Lietuva nuo sausio 1 d. iš Estijos perėmė pirmininkavimą Baltijos Ministrų Tarybai. Daugiausia dėmesio Lietuvos pirmininkavimo metu numatyta skirti regiono saugumo ir gynybos, skaitmeninimo, žaliosios darbotvarkės ir energetinio saugumo, paramos demokratiniams procesams Baltarusijoje klausimams bei atsakui į COVID-19 keliamus iššūkius.
 
„Dabar svarbiausias visų Baltijos valstybių uždavinys – koordinuoti veiksmus suvaldant pandemiją ir tinkamai panaudoti ES ekonomikos gaivinimo plano priemones. Ypač daug dėmesio šiemet bus skiriama sklandžiam elektros tinklų sinchronizavimo ir „Rail Baltica“ projektų įgyvendinimui, taip pat vienijant Baltijos valstybių jėgas ir paramą Baltarusijos žmonėms“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
 
Pirmininkavimo prioritetus ministrė pirmininkė pristatė praėjusių metų pabaigoje vykusioje Baltijos valstybių premjerų vaizdo konferencijoje.
 
Šiemet ketinama surengti Lietuvos, Latvijos ir Estijos Vyriausybių vadovų susitikimus Lietuvoje. Pirmasis susitikimas numatytas jau vasario mėnesį Vilniuje, jeigu pandemijos sąlygos leis. Paskutinį kartą Baltijos Ministrų Tarybai Lietuva pirmininkavo 2018 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.01; 10:00

Pirmadienį Rygos dailės muziejuje vyks Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikimas.

Numatoma aptarti aktualius ES darbotvarkės klausimus, ES biudžetą po 2020 metų, „Brexit“, regioninius transporto ir energetikos projektus. Taip pat bus kalbama apie informacinės erdvės ir rinkimų saugumą, santykius su Rusija, Ukraina ir Jungtinėmis Valstijomis. 

Baltijos Ministrų Tarybos vyriausybių vadovų susitikime dalyvaus Latvijos ministras pirmininkas Arturas Krišjanis Karinįs, Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas ir Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Baltijos Ministrų Taryba – trišalio tarpvyriausybinio bendradarbiavimo institucija, įkurta 1994 metų birželio 13 d. Svarbiausi sprendimai priimami vyriausybių vadovų susitikime, kuris rengiamas kartą per metus.

2019 metais Baltijos Ministrų Tarybai pirmininkauja Latvija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.04; 06:00

Penktadienį Seime vykstančioje 37-ojoje Baltijos Asamblėjos (BA) sesijoje didelis dėmesys skirtas bendrai Baltijos valstybių dujų ir elektros regioninei rinkai.

Asamblėjos Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto pirmininkas, Seimo Ekonomikos komiteto narys Virgilijus Poderys, apžvelgdamas per šiuos metus nuveiktus darbus, pažymėjo, kad 2018 m. itin didelis trijų Baltijos valstybių parlamentarų dėmesys buvo skirtas sinchronizavimui su Vakarų Europos elektros tinklais ir desinchronizavimui nuo Rusijos tinklų. BA Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto pirmininko nuomone, jau laikas pradėti šio projekto techninį įgyvendinimą.

„Pasibaigė politinių deklaracijų laikas, prasidėjo techninis projekto įgyvendinimas. Atkreipėme mūsų ministerijų dėmesį į tai, kad yra būtina šviesti visuomenę, kad ji suprastų, kad yra sinchronizacija ir desinchronizacija“,- sakė V. Poderys.

Pasak jo, komiteto nariai taip pat pasisakė už bendros dujų rinkos vystymą ir koordinavimą.

Svarbi tema, Baltijos šalių parlamentarų nuomone, yra prekybiniai santykiai su trečiosiomis šalimis elektros rinkoje. „Čia mūsų raginimas ministerijoms, mūsų pozicija yra tokia, kad turi būti užtikrintos lygios prekybinės sąlygos su trečiosiomis šalimis. Taip kaip jų prekybininkai laisvai prekiauja ir naudojasi liberaliomis sąlygomis mūsų šalyse, taip pat turi būti leidžiama ir mums“, – kalbėjo V. Poderys.

BA nariai taip pat pasisakė už tai, kad turi būti užtikrinti aukščiausi branduolinio saugumo standartai Baltarusijoje statomoje Astravo atominėje elektrinėje.

Asamblėjos nariams kalbėjęs Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas parlamentarams pristatė sinchronizacijos su Vakarų Europos elektros tinklais projekto vykdymo eigą, jau įgyvendintus ir dar vykdomus bendros dujų rinkos projektus.

Baltijos Asamblėja (BA) yra Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, įkurta 1991 m. lapkričio 8 d. Taline.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-26

Vyriausybė protokoliniu sprendimu išreiškė politinį pritarimą Susisiekimo ministerijos pateiktam Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių susitarimo projektui dėl „Rail Baltica“ jungties plėtros.

Tarpvyriausybinį susitarimą planuojama pasirašyti Baltijos Ministrų Tarybos Premjerų susitikime Estijos sostinėje Taline š. m. sausio 31 d.

Šiuo susitarimu siekiama užtikrinti, kad europinės vėžės geležinkelių transporto infrastruktūros statybos darbai būtų baigti iki 2025 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose, taip pat sudarytos projekto partnerėms tinkamos sąlygos įgyvendinti „Rail Baltica“.

„Susitarimas leis įtvirtinti trijų Baltijos šalių įsipareigojimus pabaigti „Rail Baltica“ projektą visa darbų apimtimi, įskaitant ir Vilniaus jungtį bei linijos Kaunas–Lenkijos valstybės siena modernizavimą. Lietuvai labai aktualūs Latvijos ketinimai, kad investicijos nuo Kauno iki Panevėžio ir tolyn iki Latvijos valstybės sienos, ir atitinkamai Latvijos investicijos savo pusėje iki Lietuvos sienos nebūtų betikslės“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Susisiekimo ministro R. Masiulio teigimu, įgyvendinus projektą Baltijos šalyse padidėtų investicijos į transporto ir logistikos sritį. Tai suteiktų daugiau galimybių ir didesnę naudą piliečiams ir verslui visoje Lietuvos teritorijoje.

Susitarimo „Dėl geležinkelių jungties „Rail Baltic/Rail Baltica plėtros“ projektas darbo tvarka buvo suderintas su atsakingomis Latvijos ir Estijos institucijomis. Jame numatyti projekto partnerių įsipareigojimai, nustatytas projekto įgyvendinimo koordinavimo  mechanizmas, numatyti bendradarbiavimo su Lenkija ir Suomija būdai.

Susitarimo projektas buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje, kur visi suinteresuoti asmenys galėto teikti pastabas. Visuomenės pastabų ir pasiūlymų negauta.

Dokumentas bus pateiktas ratifikuoti Lietuvos Respublikos Seimui. Jį dar turės ratifikuoti ir Latvijos bei Estijos Parlamentai.

Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija.

2017.01.27; 04:04