Iskander-M
Vašingtonas, spalio 1 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) beveik neabejotinai iš anksto sužinotų, jei Rusija rengtųsi branduoliniam smūgiui Ukrainoje, teigia branduolinių ginklų ekspertai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą užsiminė apie galimybę panaudoti branduolinius ginklus, jei iškils grėsmė Rusijos „teritoriniam vientisumui“ ar jos egzistencijai. Maskva penktadienį paskelbė aneksuojanti keturis iš dalies okupuotus Ukrainos regionus, o tai gali reikšti, kad Rusija branduoliniu smūgiu mėgins atsakyti į šių teritorijų puolimą. Jei toks eskalavimas įvyktų, ekspertų teigimu, tikriausiai būtų panaudoti mažesni taktiniai branduoliniai ginklai, tikėtina paleidus trumpojo nuotolio balistines raketas „Iskander“.
Kol kas kariniai analitikai nesureikšmina Maskvos grasinimų, o JAV pareigūnai teigia nepastebėję jokios veiklos, rodančios tokius planus, Vakarų gynybai ir žvalgybai atidžiai stebint, ar neiškyla reali atominė grėsmė.
Kur yra bombos?
Pasirengimas atakai būtų akivaizdus, naujienų agentūrai AFP sakė Jungtinių Tautų Nusiginklavimo tyrimų instituto Ženevoje vyresnysis mokslo darbuotojas Pavelas Podvigas. 2017 m. instituto ataskaitoje nurodytos 47 branduolinės saugyklos visoje Rusijoje: 12 nacionalinio lygio objektų ir 35 baziniai objektai. Juos nuolat stebi JAV ir kitų šalių žvalgybos ir karinio stebėjimo palydovai. Juos atidžiai stebėti gali net komerciniai palydovai, tai rodo plačiai paplitę ir nuolat atnaujinami veiklos Šiaurės Korėjos branduoliniuose objektuose vaizdai.
Iskander, S-400, Topol ir kitos Rusijos raketos
P. Podvigo teigimu, Rusija dislokuoja strategines arba tolimojo nuotolio branduolines galvutes ant raketų, bombonešiuose ir povandeniniuose laivuose. Tačiau, pasak P. Podvigo, nestrateginiai ar taktiniai branduoliniai ginklai, kurių Rusija turi net 2000, laikomi saugyklose, jie nėra įtaisyti tokiose raketų paleidimo sistemose kaip „Iskander“. „Nėra važinėjančių „Iskander” sistemų su branduolinėmis galvutėmis. Šie ginklai yra saugyklose”, – sakė jis.
Kaip sužinosime?
„Esu įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos pamatys bet kokį Rusijos pasirengimą panaudoti branduolinius ginklus“, – sakė buvęs JAV gynybos ir energetikos departamentų pareigūnas Markas Cancianas, dirbęs branduolinių ginklų srityje. „Ginklus reikia paimti iš saugyklų, dalyvaujantys daliniai turi būti perspėti, be to, rusai taip pat gali paskelbti parengtį savo strateginėse branduolinėse pajėgose“, – naujienų agentūrai AFP sakė M. Cancianas, dabar dirbantis Strateginių ir tarptautinių studijų centre Vašingtone. Jo teigimu, įrodymų taip pat bus galima gauti iš matomų pasirengimų Rusijos sausumos pajėgose, joms turi būti duotos apsauginės priemones ir nurodymai, kaip elgtis branduolinėje aplinkoje. „Visa tai bus matoma“, – teigė jis.
P. Podvigas sakė, kad Maskva, kaip ir Vašingtonas, dešimtmečius pripažino būtinybę drausmingai valdyti branduolines galvutes, ši sistema yra gana stipri ir matoma. „Galime būti visiškai tikri, kad paslėptų objektų nėra, – sakė jis.- Branduoliniams ginklams reikia tam tikros struktūros, apmokytų žmonių ir priežiūros. Negalima to padaryti atsitiktinėje vietoje“.
„Techniškai tikriausiai būtų galima slapta nepastebėtai paimti iš saugyklos keletą bombų”, – sakė jis. Tačiau tai rizikinga ir gali išprovokuoti prevencinę Vakarų ataką. „Rusai niekada nebus tikri, kad to niekas nepastebėjo. Tai būtų žaidimas”, – sakė P. Podvigas.
