Belgija

Trumposios naujienos

Belgijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, rugsėjo 16 d. (AFP-ELTA). Belgijos teismas penktadienį paskyrė bausmes 8 džihadistams dėl 2016 m. Briuselyje įvykdytų sprogdinimų, tuo užbaigdamas didžiausią šalies istorijoje kriminalinės bylos teismo procesą, praneša AFP.
 
2016 m. kovo 22 d. savižudžiai džihadistai susisprogdino pagrindiniame Briuselio oro uoste ir metro, netoli NATO ir ES būstinių. Per išpuolį, už kurį atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS), žuvo 32 žmonės. Buvo sužaloti šimtai keliautojų ir transporto sektoriaus darbuotojų. Šimtai sužeistųjų, jų giminių ir gelbėtojų tebėra traumuoti prieš 7 metus įvykdyto nusikaltimo, kuris tapo didžiausiu išpuoliu Belgijos istorijoje taikos metu.
 
Pagrindiniai įtariamieji buvo Prancūzijos pilietis Salah Abdeslamas ir Maroko kilmės Belgijos pilietis Mohamedas Abrinis, kurie jau buvo nuteisti Prancūzijoje kalėti iki gyvos galvos dėl 2015 m. žudynių Paryžiuje, o liepos mėnesį pripažinti kaltais dėl nužudymų Belgijoje.
 
M. Abrinis, turėjo tapti savižudžiu sprogdintoju, bet paskutinę akimirką persigalvojo ir nesusisprogdino. Jis nuteistas kalėti 30 metų.
 
Teismas nusprendė neskirti S. Abdeslamui papildomo įkalinimo, nes jam jau buvo skirta 20 metų įkalinimo bausmė dėl šaudynių 2018 m.
 
Teismo procesas prasidėjo praėjusių metų gale. S. Abdeslamas, kuriam penktadienį suėjo 34 metai, yra vienintelis nusikaltėlis išgyvenęs 2015 m. Paryžiuje įvykdytą teroro, kurio metu nužudyta 130 žmonių. Po to jis pabėgo į Briuselį, kur 4 mėnesius vietinė teroristų grupelė slėpė jį bute. Jis suimtas likus kelioms dienoms iki sprogdinimų Briuselyje, o prisiekusieji nusprendė, kad jis buvo vienas iš išpuolio organizatorių.
Teismas atmetė nuteistojo prašymą, kad bausmės vykdymas būtų vykdomas Belgijoje, todėl jis kalės Prancūzijoje.
 
Nesusisprogdinti oro uoste paskutinę akimirką nusprendė ir dar vienas teroristas, iš Sirijos kilęs Švedijos pilietis Osama Krayemas.
Jam, Bilalui El Makhoukhiui ir Oussamai Atarui skirtos įkalinimo iki gyvos galvos bausmės.
 
O. Ataras, vienas IS teroristų grupuotės vadų, buvo teisiamas už akių, nes, manoma, kad jis žuvo Sirijoje 2017 m.
 
Dar vienas įtariamasis, Herve Bayingana Muhirwa, buvo nuteistas 10 metų įkalinimo bausme už dalyvavimą teroristų grupuotės veikloje.
Tunisiečiui Sofienui Ayariui taip pat nebuvo skirta papildomas teistumas teismui nusprendus, kad pakanka galiojančių bausmių už ankstesnius nusikaltimus.
 
Teismas nusprendė neatimti pilietybės nei iš vieno nuteisto Belgijos piliečio.
 
Karolis Broga (AFP)
Trumposios naujienos

Belgijos vėliava

Briuselis, birželio 16 d. (ELTA). Belgijos ministrų taryba penktadienį patvirtino 15-ąjį karinės pagalbos Ukrainai paketą. Tai pareiškė gynybos ministrė Ludivine Dedonder, praneša RTBF.
 
Realizuodama šį paketą, Belgija nupirks ir perduos Ukrainai šarvuotųjų transporterių, kai tik Belgijos gynybos pramonės įmonės juos tinkamai paruoš.
 
Omenyje turimi M113 tipo vikšriniai šarvuočiai, kurie prieš 10 metų buvo išimti iš Belgijos armijos ginkluotės.
 
