Šeštadienį sostinėje prie Baltojo tilto šurmuliavo baigiamasis NATO ir visuomenės bendrystei skirtas renginys iš NATO festivalių ciklo „Galingi, nes vieningi!“. Tai – baigiamasis renginys visuomenei prieš istorinį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje liepos 11–12 dienomis.
Slaptai.lt skelbia pluoštą nuotraukų, kuriose užfiksuoti vokiški, amerikietiški, lietuviški ginklai.
NATO ženklas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šeštadienį sostinėje prie Baltojo tilto vyks baigiamasis NATO ir visuomenės bendrystei skirtas renginys iš NATO festivalių ciklo „Galingi, nes vieningi!“.
Anot festivalio organizatorių, prasidėjęs Lietuvos įstojimo į NATO aljansą 19-ikos metų paminėjimo ekspozicija Vilniaus gynybinės sienos Bastėjoje, pakeliavęs po Kelmę ir Prienus, NATO festivalis sugrįžta į Vilnių su griausmingu finaliniu akordu. Tai – baigiamasis renginys visuomenei prieš istorinį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, kuris įvyks liepos 11–12 dienomis.
Festivalio dieną sostinės gyventojams ir svečiams bus pristatytos Lietuvoje dislokuotos NATO sąjungininkų pajėgos, jų naudojama moderniausia karinė technika ir ginkluotė. Lietuvos kariuomenės ir visuomenės šventės atidarymą skelbia šūviai iš senoviškos patrankos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„NATO viršūnių susitikimas Vilniuje – neabejotinai reikšmingiausias tarptautinis renginys Lietuvoje per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. Viso pasaulio dėmesys liepos viduryje bus nukreiptas į Lietuvos sostinę, esančią vos už 30-ies kilometrų nuo rytinės NATO sienos.
Tai ne tik simboliška, bet ir ypatingai svarbu visam mūsų regiono saugumui. Norime, kad kiekvienas šalies gyventojas suprastų šio istorinio įvykio reikšmę, pasijustų esantis galingiausio pasaulyje gynybinio aljanso dalimi ir pasidžiaugtų per 19-a narystės NATO aljanse metų sukurta Lietuvos ir sąjungininkų solidarumu ir vienybe“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Festivalyje – NATO kariai, naujausia karinė technika ir ginkluotė
Skelbiama, kad erdvėje prie Baltojo tilto renginio dieną išsirikiuos šiuo metu Lietuvoje dislokuotų NATO valstybių pajėgų kariai. Vilniečiai pamatys JAV bataliono karinę techniką – tanką „Abrams“ ir šarvuotąją pėstininkų kovos mašiną „Bradley“, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariai pademonstruos tanką „Leopard 2“, pėstininkų kovos mašiną „Marder“, transporterį „Patria“ ir žvalgybos mašiną „Fennek“. NATO vėliavos. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Taip pat Lietuvos kariuomenė pristatys pėstininkų kovos mašiną „Vilkas“, savaeigę haubicą „PzH 2000“, šarvuotąjį visureigį JLTV, oro gynybos sistemą NASAMS ir kitą karinę techniką. Anot organizatorių, kiekvienas iš apsilankiusiųjų turės galimybę pabendrauti su Lietuvos ir sąjungininkų kariais, apžiūrėti įvairią lengvąją pėstininkų ginkluotę ir ekipuotę.
Programa danguje ir scenoje
Festivalis „Galingi, nes vieningi!“ prasidės trispalvių ir NATO vėliavų eitynėmis Baltuoju tiltu. Iškart po to susirinkusius sveikins akrobatinis trijų lėktuvų grupės „ANBO“ sinchroninis skrydis „Sparnas prie sparno!“, nudažysiantis Vilniaus dangų trispalvės spalvomis. Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Renginiui baigiantis dangų raižys ir NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekančių Portugalijos oro pajėgų naikintuvai F-16.
