikti tokį darbą lygiagrečiai, ir dar taip, kad beveik visi paleidimai nuo pirmojo būtų sėkmingi? To niekas negalėtų pasiekti. Na, dar jeigu raketos atkeliavo iš išorės“, – apibendrino ekspertas.
2017 metais KLDR paleido keletą balistinių raketų. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Ynas ne kartą yra pareiškęs, kad šalis stiprins smogiamąjį branduolinį potencialą atakoms, nutaikytoms prieš amerikiečius.
Beje, liepos 4 buvo paleistos balistinė raketa „Hvason-14“, kuri nukrito išskirtinėje Japonijos jūrinėje ekonominėje zonoje.
JAV pareiškė, kad paleista raketa gali pasiekti Aliaską.
Dar kartą „Hvason-14“ paleista liepos 28-ąją. Pchenjanas sakė, kad paleista sėkmingai.
Rugpjūty, remdamasis Amerikos žvalgyba, laikraštis The Washington Post pranešė, kad KLDR išmoko gaminti kovines galvutes, kuriomis galima aprūpinti tarpžemynines balistines raketas.
Augant įtampai tarp JAV ir Šiaurės Korėjos, Pchenjanas vengs atakuoti pirmas, tuo labiau, suduoti branduolinį smūgį, kuriam vargu ar jau turi pajėgumų, teigia politologas Konstantinas Andrijauskas.
Vis dėlto totalitarinis režimas, jeigu nestabdomas, toliau plėtos branduolinę programą ir vykdys įvairias provokacijas.
Šiaurės Korėjos vadovas Kim Čen Unas (Kim Jong-un). EPA – ELTA nuotr.
„Su didesniu įsitikinimu galima pasakyti, kad Šiaurės Korėja tikrai nesmogs pirmoji. Kam jai sukelti karą? Jai reikia sukelti įtampą. Jeigu sukels karą, Pchenjanas iš karto duoda „carte blanche“, įjungia žalią šviesą JAV ir jų sąjungininkams, kad šie darytų tai, apie ką jie ilgai svajoja – t.y. apie Šiaurės Korėjos režimo griūtį“, – naujienų agentūrai ELTA sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas K. Andrijauskas.
Eksperto teigimu, Šiaurės Korėjos Kim Čen Uno režimas suinteresuotas savo išlikimu ir karas jam nenaudingas. Šiauriečiai gali toliau provokuoti, apšaudyti Pietų Korėjos pozicijas, vykdyti agresyvius veiksmus abiejų šalių demilitarizuotoje zonoje, bet konvencinės atakos prieš Pietų Korėją ar amerikiečių objektus už Pietų Korėjos arba Japonijos ribų nebus.
Dar viena priežastis, kodėl šiaurės korėjiečių branduolinis smūgis JAV atžvilgiu mažai tikėtinas, yra dabartiniai duomenys apie tos Azijos valstybės masinio naikinimo ginklo kūrimo pažangą. Kita vertus, laikas veikia ne taikos naudai.
„Šiaurės Korėja, jeigu jai nesutrukdysime, per artimiausius keletą metų turės tikrą branduolinę atgrasą, bus visapusiška de facto branduolinio ginklo valstybė. Procesas, atrodytų, jau yra negrįžtamas, jeigu nebus sutrukdyta. Bet ar dabar, šią minutę, Pchenjanas gali smogti branduolinį smūgį, yra daugiau negu abejotina. Juo labiau, ar tas smūgis pavyktų – čia dar kitas klausimas“, – teigia K. Andrijauskas, pridurdamas, kad strategiškai mąstant, prasminga omenyje turėti blogiausią įmanomą, nors iš tikrųjų abejotiną scenarijų, jog Pchenjanas jau užsitikrino jam reikalingus pajėgumus.
Politologo teigimu, dabartinėmis žiniomis, Pchenjanas palyginti sėkmingai plėtoja balistines raketas ir atskirai – branduolinį užtaisą. Pagrindinis klausimas, kada šiuodu „kertinius elementus“ režimui pavyks sujungti ir sukurti tikrą branduolinio atgrasymo priemonę. Beje, kai kurios pastarojo meto analizės nuvertino Pchenjano progresą.
