Norime išlikti lietuviais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Didėjant geopolitinei įtampai regione vis sudėtingesnė tampa ir Rusijoje bei Baltarusijoje gyvenančių lietuvių situacija.
Nuo rugsėjo 1-osios Baltarusijoje uždarius tautinių mažumų mokyklas, tarp kurių buvo ir dvi lietuviškos, šioje šalyje gyvenantys lietuviai galės mokytis tik baltarusių arba rusų kalbomis. Vertindamas susidariusią situaciją Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis kritikuoja, kad Vyriausybė nesiima jokių veiksmų, kad Baltarusijoje būtų išsaugota bent kažkiek lietuvybės.
Visgi valdančiųjų atstovai akcentuoja, kad nedemokratiškose valstybėse gyvenantiems tautiečiams padėti praktiškai neįmanoma. Pasak jų, Rusijoje ir Baltarusijoje gyvenantiems lietuviams vienintelis tikras būdas padėti – Vladimiro Putino ir Aliaksando Lukašenkos režimų nuvertimas.
S. Skvernelis: Vyriausybė nepajudina nei piršto, kad išsaugotų bent kažkiek lietuvybės Baltarusijoje
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis atkreipia dėmesį, kad Rusijoje ir Baltarusijoje gyvenančių lietuvių padėtis pastaruoju metu darosi vis sudėtingesnė. Pasak politiko, šiose šalyse gyvenantiems tautiečiams vis sunkiau tampa puoselėti lietuvybę.
Politikas akcentuoja, kad Vyriausybė nesiima jokių veiksmų, kad Baltarusijoje gyvenančių lietuvių situacija gerėtų.
„Mes kalbėjome apie situaciją, kuri susiklosčiusi ir kad iš tikrųjų Vyriausybė nepajudina nė piršto, kad išsaugoti bent kažkiek lietuvybės Baltarusijoje. Kaliningrade mes jau praradome viską, ką galėjome prarasti, tai Baltarusijos situacija, ji matosi, kad grėsmingai irgi blogėja“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Uždaromas švietimas lietuvių kalba, persekiojami visi žmonės, kurie susiję su Lietuvos kultūra, su Lietuvos tapatybe, tradicijomis, o mūsų Vyriausybė tyli, jokių veiksmų nedaro, jokių žingsnių nesiima nei diplomatiniame lygmenyje, nei kituose. Santykių, matyt, neturi diplomatinių su Baltarusija. Tai yra labai blogai ir, matyt, mes tuos žmones tiesiog palikome režimui sudoroti. Tai yra tragedija“, – sakė politikas.
S. Skvernelis atkreipia dėmesį, kad lietuviams gyvenantiems Rusijoje jau vargiai galima padėti, vis tik, pasak jo, dar yra galimybė padėti tautiečiams gyvenantiems Baltarusijoje.
„Dėl lietuvių, gyvenančių Rusijoje, turbūt net teoriškai negalima nieko padaryti. O dėl Baltarusijos, tai valstybė privalo ginti savo interesus ir ginti savo žmones, kurie gyvena etninėse lietuviškose žemėse. Tai valstybė privalo daryti“, – pabrėžė jis.
„Turi smegenis įjungti Užsienio reikalų ministerija pirmiausiai, tai yra jų atsakomybė, ministerija turi tai daryti ir visa Vyriausybė. Jeigu jiems nerūpi ir yra neįdomu, kokia yra lietuvių kilmės situacija Baltarusijoje, tai tegu taip ir pasako, tegul palieka likimo valiai ir tegu režimas tą paskutinį lietuvišką daigą, kuris dar ten yra, užgniaužia“, – piktinosi parlamentaras.
S. Skvernelis skeptiškai vertina ir galimybę Baltarusijoje gyvenančius lietuvius raginti persikelti į Lietuvą.
„Vienas iš tokių kelių yra, bet tai yra tiesiog pasidavimas ir pasitraukimas. Žmonės išvyks tiesiog ir ką, problema bus išspręsta? Mes prarasime tą unikalią visgi vietą, unikalią tradiciją, unikalias vietoves, kur dar išlikę tie lietuvybės židiniai, jų ir taip nedaug belikę jau yra“, – sakė jis.
