Bastys

Politinės intrigos

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Seime vėl sustojo iniciatyva surengti apkaltos procesą galimai šiurkščiai Konstituciją pažeidusiai ir duotą priesaiką sulaužiusiai parlamentarei Irinai Rozovai.
 
Vienas iš apkaltos iniciatorių konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tikriausiai tai buvo paskutinis teisinis šansas pradėti apkaltos procedūras I. Rozovai, bet, pasak jo, valdančiųjų sąmokslas su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija (LLRA-KŠS) bei didelis noras išsaugoti koaliciją tam sutrukdė.
 
L. Kasčiūnas apgailėtinu pavadino valdančiųjų lyderių sprendimą nepalaikyti apkaltos klausimo. Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad patys „valstiečių“ lyderiai pasirašė, kai buvo renkami parlamentarų parašai dėl apkaltos procedūrų pradėjimo.
 
„Tai vertinu kaip visišką valdančiųjų veidmainiavimą. Žmonės po balsavimo dėl Mindaugo Basčio išėjo į gatves. Nežinau, keičiasi gal visuomenė. I. Rozovos istorija niekuo nenusileidžianti M. Basčio klausimui. Visiškai. Visa situacija ir I. Rozovos bendravimo voratinkliai su Rusijos diplomatais buvo akivaizdūs ir tai tikrai buvo klausimas, vertas išviešinimo ir analizės, bet tapo politiniu farsu. Seimas tapo neatsparus šiai (Rusijos – ELTA) įtakai. Per žmogų gali būti Seime daroma įtaka ir tai tampa niekam nebeįdomu. Tai tampa politinių susitarimų dalimi ir į tai niekas nereaguoja. Nebereaguojama į grėsmes, kaip, pavyzdžiui, galimų politinių junginių formavime dalyvauti, kurti politines sistemas, kurti sau palankias politines jėgas. Tai dabar viskas galima, taip išeina. Visiškas Rusijos grėsmės devalvavimas“ , – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
 
Parlamentaras taip pat nemano, kad Seimo kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją pajudins ledus I. Rozovos apkaltos klausime.
 
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Valdantieji grubiu būdu pridengė koalicijos partnerius. Tai buvo valdančiųjų siekis I. Rozovą išsaugoti dėl koalicijos su Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Šansas, taip, yra tik vienas – Seimas kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją. Visų pirma klausimas komisijai: ar I. Rozova galėjo pati šiandien balsuoti ir nenusišalinti nuo procedūros. Tai lauksime, kitą savaitę komisijos atsakymas turėtų būti (…) Vėlgi tai bus tik Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacija. Man atrodo, klausimas, deja, jau yra „uždarytas“. Ir didelių šansų, galimybių teisiškai ką nors pakeisti, aš nematau“, – sakė jis.
Mindaugas Bastys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
ELTA primena, kad ketvirtadienio Seimo vakariniame posėdyje siūlymas pradėti apkaltos procedūroms būtinus žingsnius po svarstymo nesusilaukė reikiamos paramos. Už balsavo 49 parlamentarai, prieš pasisakė 28, o susilaikė 26 Seimo nariai.
 
Seime kilus šurmuliui dėl posėdžiui pirmininkavusios Irenos Degutienės pareiškimo, esą parlamentarų atmestą projektą būtina grąžinti iniciatoriams tobulinti, nes komisijos sudarymas yra imperatyvus, tarp politikų kilo aštrios diskusijos. I. Degutienė pareiškė, kad bus kreipiamasi į Etikos ir procedūrų komisiją išsiaiškinti, kaip reikėtų toliau elgtis.
 
Tuo metu rytiniame posėdyje siūlymas tęsti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės I. Rozovos nesulaukė taip pat Seimo paramos. Šią Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Dainiaus Gaižausko iniciatyvą Seimas atmetė.
 
Klausimas dėl I. Rozovos apkaltos kurį laiko strigo Seime. Balandžio pabaigoje parlamentas turėjęs svarstyti klausimą dėl specialiosios komisijos sudarymo, jį iš darbotvarkės išbraukė. Taip nuspręsta pasiūlius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovui Zbignevui Jedinskiui. Politikas kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši išaiškintų, ar Seimas turi teisę pradėti svarstymą, posėdyje nedalyvaujant pačiai I. Rozovai.
 