Šiaurės Korėja planuoja paleisti keturias balistines raketas Guamo salos link. EPA-ELTA nuotr.
„Problematikos suaktyvėjimas susijęs būtent su tuo, kad pirmasis raketos nešėjos elementas buvo žymiai greičiau išplėtotas, negu dauguma apžvalgininkų ir užsienio politikos formuotojų Vakarų pasaulyje bei JAV manė. Ir jeigu Šiaurės Korėjos tarpžemyninės balistinės raketos iš tikrųjų galėtų nenukrypti nuo kurso, ką jos vis dar daro, tai tikėtina, kad galėtų pasiekti vakarinę JAV pakrantę, jau nekalbant apie Guamą, Havajus. Taip, pirmą kartą istorijoje Šiaurės Korėja galėtų pasiekti pačią JAV teritoriją ir, aišku, amerikiečių tai jokiu būdu netenkina“, – aiškino TSPMI dėstytojas.
K. Andrijausko teigimu, JAV susirūpinimas yra neabejotinai pagrįstas, bet kyla klausimas, ar teisingas yra prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sprendimas kalbėtis su Šiaurės Korėja jos pačios retorika.
„Prezidentas D. Trampas nori parodyti, kad jo pirmtako Barako Obamos (Barack Obama) laikysena ir politika Šiaurės Korėjos atžvilgiu neatnešė vaisių, ir čia jis yra teisus. Klausimas, ar tai prasminga daryti pasitelkiant tokią retoriką. Kita vertus, tai galima, matyt, interpretuoti kaip bandymą kalbėti su Kimu jo kalba“, – svarsto K. Andrijauskas, atkreipdamas dėmesį, kad nors žiniasklaidoje akcentuojamas dvišalis konflikto pobūdis, problema yra žymiai sudėtingesnė: Vašingtono ir Pchenjano įtampai pasiekus kritinį tašką pirmiausia nukentės pietų korėjiečiai.
Pasak K. Andrijausko, galima prognozuoti JAV bandymą tiksliniais smūgiais pakirsti Šiaurės Korėjos masinio naikinimo ginklo programą, bent jau prisiminus patirtį valstybių, kurios buvo atsidūrusios panašioje padėtyje, tarkime, Izraelis – Sirijos ir Irano atžvilgiu. Bet tuomet sunku numatyti, ko imtųsi Pchenjanas. Veikiausiai totalitarinis režimas atsakytų atakomis prieš Pietų Korėją. Tai būtų logiškas žingsnis bandant sukiršinti sąjungininkus ir paverčiant Pietų Korėją įkaite. Tik kraštutiniu atveju Pchenjanas imtųsi veiksmų prieš JAV Guamo teritoriją.
Politologas Konstantinas Andrijauskas. ELTA nuotr.
Paklaustas, kaip vertina tarptautinės bendruomenės galimybę paveikti Šiaurės Korėją, politologas pažymėjo, kad sankcijos Pchenjanui galėtų būti prasmingos, bet visuomet reikia turėti omenyje šio režimo specifiką – jam nerūpi šalies gyventojai – ir badas, masinės mirtys Šiaurės Korėjoje, kaip rodo istorija, iš esmės nesukrėstų politinės struktūros.
Be to, sankcijų veiksmingumui reikia užtikrinti bent dvi sąlygas: jos turi būti tikslinės ir orientuotos į pažeidžiamiausius šiauriečių ekonomikos taškus, kartu sankcijos turi būti remiamos be išlygų, o čia ypač svarbus didžiųjų valstybių vaidmuo.