A. Ažubalis: būtų gerai, jei pasiūlymus pateiktų Švietimo ministerija
Seimo narys Audronius Ažubalis. Slaptai.lt nuotr.
Savo ruožtu Užsienio reikalų komiteto (URK) narys konservatorius Audronius Ažubalis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Konstitucija visiems lietuvių kilmės žmonėms numato teisę įgyti Lietuvos pilietybę supaprastinta tvarka. Todėl, pasak jo, nuo režimo bėgantys lietuviai bet kokiu atveju gali atvykti gyventi į Lietuvą, todėl naujų mechanizmų išradinėti nereikia.
Visgi politiko manymu, būtų vertinga, jei Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) apmąstytų, kaip Baltarusijoje gyvenantiems lietuviams būtų galima padėti puoselėti lietuvių kalbą.
„Aš manau, kad Švietimo ir mokslo ministerija gali pagalvoti, kaip padėti išlaikyti tą trauką gimtajam žodžiui ir gimtajai kalbai. Bet reikia atsiminti, kokiomis sąlygomis tie mūsų tautiečiai gyvena šiose etinėse žemėse. Tai yra teroro ir priespaudos sąlygos, kaip ir patiems baltarusiams“, – Eltai sakė A. Ažubalis.
Politikas taip pat atkreipia dėmesį, kad klausimą dėl lietuviškų mokyklų Baltarusijoje uždarymo ketinama kelti ir spalio 5–19 dienomis vyksiančios UNESCO vykdomosios tarybos sesijos metu.
„Tai, aš manau, kad mes pasirinkome teisingą kelią, pritvirtindami su tam tikromis pataisomis rezoliucijos projektą Seimo, kuris įgalintų mūsų atsakingas institucijas kreiptis į tarptautines organizacijas“, – teigė jis.
Visgi, pasak politiko, padėti nedemokratiškose valstybėse gyvenantiems lietuviams yra labai sudėtinga.
„Tie, kurie galvoja, kad galima susitarti su diktatoriais, tai aš galiu juos nukreipti pas Vokietijos politikus, kurie 30 metų ir daugiau galvojo, kad galima susitarti su diktatoriais. Ir ką mes dabar turime? Mes turime karą. Su diktatoriais iš esmės susitarti neįmanoma. Galima tik daryti kompromisus laisvės, demokratijos, saugumo sąskaita“, – akcentavo A. Ažubalis.
Politikas atkreipia dėmesį, kad paprastai Baltarusijoje gyvenantys lietuviai vengia viešai kalbėti apie jiems kylančias problemas.
„Kai mes nuvažiuojame ir kalbame su ten gyvenančiais lietuviais, tai jie prie kavos puodelio gali daug ką papasakoti, bet liudyti, išeiti viešai kalbėti ne kiekvienas drįsta. Ir mes negalime reikalauti, kad žmogus rizikuotų savo darbu, savo ir artimųjų sveikata, gerove“, – sakė A. Ažubalis.
A. Ažubalis taip pat pabrėžia, kad labai panašiomis sąlygomis Baltarusijoje gyvena ir kitų Vakarų valstybių tautinės mažumos.
„Pavyzdžiui, Lenkijos tautinės bendruomenės Baltarusijoje vadovai yra nuteisti, taip pat ir lenkų mokyklos dabar yra uždraustos. Tai čia ne tik Lietuvą liečia, kad Lietuva kažko nepadarė. Naivu, neprofesionalu taip kalbėti yra. Lenkijos tautinė bendruomenė Baltarusijoje lygiai taip pat nukentėjo“, – akcentavo parlamentaras.