„Parama Ukrainai – tai ne lenktyniavimas tarp sąjungininkų, o rezultatas koordinuoto požiūrio, kurio tikslas – kuo geriau reaguoti į poreikius. Šis naujas paketas puikiai atitinka šią logiką”, – pabrėžė L. Dedonder.
 
Šarvuočių skaičius nenurodomas.
 
Praėjusią savaitę Belgija paskelbė ketinantį perduoti Ukrainai 105 milimetrų artilerijos sviedinių už 32,4 mln. eurų.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.06.17; 07:00
Trumposios naujienos

Belgijos vėliava

Briuselis, sausio 27 d. (Ukrinform-ELTA). Belgijos vyriausybė penktadienį priėmė sprendimą skirti didžiausią iki šiol karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 92 mln. eurų, praneša HLN.
 
„Iš viso mūsų šalis jau suteikė (Ukrainai) karinės pagalbos už 146 mln. eurų. Ministrų Taryba šiandien nusprendė nusiųsti Ukrainai naują 92 mln. eurų vertės karinės pagalbos paketą“, – pareiškė ministras pirmininkas Alexanderis De Croo.
 
Pasak Belgijos gynybos ministrės Ludivine Dedonder, šį paketą sudarys oro gynybos raketos, prieštankinės raketos, kulkosvaidžiai, granatos, amunicija, sunkvežimiai ir šarvuoti visureigiai.
 
Ji pridūrė, kad dalis ginkluotės bus paimta iš Belgijos gynybos ministerijos sandėlių, dalis – perkama iš privačių kompanijų.
 
Belgija taip pat suteiks 69 mln. eurų humanitarinę pagalbą Ukrainai.
 
Be to, A. De Croo pažymėjo, kad Belgijoje jau įšaldyta Rusijos aktyvų, kurių vertė – 58 mlrd. eurų.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.01.28; 07:00
Žvalgyba

Belgijos slaptoji policija

Briuselis, kovo 29 d. (AFP-ELTA). Belgija išsiunčia 21 Rusijos diplomatą, įtariamą šnipinėjimu, antradienį pranešė šalies užsienio reikalų ministrė Sophie Wilmes.
 
Apie tai parlamente ir socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbusi S. Wilmes sakė, kad šis žingsnis buvo suderintas su kaimyniniais Nyderlandais, kurie pranešė išsiunčiantys 17 Rusijos diplomatų.
 
Airija taip pat paskelbė išsiunčianti keturis Rusijos diplomatus.
 
Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney sakė, kad keturiems „aukšto rango pareigūnams“ iš Rusijos ambasados Dubline buvo liepta išvykti už tai, kad jie dalyvavo veikloje, kuri „neatitinka tarptautinių diplomatinio elgesio standartų“, – šia fraze paprastai įvardijamas šnipinėjimas.
 
ES šalys rengiasi tam, kad Rusija imsis atsakomųjų veiksmų ir išsiųs jų diplomatus.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.03.30; 06:40
Žvalgyba

Belgijos policija. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, vasario 8 d. (AFP-ELTA). Daugiau nei 100 Belgijos policininkų antradienį surengė reidus pagal įvairius adresus aplink Antverpeno uostamiestį ir sulaikė 13 asmenų, įtariamų ryšiais su džihadistų grupuote, pranešė kaltintojai.
 
Operacija buvo pradėta vadovaujant kovos su terorizmu magistratams kaip platesnio tyrimo dalis, sakoma federalinių prokurorų pranešime.
 
„Buvo tiriama Antverpeno grupuotė iš salafistų džihadistų aplinkos, o šios operacijos tikslas buvo toliau nustatyti grupės veiklą“, – sakoma jame. „Trylikai asmenų atimta laisvė, ir jie stos prieš ikiteisminį tyrimą vykdantį teisėją, kuris spręs dėl jų galimo suėmimo“.
 
Belgijos Briuselio ir Antverpeno miestai jau anksčiau buvo išskirti kaip tariamos tarptautinio džihadistų ekstremizmo užnugario bazės.
 