„Reikia, kad visos valstybės, ypač galingosios – Kinija ir Rusija – prisijungtų prie sankcijų režimo ir jis smogtų būtent per Šiaurės Korėjos politinio elito bandymus sąveikauti su tarptautine ekonomika – per finansinius srautus, kurie yra pusiau nelegalūs ir kurie eina per Kiniją. Ir, jeigu svarstytume sankcijas visuotiniu požiūriu, kad kirstų per energetinių išteklių – naftos – tiekimą į Šiaurės Korėją. Šitie dalykai būtų smūgis Kim Čen Uno režimui“, – teigė K. Andrijauskas, vis dėlto atkreipęs dėmesį, kad esama nemažai valstybių, kurios deklaruoja prisijungimą prie sankcijų, bet leidžia veikti savo ekonomikos ir politikos veikėjams „pilkojoje zonoje“, kurios nereglamentuoja jokie sutarti suvaržymai.
Tarp tokių valstybių pirmiausia paminėtina Kinija. Tačiau, eksperto teigimu, ir Pekino netenkina situacija Korėjos pusiasalyje. Kita vertus, Kinijai atrodo, kad blogesnė alternatyva už branduolinį ginklą turintį Kim Čen Uną yra karas pusiasalyje, atitinkamai – neišvengiama Šiaurės Korėjos režimo griūtis ir tolesnis politinis nestabilumas.
Pasak K. Andrijausko, iš esmės jokia iš vadinamųjų branduolinių valstybių nėra suinteresuota, kad jų „klubas“ padidėtų, ypač tokiu dalyviu, koks, atrodytų, yra Šiaurės Korėja. Vis dėlto politologas pastebi, kad valstybių interesai neapsiriboja tik šiuo, todėl sunku tiksliai prognozuoti, kaip toliau bus deeskaluojama situacija.
Šiaurės Korėjos armijos vadovybė iki rugpjūčio vidurio baigs rengti prevencinio smūgio Ramiajame vandenyne esančios Guamo salos, kur yra JAV karinių bazių, rajonui planą. Jame numatoma paleisti keturias balistines vidutinio nuotolio raketas „Hvasong-12“, praneša KLDR naujienų agentūra KCNA.
Pasak agentūros, jos turi nuskristi virš Japonijos Simanės, Hirošimos ir Kočio prefektūrų apie 3,4 tūkstančio kilometrų, o paskui nukristi į vandenį už 30-40 kilometrų nuo Guamo. Anot Pchenjano, tokiais veiksmais siekiama stabdyti Amerikos pajėgas Azijos ir Ramiojo vandenyno rajone. Taip pat pažymima, jog parengtas planas bus pateiktas Šiaurės Korėjos vadovui Kim Čen Unui (Kim Jong-un), kuris, jei reikės, duos įsakymą jį realizuoti.
Šiaurės Korėjos armijos vadovybė taip pat kritikavo JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) žodžius, kad Vašingtonas atsakys į Pchenjano grasinimus „tokia ugnimi ir įniršiu, kokių pasaulis dar nėra matęs“. „Išsamus dialogas (su D. Trampu), kuris neturi proto, yra neįmanomas, jį galima paveikti tik jėga“, – pažymima KCNA paskelbtame pareiškime.
JAV gynybos departamentas parengė prevencinio smūgio Šiaurės Korėjos kariniams objektams planą tam atvejui, jeigu prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) duotų atitinkamą įsakymą, praneša televizijos kanalas NBC, remdamasis šaltiniais Amerikos ginkluotosiose pajėgose.
Pasak šaltinių, atakai būtų panaudoti strateginiai bombonešiai „B-1B Lancer“, dislokuoti Anderseno aviacijos bazėje Guamo saloje Ramiajame vandenyne. Jos taikiniai būtų apie dvi dešimtis Šiaurės Korėjos raketų paleidimo aikštelių, bandomųjų kompleksų ir pagalbinių pastatų. JAV žvalgyba įsitikinusi, kad turi tikslios informacijos, kur yra šie objektai.
JAV prezidentas D. Trampas antradienį žurnalistams pareiškė, kad „Šiaurės Korėja neturėtų grasinti Jungtinėms Valstijoms, kitaip jai bus atsakyta tokia ugnimi ir įniršiu, kokių pasaulis dar nematė“.