Ž. Pavilionis: vienintelis kelias padėti tautiečiams Baltarusijoje – įveikti režimą
Tuo tarpu Seimo Užsienio reikalų komiteto narys konservatorius Žygimantas Pavilionis mano, kad uždarytos lietuviškos mokyklos Baltarusijoje yra puikus pavyzdys kairiesiems politikams, kad jų iliuzija, jog autokratinėse ir totalitarinėse valstybėse galima apginti savo tautiečių teises yra neįmanoma.
Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.
„Prisiminkime, kaip sunku mums buvo pasiekti jų dėmesį įvairiais laisvės, demokratijos ar net kovos prieš Astravą klausimais, kai visos valdžios demonstravo norą bendradarbiauti su tais autokratiniais režimais. Tai tiesiog dar vienas paprastas įrodymas, kad tokias teises įmanoma ginti efektyviai tiktai demokratinėse valstybėse“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
Politikas atkreipia dėmesį, kad su Baltarusija pasirašytos visos tarptautinės sutartys, ginančios mažumų teises, lieka tik popieriuje.
„Tos diktatūros viską padarys, o ir tas viskas jau seniai pereina visas įmanomas ribas. Šiuo metu A. Lukašenka, kad norėdamas išlikti poste jau ne tik savo šalies ateitį paaukojo, bet dabar jau faktiškai aukoja ukrainiečių gyvybes tam, kad išlikti poste. Jis yra karinis nusikaltėlis, kuris žlugs tą pačią sekundę, kai žlugs V. Putino režimas ir labai tikiuosi, kad ši žiema tiems diktatoriams bus paskutinė“, – akcentavo parlamentaras.
Pasak Ž. Pavilionio, labai svarbu yra užtikrinti, kad nuo režimo iš Rusijos ar Baltarusijos bėgantiems lietuviams būtų sudarytos visos galimybės grįžti į Lietuvą. Visgi, pasak jo, vienintelis tikras kelias išspręsti šiose šalyse gyvenantiems lietuviams kylančias problemas yra Vladimiro Putino ir Aliaksandro Lukašenkos režimų įveikimas.
„Galime padėti efektyviai tik vienu būdu – įveikiant V. Putino ir A. Lukašenkos režimą. O ne bandant keliaklupsčiauti, bendradarbiauti. Nes matome, į ką tai atvedė. Tai būtent į šį rezultatą ir atvedė – bendradarbiavimai su autokratiniais režimais, jiems atveriant visas ekonomines ir kitas galimybes atvedė prie tokio rezultato“, – teigė Ž. Pavilionis.
„Pasaulis dalinasi į dvi puses: demokratijų ir autokratijų. Su autokratijomis faktiškai dyksta mūrais nebendradarbiavimo siena, netgi karas. Ir visi, kurie lieka už tos sienos, žinoma, kad yra pavojuje. Todėl mes turime padaryti viską, kad būtų sudarytos galimybės grįžti, persikelti ir ne tik mūsų piliečiams, ir tų šalių piliečiams, kurie nuo tų režimų bėga ar su jais kovoja. Bet galutinis tikslas yra tuos režimus įveikti“, – pridūrė jis.
Nors URK narys pripažįsta, kad galima tobulinti pagalbos mechanizmą iš Baltarusijos ir Rusijos norintiems grįžti lietuviams, tačiau, pasak jo, reikia pripažinti, kad Lietuva šioje srityje daro labai nemažai. Kalba, Tauta, Tėvynė – svarbiausi žodžiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Visą laiką yra erdvės tobulėti, tačiau Lietuva yra pavyzdys šios politikos. Mes esame vieni iš tų, kurie nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą šią politiką vykdėme. Keli pavyzdžiai: Baltarusių universitetas Europos humanitarinis universitetas, išugdęs bent 3500 sielų pagal europietiniškus diplomus, yra mūsų pasiekimas ir mes džiaugiamės, nes tie išlavinti baltarusiai sudarė pasipriešinimo branduolį prieš A. Lukašenkos režimą“, – sakė Ž. Pavilionis.