Antverpenas buvo 2010 m. įkurtos džihado grupės „Sharia4Belgium“ bazė, keli jos nariai buvo išvykę kovoti kartu su ekstremistų grupuotėmis Sirijoje. Buvęs jos lyderis Fouadas Belkacemas 2015 metais Belgijoje buvo nuteistas kalėti 12 metų, o 2018 metais iš jo buvo atimta Belgijos pilietybė. Oficialiai „Sharia4Belgium“ buvo panaikinta, tačiau Belgijos teisėsauga baiminasi, kad ji vis dar gali būti įkvėpimo šaltinis kai kuriems islamistams.
Belgijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
 
Po 2015 m. lapkričio 13 d. Paryžiaus išpuolių, per kuriuos žuvo 130 žmonių, Belgija buvo apkaltinta tapusi tarptautinio džihadizmo užnugario baze. Pradinis tyrimas atskleidė, kad keli užpuolikai buvo iš Briuselio darbininkų klasės Molenbeko rajono, ten buvo suplanuoti išpuoliai.
Pati Belgija tapo taikiniu, kai Briuselyje buvo sulaikytas Salahas Abdeslamas, vienintelis gyvas likęs Paryžiaus atakų gaujos narys, dabar teisiamas Prancūzijoje.
 
2016 m. kovo 22 d. Briuselyje surengta dviguba savižudžių sprogdinimo ataka, už kurią atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“. Sprogdintojai iš tos pačios džihadistų kuopelės, kuri užpuolė Paryžių, susisprogdino Briuselio Zaventemo oro uoste ir metro, žuvo 32 žmonės, 340 buvo sužeisti.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.02.09; 00:30
Žvalgyba

Belgijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, vasario 3 d. (AFP-ELTA). Belgijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl plataus masto kibernetinės atakos prieš naftos objektus šalies uostuose, įskaitant Antverpeną, ketvirtadienį pranešė atstovas.
 
Pasak Roterdame įsikūrusio specializuoto brokerio, įtariamas įsilaužimas paveikė kelis Europos uostus ir trikdo baržų iškrovimą ir taip įtemptoje naftos rinkoje.
 
Taip pat nukentėjo Vokietija, sulaukusi Europos Sąjungos policijos agentūros „Europolo“ pagalbos siūlymo valdžios institucijoms. „Šiuo etapu tyrimas vyksta ir yra jautrioje stadijoje“, – sakė „Europolo“ atstovė Claire Georges.
 
Vokietijoje dvi naftos tiekimo įmonės antradienį pranešė tapusios kibernetinės atakos aukomis, pranešta ir apie kitus incidentus, įskaitant mėginimą reikalauti išpirkos.
Belgija. Slaptoji tarnyba
 
Vokietijos IT saugumo agentūros vadovas Arne Schoenbohmas sakė, kad incidentas buvo rimtas, bet „ne mirtinai“, pranešė Vokietijos žiniasklaida.
 
Vokietijos prokurorai teigė tiriantys kibernetinę ataką.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.02.04; 07:30
Trumposios naujienos

Belgijos policija. EPA – ELTA foto

Briuselis, sausio 24 d. (dpa-ELTA). Po riaušių per demonstraciją prieš koronaviruso priemones Briuselyje policija sulaikė 239 žmones, 11 iš jų buvo areštuoti, pirmadienį pranešė policija.
 
Tikimasi, kad jie stos prieš teismą dėl kaltinimų, įskaitant ginklų laikymą ir maištą prieš įstatymo ir tvarkos pajėgas.
 
Policijos duomenimis, sekmadienį Briuselio centre protestuoti prieš COVID-19 priemones Belgijoje susirinko apie 50 tūkst. žmonių. Iš pradžių demonstracija buvo taiki, bet po pietų kilo riaušės. Anot naujienų agentūros „Belga“, demonstrantai mėtė daiktus į policijos pareigūnus ir apgadino pastatus, įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybos būstinę. Pranešama, kad policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, 15 žmonių buvo sužeisti.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.01.25; 00:30
Atsargiai

Europa. Patikimi kaimynai. Slaptai.lt nuotr.

Belgijos miesto Antverpeno burmistras Bartas De Weveris per nacionalinę šalies šventę pareiškė svajojąs, kad Flandrija (šiaurinis regionas, kur oficiali kalba yra nyderlandų) atsiskirtų nuo Belgijos ir prisijungtų prie kaimyninių Nyderlandų.
 
„Aš niekada neatsisakiau savo svajonės, kad visi, kurie kalba nyderlandų kalba, vieną sykį sutiktų naują dieną bendruose namuose – Nyderlanduose, šiauriniuose ir pietiniuose“, – sakė De Weveris trečiadienį interviu televizijos kanalui „Kanaal Z“. Kalbėdamas apie pietinius Nyderlandus, jis turėjo omenyje Belgijos Flandriją, kuri ribojasi su kaimynine valstybe.
 