Po to Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA paskelbė, kad šalies ginkluotosios pajėgos pasirengusios raketomis smogti JAV kariniams objektams Guamo saloje.
Paskutinį balistinės raketos bandymą Šiaurės Korėjos režimas atliko liepos 28-osios rytą. Japonijos valdžia dėl šios priežasties skubiai sušaukė Nacionalinio saugumo tarybos posėdį.
Arūnas Spraunius, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Po priešpaskutinio, liepos 27 dieną, Pchenjano atlikto bandymo Amerikos žvalgyba pareiškė turinti informacijos apie tarpkontinentinių raketų paleidimo įrenginio transportavimą į poligoną netoli Kusŏng-si miesto Pchenjan Pukto provincijoje šalies šiaurės vakaruose.
JAV specialiųjų tarnybų vertinimu, šiaurės korėjiečiai gali paleidimo įrenginius sumontuoti ant mobilių platformų, tada juos susekti bus sudėtinga. JAV žvalgyba anksčiau prognozavo, kad Šiaurės Korėja baigs kurti žemyninę Amerikos dalį galinčią pasiekti balistinę raketą ne mažiau kaip po ketverių metų, dabar žvalgybininkai šį terminą sutrumpino iki metų (esama duomenų, jog Aliaska ir Havajai Pchenjano raketoms jau pasiekiami). Primintina, kad pirmą tarpkontinentinę balistinę raketą šiaurės korėjiečiai sėkmingai išbandė liepos 4 dieną.
Liepos 23-ąją saugumo konferencijoje Aspeno mieste Kolorado valstijoje JAV armijos štabų vadų jungtinio komiteto pirmininkas generolas Josephas Dunfordas Šiaurės Korėją įvardijo „karščiausia“ grėsme Amerikai, prieš kurią dera imtis neatidėliotinų veiksmų. Generolas pasakė apie tai informavęs ir sąjungininkus, ir priešininkus. Ir rūškanai pridūrė, jog potencialaus karo Korėjos pusiasalyje atveju aukų gali būti net daugiau, negu Antrajame pasauliniame kare. Prieš tai JAV atstovė Jungtinėse Tautose (JT) Nikki Haley perspėjo, jog Vašingtonas išnaudos visas galimybes, įskaitant karines, kad priverstų pakeisti Šiaurės Korėjos elgesį.
Praėjusių metų rugsėjo 9-ąją Pchenjanas informavo atlikęs penktą sėkmingą branduolinį bandymą, tada sprogimas sukėlė 5 balų pagal Richterio skalę galingumo žemės drebėjimą, o Pietų Korėja nurodė, jog tai galingiausias užtaisas, kokį kada nors susprogdino Pchenjanas, ir kad Seulas yra pasirengęs prasčiausiems santykių su šiaurės kaimyne scenarijams.
Bandymą griežtai pasmerkė JAV bei Japonija, JT generalinis sekretorius priminė, jog branduoliniu bandymu Šiaurės Korėja pažeidė JT Saugumo Tarybos rezoliuciją. Nepritarimą išreiškė ir kone vienintelis Pchenjano užtarėjas bei prekybos partneris Pekinas (Kinijai tenka 90 proc. Šiaurės Korėjos užsienio prekybos), tradiciškai paraginęs visus išlaikyti santūrumą bei ramybę. Viena vertus, Kinija prisibijo dėl išorės spaudimo galinčios kilti sumaišties pietinėje kaimynėje ir pabėgėlių srauto iš jos, kita vertus, laiko Šiaurės Korėją natūralia buferine zona, pridengiančia Kinijos pietryčius. Pekinas nenori Amerikos karių prie savo sienų, kaip kad 1950-aisiais.