Festivalio metu susirinkusiems paruošta ir įtraukianti diskusijų programa. Žinomi Lietuvos visuomenininkai, žurnalistai, politologai diskutuos apie visuomenės atsparumą technologijų amžiuje, piliečių vaidmenį valstybės gynyboje, aptars NATO viršūnių susitikimo Vilniuje svarbą. Diskusijas moderuos muzikantas, šaulys Gabrielius Liaudanskas Svaras.
Viso renginio metu didžiojoje scenoje gros įvairiausių stilių lietuviškos muzikos grupės – nuo ramių dainų iki alternatyvaus roko. Scenoje pasirodys ir „Baltasis Kiras“, ir grupė „ba.“, Monika Liu ir daugelis kitų.
Baltasis tiltas per Nerį. Vytauto Visocko nuotr.
Kairioji Neries krantinė jau greitai taps dar viena patogia jungtimi pėstiesiems ir dviratininkams. Sostinės savivaldybė praneša, kad užbaigtas viešasis pirkimas upės krantinei sutvarkyti atkarpose tarp Šilo tilto ir Vileišių skvero, taip pat tarp Baltojo ir Žvėryno tiltų. Rangos darbų sutartis pasirašyta su UAB „Žilinskis ir Co“. Tikimasi, kad parengus darbo projektą pirmojo etapo darbai bus pradėti dar šiemet.
Tarptautinį atvirą viešąjį konkursą laimėjusi statybos įmonė „Žilinskis ir Co“ įsipareigojo dviejų atkarpų sutvarkymo darbus atlikti už 5,84 mln. eurų. Darbų pabaiga numatoma 2022 metų pabaigoje. Šiame etape bus sutvarkytos atkarpos nuo Žvėryno tilto iki Baltojo tilto bei nuo Vilnelės tilto iki Šilo tilto prieigų, o per antrąjį etapą, kurio pirkimas vyks ateityje, – tarp Baltojo ir Vilnelės tiltų.
Atnaujinant krantinę bus rekonstruoti dviračių ir pėsčiųjų takai, laiptai, įrengti nauji apšvietimo elementai, terasos, mažosios architektūros elementai. Projekto autoriai SĮ „Vilniaus planas“ numatė, kad krantinė bus apsodinta naujais augalais, šlaitus puoš natūralistiniai želdynai. Neris. Žvejys. Slaptai.lt nuotr.
Bendrovė Vilniaus vystymo kompanija kairiosios krantinės sutvarkymo viešąjį pirkimą atnaujino po palankaus Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, vienai įmonei apskundus esą netinkamas, dalį tiekėjų diskriminuojančias, konkurso sąlygas. Teismas viešąjį pirkimą sustabdė pirminiame etape – kai buvo laukiama tiekėjų pasiūlymų. Panaikinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pirkimo procedūros buvo atnaujintos. Žvėryno tiltas. Slaptai.lt nuotr.
Kairiosios Neries krantinės sutvarkymas yra dalis viso upės šlaitų ir prieigų atnaujinimo. Jau sutvarkyta krantinė nuo Žvėryno iki Žaliojo tilto, įrengtas sporto aikštynas prie Baltojo tilto, baigti darbai ties Tuskulėnų rimties parku, Olimpiečių gatvėje, kur įrengta terasa. Likusią dalį ties Energetikos ir technikos muziejumi, planuojama užbaigti iki vasaros pabaigos, pažymima savivaldybės pranešime.
Ardant seną nuovažą Olimpiečių gatvėje praėjusį rugpjūtį buvo rastas mūras – maždaug 1830 m. datuojamos carinės tvirtovės pamatai. Krantinės rekonstrukcijos autoriai, įmonė „Vilniaus planas“, pakoregavo projektą, kad senąjį mūrą būtų galima palikti atvirą apžiūrai.
Bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“ yra viena seniausių Vilniaus miesto savivaldybės valdomų įmonių, kuri jau kelis dešimtmečius atlieka savivaldybei priklausančių viešosios paskirties švietimo, ikimokyklinio ugdymo, socialinių paslaugų, sporto, kultūros, turizmo, sveikatos priežiūros ir viešųjų erdvių objektų projektavimo bei statybų valdymo paslaugas. Be to, įmonė jau kelerius metus organizuoja apleisto, Vilniaus miesto savivaldybei nereikalingo ir probleminio nekilnojamojo turto realizavimą viešojo elektroninio aukciono būdu.
Prie Baltojo tilto. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Baltojo tilto sporto aikštynas į Vilniaus gyvenimą grįžo – nuo pirmadienio čia atvira viskas – beveik 9 hektarų plote veikia devynios paplūdimio tinklinio aikštelės, trys dvipusės krepšinio aikštelės, vaikų žaidimo aikštelės, lauko gimnastikos ir lauko treniruoklių aikštelės, riedutininkų ir riedlentininkų parkas. Krepšinio aikštelės jau turi atitikimą europiniams standartams liudijantį FIBA pažymėjimą, tarptautinio lygio varžyboms pritaikyta ir didžiausia smėlio tinklinio aikštelė.
Oficialaus atidarymo proga pasirodymus rengė ir ekstremaliojo sporto atstovai – žinomi riedlenčių meistrai, BMX dviratininkai ir sostinės sporto mokykloms bei klubams atstovaujantys krepšininkai, tinklininkai, stalo teniso meistrai.
Greta atnaujintos patogesnės sporto infrastruktūros palikta erdvės ateities veikloms, kurias kurs patys vilniečiai ir miesto svečiai. Daugiausia laisvos, veja apsėtos erdvės – rytinėje teritorijos dalyje – tai neoficiali rezervacija kitoms veikloms, teigiama sostinės savivaldybės pranešime.
Aikštyno aukščių skirtumas išnaudotas amfiteatrams greta sporto zonų įrengti. Panašiu principu suformuotas ir šlaitas prie krantinės, kuriame įrengtos sėdėjimo vietos, o prieš jas vandenyje sumontuota pontoninė platforma. Platforma galės būti naudojama ne tik renginiams, bet ir laiveliams švartuoti. Baidarininkai jau kelis mėnesius naudojasi specialiai jiems įprastoje vietoje įrengtu uosteliu.
Krantinėje įrengti papildomi pandusai (rampos), suskaidyti tarpinėmis aikštelėmis, taip siekiant pritaikyti erdvę žmonėms su negalia bei tėveliams, stumiantiems vežimėlius su vaikais. Krantinių apatinėje dalyje sprendinių pasirinkimą daugiausia lėmė pavasarinio ledonešio tikimybė, kai vanduo didele jėga kartu su ledo lytimis stumiasi upės vaga. Atsižvelgiant į tai, krantinių apšvietimas, terasų dangos ir kiti smulkesni elementai (pavyzdžiui, turėklai, suoleliai, šiukšliadėžės ir kt.) buvo projektuojami išlaikant saugų atstumą iki vandens.
Kol vilniečiai patogiai leis laisvalaikį atnaujintoje sporto ir laisvalaikio infrastruktūroje, Baltojo tilto aikštyno sutvarkymo rangovas baigs tvirtinti nuo liūčių nukentėjusius krantinės šlaitus ir patobulins lietaus surinkimo sistemą. Darbų dar yra ir Baidarių uostelio prieigose, vis dėlto baidarininkai juo nepertraukiamai naudojasi jau kelis mėnesius.
Didžiąja pieva prie Baltojo tilto, kur įprasta matyti ne tik iškylaujančias šeimas, bet ir kylančius oro balionus, šiemet bus prašoma naudotis ją tausojant, nes dar nesutvirtėjusi veja. Tikimasi, kad šios teritorijos lankytojams bus patogesnis pakoreguotas pievos reljefas – išvalius gruntą, prie krantinės pakelta apatinė šlaito dalis.