„Jeigu aš galėsiu kada nors numirti kaip pietų olandas, aš mirsiu laimingesnis negu likdamas belgu“, – teigė miesto vadovas. Anot burmistro, Belgijoje gyvenantys flamandai „dar nepasirengę tokiam susijungimui“, bet „galbūt jis įvyks poryt“.
Europos muitinės. Slaptai.lt nuotr.
 
De Weveris yra radikalaus Naujojo flamandų aljanso įkūrėjas. Ši partija siekia maksimalios Flandrijos autonomijos, o ateityje – ir nepriklausomybės. 2019 metais partija nugalėjo regione per pastaruosius  parlamento rinkimus, bet į šalies vyriausybę nepateko. Prieš ją susivienijo net septynios partijos, atstovaujančios beveik visam politiniam Belgijos spektrui. Joms kartu pavyko surinkti reikiamą mandatų skaičių, kad užsitikrintų daugumą parlamente ir galėtų formuoti vyriausybę.
 
Belgija liepos 21-ąją pažymėjo nacionalinę šventę – Karaliaus priesaikos dieną. Šįmet šventiniai renginiai buvo kuklūs dėl koronaviruso pandemijos ir niokojamo potvynio, kuris pareikalavo daugiau kaip 30 žmonių gyvybių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.23; 07:00
Trumposios naujienos

Preliminariais vertinimais, didžiausio per pastarąjį šimtmetį potvynio Belgijoje liepos 14-16 d. d. padaryta žala viršija 10 mlrd. eurų, galutinė suma dar nežinoma. Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas RTL-TVI.
 
„Potvynio padarytą žalą aiškinasi Valonijos (pietinio prancūzakalbio Belgijos regiono) vyriausybė, ji jau viršija 10 mlrd. eurų“, – pažymėjo kanalas.
 
Savaitės pradžioje Valonijos vyriausybė paskelbė, kad rengiamas skubus paramos regiono atkūrimui planas, kurio apimtis – 2 mlrd. eurų. 800 mln. eurų šiam planui bus pervesta iš kito Valonijos ekonomikos rėmimo plano, kuriuo siekiama gaivinti regioną po koronaviruso pandemijos. Regiono vyriausybė taip pat tikisi Europos Sąjungos pagalbos.
 
Oficialiais ketvirtadienio ryto duomenimis, Belgijoje per potvynį žuvo 32 žmonės, jie visi atpažinti, dar 18 gyventojų laikomi dingusiais be žinios. Sugriauta ir suniokota daugiau kaip 10 tūkst. namų, iki šiol apie 1,5 tūkst. namų tebėra be geriamojo vandens, 10,5 tūkst. namų – be elektros ir 10 tūkst. – be dujų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.23; 00:30
Trumposios naujienos

Per stichiją Belgijoje žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 12. EPA-ELTA nuotr.

Po smarkių audrų Belgijoje žuvusiųjų skaičius, anot žiniasklaidos, išaugo iki dvylikos. Valstybinis transliuotojas RTBF penktadienį pranešė, kad dar penki asmenys laikomi dingusiais. Valonijos vyriausybės vadovas Elio Di Rupas stočiai sakė, kad aukų gali daugėti.
 
„Vakar vakare savo namuose vis dar buvo įkalinta šimtai žmonių“, – penktadienio rytą sakė premjeras. Valonijai, prancūzakalbiam regionui Pietų Belgijoje, stichija smogė ypač smarkiai.
 
Pasak policijos, dešimtys kelių ruožų uždaryti eismui, kaip ir dauguma geležinkelio ruožų Valonijoje. Daugiau kaip 21 000 žmonių regione liko be elektros.
 
Belgijos Lježo mieste žmonės dėl ypač smarkaus potvynio buvo paraginti greitai evakuotis. Laimei, naktį vandens lygis toliau nekilo, o labiausiai paveiktose miesto dalyse „labai lėtai“ slūgsta, penktadienio rytą pranešė Lježo policija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.16; 00:01
Trumposios naujienos

Belgijoje per statomos mokyklos griūtį žuvo penki žmonės. EPA-ELTA nuotr.