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

Tai buvo jau antras kartas, kai apkaltos iniciatyvos klausimas I. Rozovai buvo išbrauktas iš Seimo darbotvarkės. Kovo 12 d. klausimas buvo išbrauktas LLRA-KŠS frakcijos seniūnės Vandos Kravčionok siūlymu, nes, esą I. Rozova dėl ligos negalėjo dalyvauti posėdyje.
 
Teikime pradėti apkaltą parlamentarai teigia, jog yra pagrindas manyti, jog LLRA-KŠS frakcijai Seime priklausanti I. Rozova, siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį.
 
Seimui pritarus būtų sudaryta Seimo specialioji tyrimo komisija, kuri ištirtų ir įvertintų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei I. Rozovai pagrįstumą. Seimo specialioji tyrimo komisija, kurią siūloma sudaryti iš 12 parlamentarų, turėtų parengti išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą.
 
Parašai dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei I. Rozovai sudarymo buvo surinkti dar sausio mėnesį. Pasirašė 44 parlamentarai, tarp kurių ir „valstiečių“ frakcijos nariai Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.22; 06:00
Politinės intrigosSkaitomiausios

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis
 
Kita vertus, ekspertų teigimu, V. Pranckiečio pasitraukimas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos yra dar vienas veiksnys opozicijai pakeisti savo nuomonę apie Seimo vadovą. Pasak politologų, niekam nereikalingas šiaudinis Seimo pirmininkas, kuris neturi rimtos paramos Seime.
 
„I. Rozovos atvejis V. Pranckiečiui greičiausiai kainuos postą, ir tai būtų logiška. Niekam nereikalingas šiaudinis Seimo pirmininkas, kuris neturi rimtos paramos Seime (…) Situacija pakankamai aiški – R. Karbauskis bet kuria kaina nori pašalinti V. Pranckietį. Tuo tarpu V. Pranckietis bet kuria kaina, įskaitant orumą ir savigarbą, bando išsilaikyti tame poste. Kadangi R. Karbauskis rado būdą pritraukti bent kažką iš opozicijos I. Rozovos popieriais, tai V. Pranckiečio galimybės likti poste mažėja“, – Eltai sakė Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius.
 
Pasak docento, opozicijai ginti Seimo pirmininką neapsimoka, nes jis nebeturi jokio palaikymo Seime.
 
„Opozicijai visiškai neapsimoka ginti V. Pranckiečio, kadangi jis – politinis nulis. Ką jie laimės, jei apgins? Valdančioji dauguma vis viena galės daryti sprendimus, nes turi balsų daugumą“, – teigia jis.
 
Politikos ekspertui pritaria ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
 
„Žingsnis, kai jis pareiškė, kad išeina iš partijos, iš tikrųjų savotiškai sudėliojo į vietas visų pozicijas ir išlaisvino patį V. Pranckietį nuo daugelio įtampų. Tuo pačiu opozicijai jis tampa figūra, kuri nebetenka politinio dėmesio, kuris buvo anksčiau susietas su jo buvimu partijoje. V. Pranckiečiui bus sudėtinga išsilaikyti poste. Balsavimas, matyt, bus dramatiškas ir ne jo naudai“, – teigia L. Bielinis.
 
V. Valentinavičius, R. Karbauskio bei V. Pranckiečio konflikte įvertino ir opozicijos vaidmenį. V. Valentinavičius teigia, kad opozicija turėtų kritikuoti Vyriausybės darbus bei teikti savo pasiūlymus realioms problemoms spręsti šalyje. O dabar kišdamasi į politines machinacijas su „valstiečiais“, pasak eksperto, opozicija kenkia pati sau prieš artėjančius Seimo rinkimus.
 
„Opozicija, mano galva, užsiimdama tokiais dalykais kaip V. Pranckiečio gynyba, Vyriausybės patvirtinimo teisėtumo ginčijimas ir panašiais, demonstruoja savo silpnumą, o tai naudinga R. Karbauskiui. Valdantiesiems pavojingiausias dalykas būtų jų Vyriausybės kokybės ir politinio turinio kritika. Kas yra svarbiau – Seimo pirmininkas ar kokia yra Lietuvos švietimo padėtis? Opozicijai savo energiją reikėtų sutelkti į politikos kritiką, Vyriausybės neįgalumo kritiką ir siūlyti savo problemų sprendimo alternatyvas švietime ir sveikatos apsaugoje. Jei opozicija to nedaro ir užsiima niekais, kas žmonėms nelabai rūpi, tai yra labai prastas pasirengimas artėjantiems Seimo rinkimams“, – teigia jis.
 
