Oficialioji Baltarusijos vėliava

Lietuvos Seimo priimta rezoliucija, kuria Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pripažįstama vienintele teisėta Baltarusijos atstove, nepadeda išlaikyti gerų santykių tarp šalių, neatitinka universalių parlamentinės veiklos principų ir „išeina už sveiko proto ribų“, sakoma Baltarusijos Respublikos Tarybos išplatintame komentare.
Tautinė Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
Pasak Baltarusijos parlamento aukštesniųjų rūmų – Respublikos Tarybos – Lietuva taip bando kištis į Baltarusijos vidaus reikalus.
 
„Priimdami šį dokumentą, Lietuvos parlamentarai grubiai kišasi į Baltarusijos Respublikos vidaus reikalus ir reiškia atvirą nepagarbą suvereniai baltarusių tautos teisei savarankiškai rinkti valdžią ir nustatyti savo šalies raidos kelią.
 
Lietuvos parlamentarų bandymas paskirti „baltarusių tautos lyderį“ visai išeina už sveiko proto ribų“, – teigiama Respublikos Tarybos prezidiumo komentare.
 
Baltarusijos parlamentarai mano, kad tokie Lietuvos Seimo veiksmai yra „provokaciniai ir nepriimtini“ bei neva pažeidžia tarptautinės teisės, tarpvalstybinio bendravimo ir parlamentinės praktikos normas.
 
„Ypatingą nepasitenkinimą kelia raginimai spausti Baltarusijos valdžią sankcijomis, taip siekiant pakeisti Baltarusijos Respublikos vidaus ir užsienio politiką“, – teigia Baltarusijos parlamentarai.
 
Jų teigimu, teigiami santykiai tarp Baltarusijos ir Lietuvos įmanomi „tik remiantis abipuse pagarba, konstruktyviu bendradarbiavimu ir nesikišimu į vidaus reikalus“.
 
ELTA primena, kad praeitą savaitę Seimas pritarė dar vienai rezoliucijai, kurioje yra reiškiamas susirūpinimas padėtimi Baltarusijoje. Rezoliucija priimta vienbalsiai – už ją balsavo 91 parlamentaras.
 
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Rezoliucijoje „Dėl neteisėtos ir primetamos Rusijos sąjungos Baltarusijai“ parlamentarai reikalauja Rusijos valdžios nesikišti į Baltarusijos vidaus ir užsienio politiką. Seimo nariai tarptautinei bendruomenei siūlo tariamo Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos galimus susitarimus su Rusija dėl gilesnės šalių integracijos vertinti kaip nusikaltimą savo tautai ir valstybės aneksiją.
Sviatlana Cichanouskaja. EPA – ELTA nuotr.
 
Tai jau antroji Lietuvos Seimo iniciatyva priimta rezoliucija, reaguojant į įvykius Baltarusijoje po suklastotų prezidento rinkimų. Neeiliniame Seimo posėdyje rugpjūčio 18 d. Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje A. Lukašenka skelbiamas nelegitimiu vadovu. Tuomet rezoliuciją palaikė 122 parlamentarai, susilaikė 2 Seimo nariai.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Opozicijos lyderė S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir gyvena Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.15; 14:00

Baltarusijoje sekmadienį vyksta parlamento rinkimai. EPA-ELTA nuotr.

Baltarusijoje sekmadienį vyksta parlamento rinkimai, o kritikai jau dabar abejoja jų skaidrumu, nepaisant prezidento Aleksandro Lukašenkos bandymų užmegzti ryšius su Vakarais, praneša naujienų agentūra AFP.
 
A. Lukašenka, kuris vadinamas paskutiniuoju Europos diktatoriumi, Baltarusijai vadovauja nuo 1994 m. Jam būnant valdžioje vyko keletas rinkimų, kuriuos tarptautiniai stebėtojai įvertino kaip nesąžiningus.
 
Sekmadienį bus renkami 110 Atstovų rūmų, žemesniųjų parlamento rūmų, nariai. Opozicija teigia, kad parlamentas tiesiog palaimina prezidento sprendimus.
 
A. Lukašenkos kritikai balsuodami turės mažą pasirinkimą, nes pagrindiniams opozicijos lyderiams ir vieninteliams dviem dabartiniams opozicijos parlamentarams buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose.
 
Žmogaus teisių grupės „Vyasna“ vadovas Alesis Bialiackis sako, kad „rinkimai tapo tiesiog ritualu, kaip Tarybų Sąjungoje“.
 
Opozicijos partijos Baltarusijos liaudies frontas (BNF) pirmininko pavaduotojas Aleksejus Janukevičius AFP sakė, kad valdžia pasirinko pažįstamą falsifikavimų scenarijų.
 
Nepaisant to, A. Lukašenka bando tiesti ranką Vakarams, kurie kritikuoja jo požiūrį į žmogaus teises ir demokratiją.
 
A. Lukašenka, buvęs kolūkio vadovas, lapkritį lankėsi Europoje ir susitiko su Austrijos lyderiais Vienoje.
 
65 metų Baltarusijos vadovas teigė, kad jis mato Europos Sąjungą kaip svarbią politinę ir verslo partnerę.
 
Rugpjūtį jis Minske susitiko su Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėju Johnu Boltonu ir pareiškė, kad santykiuose su Vašingtonu „buvo atverstas naujas puslapis“.
A.Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
 
Prieš kitąmet įvyksiančius prezidento rinkimus A. Lukašenka žvelgia į Vakarus, kad būtų panaikinta dalis sankcijų, įvestų po to, kai 2011 m. buvo susidorota su protestuotojais.
 
Jis taip pat ieško, kas galėtų atsverti Rusijos įtaką, kuri nori užsitikrinti, kad Baltarusija išliks jos įtakos zonoje.
 
ES atstovė spaudai Maja Kocijančič teigia, kad ES atidžiai stebės sekmadienį vyksiančius rinkimus.
 
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) išleido ataskaitą, kurioje nesitiki „iš tikrųjų konkurencingų“ rinkimų ir ne itin pasitiki pačiu balsavimo procesu. Rinkimus stebės 400 ESBO atstovų. Nuo 1995 m. organizacija nepripažino jokių rinkimų Baltarusijoje kaip laisvų ir teisingų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.17; 18:00