Vašingtonas, rugsėjo 26 d. (AFP-ELTA). JAV Kongresui lieka vis mažiau laiko, kad išvengtų dalinio vyriausybės uždarymo, kuris gali įvykti dėl griežtai dešiniųjų respublikonų veiksmų, ir dėl kurio gali pakibti Baltųjų rūmų planai skirti dar 24 mlrd. dolerių karinę pagalbą Ukrainai.
Likus vos kelioms dienoms iki rugsėjo 30 dienos galutinio termino, vis dar tęsiasi derybos siekiant rasti būdą, kaip patenkinti respublikonų vadovaujamų Atstovų Rūmų ir demokratų kontroliuojamo Senato reikalavimus.
Nė vienas iš skirtingų pasiūlymų dėl trumpalaikio išlaidų įstatymo projekto, kuriuo siekiama bent laikinai užtikrinti vyriausybės darbą, nesulaukė pakankamo palaikymo abejuose rūmuose ir susiskaldžiusioje Respublikonų partijoje.
Tai gali reikšti, kad spalio 1 dieną šimtai tūkstančių federalinių tarnautojų gali būti išleisti atostogų, jų atlyginimai – sustabdyti, o jų administruojamos paslaugos –apribotos. Tai taip pat reikštų, kad daugelis socialinės paramos gavėjų negaus išmokų.
Valstybės tarnautojų, kurie laikomi „ne pirmos svarbos“, bus paprašyta per uždarymą likti namie ir tik grįžę į tarnybą jie gaus savo darbo užmokesčio nepriemoką.
Ar Ukraina bus palikta likimo valiai?
Kadangi respublikonai laikosi savo reikalavimų mažinti biudžetą, vienas dalykas, kuris gali neatlaikyti dabartinių derybų, yra prezidento Joe Bideno prašymas skirti dar 24 mlrd. dolerių karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai kovai su Rusijos invazija.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę lankėsi Kapitolijuje ir mėgino įtikinti pamažu augantį skeptiškai nusiteikusių Kongreso narių respublikonų skaičių nepalikti likimo valiai jo šalies.
Demokratų Senato lyderis Chuckas Schumeris, vienas pagrindinių J. Bideno proukrainietiškos politikos rėmėjų, sakė, kad V. Zelenskis jam pasakė: „Jei negausime pagalbos, pralaimėsime karą“.
Tačiau JAV Kongresas yra smarkiai susiskaldęs.
Respublikonų kontroliuojamuose Atstovų Rūmuose nemažai labai konservatyvių įstatymų leidėjų reikalauja smarkiai apkarpyti biudžetą, taip pat nedelsiant nutraukti pagalbą Ukrainai.
„Kai turime prezidentą, kuriam labiau rūpi Ukrainos suverenitetas nei mūsų pačių nacionalinis suverenitetas, turime problemą“, – sakė vienas griežtosios linijos atstovas Chipas Roy‘us.
Senato demokratų dauguma ir respublikonų mažuma didžiąja dalimi pritaria naujai pagalbos daliai, kuri papildytų 110 mlrd. dolerių, jau skirtų Ukrainai nuo invazijos pradžios 2022 metų vasario mėnesį.
„Tie, kurie ragina nutraukti JAV pagalbą Ukrainai, paprasčiausiai sudaro sąlygas dar didesniems karams ateityje“, – sakė respublikonų senatorius Lindsey Grahamas.
Iškilus vyriausybės uždarymo perspektyvai, JAV akcijų rinkos antradienį nusmuko daugiau nei vienu procentu.
Vašingtonas, rugsėjo 1 d. (AFP-ELTA). Pastarosiomis dienomis Ukrainos pajėgos padarė „didelę pažangą“, pietuose puldamos Rusijos kariuomenę, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.
„Kiekvienas objektyvus šio kontrpuolimo stebėtojas negali paneigti (…) kad dabar jie padarė pažangą“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas Johnas Kirby, pavadinęs anoniminių pareigūnų kritiką dėl Ukrainos pastangų „nenaudinga“.
Paklaustas apie kritiką, kad Kyjivo kampanija prieš okupacines Rusijos pajėgas pietų kryptimi per tris mėnesius nelabai pažengė į priekį, J. Kirby pripažino, jog kova vyksta lėčiau, nei tikėjosi pati Ukraina, bet pridūrė, kad „per pastarąsias maždaug 72 valandas“ Ukrainos ginkluotosios pajėgos šioje fronto linijoje padarė „reikšmingą pažangą“.
„Jie pasiekė tam tikros sėkmės prieš antrąją Rusijos gynybos liniją“, – sakė jis. Pastarosiomis dienomis Vakarų mūšio lauko analizės parodė, kad Ukrainos pajėgos keletą kilometrų prasiskverbė į Rusijos linijas tarp Robotynės ir Verbovės Zaporižios srityje.
Kyjivo tikslas – prasiveržti tiesiai į pietus iki Azovo jūros ir atkirsti Rusijos sausumos prieigą prie okupuoto Krymo. Tačiau Rusijos pajėgos ten pastatė ilgas ir giliai nusidriekiančias gynybos užtvaras, įskaitant spąstus tankams, minų laukus ir kitus gynybinius įtvirtinimus, kad sulėtintų Ukrainos veržimąsi į priekį.
Budapeštas, rugpjūčio 30 d. (dpa-ELTA). Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra įsitikinęs, kad tik buvusio prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus galėtų užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Tai jis pareiškė interviu buvusiam „Fox News“ laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui, kurį šis paskelbė X tinkle.
Per savo prezidentavimą 2017–2021 m, D. Trumpas vykdė „geriausią pasauliui užsienio politiką pastaraisiais dešimtmečiais“, sakė V. Orbanas. Jei D. Trumpas 2022 m. vasarį būtų buvęs valdžioje JAV, Rusija esą net nebūtų puolusi Ukrainos.
D. Trumpas nepradėjo naujų karų ir „gražiai elgėsi“ su Šiaurės Korėja, Rusija ir net Kinija, kalbėjo V. Orbanas. „ D. Trumpas yra vienintelis žmogus, galinti išgelbėti Vakarų pasaulį ir galbūt visą žmoniją“, – pridūrė jis.
V. Orbanas buvo vienintelis ES šalies premjeras, kuris dar prieš 2016 JAV rinkimus reiškė paramą tuometiniam respublikonų kandidatui D. Trumpui. Vengras palaiko gerus santykius ir su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.
JAV 2024 m. pradžioje vyks naujo prezidento rinkimai. D. Trumpas ketina siekti dar vienos kadencijos.
Mes vis dar nenorime žinoti tiesos. Toks mūsų elgesys – natūralus. Tikroji tiesa – bjauri, kraupi. Dabartinis JAV prezidentas – visai ne tas, kuo dedasi. Joe Bidenas (Džo Baidenas) – ne Ukrainos, o Rusijos sąjungininkas. Šiandien Baltuosiuose rūmuose sėdintis politikas – ne laisvojo, ne demokratinio, ne tarptautinę teisę gerbiančio pasaulio, bet būtent karo nusikaltėlio Vladimiro Putino šalininkas.
Jei manome, kad Rusijos prezidentą V. Putiną privalu teisti tarptautiniuose karo tribunoluose, tai J. Bideną taip pat turėtume grūsti už grotų – kaip karo nusikaltėlio sėbrą. V. Putinui atseikėtume pačią griežčiausią bausmę, kokia tik įmanoma, o J. Bidenui – kiek švelnesnę. Nes J. Bidenas – tik sąjungininkas. Ne jis užpuolė Ukrainą. Jis tik netrukdo Krermliaus banditams terioti Ukrainos. Pajėgtų agresorių sugriebti už rankos, bet – nestabdo.
Beje, verslininko Devono Arčerio duoti parodymai Kongrese prieš JAV prezidento sūnų Hunterį Baideną (Hanteris Baidenas) leidžia įtarti, jog šiandieninis Baltųjų rūmų šeimininkas – dar ir korumpuotas. Ne itin stambus sukčius, bet vis tik leidęs savo sūnui prekiauti politinėmis įtakomis tarptautinėse arenose prisidengiant jo kaip viceprezidento ar net prezidento vardu.