„Būtent Lietuvoje veikia įvairios Vakarų organizacijos kaip Freedome house ir kt., kuriais mes atveriame kelius tiems disidentams , kurie kovoja už laisvę, o ne bendradarbiauja su tais režimais“, – pridūrė jis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vasario 3-4 dienomis Baltarusijos užsienio reikalų ministro Vladimiro Makėjaus kvietimu lankysis Baltarusijoje.
Rimdžiūnų lietuvių kultūros centre ministras susitiks su lietuvių bendruomenės atstovais, aplankys ten veikiančią lietuvišką mokyklą ir darželį.
Anot Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, su Baltarusijos užsienio reikalų ministru V. Makėjumi, Gardino srities gubernatoriumi ir vietos valdžios atstovais Rimdžiūnuose bus ieškoma sprendimų kaip užtikrinti nepertraukiamą mokymosi procesą nuo darželio iki mokyklos baigimo lietuvių kilmės vaikams. Bus ieškoma galimybių modernizuoti Rimdžiūnuose veikiantį lietuvybės židinį, pasitelkiant ES bendradarbiavimo abipus sienos programą.
Šios programos lėšomis šiuo metu tvarkoma ir plečiama P. Skorinos gimnazija Vilniuje, kurioje mokosi baltarusių tautinės mažumos vaikai.
Kartu su užsienio reikalų ministru į Rimdžiūnus vyks ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Tomas Daukantas.
Minske planuojamas susitikimas su Baltarusijos pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių aktyvistais.
Vasario 4 dieną Minske planuojami susitikimai su oficialiosios Baltarusijos valdžios atstovais. Numatoma aptarti nesaugios Astravo AE, lietuvių bendruomenės, žmogaus teisių, ekonominio bendradarbiavimo ir kitus aktualius klausimus.
Taip pat numatomas L. Linkevičiaus, Baltarusijos užsienio reikalų ministro, Lenkijos bei JAV diplomatų dalyvavimas Tadui Kosciuškai skirtame minėjimo renginyje.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Kaliningrado srityje veikiančių lietuviškų mokyklų mokiniais ir mokytojais.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su užsienyje gyvenančių lietuvių vaikais.
Tradiciniame, jau 8-ą kartą vykusiame kalėdiniame susitikime dalyvavo beveik 150 vaikų ir jų mokytojų iš kaimyninių šalių.
Viešėdami Prezidentūroje vaikai kartu su skautais mokėsi lietuviškų dainų, drauge su gyvosios istorijos puoselėtojais „Vikingų kaimas“ žaidė tradicinius žaidimus, aplankė Valstybės pažinimo centrą.
Piešti lietuviškų motyvų piešinius vaikams padėjo Prezidentės inicijuotos nacionalinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai Algirdas ir Remigijus Gataveckai. Pasak Prezidentės, prie saugios Lietuvos kūrimo turi ir gali prisidėti viso pasaulio lietuviai.
Šalies vadovė taip pat pabrėžė, jog Lietuvai svarbus ir reikalingas kiekvienas vaikas, kad ir kur gyventų. Užsienio lietuviai visuomet brangino savo kalbą ir kultūrą, o užsienyje veikiančios lietuviškos mokyklos padeda šias vertybes perduoti ir jaunajai kartai. Su Lietuva širdyje augantys vaikai – neatsiejama mūsų šalies dalis.
Prasmingas susitikimas: Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Kaliningrado srityje, Lenkijoje, Latvijoje ir Baltarusijoje gyvenančių lietuvių vaikais.
Šiais metais vaikams įteiktos ypatingos dovanos – Lietuvos moksleivių kurti žaisliukai su asmeniniu laišku, kviečiančiu draugauti.
Prezidentė palinkėjo vaikams, kad su bendraamžiais Lietuvoje užsimezgusi draugystė paskatintų dar labiau domėtis Tėvyne, jos tradicijomis ir istorija. Šalies vadovė jauniesiems užsienio lietuviams taip pat padovanojo Lietuvos nacionalinį atlasą ir knygų jų mokyklų bibliotekoms.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Respublikos kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