Padažnėjusius Pchenjano balistinių raketų ir branduolinius bandymus Stenfordo universiteto profesorius Šiaurės Korėjos ekspertas Danielis Snideris aiškina tuo, kad po paliaubų Korėjos pusiasalyje paskelbimo 1953 metais Šiaurės Korėjos režimo kūrėjo Kim Ir Seno aplinka padarė išvadą, kad karą jie būtų laimėję ir po savo vėliava suvieniję pusiasalį, jei ne JAV karinės aviacijos įsikišimas. Jungtinių Valstijų užnugario bazės, kur dislokuota aviacija, buvo ir yra Japonijoje, taigi, pagal Pchenjano logiką, jei amerikiečiai žinos, kad bazės pasiekiamos raketomis, į kitą karą nesikiš. Tada ir priimtas strateginis sprendimas užsiimti balistinių raketų kūrimu, kurį jau diktatoriaus Kim Ir Seno anūkas KimJong Unas nuosekliai stumia į priekį.
Praėjusio amžiaus priešpaskutinio dešimtmečio viduryje amerikiečių sociologas bei politologas Samuelis P. Huntingtonas padarė išvadą, jog Vakarų varžymosi su likusiu pasauliu balansas kinta likusio pasaulio naudai taip pat masinio ginklo neplatinimo srityje – pirmais dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo Vakarai galėjo realiai pasipriešinti jo plitimui, iki 20 amžiaus pabaigos tos galimybės traukėsi iki branduolinio ginklo platinimo sulėtinimo geriausiu atveju, bet tikrai nestabdė tendencijos.
Pchenjano laikysena 21 amžiaus pradžioje šią tezę patvirtina, Amerikos demokratijos gynimo fondo analitiko Johno Hannah vertinimu, Šiaurės Korėjos priešininkai neįstengia ne tik atgrasyti Pchenjano nuo branduolinių bei balistinių raketų bandymų, bet ir mažesnių provokacijų, tokių kaip kompiuterinė ataka prieš „Sony“, kai ši nutarė paleisti komediją apie Kim Jong Uną, ar Pietų Korėjos teritorijos artilerinio apšaudymo.
1994-aisiais Vašingtonui ir Pchenjanui pavyko pasirašyti susitarimą dėl Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų įšaldymo mainais už diplomatines bei ekonomines nuolaidas, įskaitant dviejų kariniu požiūriu nepavojingų atominių reaktorių bei didelio kiekio mazuto perdavimo jos energetinkos įmonėms. Pasak J.Hannah, prieš tai Vakarai stojo prieš dilemą, kaip reaguoti į Amerikos žvalgybos informaciją, jog Šiaurės Korėjos atomininkai rengiasi sodrinti panaudotą plutonio reaktoriaus kurą iki branduoliniam ginklui reikalingos kondicijos.
Tuometinis JAV gynybos sekretorius Williamas Perry siūlė smogti konvencinį smūgį režimo branduoliniams objektams, kurio labiausiai tikėtina kaina būtų buvęs dar vienas visavertis karas Korėjos pusiasialyje su tūkstančiais aukų iš visų dalyvausiančių pusių, įskaitant Ameriką, kuri Pietų Korėjoje yra dislokavusi 30 tūkstančių karių. Gi Pchenjanas prie sienos su Pietų Korėja laiko milijoninę armiją bei milžinišką kiekį artilerijos, kuri gali lengvai „mušti“ už keliasdešimt kilometrų nuo sienos esančiai Pietų Korėjos sostinei Seului.
Tuometinis JAV prezidentas Billas Clintonas ilgai dvejojo ir buvo linkęs apsistoti ties kariniu variantu, bet tuometinis diktatorius Kim Jong-ilas, dabartinio diktatoriaus tėvas, pats pasiūlė „taikos scenarijų“ ir Amerikos prezidentas jį tikriausiai su palengvėjimu priėmė. Galų gale paaiškėjo, jog tai blefas – dar iki B.Clintonui paliekant Baltuosius Rūmus Pchenjanas vykdė balistinių raketų bandymus, kurie prasmingi tik vienu atveju – jei tuo pat metu atliekami branduoliniai bandymai. Tai pasitvirtino jau prezidentaujant Georgui W.Bushui-jaunesniajam: nors Jonbenio plutonio reaktorius buvo užkonservuotas, JAV žvalgyba išaiškino kitus objektus, kur Pchenjanas „tylomis“ sodrino uraną.