Ypač svarbu: J. Bideno šeimos korupcijos pėdsakai pastebėti ne tik Rumunijoje ar Kinijoje, bet ir Ukrainoje, Rusijoje. Ši žinia svarbi todėl, kad tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) prašė ukrainiečius atidžiai ištirti galimas korupcines Bidenų šeimos schemas Ukrainoje. Ukrainos vadovai nepanoro veltis į neva Amerikos vidaus karus tarp respublikonų ir demokratų. Bet tuo pačiu – įsivėlė.
Jei žvelgsime priekabiai, prašydamas nuodugniai ištirti J. Bideno sūnaus gudravimus Ukrainoje ponas D. Trumpas neprašė nieko nusikalstamo. Kas čia smerktino, jei kviečia ištirti galimus finansinius nusikaltimus. Tuometinis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka neturėjo trukdyti teisėsaugai tirti minimas nusikalstamas veikas. Jei jau atvirai, jis pats, be D. Trumpo raginimų, privalėjo domėtis korupcija niekam nedarant jokių išimčių. Bet P. Porošenka, deja, pasirūpino, kad Ukrainos generalinis prokuroras, ėmęsis tirti H. Bideno veiklos, netektų savo posto. Firmos, su kurios vardu sietas H. Bideno vardas, vyriausiasis buhalteris nušautas Kijeve, o pats firmos vadovas pasitraukė į Kiprą, kur ypač stipri Rusijos žvalgybų įtaka.
Taigi tuometinis Ukrainos vadovas pasielgė … korumpuotai (kokią taktiką pasirinko šiandieninis Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis – kito straipsnio tema). P. Porošenka sąmoningai nesidomėjo J. Bideno sūnaus veikla Ukrainoje. P. Porošenka pasielgė ne tik amoraliai, bet dar ir pats, to nenorėdamas, įsivėlė į JAV politines vidaus kovas. Vaizdžiai tariant, D. Trumpą ir jo respublikonus pasiuntė velniop visas viltis siedamas tik su J. Bideno demokratais. Kokia ironija, vėliau pasirodė, kad J. Bideną labiau domina draugystė su V. Putinu, nei su Ukraina. Galima net įtarti, jog J. Bidenas pajuto Ukrainą esant jo Achilo kulnu, suprato, jog Ukraina – jo silpnoji pusė, ir dabar sąmoningai trokšta jos pralaimėjimo. Tegul V. Putino kariauna ją okupuoja, tuomet visi galimi korupcijos ryšiai tikrai prapuls skradžiai žemę.
Po šių žodžių oponentai mane greičiausiai mintyse draskys į skutelius. Jų akimis žvelgiant, Ukraina šiandien gyva tik asmeninio J. Bideno rūpesčio dėka.
Prisipažinsiu, šių eilučių autorius taip pat ilgokai priešiškai žvelgė į JAV prezidentą respublikoną D. Trumpą. Tiesa, slaptojo agento liudijimai, esą kartą Maskvoje viešėjęs verslininkas D. Trumpas pasikvietė į viešbutį prostitučių ir … Rusijos slaptųjų tarnybų buvo supainiotas nematomais kompromitavimo pančiais, – įdomūs. Bet jie – banaloki, primityvoki. Šiandien akivaizdu, kad jie – laužti iš piršto. JAV teisėsauga ilgainiui juos atmetė kaip nepagrįstus išsigalvojimus. Be to, atkreipkite dėmesį, kas gi tikrieji subliuškusio tyrimo užsakovai? Ogi Amerikos demokratai.
Pareiškimai, jog D. Trumpas, antrą sykį nepatekęs į Baltuosius rūmus, kurstė amerikiečius maištauti, kelti riaušes, – taip pat pritempti už ausų. Jei Amerika – laisva šalis, kiekvienas JAV pilietis, įskaitant ir eksprezidentą, turi teisę reikšti nuomonę dėl rinkimų skaidrumo, turi teisę raginti tautiečius piktintis, protestuoti, mitinguoti. Tačiau tai nereiškia, kad jis atsakingas už protestų ir mitingų metu kilusius incidentus.
Galų gale kvaila kaltinti eksprezidentą, esą šis savo viloje neteisėtai laikė slaptų dokumentų. Remiantis JAV Konstitucija, prezidentas turįs teisę dokumentus paženklinti tiek žyma „Secret“, tiek šitą antspaudą – panaikinti.
Nūnai jau skelbiama, kad D. Trumpui inkriminuojama iš viso net penketas nusikaltimų. Ar tik senukas J. Bidenas ir jo komanda nepersistengė bandydami D. Trumpui prikergti visas pasaulio nuodėmes ir nusikaltimus? JAV istorijoje nėra atvejo, kad teisėsauga taip aršiai ir uoliai persekiotų buvusįjį prezidentą. Pastangos bet kokia kaina žlugdyti D. Trumpą neleidžiant jam antrą sykį balotiruotis į JAV prezidento postą primena Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos aršumą susidorojant su savais oponentais bei konkurentais (tai – Konstantino Borovojaus palyginimas). Skirtumas tik toks, kad Amerikoje oponentai nedingsta be žinios (vis dar nėra likviduojami), o štai Baltarusijoje – žudomi.
Stebėsitės, kodėl nebeprisimenu D. Trumpo ir V. Putino susitikimo Helsinkyje, kur JAV prezidentas kadaise dievagojosi mylįs ir gerbiąs Rusijos diktatorių? Taip, už tai D. Trumpą kritikavau vienoje iš savo ankstesnių publikacijų. D. Trumpo flirtas su Kremliaus diktatoriumi Suomijos sostinėje atrodė skandalingas, šokiruojantis.
Bet juk svarbu analizuoti ne vien pareiškimus. Lyginkime politikų žodžius ir konkrečius politikų žingsnius. O tiesa štai kokia: kol D. Trumpas prezidentavo, V. Putinas tupėjo tarsi pelytė po šluota. Nieko nepuldinėjo, niekam negrūmojo kumščiais. Nei Ukrainai, nei Gruzijai, nei Moldovai, nei Lenkijai (Gruzija užpulta ir Krymas okupuoti tuomet, kai JAV Baltuosiuose rūmuose šeimininkavo demokratai Barakas Obama ir jo dešinioji ranka J. Bidenas). Akivaizdžiausias paradoksas: neva V. Putinas ir D. Trumpas – vandeniu neperliejami draugužiai, bet Kremliaus diktatorius puola Ukrainą būtent tada, kai į Baltuosius rūmus įžengia J. Bidenas! Turėtų būti atvirkščiai: jei V. Putinas ir J. Bidenas – tarsi šuo su kate, o su D. Trumpu – vos ne kraujo broliai, tai Kremliaus agresoriui veržtis į Ukrainą būtų buvę parankiau D. Trumpo prezidentavimo laikais!
Taip, D. Trumpas anuomet Helsinkyje su V. Putinu burkavo itin šlykščiai. Tačiau D. Trumpas neleido Kremliaus diktatoriui užsilipti ant sprando. D. Trumpas atšaukė tuometinio JAV prezidento Barako Obamos ir jo dešiniosios rankos J. Bideno draudimus tiekti Ukrainai kovos ginklus, pavyzdžiui, “Jawellin” ir “Stinger”. D. Trumpas sunaikino Sirijoje įsitvirtinusią kelių šimtų “Wagner” samdinių grupuotę. D. Trumpas uždarė Kremliui naudingą dujotiekį “Nord Stream 2”. D. Trumpas kritikavo tuometinę Vokietijos kanclerę Angelą Merkel už tai, kad ši gynybos reikmėms neskiria būtinų lėšų ir tokiu būdu silpnina visą NATO. Taigi D. Trumpas nesibaimino jokių V. Putino eskalacijų, įskaitant – žvanginimus atominėmis bombomis.