Ne tik musonines primenančiomis liūtimis, bet ir šiluma išskirtinė vasara lemia tai, kad aikštyne dar iki atidarymo netrūko darbų želdynų prižiūrėtojams – gėlynai ir krūmynai jau buvo ravimi, ką tik pasėtą veją vos spėjama pjauti.
Darbų vykdytojų skaičiavimu, iki lapkričio mėnesio, kai numatyta darbų pabaiga, liko atnaujinti atkarpą tarp Tuskulėnų gatvės ir Karaliaus Mindaugo tilto (čia koncentruojamasi į krantinės teritorijos prie Olimpiečių gatvės tvarkymą, kur atėjo laikas betonuoti terasas. Šių darbų pabaiga planuojama rudeniop), o tada liks pabaigti atkarpą iki „Pedagoginio žiedo“.
Paraleliai rengiamasi ir kairiosios Neries krantinės atnaujinimo darbams – artimiausiomis savaitėmis planuojamas sutarties su rangovu pasirašymas. Pirmas etapas – nuo Žvėryno tilto iki Baltojo tilto.
Aplink Baltąjį tiltą esančių erdvių atnaujinimas yra vienas iš dešiniosios Neries krantinės rekonstrukcijos etapų. Teritorijos nuo „Pedagoginio žiedo“ iki Žaliojo tilto įrengimas (į ją kaip tik ir patenka Baltojo tilto aikštynas), preliminariais skaičiavimais, kainavo 1,9 mln. eurų (be PVM).
Krepšinio aikštelės įrengimas kainavo 133 100 eurų su PVM, profesionali tinklinio aikštelė – 226 270 eurų, gimnastikos aikštelė – 35 090 eurų, aštuonios tinklinio aikštelės – 79 255 eurų, pontonas – 90 750 eurų, vaikų žaidimo zona – 127 050 eurų. Riedučių ir riedlenčių parko įrengimas, savivaldybės pateiktais duomenimis, kainavo papildomus 864 tūkst. eurų.
Aikštyno dalies įrengimas yra bendrame rangos sutarties „Dešinės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų, Vilniuje, statybos darbai su darbo projekto parengimu“ biudžete. Jos vertė yra 5,87 mln. eurų (savivaldybės dalis čia sudaro 7,5 proc., valstybės biudžeto lėšos – 7,5 proc., Europos Sąjungos – 85 proc.). Darbai apima ruožą nuo „Pedagoginio žiedo“ iki Žirmūnų tilto.
Ore – Tautiškos vėliavos spalvos. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr. Pasaulį sukausčiusi Covid-19 pandemija šiemet pakoreguos ir liepos 6 d., 21:00, visame pasaulyje jau 12-ąjį kartą vieningai giedosimos „Tautiškos giesmės“ tradicijas. Siekdami užtikrinti saugumą, bet išsaugoti unikalų bendrystės jausmą, kuris kelioms šventinėms minutėms suvienija tautiečius įvairiausiuose pasaulio kraštuose, organizatoriai šventei kviečia rinktis saugią aplinką ir vienybės tiltus tiesti išlaikant bent Lietuvos trispalvės dydžio atstumą.
Globaliame pasaulyje – žmogiškos vienybės tiltai
„Šiuo visam pasauliui sudėtingu metu žmonių saugumas ir sveikata yra pagrindinis prioritetas. Kol kas negalime švęsti pergalės prieš Covid-19. Tačiau galime švęsti pandemijos akivaizdoje atrastą žmonių vienybę, gebančią peržengti atstumų, sienų, tautybių, profesijų ir visus kitus skirtumus bei sujungti bendram tikslui. Kiekvieno iš mūsų giedamas himnas šiemet taps simboliniu vienybės tiltu. Net ir būdami kitame krante – kitoje valstybėje, kitame mieste, uždarame bute ar net izoliuotoje palatoje – mes galime jaustis esą drauge: su tautiečiais, artimaisiais ar tiesiog kitais žmonėmis“, – šiųmetine idėja dalinasi iniciatyvos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ organizatorius Raimundas Daubaras. Nešama Lietuvos trispalvė. Slaptai.lt nuotr.
