Varšuva, lapkričio 10 d. (dpa-ELTA). Anot žiniasklaidos pranešimų, pro Lenkijos ir Baltarusijos sieną prasiveržė dvi didelės migrantų grupės.
Kelios dešimtys žmonių sugebėjo sugadinti abi šalis skiriančią tvorą prie Krinkų ir Bialoviežos kaimų ir kirsti sieną, vėlų antradienį paskelbė Lenkijos naujienų agentūra PAP, remdamasi vietos radijo stotimi „Bialystok“.
Radijo stotis citavo pasienio pajėgų atstovę, kuri teigė, kad abiem atvejais tvoros ir barjerai buvo agresyviai nugriauti. Dalis migrantų buvo sugrąžinta į Baltarusiją, tačiau kitiems pavyko pabėgti, teigė ji.
Baltarusijos pusėje šiuo metu galimai yra tūkstančiai migrantų. Lenkija atsisako įsileisti juos į šalies teritoriją ir pastarosiomis savaitėmis nusiuntė į pasienį papildomas pajėgas bei nutiesė spygliuotą tvorą.
Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį reikalavo, kad migrantai būtų įleisti į Lenkiją. Jis sakė, kad dauguma jų nori apsistoti Vokietijoje, o ne Lenkijoje.
Europos Sąjunga (ES) kaltina Minską sąmoningai gabenant migrantus prie išorinių bloko sienų ir taip reaguojant į Baltarusijai paskelbtas Vakarų šalių sankcijas. Paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas A. Lukašenka neigia jam metamus kaltinimus.
ES šiuo metu planuoja naujas sankcijas Baltarusijai ir ketina taikytis į valstybines oro linijas „Belavia“, kurios, kaip manoma, užsiima migrantų gabenimu.
Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pritaria siūlymams sankcionuoti Baltarusijos oro uostus ir aviacijos sektorių. Pasak valstybės vadovo, mažą įtaką turinčios sankcijos režimo ignoruojamos ir nėra efektyvios, todėl svarstomos turi būti atviros ir režimo elgesį paveiksiančios sankcijos.
G. Nausėda pažymi, kad tokios galėtų būti būtent Baltarusijos oro uostams ir nacionalinėms oro linijoms „Belavia“ pritaikytos sankcijos.
„Turime kalbėti, kad „Belavia“ turi lėktuvus, kuriuos („Belavia“ – ELTA) nuomoja. Ne Baltarusija yra nuomotojai, o Europos Sąjunga, nemaža dalimi“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte sakėprezidentas.
Jo teigimu, siekiant sustabdyti toliau augantį keleivinių skrydžių iš Artimųjų Rytų į Baltarusiją srautą, būtina bendradarbiauti su migrantų kilmės valstybėmis.
„Taip pat darbas su Artimųjų Rytų šalimis, su kuriomis ir galima, ir reikia kalbėtis tam, kad būtų užkardyti skrydžiai, kurie šiuo metu, deja, yra nustatomi iš vis naujų vietų. Ir Baltarusijos režimas, nors pats patiria nemažų sunkumų dėl to, kad kaupiasi didelis migrantų skaičius, humanitarinės problemos, žmonių nepasitenkinimas – nepaisant to, toliau ieškoma būdų kompensuoti tuos skrydžius, kurie buvo uždaryti pastaruoju metu“, – sakė G. Nausėda.
Paklaustas apie galimą NATO 4 straipsnio aktyvavimą prezidentas pabrėžė, kad tai veikiau kraštutinė veikimo ir stiprumo priemonė, kurią reiktų „pasilikti arsenale“. Šis straipsnis numato, kad NATO narės tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios Šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
I. Šimonytė taip pat išreiškė poziciją, kad naujos sankcijos Baltarusijos režimui visų pirma turi būti nukreiptos į migrantus skraidinančias avialinijas, taip pat oro uostus bei visą likusį režimo aviacijos sektorių.
„Pirmiausia kalbame apie oro susisiekimą – tai ne tik aviakompanijas, kurios visame šitame dalyvauja, bet ir aviakompanijas, kurios aptarnauja visą šitą ūkį, t. y. oro uostai, vadinamosios priežiūros kompanijos, kurios ant žemės teikia paslaugas, pareigūnai, kurie yra su tuo susiję“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Į sankcionuojamų objektų sąrašą įtraukti Baltarusijos oro uostus ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio ir saugumo politikai Josephą Borrellį pirmadienį paragino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Pasak ministro, režimas savo oro uostus toliau naudoja neteisėtai migracijai organizuoti.
„Europa nebegali daugiau delsti. Įvykių eskalacija Lenkijos pasienyje yra tik dar vienas įrodymas, kad Baltarusijos režimas jau pereina prie aktyvių puolamųjų ir provokuojamų veiksmų. Europa privalo nedelsdama reaguoti griežtindama sankcijas – Baltarusijos oro uostai turi būti sankcionuoti. Visos pasaulio avialinijos turi suprasti, kad skrisdamos į Baltarusiją jos bendradarbiauja su nusikalstamu režimu“, – sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
A. Lukašenka kaltina Vakarus mėginant destabilizuoti Baltarusiją. EPA-ELTA nuotr.
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu skundėsi Vakarų daromu spaudimu jo šaliai. Po priverstinio „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo Minske ES nusprendė įvesti sankcijas valstybinei oro bendrovei „Belavia“, nors ji neturi nieko bendra su incidentu, sakė A. Lukašenka penktadienį Sočyje susitikęs su V. Putinu.
Baltarusija sekmadienį privertė Minske nutūpti lėktuvą ir sulaikė juo skridusį režimo kritiką Romaną Protasevičių. Taip pat buvo sulaikyta R. Protasevičiaus draugė Sofija Sapega, kuri yra Rusijos pilietė. Į tai reaguodamos ES šalys antradienį inicijavo naujas sankcijas Baltarusijai.
„Belavia“ po ES sprendimo dėl skrydžių draudimo buvo priversta stabdyti savo reisus į ES šalis. Vakarų oro bendrovės aplenkia Baltarusijos oro erdvę.
V. Putinas susitikime kritikavo, kad 2013 metais buvo priverstinai nutupdytas Bolivijos prezidento lėktuvas, tačiau tada ES reakcijos esą nebuvo. „Tuomet tvyrojo ramybė“, – teigė V. Putinas, turėdamas omenyje JAV operaciją.
A. Lukašenka teigė atvežęs dokumentus, kad įrodytų Vakarų mėginimus destabilizuoti padėtį Baltarusijoje, kaip praėjusį rugpjūtį. Tada kilo masiniai protestai prieš „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“ vadinamą A. Lukašenką, kuris pasiskelbė ginčytinų prezidento rinkimų nugalėtoju. V. Putinas pripažino A. Lukašenką nugalėtoju, ES – ne.
Kremliaus šeimininkas dabar keliskart pabrėžė, kad remia savo kolegą konfrontacijoje su Vakarais. Jis pasidžiaugė, kad prekyba tarp abiejų šalių išaugo. „Tai gera tendencija“, – sakė V. Putinas, pakvietęs A. Lukašenką išsimaudyti Juodojoje jūroje. Bendradarbiavimas esą turi būti tęsiamas.