O kaip elgiasi J. Bidenas, tapęs JAV prezidentu? V. Putiną pavadina nusikaltėliu, tačiau valstybei, kurią atakuoja šis nusikaltėlis, neduoda jokių rimtų ginklų. Svarbu pabrėžti ne tik kokybės, bet ir kiekybės klausimus. Neduoda ukrainiečiams tiek rimtų ginklų, kiek reikėtų veiksmingai gynybai bei veiksmingam kotrpuolimui. Jau pavargau kartoti, kiek per šiuos pusantrų metų J. Bideno administracija kartojo – neduosime to, neduosime ano, neduosime trečio. Lengviau išvardinti, ko nedavė, nei tuos ginklus, kurie buvo nusiųsti. Net šiandien, kai karas jau tęsiasi daugiau nei pusantrų metų, J. Bidenas vis dar delsia Ukrainos kariams paaukoti užtektinai tankų (trisdešimt ar keturiasdešimt tankų – greičiau pasityčiojimas, nei rimta pagalba), vis nesiryžta atgabenti toliašaudžių pabūklų, kad ukrainiečiai galėtų bombarduoti karinius objektus Rusijos teritorijoje, nedovanoja modernių karo lėktuvų, be kurių neįmanomas rimtas kontrpuolimas. Toks skūpumas nepateisinamas, mat tiek toliašaudžių pabūklų, tiek kelis šimtus kilometrų lekiančių sviedinių, tiek tankų, tiek naikintuvų JAV turi užtektinai. Vaizdžiai tariant, padovanotų Ukrainai tūkstantį tankų, ir nė nepajustų nuostolių. Dabar gi siunčia trisdešimt šarvuotų mašinų ir dedasi labai dosnūs. Net ir garsusis Aleksejus Arestovičius, nuo pat karo pradžios mums pūtęs į akis miglą, jog Vašingtonas užvertė Ukrainą ginklais, todėl ukrainiečių kariai tuoj pradės rimtą kontrpuolimą, karts nuo karto, bet vis dar nenoriai, prasitaria, esą jis asmeniškai nebebijo D. Trumpo sugrįžimo valdžion. Bet vis dar nedrįsta pripažinti, jog per pusantrų metų J. Bidenas skyrė Ukrainai ginklų tik tiek, kad ukrainiečiai … nebūtų visiškai sužlugdyti
Ypač niekšiška JAV prezidento J. Bideno pozicija dėl Ukrainos oro gynybos reikalų. Regis, Ukrainos oro erdvės gynyba – šventas reikalas. Mat Rusijos kariškiai atakuoja ne tik karinius, bet ir civilius objektus visoje Ukrainoje. Žūsta vaikai, moterys, seneliai, gelbėtojai. Tačiau J. Bidenui nusispjaut į ukrainiečių civilių aukas. Ukrainos oro erdvė – vis dar neuždengta, vis dar skylėta. Tie keli “Patriot” tokiai šaliai kaip Ukraina – tai tik keli lietaus lašai dykumoje.
Beje, prisiminkime, kaip J. Bidenas pompastiškai šaukė, jog ekonominės sankcijos, kurias Rusijai taiko amerikiečiai, bus tokios veiksmingos, kad V. Putinas pasijus atsidūręs … pragare. O štai ekonomistas Andrėjus Ilarionovas paskaičiavo, jog nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį Rusijos ekonomika ženkliai sustiprėjo žvelgiant į BVP skaičiuojant doleriais. Pasiekė 21 proc. ribą. Ūgtelėjo net trejetą sykių.
O ir nuolatiniai J. Bideno pareiškimai, esą Vašingtonas užvertė Kijevą milijardinėmis paramomis, – neturi nieko bendro su tikrove. Nuo 2022-ųjų vasario mėnesio Ukrainai skirta ne 120-ies, ne 60-ies, ne 40-ies, o tik maždaug 19 milijardų dolerių parama išskirtinai karinėms reikmėms. Per mėnesį – maždaug du milijardai. Tokia skaudi realybė. Lyginant su tuo, kaip JAV rėmė Pietų Vietnamą, Pietų Korėją, Afganistaną, teberiame Izraelį – tai tik kapeikos, tik grašiai.
Dar prisiminkime, ką J. Bidenas tauzijo Vilniuje apie Ukrainos perspektyvas patekti į NATO (neva trūksta demokratiškumo). Dar pridėkime CŽV vadovo Wiljamso Biornso (William J. Burns) vizitus į Maskvą, jo derybas su Rusijos slaptųjų tarnybų vadovais. Dar pridėkime J. Bideno komandos pareiškimus, jog Vašingtonas nesiekia Rusijos pralaimėjimo, netrokšta V. Putino žlugimo. Dar pridėkime J. Bideno administracijos atstovų teigimus, esą Kijevo ir Maskvos dvikovą būtina stabdyti derybomis be jokių įpareigojimų Kremliui išvesti visas savo kariaunas iš okupuotų Ukrainos žemių, – ir turėsime užtektinai liūdną vaizdelį.
Beje, dirsčiodami Vašingtono pusėn, kaip J. Bidenas neduoda karinės pagalbos ukrainiečių kariams, Ukrainą kapituliuoti jau ragina net NATO vadovai. Vienas iš paskutiniųjų akibrokštų – NATO atstovas leptelėjo, kad Ukraina turėtų paaukoti Rusijai žemes, kurias V. Putinas jau okupavo, ir tuomet įsivyraus taika bei ramybė. Tiesa, vėliau tas genseko J. Stoltenbergo sekretorius ukrainiečių atsiprašė. Tačiau atsiprašymas – neįtikinamas. To “taikos mylėtojo” lūpomis NATO generalinis sekretorius, matyt, tiria valstybių nuotaikas, kaip jos reaguos? Praleis negirdom ar piktinsis?
Mano supratimu, po tokio niekšiško pliurptelėjimo turėtų būti lauk išmestas ne tik minėtas “taikos mylėtojas”, bet ir po velnių tegul kulniuoja pats generalinis sekretorius J. Stoltenbergas. J. Stoltenbergas – silpnas NATO lyderis, nes V. Putinas užpuolė Ukrainą būtent jo, J. Stoltenbergo, vadovavimo laikais.
Tačiau tikroji atsakomybė už Rusijos siautėjimus vis tik krenta ant J. Bideno pečių. Jei šiandieninė JAV administracija būtų tinkamai parėmusi Ukrainos karius, šiandien padėtis būtų visai kitokia.
Pekinas, rugpjūčio 1 d. (dpa-ELTA). Naujos JAV ginklų siuntos Taivanui, pasak Kinijos, kelia „rimtą grėsmę taikai ir stabilumui“ regione.
Jungtinės Valstijos „brutaliai kišasi į Kinijos vidaus reikalus“ ir rimtai kenkia Kinijos saugumo interesams, pareiškė Gynybos ministerijos Pekine atstovas, reaguodamas apie praėjusį penktadienį paskelbtą pareiškimą dėl ginkluotės tiekimo.
JAV demokratiniam Taivanui ketina skirti karinės paramos už 345 mln. JAV dolerių (313 mln. eurų). Baltieji rūmai paskelbė atitinkamą JAV prezidento Joe Bideno įsaką. Jame taip pat teigiama, kad ginklai bus skiriami iš JAV kariuomenės atsargų. Be ginklų į paketą įtrauktos ir apmokymo priemonės. Pasak žiniasklaidos, Taivanas, be kita ko, sulauks nešiojamų oro gynybos sistemų, žvalgybinių dronų ir amunicijos.
Komunistinė vadovybė Pekine nepriklausomai valdomą Taivaną laiko Liaudies Respublikos dalimi ir grasina užkariavimu.
Vašingtonas, rugpjūčio 1 d. (ELTA). „Wagner“ samdiniai, anot Jungtinių Valstijų, nekelia ypatingos grėsmės Lenkijai ar kitoms NATO sąjungininkėms. Vašingtonas įdėmiai seka padėtį Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby‘is, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
„Wagner“ grupuotės samdiniai šiuo metu yra Baltarusijoje ir čia treniruoja baltarusių specialiąsias pajėgas. NATO narė Lenkija dėl to prie sienos sustiprino savo ginkluotąsias pajėgas.
Vašingtonas, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė sulaukęs prokurorų laiško, leidžiančio manyti, kad jam gali būti pareikšti kaltinimai dėl sausio 6-osios riaušių JAV Kapitolijuje.
„Išprotėjęs Joe Bideno Teisingumo departamento prokuroras Jackas Smithas atsiuntė laišką… kuriame teigiama, kad aš esu didžiosios prisiekusiųjų žiuri sausio 6-osios tyrimo taikinyje“, – sakoma D. Trumpo įraše, paskelbtame jo socialiniame tinkle „Truth Social“.
