Baltarusijos pareigūnai

Aktualijos

Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.

Pastaruoju metu fizinis barjeras jį prakerpant gadinamas kone kasdien, o prie jo to aktyviais veiksmais prisideda ir Baltarusijos pareigūnai, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.
 
„Baltarusijos pasieniečiai pastaruoju metu apsirūpino naujais „ginklais“ – žirklėmis metalui kirpti. Jos tinka gadinti Lietuvos pusėje įrengtą fizinį barjerą – koncertiną ir apsauginę tvorą. Gintaro Žagunio užkardos pasieniečiai Šalčininkų rajone užfiksavo vaizdus, kuriuose matyti, kad Baltarusijos pareigūnai savo naują „ginkluotę“ nešiojasi ir, neabejojama, ją naudoja tiek dieną, tiek naktį“ , – žiniasklaidai išplatintame pranešime nurodo G. Mišutis.
 
Be to, VSAT atstovas atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos pareigūnai ne tik prisideda prie fizinio barjero gadinimo, tačiau ir suteikia pagalbą neteisėtiems migrantams mėginant kirsti sieną.  
 
„Baltarusijos pasieniečiai sienos pažeidėjus nesyk yra nukreipę ir ten, kur koncertina ir tvora nebus įrengiamos dėl gamtinių sąlygų“, – teigia VSAT atstovas kartu pridurdamas, kad Baltarusijos pareigūnai taip pat atgabena užsieniečius prie sienos ir nukreipia į kaimyninės šalies teritoriją.
 
„Į Lietuvą iš Baltarusijos neįleidžiami neteisėti migrantai irgi patvirtina, kad Baltarusijos pareigūnai ne saugo savo šalies sieną su Lietuva, o atvirkščiai – padeda užsieniečiams ją neteisėtai kirsti“, – nurodo G. Mišutis.
 
Vis tik, VSAT atstovo teigimu, nepaisant tokių Baltarusijos struktūrų pastangų, Lietuvos pasieniečiams pavyksta užkardyti bandymus tūkstančiams neteisėtų migrantų patekti į ES.
 
Primename, kad iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 d., kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, tokių atėjūnų iš Baltarusijos neįleista 13 316. Kai kurie iš jų į Lietuvą bandė patekti ne vieną kartą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.08.30; 07:35
Aktualijos

VSAT vadas R. Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Baltarusijos pareigūnai ir toliau gadina Lietuvos pasienyje iškilusį fizinį barjerą, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.
 
„Galime teigti, kad fizinis barjeras yra gadinamas tyčia. Baltarusijos pareigūnai norėdami mums atkeršyti fiziškai gadina ir tai daro demonstratyviai, net matant mūsų sistemoms. Nors didžioji dalis gadinimų fiksuojama ten, kur mes tos sistemos neturime“, – penktadienį Pūškų pasienio užkardoje žurnalistams sakė VSAT vadas.
 
Kaip teigė R. Liubajevas, sučiupti fizinį barjerą gadinančius asmenis yra sudėtinga, mat į įvykio vietą atvykus Lietuvos pareigūnams šie iš karto pasišalina. Tuo tarpu Baltarusijos struktūros į tokius atvejus nereaguoja, net Lietuvos pasieniečiams apie tai pranešus.
 
„Jei matome atvejus, mūsų patrulis vyksta į įvykio vietą ir tas gadinimas nutraukiamas. Tada pareigūnai arba migrantai iš karto pasišalina į Baltarusijos teritorijos gilumą. Mes fiksavome Baltarusijos pareigūnų gadinimo atvejus, net pateikėme oficialų raštą dėl to. Atsakymo arba visai nėra, arba atsakymas yra toks, kad gadinimo atvejo nustatyti nepavyko“, – teigė VSAT vadas.
 
Vidaus reikalų ministrės teigimu, akivaizdu, kad prieš Lietuvą toliau tęsiasi hibridinė ataka.
 
„Baltarusijos pareigūnai nebendradarbiauja su mumis, jie prieš mus organizuoja hibridinę ataką“, – sakė A. Bilotaitė.
 
Jei barjerą gadinantys asmenys būtų sulaikyti, jiems būtų pritaikytos sankcijos.
 
„Fizinis barjeras yra pastatytas valstybės teritorijoje. Toks asmuo būtų sulaikytas ir jam pritaikytos sankcijos dėl valstybės sienos pažeidimo ir, antra, dėl turto gadinimo“, – sakė VSAT vadas, pridurdamas, kad su fizinio barjero rangovais jau sutarta sutvarkyti nustatytas pažeistas barjero vietas.
 
„Susitarta su rangovais, kad dalis pažeidimų ar sugadintų ruožų bus sutvarkyta. Šiuo metu deriname klausimą dėl papildomo finansavimo skyrimo mums iš sutaupytų lėšų fizinio barjero diegimui“, – teigė R. Liubajevas.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2022.08.20; 08:06
Trumposios naujienos

Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA nuotr.