Abu politologai taip pat teigia, kad V. Pranckietis, rimtai neįvertinęs VSD pažymos apie I. Rozovą, padarė lemtingą klaidą. Pasak V. Valentinavičiaus, I. Rozovos ataskaita kur kas rimtesnė nei Mindaugo Basčio.
 
Politologas Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Pažyma bei I. Rozovos įtarimai yra labai rimti. Tai prilygsta Savisaaro skandalui Estijoje. Rinkimų finansavimas iš užsienio yra negalimas, tai yra labai rimtas nusižengimas, tuo labiau finansavimas iš nedraugiškiausios valstybės regione, kurios polinkis kištis į rinkimus išaiškėja net JAV ir Europos valstybėse, jau nekalbant apie Lietuvą. I. Rozovos pažyma yra labai rimtas dalykas ir jis yra žymiai rimtesnis negu M. Basčio, todėl reakcija turi būti atitinkama“, – teigė jis.
 
Savo ruožtu L. Bielinis teigia, kad Seimo pirmininkui nepadeda ir pačios I. Rozovos situacijos nekomentavimas. Anot eksperto, dėl jos tylėjimo kyla dar daugiau įtarimų.
 
„Dokumentas vertas dėmesio ir pačios I. Rozovos pozicija yra įdomi. Ji neišreiškė, kategoriškai neišsakė santykio su šia pažyma. (…) Jos bandymai nepasakyti arba nutylėti sukelia daugiau jai pavojų, negu jos tiesus ir aiškus pasakymas, kuris būtų visiems suprantamas ir visiems lengvai paaiškinamas. Šiuo atveju išsisukinėdama šio dokumento fone ji atrodo įtartinai“, – teigė L. Bielinis.
Rusijos konsulatas uostamiestyje. Slaptai.lt nuotr.
 
ELTA primena, kad pirmadienį įsisiūbavus skandalui dėl I. Rozovos neatskleistų ryšių, R. Karbauskis leido suprasti, kad interpeliacija V. Pranckiečiui gali būti taikoma ne tik kaip pretekstu naudojant vasaros pradžioje pasirašytą koalicinę sutartį. „Valstiečių“ lyderio teigimu, esama ir kitų aplinkybių, galinčių tapti rimtu pretekstu versti trauktis atsisakantį V. Pranckietį iš posto. Pirmiausia tai užlaikytos Valstybės saugumo departamento informacijos apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narę I.Rozovą istorija.
 
Seimo narė Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak jo, remiantis šiuo faktu, nepasitikėjimą V. Pranckiečiu gali pareikšti ir opozicija.
 
Seimo pirmininko ketvirtadienį pasidalintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė. 
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį paskelbė inicijuojantis parlamentinį tyrimą, kuriame bus aiškinamasi, ar I. Rozovai gali būti pradėtas apkaltos procesas.
 
NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas taip pat teigė, kad planuojama aiškintis, kaip vertinti Seimo pirmininką ir buvusį NSGK vadovą, seniai iš žvalgybos pažymų žinojusius apie nuslėptus I. Rozovos ryšius, bet nesiėmusius veiksmų užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui.
 
V. Pranckietis tvirtina, kad iš savo pusės yra padaręs viską, ką reikėjo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.24; 09:00
Aktualijos

Buvęs Seimo narys Mindaugas Bastys apskundė Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT), penktadienį pranešė Lietuvos ryto televizija.

Mindaugas Bastys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

„Tai buvo politinis šou, politinis susidorojimas, man nebuvo sudaryta galimybių ginti reputaciją“, – televizijai sakė M. Bastys. 