Šeštadienį patvirtintos penkių žmonių žūtys, kai ankstesnę dieną Belgijos Antverpeno mieste sugriuvo statoma mokykla.
 
Paskutiniai du kūnai buvo ištraukti iš griuvėsių šeštadienio popietę, teigė Antverpeno priešgaisrinė tarnyba. Tai reiškia, kad jau buvo rasti visi nelaimės metu dingę žmonės.
 
Belgijos karalius Filipas ir premjeras Alexanderis de Croo šeštadienį apsilankė nelaimės vietoje.
 
Per penktadienio popietę įvykusį incidentą buvo sužeisti dar devyni žmonės, praėjus dienai po nelaimės trys iš jų vis dar buvo gydomi reanimacijoje, tačiau jų būklė nebuvo kritinė, tviteryje rašė priešgaisrinė tarnyba.
 
Tebevykstant statybos darbams, mokykloje nelaimės metu nebuvo moksleivių.
 
Nors incidento priežastis nežinoma, visi žuvusieji buvo statybų bendrovės „Democo“ subrangovai, skelbė naujienų agentūra „Belga“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.20; 08:00
Trumposios naujienos

Briuselio policija sulaikė 132 nelegalaus vakarėlio dalyvius. EPA-ELTA nuotr.

Briuselio policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, kad išvaikytų viename miesto parke į protesto vakarėlį susirinkusią minią bei sulaikė 132 šio vakarėlio dalyvius, skelbiama oficialioje policijos ataskaitoje.
 
Pasak policijos, 15 protestuotojų buvo sužeisti, kuomet šeštadienį policijos pareigūnai išvaikė vakarėlio dalyvius panašiai. Po susirėmimų trys policijos pareigūnai dėl sužalojimų buvo paguldyti į ligoninę, o dar keletas patyrė lengvus sužalojimus.
 
Vakarėlyje dalyvavo apie 1 000–2 000 daugiausia jaunų žmonių, susirinkusių protestuoti prieš apribojimus, skirtus kovoti su COVID-19 plitimu šalyje.
 
Premjeras Alexanderis de Croo paragino protestuotojus išsiskirstyti, o į parką buvo pasiųstą 600 riaušių policijos pareigūnų, kelios vandens patrankos ir raitoji policija. Protestuotojams nesitraukiant ir skanduojant „Laisvė!“, policijos pareigūnai išvaikė susirinkusiuosius.
 
Prieš mėnesį, balandžio 1 d., tame pačiame parke taip pat buvo susirinkę 2 tūkst. žmonių.
Briuselio policija gaudė nelegalaus vakarėlio dalyvius. EPA-ELTA nuotr.
 
Belgijoje šiuo metu galioja antrasis nacionalinis karantinas, o barai ir restoranai uždaryti nuo pat spalio pabaigos.
 
Vis dėlto, vakcinacijos tempai spartėja ir nuo gegužės 8 d. planuojama leisti kavinės ir restoranams priimti lankytojus lauko terasose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.03; 07:00
Trumposios naujienos

Belgijos vyriausybė negalėjo per pandemiją uždaryti kavinių ir restoranų taip, kaip tai padarė, penktadienį Briuselyje paskelbė pirmosios instancijos teismas. Atitinkamas vidaus reikalų ministrės Annelies Verlinden nurodymas esą buvo neteisėtas. Teisėjų teigimu, politikė nėra įgaliota priimti tokio sprendimo, pranešė stotis RTBF.
 
Teismas davė Belgijos vyriausybei 30 dienų laiko ištaisyti įstatymo pažeidimus. Priešingu atveju gresia iki 250 000 eurų bauda. Į teismą kreipėsi maitinimo įstaigų asociacija iš prancūzakalbės Valonijos bei 50 restoranų.
 
Jau kovo pabaigoje Briuselio teismas nusprendė, kad koronaviruso ribojimams Belgijoje iš esmės trūksta teisinio pagrindo, nes sprendimai priimami ministerijų dekretais. Vyriausybė šį teismo sprendimą apskundė.
 
Kartu vyriausybė ruošia pandemijos įstatymą, dėl kurio dabar diskutuojama parlamente. Jis  gali sukurti teisinius pagrindus restoranų uždarymui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.01; 05:38
SkaitomiausiosTrumposios naujienos

Neramumai Los Andžele
Azerbaidžaniečiai surengė mitingą Los Andžele

Liepos 21-oji diena Los Andželo miestui pasitaikė įtemta. Čia siautėjo smurtautojai. Deja, policija nesugebėjo jų iškart sutramdyti.

