Į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje atvyko per 400 jaunuolių. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos išvakarėse į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje atvyko per 400 jaunuolių, kurie konstitucinę pareigą Tėvynei atliks Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ (MPB „Žemaitija“) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotame (Kęstučio batalionas) ir Kunigaikščio Margirio (Margirio batalionas) pėstininkų batalionuose.
 
Kęstučio batalione tarnybą pradėjo daugiau kaip 280 karių, o Margirio batalione – apie 130 karių, atvykusių iš visos Lietuvos. Kaip skelbiama Lietuvos kariuomenės pranešime, kartu su vaikinais į tarnybą atvyko ir 8 merginos. Apie 100 karių tarnybą pasirinko atlikti savo noru ir daugiau nei 280 į šaukiamųjų sąrašą patekusių jaunuolių išreiškė norą tarnybą atlikti pirmumo tvarka, o tik 27 pašaukti tarnybą atlikti privaloma tvarka. Iš viso šiais metais nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą jau pradėjo 1160 karo prievolininkų.
 
Į MPB „Žemaitijos“ batalionus atvykusius karo prievolininkus pasitiko bataliono personalo specialistai, kuopų instruktoriai bei Karo policijos pareigūnai, kurie patikrino, ar būsimieji kariai neturi neleistinų daiktų, ar nėra apsvaigę nuo alkoholio bei psichotropinių medžiagų. Po patikros būsimieji kariai gavo karines uniformas, kuprines ir kitus ekipuotės elementus. Kariai susipažino su daliniu ir tą pačia dieną įsikūrė kareivinėse. Vėliau buvo suskirstyti į grupes, supažindinti su saugumo reikalavimais bei dienotvarke batalione. Kęstučio batalione jaunųjų karių rengimas vyksta jau seniai, o į Margirio batalioną atvykę karo prievolininkai – trečioji nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradėsiančių karių laida.
 
Tarnybos metu Lietuvos kariuomenės daliniuose jaunieji kariai įveiks bazinį kario kursą, kuriame bus supažindinti su pagrindiniais karybos bei medicinos principais, taip pat ginklais bei daugeliu kitų kariuomenės gyvenimo sričių, kurias vėliau gilins jau padalinio sudėtyje.
 
Atlikę 9 mėnesių trukmės tarnybą jaunuoliai įgyja pagrindinius valstybės gynybai būtinus įgūdžius, gali rinktis profesinę ar savanoriškąją karo tarnybas ar tapti parengtuoju Lietuvos kariuomenės personalo rezervu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.06; 11:00

Klaipėdoje prisiekė beveik penki šimtai Dragūnų bataliono karių. Gr. Monikos Zabinaitės nuotr. (KAM)

Klaipėdos centriniame stadione penktadienį Lietuvos Respublikai prisiekė beveik penki šimtai Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ (MPB „Žemaitija“) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono (Dragūnų batalionas) nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karių.
 
Po iškilmingos priesaikos jauniems kariams suteiktas jaunesniojo eilinio laipsnis.
 
Po priesaikos NPPKT karių laukia tolesni baziniai kario įgūdžių kursai, kuriuose, tarsi kariuomenės pradžiamokslyje, šauktiniai mokysis karinės taktikos, inžinerijos, topografijos, ryšių ir medicinos, susipažins su ginklais ir ryšio priemonėmis, taip pat atliks ir pirmuosius kovinius šūvius, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – tai tokia privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią nepertraukiamai 9 mėnesius atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje. Į šią tarnybą šaukiami 18–23 metų (įskaitytinai) amžiaus vaikinai, neįgiję karinio parengtumo pagrindų, neatleisti nuo karo prievolės ir kuriems tarnyba nėra atidėta.
 
Savanoriškai atlikti NPPKT gali 18–38 metų amžiaus vaikinai ir merginos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.17; 11:00

Trijų savaičių mokymuose žinias ir įgūdžius atnaujins per 150 rezervo karių. Karaliaus Mindaugo husarų bataliono nuotr.

Šį savaitgalį Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono gretas papildė per 150 parengtojo rezervo karių. Trijų savaičių mokymuose kariai atnaujins karinius įgūdžius ginkluotės, šaudymo, topografijos ir taktikos srityse.
 
Pirmąją mokymų savaitę rezervistai atliks skyriaus lygmens užduotis, šturmuos pastatą, rengs pasalas, mokysis reaguoti į priešo ugnį, vykdys kovinius šaudymus ir ruošis vertinamųjų lauko taktikos pratybų etapui.
 
Rezervo kariai – tarnybą baigę nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, išleidus juos į atsargą, yra įrašomi į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą. Vėliau, kartą per penkerius metus, jie yra šaukiami į mėnesio trukmės kartotinius mokymus ir pratybas.
 
Rezervo karių rengimas po beveik dešimties metų pertraukos buvo atnaujintas 2011 metais. 2020 metais į kartotinius mokymus planuojama pašaukti beveik pusantro tūkstančio karo prievolininkų, nurodoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
 
Parengtojo rezervo karių rengimo tikslas – atnaujinti į mokymus pašauktų rezervo karių karines teorines žinias ir praktinius įgūdžius, supažindinti su Lietuvos kariuomenės naujovėmis, suteikti naujų žinių ir įgūdžių, kad prireikus parengtojo rezervo kariai galėtų efektyviai dalyvauti šalies gynyboje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.27; 08:14

Kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys neigia, kad šeštadienį užfiksavus koronaviruso atvejį Klaipėdoje dislokuotame didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione, kyla rizika infekcijai plisti kariuomenėje.
 
Apie šį atvejį šeštadienį paskelbė portalas 15 min. Portalas paviešino gautą skaitytojo laišką, kuriame nerimaujama dėl galimo infekcijos plitimo.
 
„Dragūnų batalione susirgęs profesinės karo tarnybos karys laikomas tarp kitų 5 žmonių palapinėse. (…) Kariai, kurie gyvena palapinėse, yra privalomosios karo tarnybos kariai, kurie jau buvo ten praleidę naktį. Jie ėjo į mūsų kareivines ir bendravo su šauktiniais, ėjo kartu rūkyti. Pastate, kuriame mes gyvename, pirmame aukšte, prie pat įėjimo yra izoliuoti 4 kariai. (…) Mus žada laikyti čia, ir tikimybė, kad ir mus užkrės, yra labai didelė“, – cituojamas laiškas 15min portale.
 
Kariuomenės vadas teigia esantis nustebęs dėl tokių teiginių.
 
„Aš buvau nustebęs dėl antraštės. Nėra jokios panikos ir įtampos“, – LRT radijui teigė jis.
 
Pasak jo, po to, kai paaiškėjo, kad karys yra užsikrėtęs, jis papildomų riziką keliančių kontaktų nebeturėjo.
 
„Tai yra netiesa, jie jokio kontakto neturėjo“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
 
 V. Rupšio teigimu, imamasi visų priemonių, kad kariuomenėje virusas neplistų, kad su užsikrėtusiuoju kontaktavę kariai šiuo metu yra izoliuoti namuose, o ir paties susirgusio kario, šiuo metu batalione nėra.  
 
„Karys, kuriam buvo nustatytas pozityvus mėginys, yra gydomas karo medikų ir jokios panikos nėra“, – pabrėžė jis.
 
 „Nežinau, koks buvo tikslas kažkam rašyti, bet tai visiška netiesa“, – sakė V. Rupšys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.06; 11:45