Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentūra toliau kelia klausimą, ar valdančiųjų užimama laikysena dėl apribojimų Baltarusijos piliečiams taikymo deri su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais. Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad konservatoriams vadovaujantis Gabrielius Landsbergis veikiausiai yra labai drąsus, jei mano, kad bus lengva identifikuoti į Lietuvą patekti norinčius ir, pavyzdžiui, Baltarusijos pilietybę gavusius „Wagner“ samdinius.
„Kaip atskirti žmogų su baltarusišku pasu: tą, kuris yra „Wagner“ (samdinys – ELTA) ir kuris yra tiesiog fūros vairuotojas“, – antradienį, kalbėdamas „Žinių radijui“, retoriškai klausė prezidento patarėjas.
Anot jo, nereikėtų atmesti, kad daliai į Baltarusiją persikėlusių „Wagner“ samdinių bus suteikta Baltarusijos pilietybė. Todėl, jo nuomone, įvertinus per mėnesį į Lietuvą atvykstančius Rusijos ir Baltarusijos piliečių srautus, užtikrinti, kad tarp jų nepasitaikys „Wagner“ samdinių – būtų be galo sunku.
„Be abejo, tiek Valstybės sienos apsaugos tarnyba, tiek VSD, tiek kitos institucijos dirba savo darbą, bet, kad kažkas galėtų garantuoti, jog 150 tūkst. žmonių per mėnesį šiaudų kūgyje mes pamatysime visas adatas… Aš nežinau. Jeigu ponas Landsbergis gali prisiimti tokią atsakomybę, tai jis tikrai drąsus“, – referuodamas į antradienį išsakytą užsienio reikalų ministro poziciją sakė F. Jansonas.
Diskusijas šiuo klausimu pirmadienį inicijavo prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas pirmadienį pažymėjo, esą Seimas padarė klaidą, kai neįsiklausė į Prezidentūros siūlymus dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
„Prisiminkime, prezidentas vetavo įstatymą nustatydamas ir teigdamas, kad turėtume taikyti vienodą teisinį režimą šitiems žmonėms, kurie atvyksta iš Rusijos ir iš Baltarusijos. Sakyčiau, valdančioji dauguma piktdžiugiškai šį veto atmetė – na, dabar stovi prie suskilusios geldos“, – LNK televizijai pirmadienį duotame interviu sakė G. Nausėda.
Šią kritiką antradienį atmetė tiek G. Landsbergis, tiek Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pasak jų, vertinant šį klausimą, reikia žiūrėti kompleksiškiau. Pirmiausiai, atskirti Rusijos ir Baltarusijos visuomenes. Tiek vieno, tiek kito nuomone, Baltarusijos visuomenėje yra didesnis demokratijos siekinys bei nepritarimas Kremliaus sukeltam karui Ukrainoje.
Tačiau F. Jansonas abejoja tokia politikų logika. Tikroji Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt foto
„Jei kalbame apie režimus, tai jokio skirtumo nėra. Kalbame apie agresorę Rusiją ir jos sąjungininkę Baltarusiją. Kalbame apie šalis, kurios dabar jau abi dislokuoja savo teritorijoje branduolinį ginklą. Kalbame apie Baltarusija, kuri savo teritorijoje įrenginėja stovyklą 6 tūkstančiams „Wagner“ kareivių. Kalbame apie Lietuvai tikrai priešiškai nusiteikusias valstybes“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė prezidento komunikacijos grupės vadovas.
Jo neįtikino nei G. Landsbergio, nei Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen argumentai, kad, taikant skirtingas sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, reikia atsižvelgti į šių valstybių visuomenių specifiką.
„Jeigu kalbame apie visuomenes, reikėtų sociologinių tyrimų, kad parodytume, kaip visuomenė nusiteikusi ir kaip mes jas čia perskaitome“, – sakė F. Jansonas.
Jis, referuojant į valdančiųjų lyderių argumentus, pripažino, kad 2021 m. įvykiai Baltarusijoje parodė, kad demokratijos intencijos šioje šalyje buvo didesnės. Visgi, tęsė patarėjas, šiandien situacija yra pasikeitusi.
„Dabar yra 2023 metai ir daugybė tūkstančių baltarusių, kurie dalyvavo 2021 m. įvykiuose, jau yra seniai išvažiavę iš Baltarusijos, jie yra Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose valstybėse“, – sakė F. Jansonas.
„Šiai akimirkai kalbame apie visuomenę, kuri susitaikė su esama padėtimi, kalbame apie žmones, kurie į Lietuvą važiuoja apsipirkti (…) ir dėl kitų ekonominių interesų“, – pridūrė patarėjas.
Vagnerio grupės samdiniai slepia veidus. Youtube.com nuotr.
ELTA primena, kad Seimas balandžio mėnesį neįsiklausė į prezidento G. Nausėdos siūlymus dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovo veto buvo atmestas 99 parlamentarų balsais.
Nepritarti įstatymą vetavusio prezidento siūlymams, suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams tuomet kvietė ir valdantieji, ir opozicijai priklausantys parlamentarai.
Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte, kuriam pritarė Seimas, numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
Veto antspaudas
Prezidentui Gitanui Nausėdai nepasirašius įstatymo dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad valdantieji šalies vadovo veto bei pateiktus siūlymus turėtų aptarti jau kitą savaitę. Visgi, ar parlamentas atmes G. Nausėdos veto, Seimo vadovė nesiėmė spėlioti.
„Šis įstatymas Seime sulaukė ypač daug dėmesio, pritarus daliai pataisų priimtas kompromisinis variantas. Prezidento veto ir jo pateiktus siūlymus kitą savaitę aptars frakcijos, tuomet ir matysime, ar Seimas priims, ar atmes veto“, – nurodoma Eltai raštu perduotame V. Čmilytės-Nielsen komentare.
ELTA primena, kad penktadienį prezidentas vetavo praėjusią savaitę Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovas siūlo parlamentarams laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams.
„Seimo priimtu įstatymu siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus nustatomos 7 skirtingos ribojamosios priemonės, kurių 4 būtų taikomos ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams, o 3 – tik Rusijos piliečiams. Prezidentas pritaria įstatymo tikslui taikyti ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau pažymi, kad nėra jokio pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams, ir siūlo abiejų valstybių piliečiams taikyti vienodas ribojamąsias priemones“, – teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime.
Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto
Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte buvo numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
Ribojamosios priemonės įvestos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.
Prezidentui pasirašius įstatymą, šios ribojamosios priemonės būtų pradėtos taikyti vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y., nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau norėta juos perkelti į atskirą įstatymą ir nesieti konkrečiai su nepaprastosios padėties režimu.