Atsižvelgiant į galimas rizikas sveikatai, tose pasaulio vietose, kur karantino sąlygos leidžia, organizatoriai kviečia rinktis giedoti prie skirtingus krantus jungiančių tiltų – gryname ore, greta upių ir kitų vandens telkinių, tarpusavyje išlaikant saugų 1–2 metrų atstumą. Lietuvos trispalvė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Toks atstumas ne tik laikomas saugiu dėl viruso rizikos, jis kartu ir simboliškas. Maždaug tokio ilgio būna tradicinė Lietuvos vėliava. Ištiesta tarp susirinkusiųjų giedoti, ji gali tapti dar vienu simboliniu vienybės tiltu.
Proga švęsti ne tik valstybę, bet ir žmoniją
Pasaulinės pandemijos kontekstas įkvėpė ir dar vieną jau daugiau nei dešimtmetį lietuvių puoselėjamos tradicijos naujovę. Prie „Tautišką giesmę“ giedančių pasaulio lietuvių bendruomenių visose valstybėse kviečiami prisijungti ir tų šalių gyventojai bei iškart po Lietuvos himno sugiedoti ir savo šalies himną. Tokiu simboliniu būdu būtų išreikštas kiekvieno iš mūsų solidarumas su Covid-19 pandemija kovojančiais bei jos paveiktais žmonėmis kiekviename pasaulio krašte – liepos 6-ąją švęstume žmonijos vienybę.
„Šiemet skirtingų pasaulio valstybių piliečiai, gydytojai, mokslininkai, žurnalistai, kasininkai, mokytojai, verslininkai ir visi kiti suvienijo jėgas ir siekė bendro tikslo. Jie kovojo ir vis dar kovoja su bendru priešu. Lietuviai yra atvira tauta ir gali atverti mūsų nacionalinės tradicijos ribas. Raginame šiemet į giedojimą prie upių ir tiltų pakviesti ir savo užsieniečius draugus, kaimynus, kolegas. Tegul po „Tautiškos giesmės“ suskamba ir kitų valstybių himnai. Taip švęsime ne tik savo valstybę, bet ir pasaulio žmonių bendrystę. Vieninga skirtingų himnų pynė gali tapti simboliniu himnu žmonijai“, – teigė R. Daubaras.
Pirmasis giedojimo tonas – simbolinėje vietoje
Šiemet pirmasis pasaulinio „Tautiškos giesmės“ giedojimo tonas bus duotas pačioje sostinės širdyje – Gedimino pilies bokšte. Sostinės gyventojai ir svečiai kviečiami susirinkti abiejose Neries krantinėse nuo Žvėryno iki Mindaugo tiltų, susikibti saugiu vėliavos atstumu ir giedant „Tautišką giesmę“ sukurti saugiausią vilniečių chorą. Lietuviai visame pasaulyje giedojo tautišką giesmę. Vilnius, Stalo kalnas. Slaptai.lt nuotr.
Istorinę ir moderniąją sostinės dalis jungiantis Karaliaus Mindaugo tiltas liepos 6 d. nuo 20 val. taps unikalia filmavimo aikštele, iš kurios vyks „Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ tiesioginė transliacija per LRT visai Lietuvai ir pasauliui. Ši vieta transliacijai pasirinkta neatsitiktinai – pačioje Lietuvos sostinės širdyje ji sujungia visas liepos 6-osios simbolines prasmes: Karaliaus Mindaugo karūnavimą, Lietuvos valstybės dienos šventę, skirtumus suvienijančio tilto idėją.