Konstituciniam Teismui pripažinus politiką šiurkščiai pažeidus Konstituciją, nuslėpus ryšius su buvusiu KGB pareigūnu, Seime buvo pradėtas apkaltos procesas. Buvęs socialdemokratas sprendimą trauktis iš Seimo priėmė po nesėkmingos apkaltos, kai po to prie parlamento buvo surengtas tūkstantinis mitingas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.23; 07:00

Gordijo mazgasSkaitomiausios

EPA-ELTA nuotraukoje – Vladimiras Putinas

Visiškai pritariu, kad klijuoti Penktosios kolonos, priešų, išdavikų, Kremliaus agentų, „vatnykų“ ir kitas etiketes yra nesolidi ir negarbinga stipresniojo savybė. Valstybė, kurios pagrindą sudaro susitelkusi tauta, turėtų būti išdidi, pasitikinti savo demokratinėmis vertybėmis ir gerbianti kiekvieną savo pilietį, net ją pačią kritikuojantį.

Bet gyvenimas yra kitoks. Tikrovėje egzistuoja ir pataikavimas, ir grynai pragmatiški interesai, ir kolaboravimas, ir atvira išdavystė. Tai valstybinės sistemos piktžaizdės, neretai pasibaigiančios didele tragedija.

Vargu, ar  galima į vieną gretą rikiuoti tuos „penktakolonininkus“, kokius regėjome „Jedinstvos“ judėjime ar lenkiškosios autonomijos Rytų Lietuvoje skelbėjų gretose, su atvirai Kremlių ir V. Putiną liaupsinančiais; nuoseklius ir radikalius mūsų valdžios kritikus – su visokių peticijų dėl prisijungimo prie Rusijos iniciatoriais; raginančius plėsti bendradarbiavimą su kaimyniniu režimu, plečiančius verslą Rytuose – su politiniais demagogais, niekinančiais nacionalines valstybines struktūras ir savo lyderius. Riba tarp šių grupuočių labai neryški.

Aname straipsnyje rašiau apie R. Pakso bandymus vėl ištiesti sparnus ir sunkią naštą, kurią jis velka iki šių dienų po jo apkaltos ir nušalinimo, įtarus nusikalstamais ryšiais su kaimynine šalimi. Šiandienos Lietuvos politikai irgi mina ant to paties grėblio. Tariamai nekalti verslo ryšiai su Rusijos oligarchais, kontaktai su įtartinais asmenimis, kurių pažintys nusitęsia iki paties Kremliaus, paskatino VSD savo ataskaitoje už 2017 metus juos paryškinti ir padaryti išvadą, kad galimai tokie ryšiai kelia grėsmę Lietuvos valstybingumui ir saugumui.

M. Bastys, A. Skardžius – tik keli šio meto pavyzdžiai, kaip šeimyninis verslas ar „kavos pagėrimai“ gali virsti skandalu, kuriuos ima tirti specialios komisijos. Procesas dar nebaigtas, gal politikai ir išneš sveiką kailį, tačiau VSD savo misiją atliko: saugumo tarnybos perspėjo valdžios elitą ir turinčius įtakos šalies politinei sistemai, jog jų santykiai su potencialia agresore turi būti atsargūs ir vieši.

Naujas „kibišas“ sukeltas neatsargių valstybės vyrų pasisakymų. Štai valdančiųjų lyderis R. Karbauskis tą dieną, kai visų trijų Baltijos šalių vadovai susitiko su JAV rezidentu D. Trumpu, leptelėjo, kad, didindami krašto gynybos finansavimą, mes skriaudžiame savo žmones. Kitaip sakant, socialinės ir gynybinės biudžeto eilutės supriešinimas visiškai neatitinka Vyriausybės programos ir – jeigu būsime atidūs – tarnauja svetimos šalies propagandai. Premjeras S. Skvernelis gynė didžiausios Seimo frakcijos seniūną, esą tikriausiai R. Karbauskis norėjęs pasakyti nepalaikąs idėjos finansavimą gynybai iki 2,5 proc. didinti jau kitais metais ir apskritai yra prieš skubą.