Nėra sunku nuspėti, kas nutiko liepos 21-ąją Kalifornijos valstijos sostinėje Los Andžele, kur gyvena gausi armėnų diaspora. Juk liepos 12-ąją Azerbaidžano ir Armėnijos pasienio zonoje ties Tovuzu aidėjo šūviai – tarp Armėnijos ir Azerbaidžano karinių pajėgų kilo rimtas incidentas, pareikalavęs tiek vienų, tiek kitų kareivių gyvybių.

Po kruvino susišaudymo daugelyje Europos miestų azerbaidžaniečiai surengė spontaniškus mitingus, primindami europiečiams, kad Kalnų Karabachas, remiantis pačios Europos Sąjungos išvadomis, yra azerbaidžanietiška žemė, tačiau okupacinės Armėnijos pajėgos vis dar dislokuotos Juoduoju Sodu vadinamame Kalnų Karabache. Azeraidžaniečių susirūpinimą galima suprasti – europietiškos derybos dėl taikaus Kalnų Karabacho sugrąžinimo teisėtiems šeimininkams beviltiškai įstrigusios. Tiek Europoje, tiek Azerbaidžane gyvenantys azerbaidžaniečiai tvirtina, jog jiems nusibodo laukti Europos paramos.

Po liepos 12-osios karinių susirėmimų spontaniški azerbaidžanietiški mitingai surengti Berlyne, Budapešte, Rygoje, Vienoje, Varšuvoje. Keliuose Europos miestuose užfiksuoti bandymai sutrukdyti azerbaidžaniečiams taikiai mitinguoti. Situacijų pasitaikė pavojingų – provokatoriai į azerbaidžaniečius svaidė akmenis, butelius su padegamuoju skysčiu, azerbaidžaniečius mėginta sumušti į pagalbą pasitelkiant strypus, grandines, peilius.  

Panaši situacija susiklostė ir Los Andžele. Armėnijos vėliavomis mosuojanti minia liepos 21-ąją puolė Azerbaidžano diplomatinę atstovybę. Atakuojančius suskaičiavus turėtume net kelis tūkstančius jaunuolių, tarp kurių pastebėti tvirtai sudėti, augaloti, primenantys liūdnai pagarsėjusius armėniškos teroristinės organizacijos „Dašnakcutiun“ smogikus.

Armėniška provokacija Los Andžele

Ginti Azerbaidžano konsulato skubiai rinkosi azerbaidžaniečiai. Bet jų buvo akivaizdžiai mažiau – vos keli šimtai (Los Andžele azerbaidžaniečių bendruomenė ne tokia gausi kaip armėniškoji). Antiazerbaidžanietiškus lozungus šaukianti minia neapsiribojo vien žodiniais įžeidinėjimais bei vėliavų mosavimu. Viešosios tvarkos pažeidėjai į konsulatą mėtė akmenis, daužė diplomatinius numerius turėjusius automobilius, mušė azerbaidžanietiškas vėliavas laikiusius vaikinus ir merginas. Vaizdo kameros užfiksavusios, kaip Armėnijos vėliavomis papuošti automobiliai bando suvažinėti ant šaligatvio stovinčius azerbaidžaniečius, rankose laikančius plakatus su patriotiniais lozungais „Kalnų Karabachas – Azerbaidžanas”, „Okupantai – lauk iš Juodojo Sodo”, „Ne – „Dašnakcutiun” teroristams”.

Los Andželo policija. EPA – ELTA nuotr.

Incidento Los Andžele metu sužeisti 7 azerbaidžaniečiai; viena iš jų – jauna moteris.

Bet keisčiausia, kad Los Andželo policija nesutramė Azerbaidžano diplomatinę atstovybę puolusių vandalų. Po 15 minučių trukusių bergždžių pastangų Los Andželo policija tesugebėjo paprašė azerbaidžaniečius palikti aplink konsulatą esančią teritoriją. Keista todėl, kad Los Andželo policija buvo iš anksto įspėta, jog liepos 21-ąją mieste gyvenantys azerbaidžaiečiai rengs taikų, savo valstybę palaikantį mitingą. Tačiau liepos  21-ąją į rajoną, kur įsikūręs Azerbaidžano konsulatas, atvyko vos 8 policijos automobiliai, o fanatiškai įsiaudrinusių agresyvių puolėjų (video paskelbti youtube) būta, remiantis liudininkų parodymais, gal net keli tūkstančiai.

