Vagner karys. EPA – ELTA foto
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog pastarosiomis dienomis Baltarusijoje pastebėtos privačios karinės bendrovės „Wagner“ kolonos blogina saugumo situaciją regione.
„Matome tam tikrus pėdsakus, kad Wagner“ persikėlė į Baltarusiją. Tai kaip aš ir minėjau Vilniaus viršūnių susitikimo metu, tai tik blogina saugumo situaciją mūsų regione, nepriklausomai nuo to, ar „Wagner“ po to pajudės į vieną ar kitą pusę, o gal bus mėginama integruotis ar perduoti savo patirtį Baltarusijos kariuomenei“, – LRT laidos „Panorama“ žurnalistams sekmadienį sakė G. Nausėda.
Šeštadienį stebėjimo grupė „Belaruski Gajun“ paskelbė, kad iš Rusijos į Baltarusiją atvyko Jevgenijaus Prigožino privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai, o jų vilkstinėje buvo apie 60 įvairių transporto priemonių.
Sekmadienį taip pat pastebėta Baltarusijos link judanti dar viena privačios karinės bendrovės „Wagner“ technika.
Vagnerio grupės samdiniai slepia veidus. Youtube.com nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) Eltai teigė situaciją stebinti, tačiau kol kas negavusi indikacijų, kurios skatintų imtis papildomų sienos su Baltarusija apsaugos priemonių. Lietuvos kariuomenė Eltai patvirtino, kad pranešimus apie galimą „Wagner“ grupuotės atvykimą į Baltarusiją stebi, analizuoja ir vertina. Tačiau, anot kariuomenės atstovų, kaimyninėje valstybėje vykstantys procesai šuo metu papildomos grėsmės Lietuvai nekelia.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė nemanantis, kad dėl Baltarusijoje pastebėtos „Wagner“ kolonos reikėtų nerimauti. Anot politiko, į Baltarusiją atvyko lengvai ginkluota ir kovinės galios neturinti žmonių grupė, kuri papildomos grėsmės Lietuvos saugumui nekelia.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę prezidentas G. Nausėda, reaguodamas į Baltarusijoje dislokuotos Rusijos samdinių „Wagner“ keliamą grėsmę, priminė dar neseniai valdančiųjų pastangomis atmestą jo veto, kuriuo buvo siekiama suvienodinti teisines sąlygas tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos pilietybę turintiems asmenims.
Pasak šalies vadovo, dėl to, kad šis veto buvo atmestas, kyla rizika, jog prie Lietuvos sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybę turintys „Wagner“ samdiniai. Prigožino fizionomija. Youtube.com
Visgi, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad klaidos veto klausimu Seimas tikrai nepadarė. Pasak jos, priimant šį įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, buvo įvertinta abiejų šalių visuomenių specifika.
Savo ruožtu valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis žurnalistams taip pat sakė, kad nesutinka su prezidento išsakyta kritika, esą Seimas padarė klaidą, kai neįsiklausė į Prezidentūros siūlymus suvienodinti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Užsienio reikalų ministro teigimu, net įvertinus faktą, kad Baltarusijoje bus galimai dislokuoti „Wagner“ samdiniai, suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams nėra pagrindo.
Baltarusija
Kyjivas, gegužės 31 d. (ELTA). Ukrainos vyriausybė patvirtina, kad Baltarusijos teritorija, dalyvaujant šios šalies valdžiai, buvo prievarta perkeliami ukrainiečių vaikai ir karo belaisviai.
Kaip pranešė trečiadienį portalas „rbc.ua“, tai pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas.
Pasak pareigūno, Rusijoje šiuo metu įkaitais laikoma daugiau kaip 27 tūkst. civilių.
„Turime patvirtinimą, kad per Baltarusijos teritoriją, tiesiogiai dalyvaujant Baltarusijos valdžiai, vyko tiek ukrainiečių vaikų, civilių įkaitų, tiek karo belaisvių priverstinis perkėlimas“, – sakė D. Lubinecas.
Nuo pat plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija vykdo ukrainiečių, įskaitant vaikus, išvežimo iš okupuotų teritorijų kampaniją. Jie vežami į Krymą, Rusiją ar Baltarusiją.
Neseniai Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria Ukrainos vaikų deportavimas į Rusiją pripažįstamas genocidu.
Kovo 17 d. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Jie įtariami neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotų Ukrainos regionų į Rusiją.
Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys tvirtina, kad ketvirtadienį Baltarusijoje užfiksuotas incidentas, kai šalies priešlėktuvinė gynyba tariamai numušė Ukrainos raketą „S-300“, yra masinės Rusijos raketų atakos pasekmė.
K. Budrio teigimu, Lietuvos institucijoms visos incidento aplinkybės yra žinomos, tačiau dėl saugumo sumetimų Prezidentūra jų nedetalizavo. Visgi, pažymėjo patarėjas, panaši situacija fiksuota lapkritį Lenkijos pasienyje, kai po masinės atakos Vakarų Ukrainoje Pševoduvo kaime nukrito Kyjivo oro gynybos sistemos dalis.
„Aišku yra viena, kad viso to priežastis, kodėl vyksta tam tikri dalykai ir tokie incidentai – tai masinis civilės infrastruktūros Ukrainoje apšaudymas raketomis. Kai tie kariniai veiksmai artėja prie kitų valstybės sienų, incidentų tikimybė auga eksponentiškai. Tą situaciją turėjome su incidentu Lenkijoje, kai buvo infrastruktūra apšaudoma šalies vakaruose. Mes dabar turime infrastruktūrą apšaudytą, kai vyko raketų antskrydis šiaurės vakaruose, tad incidentų tikimybė padidėja“, – Eltai teigė prezidento patarėjas.
Ukrainos valdžia tvirtina, kad Maskva ieško preteksto, kaip tiesiogiai įtraukti Baltarusiją į karą. K. Budrys neatmeta tokios galimybės, tačiau pastebi, jog Minskas yra pripažintas Rusijos karo Ukrainoje bendrininku. Jis pažymėjo, kad iš Baltarusijos okupantų pajėgos vykdė karinę intervenciją į Ukrainos teritoriją, šalyje vyksta rusų karių mokymai ir paruošimas prieš perkėlimą į frontą ir pan.
„Baltarusijos vaidmuo yra aiškus tiek tarptautinės teisės prasme, kad tai yra bendrininkavimas, vykdant nusikaltimus, tiek politine prasme“, – nurodė K. Budrys.
„Mes turime aibę tų atvejų, kai Baltarusija tiesiogiai bendrininkavo. Šalia to ir amuniciją tiekia, ir ginkluotę tiekia, ir panašiai. Tai bendrininkavo ir tiesiogiai veikė sąsajoje su Rusija. Baltarusijos diktatorius to ir neslepia ir savotišku būdu tuo netgi ir džiaugiasi“, – pastebėjo jis.
Visgi, tiesioginis Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų įsitraukimas į karo veiksmus Ukrainoje ir naujo fronto atidarymas, K. Budrio manymu, esmingai keistų Ukrainos saugumo situaciją.
„Tai iš tikrųjų pakeistų situaciją karine prasme. Tai reikštų, kad mes turime dar vieną potencialų plėtros ir karinių veiksmų židinį. (…) Tai reikštų Ukrainai iššūkį, nes išsiplečia dar labiau fronto linija, dar kitokio pobūdžio pajėgos atsiranda“.
Tačiau, pabrėžė prezidento komandos atstovas, tokiu atveju NATO Aljansas privalėtų „adekvačiai reaguoti ir imtis papildomai kitų priemonių“.
ELTA primena, kad apie galimą raketos nukritimą Baltarusijos teritorijoje pranešta ketvirtadienį. Tada Baltarusijos gynybos ministerija tvirtino, kad Bresto srityje buvo numušta tariamai Ukrainai priklausanti raketa „S-300“. Šalies valstybinė žiniasklaida skelbė, kad raketa esą nukrito tarp 10 val. ir 11 val. ryto – maždaug tuo metu, kai Rusija vykdė naujausią masinį taikių Ukrainos miestų apšaudymą.
Nors Ukrainos oro gynybos pajėgos iš tiesų naudoja tokio modelio raketas ir pasitelkia jas Rusijos laidomiems sviediniams perimti, jų savo arsenale turi ir pati Maskva.
Po šios žinios Ukraina neneigė, kad tai buvo jos raketa, tačiau pabrėžė mananti, jog tai galėjo būti tyčinė Rusijos provokacija, nes Maskva galimai nustatė tokį savo sparnuotųjų raketų maršrutą, kad išprovokuotų jų perėmimą Baltarusijos oro erdvėje.
Kremlius išreiškė „didžiulį nerimą“ dėl Baltarusijos teritorijoje nukritusios raketos.