Eksprezidentas tvirtino, kad šį laišką gavo sekmadienį ir jam esą buvo duotos „vos keturios dienos“ prisistatyti didžiajai prisiekusiųjų žiuri, o tai „beveik visada reiškia sulaikymą ir kaltinimų pareiškimą“.
77-erių D. Trumpas laikomas favoritu kovoje dėl Respublikonų partijos nominacijos į JAV prezidento postą. Buvusiam valstybės vadovui jau gresia kiti, taip pat J. Smitho pateikti kaltinimai, susiję su netinkamu tvarkymusi su įslaptintais dokumentais. Remiantis kaltinamuoju aktu, po pasitraukimo iš Baltųjų rūmų D. Trumpas savo rezidencijoje Floridos valstijoje nesaugiai laikė slaptus dokumentus.
Negana to, J. Smithas dar domisi D. Trumpo pastangomis panaikinti 2020 m. prezidento rinkimų rezultatus.
Buvęs JAV vadovas „Truth Social“ paskelbtame įraše aiškino „turįs teisę“ prieštarauti rinkimams, kurie, jo įsitikinimu, buvo „pavogti“. D. Trumpas taip pat tvirtino, kad jis tapo taikiniu dėl artėjančių prezidento rinkimų. Teisingumo departamentas, anot jo, „iš esmės paskelbė trečią kaltinamąjį aktą ir nurodė sulaikyti pagrindinį Joe Bideno politinį oponentą, kuris pirmauja lenktynėse dėl prezidento posto“.
Jis kalbėjo apie „labai liūdną ir tamsų laikotarpį mūsų šaliai“ ir pareiškė, kad JAV esą nėra buvę nieko panašaus.
Laikraštis „The Washington Post“ pažymi, kad D. Trumpo paminėtas laiškas ne visuomet reiškia, jog jo adresato laukia kaltinimai.
Vašingtonas, liepos 13 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį JAV slaptoji tarnyba pareiškė negalinti nustatyti, kieno kokainas buvo rastas Baltuosiuose rūmuose liepos 2 d., ir nutraukė incidento tyrimą.
Teisėsaugos agentūra, atsakinga už JAV prezidentų apsaugą, nurodė, kad ant nedidelės pakuotės, kurioje buvo kokainas, aptiktos Vakarų sparno fojė, pirštų atspaudų nebuvo.
Stebėjimo kamerų filmuota medžiaga taip pat nepateikė jokių žinių, kas galėjo padėti kokainą į vieną iš spintelių, kuriose į Vakarų sparną įeinantys Baltųjų rūmų lankytojai turi palikti mobiliuosius telefonus.
„Be daiktinių įrodymų tyrimas negalės išskirti asmens iš šimtų kitų, praėjusių pro vestibiulį, kuriame buvo rastas kokainas“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad „šiuo metu tyrimas baigtas, nes trūksta daiktinių įrodymų“.
Praėjusią savaitę Baltųjų rūmų Vakarų sparno fojė aptikus nežinomus baltus miltelius trumpam buvo evakuoti žmonės, nes baimintasi, kad tai galėjo būti pavojinga cheminė ar biologinė medžiaga. Tačiau juos ištyrus paaiškėjo, jog tai – kokainas.
Žiniasklaidoje kilo spėlionės, kas galėjo palikti narkotikus. Visą tą savaitgalį prezidentas Joe Bidenas ir jo šeima buvo išvykę iš Baltųjų rūmų.
Vašingtonas, birželio 5 d. (dpa-ELTA). Buvęs JAV viceprezidentas Mike‘as Pence‘as sieks tapti Jungtinių Valstijų prezidentu. Jis pirmadienį federalinei rinkimų komisijai įteikė atitinkamus dokumentus. Tai stočiai CNBC patvirtino atstovas.
JAV prezidento rinkimai numatyti 2024 m. lapkritį. M. Pence‘as viceprezidentu buvo prezidentaujant Donaldui Trumpui (2017–2021).
Anot duomenų, oficialiai apie savo kandidatavimą M. Pence‘as paskelbs trečiadienį. Tai reiškia, kad 63-ejų politikas mes iššūkį ir buvusiam savo vadovui D. Trumpui, kuris po pralaimėjimo 2020 m. rinkimuose vėl mėgins sugrįžti į Baltuosius rūmus.
Paskelbęs apie savo kandidatavimą, M. Pence‘as papildys respublikonų kandidatų gretas. Tarp jų jau yra Floridos gubernatorius Ronas DeSantis ir buvusi JAV ambasadorė JT Nikki Haley.
M. Pence‘o sprendimas nėra netikėtas. Jau lapkričio viduryje jis interviu TV pareiškė svarstąs apie kandidatavimą. Tačiau jis apklausose smarkiai atsilieka nuo kitų kandidatų. Tarp respublikonų akivaizdus favoritas yra D. Trumpas.
M. Pence‘as laiko save „klasikiniu konservatoriumi“, norinčiu grąžinti Respublikonų partiją prie jos šaknų. Evangelikas krikščionis remia abortų draudimą, jam svarbus laisvosios prekybos skatinimas. Garsiems populistiniams tonams savo partijoje jis prieštarauja nedaug.
Vašingtonas, gegužės 25 d. (AFP-ELTA). Baltieji rūmai ketvirtadienį pareiškė, kad naujausios derybos su respublikonais dėl galimybės pakelti JAV skolos limitą buvo produktyvios.
„Komanda surengė produktyvias diskusijas“, – teigė spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.
Apie tai pranešta likus savaitei iki termino, po kurio JAV nebebus pajėgios vykdyti savo skolinius įsipareigojimus, jei respublikonai nepritars valstybės skolos limito padidinimui.
Išsipildžius scenarijui, kuriame JAV ištiktų nemokumas, pasaulinių rinkų lauks chaosas.
Nors JAV skolos limitas keliamas ganėtinai dažnai, prasidėjus diskusijoms dėl dar vieno tokio žingsnio, Atstovų rūmuose daugumą turintys respublikonai pareiškė pritarsiantys limito padidinimui tik užtikrinus, kad kartu bus imtasi drastiško išlaidų mažinimo. Baltieji rūmai su tuo nesutinka.
Vašingtonas, vasario 26 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas, anot Baltųjų rūmų, sutiko perduoti Ukrainai „Abrams“ kovinių tankų tik spaudžiamas Vokietijos. „Jis pradžioje buvo nusprendęs jų nesiųsti, nes jo kariškiai sakė, kad šie tankai nebus naudingi mūšio lauke šioje kovoje“, – sekmadienį stočiai ABC sakė J. Bideno patarėjas saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas. Esą teigta, kad dabar naudingi būtų vokiški „Leopardai“. „Tačiau vokiečiai prezidentui pareiškė, jog nėra pasirengę šių „Leopardų“ siųsti į kovą (…), kol prezidentas nesutiks perduoti „Abrams“, – kalbėjo J. Sullivanas.
Dėl „aljanso vienybės“ ir siekiant „užtikrinti, kad Ukraina gautų tai, ko ji nori“, J. Bidenas esą sutiko ilguoju laikotarpiu perduoti „Abrams“ tankų. „Šie „Leopardai“ dabar siunčiami, ir tai yra pavyzdys, kaip J. Biednas apie save telkia tarptautinį aljansą, kad Ukraina gautų tai, ko jai reikia“, – pažymėjo. J. Sullivanas. Taip jis kalbėjo atsakydamas į klausimą, kad tankai „Abrams“ šiais metais galimai nepasieks Ukrainos.
JAV vyriausybė tankus Ukrainai užsako ginklų pramonės įmonėse, jie nebus skirti iš savų kariuomenės atsargų. Todėl gali prireikti laiko, kol jie pasieks Ukrainą.
Vašingtonas, vasario 1 d. (dpa-ELTA). Buvusi JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose (JT) Nikki Haley, anot žiniasklaidos, netrukus ketina paskelbti apie savo dalyvavimą 2024 metų prezidento rinkimuose. Respublikonė apie savo kandidatavimą oficialiai paskelbs renginyje Čarlstone Pietų Karolinos valstijoje vasario 15 dieną, be kita ko, pranešė stotis CNN, remdamasi su planais susipažinusiais asmenimis.