Tiesa, priėjimas prie Karaliaus Mindaugo tilto bus ribojamas atsižvelgiant į saugaus žmonių susibūrimo taisykles. Lietuviška trispalvė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Šių metų sąlygos pareikalavo labai daug kūrybiškumo. Reikėjo rasti būdą, kaip užtikrinti būtinąsias saugumo sąlygas, o kartu – sukurti ir išlaikyti bendrumo emociją nepaisant atstumų. Galutinį rezultatą galės įvertinti renginio dalyviai ir tiesioginės transliacijos žiūrovai, tačiau mes pasirinktais vizualiniais ir muzikiniais sprendimais be galo džiaugiamės. Tai bus įspūdingas renginys, kuris dovanos visų laukiamą šventinį pakylėjimą“, – teigia renginio režisierius Dalius Abaris.
Šiemet liepos 6 d., lygiai 21:00 Lietuvos laiku, jau 12-ąjį kartą visame pasaulyje vienu metu skambėsianti „Tautiška giesmė“ pirmą kartą lietuvių vieningai buvo sugiedota 2009 metais. Tąkart ji skambėjo Lietuvos vardo tūkstantmečio proga, kai mūsų šalies buriuotojai, su jachta „Ambersail“ apiplaukę pasaulį, pakvietė net 26 pasaulio lietuvių bendruomenes šią sukaktį švęsti drauge. Per daugiau nei dešimtmetį lietuvių visame pasaulyje puoselėjama tradicija šiandien jau yra įgavusi ir oficialų statusą – liepos 6 d. švenčiama ne tik Valstybės ar Karaliaus Mindaugo karūnavimo, bet ir „Tautiškos giesmės“ diena.
Komunistinio teroro Kinijoje aukų minėjimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kinijai švenčiant Liaudies Respublikos įkūrimo 70-ąsias metines, Lietuvoje prie Baltojo tilto būriavosi Tibeto rėmėjai, visuomenininkai, keletas Seimo narių, susirinkusių paminėti komunistinio režimo Kinijoje aukas.
Parlamentaras Mantas Adomėnas susirinkusiems Tibeto palaikytojams teigė, kad jam gėda už kitus Seimo narius, kurie dalyvavo Kinijos ambasados Lietuvoje surengtame minėjimui skirtame renginyje.
„Čia tikrai nėra ką švęsti, ir man gėda dėl tų kolegų, kurie pasidavė Kinijos vilionėms ir nuėjo vakar su komunistinės Kinijos diplomatais pavalgyti kiniško maisto. Tikiu, kad valstybės atstovai į kitas metines jau neis ir savo dalyvavimu neprisidės prie to tikrai paniekos verto režimo legitimumo“, – teigė M. Adomėnas.
Apie 20 protestuotojų Baltojo tilto vietą pasirinko po praeitą savaitę Kinijos ambasados planų surengti šventinį fejerverką, kuris dėl didelio visuomenės pasipiktinimo buvo atšauktas. Pasak M. Adomėno, negalima leisti, kad Kinijos komunistinis režimas atvirai juoktųsi ir kištųsi prie Lietuvos konstitucinių vertybių.
„Mes čia susirinkome tam, kad pasakytume, jog čia nėra ką švęsti, ir mes Lietuvoje turėtume daugiau dėmesio skirti savo pačių konstituciniams principams – laisvei, demokratijai. Neleisti, kad mūsų sostinės širdyje per mums brangias šventes, kaip Baltijos kelio metinės, komunistinis, totalitarinis režimas atvirai kištųsi ir juoktųsi iš mūsų įstatymų valdžios ir konstitucinių vertybių. Taigi, džiaugiuosi, kad čia mes esame. Džiaugiuosi, kad mes šitaip minime niekingas metines, kurias galime prilyginti trečiojo reicho įkūrimo metinėms“, – sakė susirinkusiems M. Adomėnas.