Buvusi Krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė mestelėjo tiesiai šviesiai, kad R. Karbauskis yra „Kremliaus projektas“. Ji priminė ir „valstiečių“ lyderių ankstesnes nuodėmes: pasisakymus prieš integraciją į NATO, priešinimąsi euro įvedimui, verslo ryšius su Rusija… Šioje dvikovoje galima būtų ieškoti protingo vidurio: R. Karbauskis nei „tautos išdavikas“, nei didelis jos patriotas, tiesiog – per savo galingą verslą ir įtaką rinkėjams patekęs į valdžios elitą ir čia, visiems matant ir girdint, aktyviai reiškiąs savo poziciją. Deja, dažnai ta pozicija – tai vandens pylimas ant priešiškos propagandos malūno…

Ar ne tokį vandenėlį pilsto pats Premjeras? Iš pradžių jis pareiškia, kad nepaisant visko reikia siekti bendradarbiavimo su Rusija, atnaujinti tarpvalstybinius santykius (tarsi dabar kamuoliukas būtų mūsų pusėje), paskui, vaizduodamas labai įžvalgų ir informuotą, tvirtina, jog tai, kad būtent Rusija panaudojo cheminį ginklą Didžiojoje Britanijoje, nuodijant Skripalius, dar nėra iki galo įrodyta. Tokius teiginius kaipmat pasigavo Rusijos žiniasklaida, įpynusi juos į bendrą antivakarietišką retoriką.

Konservatorius Žygimantas Pavilionis tokį Premjero pasisakymą prilygino „įvarčio įsimušimui į savo vartus“. Opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis leido suprasti, kad Premjeras gali būti Rusijos kandidatas 2019 metų Lietuvos Prezidento rinkimuose. „Visame šitame kontekste nenorom prisimenu VSD ataskaitoje minimą faktą, kad Rusija kitais metais mūsų Prezidento rinkimuose turės savo kandidatą. O gal jau turi? O gal ir programa jau pristatyta?“, – savo Facebook‘o paskyroje svarstė konservatorius.

Akivaizdu, kad šiuose pasisakymuose didelė duoklė jau atiduodama artėjantiems Prezidento rinkimams. Nors Lietuva maža šalis, tačiau Rusiją šie rinkimai domina kaip galimybė pakeisti griežtą D. Grybauskaitės retoriką. Juk Maskvai Lietuva tarsi aukštas geopolitinis slenkstis pakeliui link Baltijos jūros ir Lenkijos, o jį įveikti būtų lengviau, jeigu prie valdžios vairo atsidurtų ne toks nuožmiai jos atžvilgiu nusiteikęs lyderis.

Lietuvos prezidentūra. Kas taps naujuoju šių rūmų šeimininku? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Dėl to perspėja ir Ž. Pavilionis, kai „Lietuvos Ryto“ TV laidoje užsipuolė V. Ušacką, kuris taip pat esantis „Kremliaus projektas“, nes palaikąs gerus ryšius su Rusijos oligarchais, Kremliaus atstovais ir t.t. G. Nausėda jam taip pat neįtinkąs… Šią retoriką galima nurašyti taip anksti prasidėjusiai rinkimų kampanijai ir būsimų kandidatų siekiams pašalinti oponentus, juos kompromituojant. Visuomenei reiktų atskirti pelus nuo grūdų, tarp „juodųjų technologijų“ rasti racionalių argumentų ir atsargiai vertinti pretendentų retoriką, ypač vienu aspektu: ar ji naudinga, ar žalinga valstybei ir priešiškai propagandai.

Šiose pastabose bandyta nužymėti tik aukščiausiame politiniame ešelone dedamus orientyrus, kurie ribojasi su valstybei žalinga veikla. O kur dar visokie marginalai, paraštiniai judėjimai ir pavieniai veikėjai, per savo žiniasklaidos priemones platinantys Rusijai naudingą informaciją, skirtą Lietuvos kompromitavimui ir susilpninimui…

A. Kubilius vasario mėnesį paskelbė tyrimą – mokslinę studiją apie Kremliaus hibridinius karus prieš Lietuvą. IV-me skyriuje politikas rašo: „Kremliaus „hibridinių karų“ tikslas dėl tokių valstybių kaip Lietuva – išlaikyti jas savo geopolitinės įtakos sferoje, stabdyti jų ryžtą atsikratyti energetinės priklausomybės, silpninti jų pastangas kiek galima giliau integruotis į svarbiausias Vakarų struktūras: Europos Sąjungą ir NATO.“

Neįžvelgti šių tendencijų, reiškia, iš anksto pralaimėti.

Informacijos šaltinis – www.iskauskas.lt

2018.04.09; 11:30