51-erių N. Haley būtų pirmoji žinoma kandidatė, vadinamuosiuose pirminiuose partijos rinkimuose mesianti iššūkį buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Šis jau paskelbė apie savo kandidatavimą.
Respublikonė, prezidentaujant D. Trumpui, nuo 2017 metų sausio iki 2018 metų pabaigos buvo šalies ambasadorė JT, o 2011–2017 metais Pietų Karolinos gubernatorė – pirmoji moteris šiose pareigose. Užimdama JT ambasadorės postą, N. Haley buvo žinoma kaipo tvirta JAV interesų užsienyje gynėja.
Dėl N. Haley kandidatūros buvo spėliojama jau kelis mėnesius. „Atėjo metas naujai kartai. Metas naujai vadovybei“, – rašė ji neseniai tviteryje. Respublikonai per septynerius pastaruosius prezidento rinkimus iš aštuonerių gavo mažiau balsų už demokratus, teigė ji interviu „Fox News“. Esą atėjo metas kažkam, kas laimėtų.
Anot pranešimų, N. Haley neseniai paskambino buvusiam savo vadovui, kad informuotų jį apie savo ketinimus. „Ji paskambino man ir pasakė, jog tai mielai svarstytų. Aš pasakiau: „Turėtum tai daryti“, – pokalbį prisiminė D. Trumpas.
Šioje publikacijoje – septynetas pasvarstymų tarptautinėmis temomis. Nepretenduoju į absoliučią tiesą. Sutinku, jog neturiu visos informacijos, kuria, sakykim, naudojasi prezidentai, parlamentarai, ministrai ir ambasadoriai. Ir vis tik kai kurių momentų niekaip negaliu suvokti: jei išties ieškome tiesos, teisingumo, jei dedamės esą demokratai iki kaulo smegenų, tai ir elkimės teisingai visur ir visada, o ne tik tuomet, kai tai dėl vienokių ar kitokių priežasčių „taip reikia“…
Keisti mainai
Praėjusių metų pabaigoje JAV pasikeitė su Rusija įkalintais asmenimis. Tarsi – humaniškas žingsnis iš abiejų pusių. Bet ar JAV prezidentas nepadarė grubios klaidos? Juk tai – akivaizdžiai nelygiaverčiai mainai. Nelegalia ginklų prekyba kaltintą ir kalėti ilgus dešimtmečius nuteistą Viktorą Butą iškeitė į Rusijoje dėl narkotikų laikymo sučiuptą JAV krepšininkę. Kaip bežiūrėsi, Kremlius apgavo poną Joe Bideną. V.Butas – tokia bjauri persona, kurią, mano supratimu, derėjo mainyti nebent į Rusijoje sučiuptus aukšto rango JAV slaptųjų tarnybų darbuotojus. Tačiau amerikiečių lyderis J.Bidenas iškeitė V.Butą į narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiavusią juodaodę, netradicinės seksualinės orientacijos sportininkę ir tuo pačiu pademonstravo, kad šiuo konkrečiu žingsniu ieško ne teisybės, ne tiesos, o tiesiog primityviai medžioja būsimų rinkėjų balsus. Dabar jo demokratai gali tikėtis seksualinių mažumų, juodaodžių ir krepšinį dievinančiųjų simpatijų.
Taigi J.Bidenas, regis, bus išdavęs demokratijos, padorumo, teisingumo principus. Amerikiečiams turėtų būti gėda dėl tokių mainų.
Ginčai dėl Vokietijos brigados
Prisimenate kilusius ginčus, kokiomis sąlygomis Lietuvoje bus dislokuoti Vokietijos kariai? Jei Vokietija – demokratinė, civilizuota šalis, oficialusis Berlynas neturėjo nė mažiausios teisės piktintis kilusiomis lietuvių abejonėmis: brigada nuolat budės mūsų žemėje ar atvyks tik tuomet, kai Lietuvai iškils mirtinas pavojus? Sutikite, labai svarbus klausimas. Nes jei Lietuvoje bus dislokuota tik brigados vadovybė, tik ponai generolai, nelaimės atveju vokiečių kariai gali nebespėti atvykt į Ruklos ir Pabradės karinius poligonus. Galima net tokia gudrybė: įtampos dienomis Bundestagas specialiai vilkins vokiečių karių permetimą į Lietuvą (o kam mums guldyti galvą dėl Baltijos šalių?).
Ne mažiau svarbus galvosūkis: o jei brigada net nuolat bus dislokuota Lietuvoje, kokios garantijos, kad, bręstant rimtam kariniam konfliktui su Rusija, Berlynas nepabūgs – neatšauks savo tankų ir tankistų iš Lietuvos? Juk tokia išdavystė – įmanoma.
Mano supratimu, jei Vokietija ir Lietuva – partnerės ne tik NATO aljanse, bet ir Europos Sąjungoje, nei Berlynas, nei Vilnius neturėtų vengti net pačių triukšmingiausių diskusijų. Išsiaiškinkime viską iki smulkmenų. Bet štai Lietuvoje reziduojantis Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn, remiantis ELTA pranešimu, yra pažymėjęs, jog kalbos, esą „Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą“.
Šį Vokietijos ambasadoriaus leptelėjimą vertinu kaip grubų bandymą užčiaupti lietuviams burną. Girdi, Lietuva neturi teisės nei abejoti, nei piktintis, nei svarstyti. Tik pamanyk, vienintelė Lietuvos teisė – džiaugtis tuo, ką Berlynas duoda ir kaip duoda. O jei oficialusis Vilnius vis tiek purkštaus, abejos, tai Berlynas visai mums nieko neduos? Taip tikri partneriai nesielgia, pone ambasadoriau M. Sonn !
Beje, šis Vokietijos ambasadorius – neoriginalus. 1990-aisiais mus Berlynas jau prievartavo tylėti: esą išsišokėliai lietuvai, sumanę skelbti nepriklausomybę, kenkia Sovietų imperiją reformuojančiam Michailui Gorbačiovui, laiminančiam Vakarų ir Rytų Vokietijų susivienijimą. Vokietijos kancleris anuomet mums atvirai priekaištavo: vardan Berlyno sienos griūties lietuviai turi atsitraukti nuo Kovo 11-osios Akto. Maždaug taip.
Lenkiškas cinizmas
Viešojoje informacinėje erdvėje paskelbta, kad Lenkija piktinasi, kaip ukrainiečiai gerbia Stepaną Banderą.
Štai ocicialus ELTA pranešimas:
„Įrašas Ukrainos Aukščiausiosios Rados „Twitter“ paskyroje, skirtas Stepano Banderos gimimo 114-osioms metinėms, buvo pašalintas po Ukrainos ir Lenkijos premjerų pokalbio. Tai antradienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Arkadiuszas Mularczykas, praneša PAP… „Tai ženklas, kad ukrainiečiai išgirdo mūsų balsą. Noriu aiškiai pasakyti, jog Lenkijos valstybei nepriimtinas S. Banderos, ukrainiečių nacionalistų, nužudžiusių Voluinėje dešimtis tūkstančių lenkų, ideologo šlovinimas“, – sakė diplomatas… A.Mularczykas pridūrė, jog ukrainiečiai turėtų suprasti, kad tai, ką dabar daro Lenkijos vyriausybė ir lenkai, turi kur kas didesnę reikšmę nepriklausomai, suvereniai Ukrainai… Anksčiau PAP pranešė, kad sausio 1 d. Aukščiausiosios Rados tviteryje buvo paskelbta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado generolo Valerijaus Zalužno nuotrauka, kurioje jis stovi po S. Banderos portretu, ir kelios citatos iš S. Banderos knygų. Sausio 2 d. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė apsvarstysiąs su savo kolega Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu S. Banderos „heroizavimo“ oficialiuose Ukrainos valdžios institucijų tinklalapiuose klausimą… S. Banderos figūra ir anksčiau temdė Lenkijos ir Ukrainos santykius.“
Kokios mintys kilo perskaičius šį pranešimą? Pirmiausia šauna į galvą: jei Ukraina nuspręs tebegarbinti savo politinį – karinį veikėją, – kas nutiks tuomet? Lenkija nustos Kijievui tiekti karinę, finansinę, moralinę pagalbą?