Mantas Adomėnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Džiaugiuosi, kad Vilniaus garbė apginta ta prasme, jog čia nebus to fejerverko, čia nebus miniai skirto reginio, kuri švęstų. Tai, kas dabar iš tikrųjų vyksta, yra didžiausias pavojus laisvei, taikai ir demokratijai pasaulyje. Visai neseniai Pekine vyko didžiulis karinis paradas, kur komunistinė Kinija demonstruoja ne tik savo karinę galią, bet ir savo pasiryžimą tą karinę galią panaudoti. Panaudoti karinę galią prieš jau okupuotą Tibetą, kur šiuo metu vykdomas genocidas. Panaudoti tą karinę galią malšinti protestuojančius Honkongo žmones, kurie jau keli mėnesiai nuo pat vasaros pradžios nesiliauja eiti ir kovoti už savo teises“, – sakė parlamentaras.
Tuo tarpu Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Žygimantas Pavilionis ir Audronius Ažubalis, užuot šventus komunistinės Kinijos įkūrimo 70-metį, ragino įsteigti Lietuvos atstovybę prekybai ir kultūrai Taivane.
Parlamentarai Ž. Pavilionis ir A. Ažubalis teigia, kad Taivanas kartu su Japonija yra dvi demokratijos, teisės viršenybės, žmogaus teisių apsaugos salos visoje Pietryčių Azijoje. Pasak jų, nepaisant to, kad Taivanas negali sau atstovauti tarptautinėse organizacijose, ši šalis neretai savanoriškai prisiima įvairias su žmogaus teisėmis, demokratija, teises viršenybe, tvariu vystymusi susijusias užduotis, todėl galima konstatuoti, kad yra aktyvi tarptautinės bendruomenės narė ir ES partnerė.
„Ši valstybė taip pat tampa nauju informacijos ir patirties šaltiniu daugeliui Europos valstybių apie svarbius Pietryčių Azijos regioninio saugumo pokyčius ir pastebimas ar dar tik menkai matomas tendencijas, kurios ateityje gali lemtingai paveikti viso demokratinio pasaulio ateitį. Norėdami išlikti ateities pasaulyje laisva šalis, turime gerai pažinti kylančias grėsmes Pietryčių Azijoje, kurios šiuo metu priartėjo ir prie Europos Sąjungos, taigi, ir Lietuvos sienų. Bendradarbiaudami su Taivanu galėtume pasidalinti ir savo patirtimi strateginės komunikacijos, kibernetinio saugumo, visuomenės įsitraukimo į gynybą ir daugelyje kitų sričių, kuriose bandydami išsaugoti savo pačių ateitį, esame pasiekę gerų rezultatų. Bendri Lietuvos ir Taivano projektai, pritraukiant ES, JAV ar Japonijos dalyvavimą, atvertų Lietuvai globalios veiklos perspektyvas“, – teigė A. Ažubalis.
Žygimantas Pavilionis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo nariai pažymi, kad įsteigta Taivane Lietuvos prekybos ir kultūros atstovybė taip pat sukurtų galimybes moksliniam bendradarbiavimui tarp Lietuvos ir Taivano universitetų, paskatintų turizmo plėtrą bei kultūrinius mainus.
„Lietuva, gerai suprasdama, ką reiškia nuolat saugoti nepriklausomybę ir demokratiją, Taivanui turėtų skirti daugiau paramos. Galime tapti pirmąja Baltijos valstybe, įsteigusia savo atstovybę prekybai ir kultūrai. Klausimas vienas: ar išdrįsime įgyvendinti šį ambicingą uždavinį Pietryčių Azijoje, kartu sukurdami didesnį balansą mūsų valstybės užsienio politikoje?“, – klausė TS-LKD frakcijos nariai Ž. Pavilionis ir A. Ažubalis.