Sankcijos prieš 20-30 Baltarusijos pareigūnų yra nepakankamos. Tai trečiadienį po susitikimo su Lenkijos parlamente atstovaujamų partijų lyderiais, skirto įvykiams Baltarusijoje, pareiškė šalies premjeras Mateuszas Morawieckis.
 
„Mes kalbame apie sankcijas Europos formatu ir norime, kad jos būtų rimtos, kad Aliaksandras Lukašenka rimtai į jas pažiūrėtų. Todėl 20 ar 30 asmenų, kuriems būtų uždrausta įvažiuoti į ES teritoriją, mums yra aiškiai per mažai. Mes dėl jų tarsimės, aš ir šiandien per pokalbį su Vokietijos kanclere Angela Merkel iškelsiu sankcijų klausimą“, – sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.
 
„Kuo toliau į Vakarus, tuo mažiau dėmesio Baltarusijai“, – konstatavo M. Morawieckis.
 
Jis taip pat pranešė, kad Lenkijos valdžia įsileido į savo teritoriją be vizų ir reikiamų dokumentų kelias dešimtis Baltarusijos piliečių, nukentėjusių nuo Lukašenkos režimo.
 
„Mūsų pagalba plečiama. Aš paprašiau sveikatos apsaugos ministrą parengti mūsų ligonines, kad būtų galima priimti žmones iš už rytinės mūsų sienos“, – pridūrė M. Morawieckis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.27; 07:31
Aktualijos

Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo įvesti sankcijas daugiau nei šimtui Baltarusijos asmenų, atsakingų už smurtą prieš taikius protestuotojus bei prezidento rinkimų klastojimą.
 
„Užsienio reikalų ministerija grąžino Vidaus reikalų ministerijai papildytą sąrašą. Sankcionuoti prašome 118 asmenų“, – Eltą informavo URM atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
 
Užsienio ministro Lino Linkevičiaus patarėja teigia, kad papildytas sąrašas VRM buvo pateiktas trečiadienį.
 
Savo ruožtu Latvijos vyriausybė antradienį nusprendė taikyti individualias sankcijas Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už prezidento rinkimų rezultatų klastojimą ir smurtą prieš taikių protesto akcijų dalyvius.
 
ELTA primena, kad Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis paskelbė, kad Europos Sąjunga (ES) greitu metu įves sankcijas „dideliam skaičiui“ asmenų, kurie yra atsakingi už prezidento rinkimų klastojimą ir smurtinį protestų malšinimą Baltarusijoje.
 
Demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo po rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
 
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri tęsiasi iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.26; 12:23
Trumposios naujienos

Lapkričio 21–25 d. Kazachstano ir Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektorių grupė Lietuvoje atliks pasirinkto rajono inspekciją pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2011 m. parengto Vienos dokumento reikalavimus.

Vizito metu pasirinktame rajone, kurio plotas iki 20 000 kv. km, Kazachstano vadovaujama ginkluotės kontrolės inspektorių grupė turės teisę apsilankyti Lietuvos kariuomenės poligonuose ir šiuo metu Lietuvoje vykstančiose tarptautinėse pratybose „Iron Sword 2016“. Kazachstano ir Baltarusijos pareigūnai išklausys Krašto apsaugos Savanorių pajėgų, Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ir Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko vadų pranešimus.

Kazachstano ir Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektoriams, vadovaujantis 2011 m. Vienos dokumento nuostatomis, bus sudaryta galimybė apskristi pasirinktą rajoną Lietuvos karinių oro pajėgų orlaiviu ir įsitikinti, kad jokia nedeklaruota karinė veikla nėra vykdoma.

Kazachstano pareigūnai, vadovaudamiesi 2011 m. Vienos dokumento nuostatomis ir inspekcijos metu gauta informacija, parengs ir išplatins ESBO šalims ataskaitas, kuriose pateiks išvadas, kaip Lietuva vykdo tarptautinių sutarčių reikalavimus ginkluotės kontrolės srityje.

Tai bus trečioji šiais metais užsienio šalių Lietuvoje atlikta ginkluotės kontrolė pagal 2011 m. Vienos dokumentą. Šiemet Lietuvoje jau lankėsi Suomijos ir Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektoriai. Lietuvos atstovai šiais metais inspektavo Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Tadžikistano karinius dalinius.

2011 m. Vienos dokumentas įpareigoja valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, taip pat iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą. Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų ir vizitų į karinius dalinius.

Remiantis 2011 m. Vienos dokumentu, kiekviena ESBO priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti šalis nevykdo stambaus masto karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ir ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgumų.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016-11-22; 03:03