Tokie lenkiški nurodinėjimai – itin negarbingas Lenkijos žingsnis. Pirma, Lenkija nė žodeliu neužsimena apie savąsias nuodėmes kadaise okuopuojant ukrainietiškas žemes. Jei Varšuva stengiasi laikytis tiesos, padorumo ir sąžiningumo, oficialioji Varšuva privalo viešai atsiprašyti už tai, ką blogo anuomet padarė ukrainiečiams. Istorija tokia: pirmiausia lenkai užpuolė ukrainiečius, o ne atvirkščiai, ir tik tada sulaukė ukrainiečių atsako į savo itin žiaurų, bjaurų elgesį.
Antra, Lenkija ciniškai naudojasi sudėtinga šiandiene Ukrainos padėtimi, prievartaudama Kijevą žvelgti į istoriją Lenkijos akimis. Tiksliau sakant, kišasi į Ukrainos vidaus reikalus, pati labai piktindamasi, kai ES kišasi į jos vidaus reikalus. Pavyzdžiui, nurodinėja, kokie turėtų būti lenkiški teismai.
Trečia, jei jau Lenkija drįsta nurodinėti Ukrainai, kokius didvyrius jai galima mylėti, tai ir Lietuva, vadovaujantis tuo pačiu veidrodžio principu, galėtų priekaištauti Lenkijai: liaukitės garbinę pilsudskius ir želigovskius, kadaise teriojusius Vilniaus kraštą (Pietryčių Lietuvą). Bet Lenkija ne tik kad nesiliauja mylėjusi Pilsudskį ir Želigovskį, bet prievartauja Lietuvą pamilti šiuos Lenkijos veikėjus. Visokiausiomis konferencijomis, istoriniais tyrinėjimais, knygomis, televizijos laidomis mums, lietuviams, bando įpiršti nuomonę, esą mes ne itin giliai perpratome Pilsudskio ir Želigovskio genialųjį planą, esą galų gale turime liautis žiūrėję į savo istoriją pro lietuviškus akinius, nes vienintelis teisingas žvilgsnis – lenkiškasis.
Dar, žinoma, primena sudėtingą geopolitinę situaciją. Akivaizdu, kad Lietuvai, vos tris milijonus gyventojų turinčiai šaliai, labai reikalinga Lenkijos (turi apie 30 milijonų gyventojų) karinė parama. Todėl Lenkija bjauriai naudojasi savo minkštąja galia, subtiliai prievartaudama lietuvius pamiršti Vilniaus Golgotą. Ką jau bekalbėti apie Armijos Krajovos „žygdarbius“ Pietryčių Lietuvoje…
Beje, kai kurios Lenkijos partijos reikalauja, kad Vokietija atlygintų jai padarytus nuostolius Antrojo pasaulinio karo metais. Aš – už tai, kad mes, NATO ir ES valstybės, nebijotume, nevengtume tarpusavyje ginčytis pačiais sudėtingiausiais klausimais. Tačiau aš sunkiai įsivaizduoju Lietuvą, reikalaujančią lenkus atlyginti žalą, patirtą per tuos du dešimtmečius, kai Varšuva buvo okupavusi mūsų sostinę ir aplinkinius rajonus.
Bet jei Lenkijai leidžiama kibti į atlapus ir Vokietijai, ir Ukrainai, kodėl Lietuvai negalima pareikšti pretenzijų bent jau popieriuje? Atsakymas skaudus: nei NATO, nei ES nėra lygybės, ten vyrauja dvigubi standartai, ten piktnaudžiaujama savo dydžiu, įtaka ir galia. Briuselis ir Strasbūras karų nepradeda, bet mėgsta nutildyti savo mažesniuosius, silpnuosius brolius, tokius kaip Baltijos šalys.
Ką byloja 1991-ųjų metų Lietuvos ir Kinijos sutartis?
Lietuva taip pat nėra tiesos, teisingumo, padorumo etalonas. 1991-aisiais metais, siekdamas Pekino pripažinimo, oficialusis Vilnius pasirašė su Kinija specialius įstatymus. Tąsyk Kinija pripažino Lietuvos nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Lietuva įsipareigojo gerbti Kiniją. Ypač svarbi detalė: Lietuva įsipareigojo Kinijai, jog, panorėjusi bendradarbiauti su Taivaniu, ji pirmiausia turės sulaukti Pekino palaiminimo. Tiksliau tariant – Lietuva bičiuliausis su Taivaniu tik per Pekiną.
Šį savo įsipareigojimą Lietuva visai neseniai sulaužė. Sulaužė vienašališkai.
Sutinku, nėra nieko amžino. Jei jau pribdrendo reikalas koreguoti savo santykius su Kinija, Lietuva pirmiausia turėjo kiniečiams apie tai oficialiai pranešti, išsamiai paaiškinti savo motyvus ir tik tuomet – keisti 1991-ųjų nuostatas.
Bet Lietuva šiandien apsimeta, kad ji nesulaužė 1991-aisiais Kinijai duotų pažadų.
Nesuprantamas padlaižiavimas agresyvią politiką pasirinkusiai Armėnijai
Kitas lietuviškas nesusipratimas – dėl Armėnijos. Visos pasaulio tarptautinės organizacijos įvairiausiomis formomis įtakingiausiose pasaulinėse diskusijose tvirtina, jog Karabachas – neatsiejama Azerbaidžano teritorija. Lietuva oficialiai laikosi tokios pat pozicijos: Karabachas – tai Azerbaidžanas. Tačiau neoficialus Lietuvos elgesys – nesuprantamas, nepateisinamas. Štai kokį klausimą noriu adresuoti Lietuvos užsienio reikalų ministerijai: ar mes per pastaruosius tris dešimtmečius bent sykį priekaištavome Jerevanui, kad armėnų separatistai, remiami Rusijos karinių pajėgų, 1992 – 1994-aisiais užgrobė Karabachą ir septynetą gretimų rajonų; ar piktinomės, kad Jerevanas iš Karabacho neišveda savo karinių pajėgų; ar liūdėjome, kad dėl agresyvių armėnų sukarintų formuočių spaudimo maždaug 800 tūkst. azerbaidžaniečių tapo pabėgėliais; ar kėlėme triukšmą, kai Karabache buvo griaunami azerbaidžaniečių istorijos, kultūros, religijos paminklai; ar fiksavome, kuomet Karabache barbariškai buvo kertami miškai, grobstomos naudingosios iškasenos?
Beveik du dešimtmečius tarptautinės organizacijos, kurioms priklauso ir Lietuva, iki užkimimo šaukė, esą ginčą dėl Karabacho būtina likviduoti taikiomis priemonėmis. Bet Vakarų lyderiai nė sykio nepasakė, kaip privalu elgtis, jei svetimas teritorijas užgrobęs agresorius gera valia nepasitraukia. Vakarų lyderiai, įskaitant ir Lietuvą, pastaruosius du dešimtmečius nesakė visos teisybės: jei agresorius laisva valia nepasitraukia iš neteisėtai užgrobtų žemių, auka turi teisę ginti savo teritoriją (juk šiandien niekas nepriekaištauja Ukrainai, kad ši visomis priemonėmis narsiai priešinasi Kremliaus banditams). Vakarai elgėsi taip, tarsi jiems būtų naudingas įšaldytas konfliktas dėl Karabacho. Priešingu atveju Armėnijai būtų taikę bent ekonomines, politines sankcijas.
Taigi priekaištų iš Vakarų dažniausiai sulaukdavo … auka tapęs Azerbaidžanas. Tai per mažai demokratijos, tai per daug korupcijos, tai kelia per didelius reikalavimus, tai neva apšaudė armėnų karių pozicijas. Armėnijai – nė menkiausio pagrūmojimo pačiu mažiausiu piršteliu. Lyg Armėnija būtų pati teisingiausia, gražiausia, padoriausia valstybė visoje Visatoje.