1994-ųjų sutartis buvo palaidota, paminklu ant jos „kapo“ galima laikyti Šiaurės Korėjoje 2006-aisiais atliktą pirmą branduolinį bandymą. 1994 metais Pchenjanas neturėjo nė vieno branduolinio užtaiso, šiandien šis arsenalas vertinamas nuo 10 iki 20, kurį, JAV žvalgybos manymu, Šiaurės Korėja siekia padidinti iki 100 užtaisų.
Jokie ekonominiai palengvinimai kaip ir sankcijos (išskyrus nebent absoliutų produktų bei energijos išteklių tiekimo embargą Šiaurės Korėjai) negali atgrasyti diktatoriško režimo nuo svarbiausio politinio uždavinio – bet kuria kaina įsigyti branduolinį arsenalą su technine galimybe pristatyti jį iki pagrindinės oponentės Amerikos. Toks yra savitas politinis revanšas už nesėkmes praktiškai visose kitose gyvenimo srityse.
Pchenjanas parazituoja Vakarų neryžtingumo akivaizdoje ir tikrina kaimynių psichologinį tvirtumą, neumaldomu įžūlumu siekdamas pasėti abejones dėl Jungtinių Valstijų garantijų. J.Hannah teigimu, branduolinio saugumo garantijas iš JAV gavusios Pietų Korėja ir Japonija nesiėmė kurti nuosavo branduolinio ginklo, nors abiejų ekonominis potencialas šioje srityje leido toli palikti Šiaurės Korėją. Na, ir pagaliau dėl apgailėtino gyvenimo lygio šalies viduje išorės grėsmės eskalavimas yra bene vieintelis būdas režimui išlikti.
Vakarai ir jų sąjungininkai pietryčių Azijoje (pirmiausia Pietų Korėja) atsisakė jėgos scenarijaus, tikėdamiesi laimėti laiko – kad Pchenjano režimas žlugs dėl vidaus problemų arba galų gale taikiai įsilies į pasaulio bendruomenę. Nenutiko nei vieno, nei kito – Šiaurės Korėjos režimas nepaisydamas nieko baigia apsirūpinti branduolinio saugumo „skėčiu“ ir galimybe šantažuoti ką tik nori.
EPA nuotraukoje – Šiaurės Korėjos diktatorius su kariuomenės vadais prie kompiuterio
Artėjant Šiaurės Korėjos režimo įsteigėjo 105-ųjų gimimo metinių minėjimui balandžio 15-ąją, Pchenjanas eilinį kartą pagrasino karu, kuris palies visą pasaulį, ir eilinį kartą buvo galima tikėtis bet ko – šioje šalyje esama tradicijos Kim Ir Seno jubiliejus pažymėti branduolinio ginklo bandymais (būtų buvęs šeštasis).
Pasak Japonijos žiniasklaidos, JAV valstybės departamentas balandžio pradžioje informavo Japonijos vyriausybę apie beveik neišvengiamą preventyvų smūgį Šiaurės Korėjai. Tąkart įtampa (eilinį kartą) atslūgo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas apsiribojo tradiciniu įrašu „Twitteryje“: „Šiaurės Korėja ieško problemų. Jei Kinija pasirengusi mums padėti, būtų puiku. Jei ne – išspręsime problemą be jos!“.
Dabar turime porą branduolinį ginklą galinčių nešti tarpkontinentinių raketų bandymų per porą dienų. Ir dilginančiai atvirą JAV armijos štabų vadų jungtinio komiteto pirmininko pasisakymą Šiaurės Korėjos grėsmės Amerikai tema.
Ir šįkart grėsmė visus aplenks? Bet ar taip bus visada? Pasaulyje iš viso berods 15 700 branduolinių galvučių, bet gali užtekti nedidelės dalies šimto šiaurės korėjietiškų, kad planeta išlėktų į orą.
Visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt žurnalistams pasisekė. Nors Šaltojo karo muziejus Žemaitijos nacionaliniame parke dar oficialiai neatidarytas (oficialusis atidarymas numatomas balandžio mėnesį), mums vis tik pavyko aplankyti šį tikrai unikalų ir tikrai įspūdingą objektą. Muziejaus administratorė Ilona Urnikienė mielai sutiko parodyti muziejumi paverstą buvusią vieną pirmųjų Sovietų Sąjungos požeminę termobranduolinių raketų paleidimo bazę bei Militarizmo muziejų.
Čia pateikiame keliolika nuotraukų bei svarbiausių žinių apie buvusią termobranduolinių raketų paleidimo bazę.
Šaltojo karo muziejus Žemaitijos Nacionaliniame parke įrengtas buvusiame Sovietų Sąjungos balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Nuo 1963 iki 1978 metų čia buvo dislokuotos keturios vidutinio nuotolio balistinės raketos SS-4, apginkluotos 2 megatonų galios termobranduolinėmis galvutėmis. Visos raketos buvo nutaikytos į Vakarų Europos miestus. Šios raketos kartu su šalia esančiomis antžeminėmis analogiškų raketų paleidimo aikštelėmis sudarė bendrą sovietinės branduolinės ginkluotės grupuotę Lietuvoje, kuri buvo pajėgi sunaikinti visą Europą.
Šiandien šis slaptas objektas atviras lankytojams. Buvusiose raketų ir vidaus įrenginių valdymo aparatinėse įrengta istorinė ekspozicija, pasakojanti apie penkis dešimtmečius trukusį Šaltąjį karą – vieną garsiausių bei pavojingiausių karinių konfliktų žmonijos istorijoje. Muziejaus lankytojai gali matyti atstatytą daugiapakopės elektroninės apsaugos sistemos fragmentą.
Bazės veikimo metu visa didžiulė teritorija buvo aptverta kelių eilių spygliuotų tvorų tinklu, karinį objektą saugojo ginkluoti kariai, elektros užkardos, signalizacijos. Dešinėje centrinio įvažiavimo pusėje esančiame informacijos centre supažindinama su Šaltojo karo vaizdais. Čia nuolat rodomas dokumentinis filmas. Šachtinio paleidimo komplekso teritorijoje – keturi požeinių šachtų gaubtai bei jų viduje esantis technologinis blokas. Kitaip tariant – visų būtinų įrenginių bei valdymo elementų bunkeris.
Šimtatoniai šachtų gaubtai galėjo atlaikyti branduolinės bombos sprogimą. Koridoriaus pabaigoje – centrinė valdymo aparatinė. Anksčiau čia buvo įrengti keturių raketų valdymo pultai, iš čia galėjo būti duota komanda raketos paleidimui. Istorinis šios patalpos vaizdas atkurtas remiantis archyviniais kadrais. Beje, videoterminale pamatysite tai, kas kadaise buvo rodoma tik aukščiausiojo rango TSRS vadovams. Dabar šioje patalpoje įrengta istorinė ekspozicija, pasakojanti apie apie Šaltojo karo pradžią bei jo raidą nuo pirmųjų nesutarimų tarp Antrojo pasaulinio karo sąjungininkų iki branduolinio ginklavimosi varžybų.
Istoriniai eksponatai, fotonuotraukos bei videomedžiaga padeda giliau suvokti šį karinį konfliktą ir suprasti, kaip arti pasaulis buvo prie branduolinės bedugnės slenksčio. Tačiau vis tik buvo rasta jėgų atsisakyti abipusio susinaikinimo. Salės ekspozicijos pabaigoje vaizduojama nusiginklavimo eiga.
Šalia esančioje salėje (buvusioje kuro komponentų ir šachtų gaubtų valdymo aparatinėje) išdėstyta ginkluotės ekspozicija. Maketai vaizduoja šachtinio paleidimo komplekso bei raketos šachtos vidaus struktūrą. Čia atkurti visi buvę įrenginiai ir mazgai, kurių daugumos komplekse neišliko.