Be to, pridūrė jis, labiau tikėtina, jog Rusija norėtų, kad Vakarai jos pasirengimą įvertintų kaip įspėjimą. „Tai būtų eskalacijos žingsnis (ir) Rusija norėtų, kad tai būtų matoma“, – sakė P. Podvigas.
Įspėti pasaulį
Jungtinės Valstijos prieš daugelį savaičių iki vasario 24 d. pradėtos invazijos įspėjo, kad Rusija ketina pulti Ukrainą, siekdamos parengti tam Kyjivą ir sąjungininkes bei galimai atgrasyti Maskvą nuo tokių veiksmų. Ar Vašingtonas atvirai įspės pasaulį, jei sužinos, kad Rusija planuoja panaudoti branduolinius ginklus? Iskander raketos. AP – Reuters nuotr.
Tokiu atveju galėtų kilti precedento neturinti panika ne tik Ukrainoje, bet ir kitose srityse, kurias galėtų paveikti radiacija. Panika galėtų apimti visą pasaulį, jei žmonės manytų, jog tai gali peraugti į branduolinį karą tarp žemynų.
Jungtinės Valstijos beveik neabejotinai įspėtų sąjungininkes ir kitas galybes, įskaitant Kiniją ir Indiją, tikėdamosis, kad jos spaustų Maskvą atsitraukti, kitaip jai grėstų tarptautinė izoliacija.
Vis dėlto, pasak P. Podvigo, greičiausiai Vašingtonas laikytų viešus įspėjimus naudingais didinant spaudimą Rusijai. „Strategija turi būti grindžiama izoliacija. Turi būti sustiprintas supratimas, jog tai nepriimtina ir nusikalstama, – sakė jis. – Tokia žinia vertinga siekiant atgrasymo”.
Kumštis. Slaptai.lt nuotr.
Roma, gruodžio 29 d. (ELTA). Italijoje 2021 metais palyginti su praėjusiais metais bauginimo aktų žurnalistų atžvilgiu skaičius padidėjo 21 proc. Tai rodo trečiadienį paskelbti šalies Vidaus reikalų ministerijos duomenys.
„Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius buvo užfiksuoti 156 žurnalistų bauginimo aktai, 21 proc. daugiau negu per analogišką 2020 metų laikotarpį. 74 atvejais žiniasklaidos darbuotojams buvo grasinama socialiniuose tinkluose“, – sakoma pranešime.
Pasak VRM atstovų, apskritai 2021 metais palyginti su praėjusiais metais Italijoje padarytų nusikaltimų skaičius išaugo 5,4 proc. Ypač padaugėjo kibernetinių nusikaltimų – jų prieaugis sudaro 30,5 proc.
Gal tai – tik atsitiktinumas. Tačiau jei suskaičiuočiau, kiek sykių šiemet man buvo bandoma uždraust filmuoti, fotografuoti ar užsirašinėti į diktofoną, – susidarytų ilgokas sąrašas. Jei pridėčiau atvejus, kai bandyta sudaužyti filmavimo kamerą, kai sulaukiau grasinimus primenančių perspėjimų teismo koridoriuje, – sąrašas taptų dar įspūdingesnis. O jei dar prisiminčiau atvejus, kai nukentėjau ne aš, žurnalistas, o interviu davę asmenys, – turėčiau sąrašą, akivaizdžiai nebūdingą civilizuotai valstybei. Apibendrinus visus vien tik šiemet patirtus incidentus galėčiau drąsiai abejoti, ar Lietuva – demokratinė valstybė.
Tik nemanykite, jog prabilau apie pastangas belstis į VSD ar kokios kitos Lietuvos slaptosios tarnybos duris. Jei žodžius "nefilmuok, nefotografuok, neįrašinėk" būtų ištarę VSD, Antrojo departamento ar FNTT pareigūnai, – negūžčiočiau pečiais. Bet negaliu nesistebėti, kai mane, atėjusį pasižiūrėti prie Vilniaus Karoliniškių poliklinikos surengto piketo, pasitinka uniformuotas saugos tarnybos atstovas ir pradeda kamantinėti: ar turiu leidimą filmuoti, ar savo žingsnius suderinęs su poliklinikos vadovybe, kodėl drįstu filmuoju poliklinikos užrašą virš centrinio įėjimo?