Net tuomet, kai Armėnija 2020-aisiais apšaudė su Karabachu nieko bendro neturinčius tris didelius azerbaidžanietiškus miestus – Bardą, Terterą ir Giandžą, – mirtina tyla (kai Lenkijos teritorijoje 2022-ųjų pabaigoje nukrito raketa ir pražudė du ūkininkus, kokio būta triukšmo?; o kai 2020-aisiais Azerbaidžane žuvo ir buvo sužeista šimtai civilių bei sugriauta dešimtys gyvenamųjų namų, – nė menkiausios užuojautos azerbaidžaniečiams ir nė menkiausio pagrūmojimo Armėnijos kariškiams). Kai Azerbaidžanui nusibodo laukti Vakarų pagalbos narpliojant Karabacho mazgą ir jis ėmėsi karinių priemonių, Vakarų lyderiai puolė kaltinti azerbaidžaniečius, kad taip „konfliktai nenarpliojami“. Tarsi visos pasaulio valstybės turi teisę ginti savo teritorinį vientisumą jėga, o štai Pietų Kaukaze esantis Azerbaidžanas – ne.
Net kai Azerbaidžanas oficialiai pateikė daugybę įrodymų, kaip pastaraisiais metais Armėnija slapta bendradarbiauja su Iranu (ekonomikos ir karybos srityse), Vakarai, įskaitant ir Lietuvą, – apsimetė neišgirdę. Teisinga, kai NATO ir ES lyderiai smerkia tuos, kurie dabar bičiuliaujasi su Teheranu, nes Iranas ne tik žiauriai malšina savo teritorijoje kilusius protestus, bet dar Rusijai tiekia bepiločius orlaivius karui su Ukraina. Tačiau dėl nesuprantamų priežasčių priekaištai dėl flirto su Irano režimu netaikomi nei Armėnijos prezidentui, nei Armėnijos premjerui, nei Armėnijos parlamentui. Armėnija turi kažin kokį imunitetą, išskirtinį statusą.
Pastarieji įvykiai dėl Lačino vėl byloja keistas tendencijas: Karabachas – Azerbaidžano teritorija, bet vadinamieji rusų taikdariai ir armėnų separatistai neleidžia azerbaidžaniečiams įžengti į savas žemes apžiūrėti, sakykim, kas dedasi aukso ir molibdeno kasyklose (pati 2022-ųjų metų pabaiga). Mano supratimu, Vakarai, taip pat ir Lietuva, privalo piktintis tik dėl vienos priežasties – kodėl Azerbaidžano atstovai iki šiol negali vaikščioti savo žeme visame Karabache. Bet Lietuvos užsienio reikalų ministerija skelbia, esą Lietuvos diplomatai ir politikai „susirūpinę dėl Lačino koridoriaus Karabache blokados”, dėl galimos “humanitarinės katastrofos Kalnų Karabache” ir dėl neva „griaunamo viso taikos proceso Pietų Kaukaze”. Lietuvos URM teigimu, vėl kalti … azerbaidžaniečiai. Karabachas – azerbaidžaniečių, bet azerbaidžaniečiams draudžiama pasiekti visus Karabacho kampelius; jei azerbaidžaniečiai pamėgina žengti bent žingsnį, kuris erzina armėnų separatistus, azerbaidžaniečiai iškart tampa agresoriais.
Prancūzijos prezidentui nerūpi tiesa
Ypač bjauri Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono laikysena. Šis net neslepia, kad pataikauja Armėnijai, nenorinčiai grąžinti Azerbaidžanui jo žemių – Karabacho. Prancūzijos vadovas visomis įmanomomis priemonėmis remia neteisingai tarptautinėje arenoje besielgiančią Armėniją, o savo teritorines žemes teisėtai ginančiam Azerbaidžanui kaip išmanydamas kenkia. Omenyje turiu prancūzų politikų pareiškimus, esą Azerbaidžaną būtina nubausti, svarstymus, jog Armėnijai privalu tiekti prancūziškus ginklus, diskusijas, jog apie „armėnų vargus“ būtina informuoti tarptautines organizacijas.
Kodėl nutylimi prie Baltųjų rūmų rengiami piketai?
Viena iš paskutiniųjų keistenybių: Lietuvos informacinėje erdvėje labai mažai informacijos apie prie Baltųjų rūmų Vašingtone rengiamus piketus. Susirinkusieji prie Baltųjų rūmų nuo šių metų sausio 1-osios priekaištauja JAV prezidentui Joe Bidenui, kad šis neduoda Ukrainai ginklų tiek, kad ukrainiečiai pajėgtų greitai sumušti Vladimiro Putino kariauną. Piketuotojai taip pat klausia, kodėl J.Bidenas nesiunčia Ukrainai ginklų naudodamasis lendlizo įstatymo suteikiamomis galimybėmis (daug ir sparčiai, be biurokratinių patvirtinimų). Tas įstatymas prezidento pasirašytas 2022-ųjų gegužės 9-ąją, bet jo pagalba į Ukrainą nenukeliavo nė vienas šovinys.
Mano klausimas – kaip Lietuvos užsienio reikalų ministerija vertina tuos piketuotojus?
————————————————————————————————————–
P.S. Žodžiu, tarptautinėje erdvėje regiu daug neteisybės, dviveidystės, dvigubų standartų. Beje, kai kurių reiškinių niekaip nepajėgiu suvokti, net vadovaudamasis sveiku protu.
Sausio 1 dieną 13 valandą vietos laiku prie Baltųjų rūmų Vašingtone buvo surengtas piketas. Susirinkusieji prie Baltųjų rūmų reikalavo, kad JAV prezidentas Joe Bidenas duotų Ukrainai kur kas daugiau rimtų, įskaitant puolamuosius, ginklų, nei iki šiol.
Piketuotojai taip pat reikalavo, kad Joe Bidenas nedelsiant imtų siųsti Ukrainai puolamųjų ginklų pasinaudodamas specialiuoju Lend lease įstatymu, kurį pats asmeniškai pasirašė praėjusių metų gegužės 9-ąją. Dabar, remiantis šiuo įstatymu, narsūs, sumanūs ukrainiečių kariai dar negavo nė vieno šovinio, nė vienos granatos. Todėl susirinkusieji teiravosi, kodėl Joe Bideno administracija sabotuoja lend lizą?
Susirinkusieji skandavo, esą Rusijos praėjusių metų vasario 24-ąją pradėtą karą galima greitai užbaigti, jei tik Ukrainos ginkluotosios pajėgos turėtų tiek artilerijos įrenginių, tankų, šarvuočių, lėktuvų, sviedinių, kiek jiems reikia. Bet Vašingtonas kažkodėl remia Kijevą ginklais tik minimaliai. Ką byloja toks Joe Bideno tūpčiojimas? Kodėl Joe Bidenas ignoruoja Ukrainos vadų prašymus?
Susirinkusieji tvirtino, kad akcijas, kurių metų bus kritikuojama Ukainą per silpnai ginklais remianti Baltųjų rūmų administracija, jie rengs nuolat. Neabejingi Ukrainos likimui žmonės raginami į panašaus pobūdžio piketus burtis ne tik Vašingtone, bet ir kituose pasaulio miestuose – prie JAV ambasadų ir konsulatų.
Slaptai.lt prierašas. Mus domina, kur ir kaip apie šią akciją buvo rašyta Lietuvos spaudoje, rodyta Lietuvos televizijose, komentuota Lietuvos radijo laidose? Ar vis tik oficialusis Vilnius mano, jog Ukraina iš Amerikos gauna visko, ko jai šiandien verkiant reikia?
Vašingtonas, lapkričio 4 d. (ELTA). Penktadienį JAV gynybos departamentas pranešė, kad Ukrainai bus perduotas naujas karinės pagalbos paketas, kurio vertė – 400 mln. dolerių.
Kaip papasakojo Pentagono atstovė Sabrina Singh, šį paketą sudarys oro gynybos sistemos „Hawk“, suremontuoti sovietų gamybos tankai Т-72, taip pat 250 pėstininkų kovos mašinų M1117, 40 šarvuotųjų katerių, 1100 dronų „Phoenix Ghost“.
UNIAN duomenimis, „Hawk“ yra oro gynybos sistemos „Patriot“ pirmtakas. Kompleksas buvo kuriamas lėktuvams naikinti, o vėliau jis buvo patobulintas, kad galėtų perimti skrendančias raketas. Jis kainuoja 15 mln. dolerių, o kiekvienas sviedinys – po 250 tūkst. dolerių.