Kitoje salėje pavaizduota raketinės technikos evoliucija. Čia eksponuojami šaltojo karo laikotarpio kovinių raketų komponentai ir aparatūra bei demonstruojamas vienintelis tikslus raketos SS-4 maketas. Salės pabaigoje atkurtas bunkerio vado kabinetas – už stiklo sėdi rūstus rusų pulkininkas, įgaliotas “laikyti pirštą” ant “branduolinio mygtuko”.
Nusileidus žemiau galima susipažinti su atkurto ryšio mazgo aparatūra bei įgula. Šalia įrengta politinės propagandos ekspozicija: šaltojo karo metais ši kovos priemonė buvo aktyviai naudojama ir Tarybų Sąjungoje, ir NATO bloko šalyse.
Apatiniame bunkerio aukšte – komplekso elektros jėgainės salė su galingo generatoriaus likučiais, o buvusioje elektros paskirstymo patalpoje pasakojama apie SSRS vadovybės pastangas paruošti šalies visuomenę galimam branduoliniam konfliktui: išdėstyta išsami rodoma civilinės gynybos ekspozicija.
Siaurasis koridorius, vedantis šachtos link, anksčiau buvo dar siauresnis, nes ant sienų buvo sumontuoti raketos kuro komponentų vamzdynai, elektros kabeliai bei kitos komunikacijos. Patekus į šachtą išvysite vietą, kur beveik du dešimtmečius buvo laikoma kovinė raketa. Beveik trisdešimties metrų gylio šachta – sudėtingas inžinierinis statinys, kupinas įvairių įrenginių bei komunikacijų.
Paskutinėje ekspozicijų salėje (buvusioje slėginių balionų saugykloje) rodoma tai, kas neįvyko, bet galėjo atsitikti kiekvieną Šaltojo karo dieną. Specialiame makete bei vaizdo instaliacijose atkurta branduolinio sprogimo imitacija bei demonstruojamos galimos jo pasekmės.
Taigi Militarizmo ekspozicija įsikūrusi Plokštinės miške, buvusioje vienoje iš pirmųjų SSRS požeminėje termobranduolinių raketų paleidimo aikštelėje. Keliolika metų buvęs slaptas karinis objektas apipintas prieštaringais pasakojimais ir legendomis. Ne tiek daug kariškių, tarnavusių šioje bazėje, sutiko apie ją papasakoti muziejaus kūrėjams. O ir tie aptys pasakojo atsargiai, puse lūpų.
Bazė Plokščių kaime pradėta statyti 1960-aisiais metais. Ją statė 10 tūkst. kareivių statybininkų. 1962-aisiais statybos darbai buvo baigti. Į keturias šachtas buvo nuleistos R-12 termobranduolinės raketos, kurių aukštis su galvutėmis – 23 metrai. Šalia buvo pastatytas karinis miestelis: gyvenamieji korpusai, valgyklos, medicinos punktas, maisto saugyklos, garažai, vandenvietė. Čia vienu metu tarnavo apie 300 kareivių ir karininkų. Netoliese buvo įrengtas raketų galvučių sandėlis.
Šio muziejaus lankytojai neturėtų pamiršti, kad stovi pačiame Žemaitijos nacionalinio parko centre. Aplink – didžiausias ir giliausias Žemaitijoje Platelių ežeras bei kiti ežerai ir Žemaičių aukštumai būdingi eglynai, daug įdomių gamtos ir kultūros paveldo objektų. Šalia Militarizmo ekspozicijos įrengtas Plokštinės pažintinis takas, trasa “Aplink Platelių ežerą”. Vietovė svarbi ir gamtiniu požiūriu. Šalia esantis Plokštinės gamtos rezervatas, Paburgės kraštovaizdžio, Šilinės hidrografinis, Paplatelės botaninis – zoologinis draustiniai turtingi retųjų augalų ir gyvūnų. Buvusiame kariniame miestelyje kuriasi Ekologinio ugdymo centras, rūsiuose įrengtos šikšnosparnių buveinės.
Iš informacinio bukleto “Šaltojo karo muziejus Žemaitijos nacionaliniame parke” (www.zemaitijosnp.lt).