Rugsėjo 21 d. JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Vašingtonas jau suteikė Ukrainai pagalbos už daugiau kaip 25 mlrd. dolerių.
ašingtonas, balandžio 6 d. (dpa-ELTA). Žiaurumai Ukrainos Bučos miestelyje gali būti tik Rusijos karo prieš Ukrainą „ledkalnio viršūnė“, teigia Baltieji rūmai.
Pasak Baltųjų rūmų atstovės spaudai Jen Psaki, Rusijos ginkluotosios pajėgos „galimai įvykdė žiaurumų“ ir kitose Ukrainos dalyse, kurių dar nepavyko pasiekti. „Deja, įvyko būtent tai, ką prognozavome, ir iki šiol galimai pamatėme tik ledkalnio viršūnę. Neturime prieigos prie didelės šalies dalies, kur jie galimai įvykdė daugiau žiaurumų“, – teigė J. Psaki.
Atstovės spaudai teigimu, Jungtinės Valstijos prieš tai buvo perspėjusios, kad būtent toks buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo šalies kariuomenės tikslas.
Šį savaitgalį pasaulį apskriejo vaizdai iš Bučos, kur po Rusijos karių pasitraukimo buvo rasti šimtų civilių palaikai. Jie mėtėsi arba gatvėse, arba buvo užkasti masinėse kapavietėse. Ukraina ir JAV dėl to kaltina miestelį prieš tai okupavusius Rusijos karius. Maskva atsakomybės kratosi ir kaltinimus vadina nepagrįstais.
Išaiškėjus žiaurumams, JAV prezidentas Joe Bidenas paragino teisti V. Putiną už karo nusikaltimus. Vašingtonas šią savaitę ketina pristatyti naujas sankcijas Rusijai.
Vašingtonas, sausio 6 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį piktinosi Donaldo Trumpo „melu“ ir bandymais įrodinėti, kad laimėjo 2020 metų rinkimus, per pirmąsias sausio 6-osios Kapitolijaus riaušių metines pažadėdamas niekam neleisti laikyti pridėjus „peilio prie demokratijos gerklės“.
Savo niūrioje, bet galingoje kalboje J. Bidenas paminėjo D. Trumpo mėginimus apgaudinėti ir pasmerkė respublikonų šalininkų minią, įsiveržusią į Kapitolijų, siekiant neleisti patvirtinti rinkimų rezultatų.
„Tai buvo ginkluotas maištas“, – sakė J. Bidenas, kalbėjęs Kapitolijaus Skulptūrų salėje.
„Pirmą kartą mūsų istorijoje prezidentas ne tik pralaimėjo rinkimus. Jis bandė sutrukdyti taikiam valdžios perdavimui“, – sakė J. Bidenas.
„Jie atėjo čia įniršę, – sakė J. Bidenas, – ir laikė pridėję peilį prie Amerikos gerklės. Niekam neleisiu laikyti pridėjus peilio prie demokratijos gerklės“.
Kalbėdamas apie pavojus, su kuriais susiduria šalis, ilgą laiką save vadinusi laisvojo pasaulio lydere, J. Bidenas klausė: „Ar būsime tauta, kuri politinį smurtą laikys norma?“
„Ar būsime ta tauta, kuri leidžia už rinkimus atsakingiems partijos pareigūnams paneigti teisėtai pareikštą žmonių valią? – tęsė demokratų veteranas. – Negalime leisti sau būti tokia tauta“.
Nors J. Bidenas neminėjo D. Trumpo vardo, jis aiškiai leido suprasti, apie ką kalba, sarkastiškai apibūdinęs žmogų, kuris, pasak jo, bandė apgaule prasiskinti kelią į pergalę rinkimuose.
„Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas sukūrė ir paskleidė melo voratinklį apie 2020 metų rinkimus, – sakė J. Bidenas. – Jam valdžia – didesnė vertybė nei principai“.
Tuo metu, kai buvo puolamas Kongresas, D. Trumpas „sėdėjo privačiame valgomajame šalia Ovaliojo kabineto Baltuosiuose rūmuose, viską stebėjo per televiziją ir ištisas valandas nieko nedarė“, – sakė J. Bidenas, neslėpdamas pykčio. – Jis yra buvęs prezidentas – pralaimėtojas“.
Vašingtonas, gruodžio 3 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasakė kalbą smarkiai užkimusiu balsu, tačiau tvirtino pasigavęs peršalimą nuo anūko ir sakė, kad yra kasdien tikrinamas dėl COVID-19.
Šiurkštus, žemesnis J. Bideno balso tonas jam Baltuosiuose rūmuose kalbant apie ekonomiką, keliskart pertrauktas kosulio, paskatino pirmą klausimui pasirinktą žurnalistą paklausti: „Jums viskas gerai?“
„Man viskas gerai, – pasakė J. Bidenas. – Kasdien atlieku testą (…) COVID testą. Mane tikrina dėl visų atmainų.“
„Turiu pusantrų metų anūką, kuris sirgo peršalimu (…), bet tai tik peršalimas“, – pridūrė jis.
Drauge su naująja COVID-19 omikron atmaina atėjusi žiema sukėlė baimę dėl galimo atvejų atsinaujinimo, ypač kai amerikiečiai renkasi į metų pabaigos šventes.
J. Bidenas praėjusią savaitę Padėkos dienos šventę praleido su šeima. Prieš kelias dienas jam sukako 79 metai, jis yra seniausias kada nors išrinktas JAV prezidentas, tad jo sveikata kelia ypatingą susirūpinimą. Anksčiau lapkritį jam buvo atliktas išsamus, bet įprastas patikrinimas, po kurio Baltųjų rūmų gydytojas Kevinas O’Connoras pareiškė, kad prezidentas yra „sveikas“ ir „gyvybingas“.
JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pakartojo Vašingtono paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir pakvietė šios šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį atvykti į Baltuosius rūmus.
Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas reporteriams sakė, kad J. Bidenas telefonu pasikalbėjo su V. Zelenskiu ir nurodė jam, kad „tvirtai palaikys Ukrainos suverenitetą“ ir „tikisi šią vasarą sutikti jį Baltuosiuose rūmuose“.
Kvietimu parodyta parama Ukrainai prieš kitą savaitę Ženevoje vyksiantį J. Bideno susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Ukraina anksčiau išreiškė nerimą dėl J. Bideno ir V. Putino susitikimo laiko bei Vašingtono sprendimo atšaukti sankcijas, skirtas užkirsti kelią „Nord Stream 2“ dujotiekio, kuriuo Rusija, apeidama Ukrainą, tieks gamtines dujas Vokietijai, užbaigimui.
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sakė norįs, kad jo pasiūlytas aukščiausio lygio susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu būtų surengtas birželio mėnesį, kai jis lankysis Europoje.
„Tai mano viltis ir lūkesčiai. Dirbame ties tuo“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė J. Bidenas.
Tai bus pirmoji J. Bideno kelionė į užsienį nuo kadencijos pradžios. Birželį jis dalyvaus Didžiojo septyneto (G7) šalių viršūnių susitikime Didžiojoje Britanijoje, o po to keliaus į Belgiją susitikti su NATO. Be kita ko, planuojamos aukščiausio lygio derybos su Europos Sąjungos (ES) pareigūnais.
J. Bidenas praėjusį mėnesį pasiūlė V. Putinui surengti susitikimą trečiojoje šalyje. Rusijos vadovas dar neįsipareigojo susitikti, bet jo patarėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad planavimas vyksta.
Prezidentu tapęs J. Bidenas laikosi griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu. Jis ėmėsi priemonių prieš Rusiją, apkaltindamas ją kibernetinėmis atakomis ir kišimusi į rinkimus. Balandį Vašingtonas išsiuntė 10 Rusijos diplomatų, o Maskva atsakė tuo pačiu. Vis dėlto J. Bideno administracija pabrėžia, kad nori suteikti stabilumo dvišaliams santykiams, ir teigia, kad Vašingtonas ir Maskva turi bendradarbiauti svarbiausiose srityse, kaip branduoliniai ginklai ir klimato krizė.