Per riaušes Los Andžele nukentėjęs azerbaidžanietis atsidūrė ligoninėje

Azerbaidžano konsulas Los Andžele ponas Nasimi Agajevas pareiškė didelį nusistebėjimą, kad šio miesto policija nesugebėjo apginti nei diplomatinės atstovybės, nei ją saugojusių taikių mitinguotojų. Los Andželo policijos nuovados viršininkas Mišelis Muras atsiprašė tvirtindamas, jog riaušių organizatoriai bei įkvėpėjai bus ne tik surast, bet būtinai sulauks deramų bausmių. Tačiau turint omenyje, kad Kalifornijoje gyvena ypač įtakinga, ženkliai gausesnė už azerbaidžaniečius armėnų bendruomenė, sunku patikėti, jog Los Andželo teismams pavyks išlikt visiškai objektyviems ir nešališkiems.

Remiantis paskutinėmis žiniomis, nuo armėnų fanatikų nukentėjo ir Azerbaidžao diplomatinės atstovybės Belgijoje bei Liuksemburge.

Verta atkreipti dėmesį, kad Jerevane nukentėjo net Ukrainos ambasada. Viešosios tvarkos drumstėjai ją apmėtė vadinamaisiais ukrainietiškais barščiais vien todėl, kad oficialusis Kijevas tvirtina, jog Kalnų Karabachas, remianis tarptautinėmis tasyklėmis, priklauso Azerbaidžanui, ir Armėnija privalanti trauktis iš šio regiono.

Slaptai.lt informacija

2020.07.24; 14:42

Trumposios naujienos

Belgijos princas Joachimas. EPA – ELTA nuotr.

Belgijos princui Joachimui, karaliaus Philippe‘o sūnėnui, po vakarėlio Ispanijoje nustatytas koronavirusas. Tai patvirtino karališkieji rūmai.
 
Anot ispanų žiniasklaidos, vakarėlyje dalyvavo 27 žmonės, ir tai yra daugiau nei leidžiama. Rūmai tai paneigė ir kalbėjo apie šeimos susitikimą, per kurį taisyklės nebuvo pažeidžiamos. Ispanijoje leidžiama burtis ne daugiau kaip 15 asmenų.
 
28-erių princas yra jauniausias princesės Astrid, karaliaus sesers, sūnus. Agentūros „Belga“ duomenimis, jis gegužės 24 dieną skrido į Madridą, o iš ten – į Kordobą Andalūzijoje, kur gegužės 26-ąją vyko vakarėlis. Po dienos princui pasireiškė simptomai, o gegužės 28 dieną jam patvirtinta Covid-19 infekcija. Kur princas užsikrėtė, nėra aišku.
 
Pasak rūmų, tai buvo komandiruotė, kurios metu princas dalyvavo ir privačiame vakarėlyje.
 
Ispanijos policija pareiškė pradėjusi tyrimą. Tie, kas pažeidė ribojimus, gali sulaukti nuo 600 iki 10 000 eurų baudos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.01; 07:47
Atsargiai

40-ties Belgijos piliečių iniciatyvinė grupė padavė pirmąjį šalyje ieškinį prieš Belgijos valstybę, Vidaus reikalų ministeriją ir žinybos vadovą Pieterį De Cremą dėl piliečių laisvių ir teisių apribojimo karantino metu. Tai pranešė televizijos kanalas RTBF.
 
Aktyvistų nuomone, Belgijos valdžia „nukopijavo priemones, kurių buvo imtasi Kinijoje, neatsižvelgdama į europietiškas žmogaus teisių normas“. Pasak ieškovų advokatų, „Belgijai nepriimtinas komunistinis karantinas, šios priemonės turėjo būti išanalizuotos žmogaus teisių požiūriu“.
 
Televizijos kanalas nepatikslino, kodėl pagrindiniu atsakovu pasirinktas P. De Cremas, nors karantinas buvo įvestas Nacionalinės saugumo tarybos sprendimu, t. y. suderintu visų valstybės institucijų sprendimu.
 
Belgijoje, kur advokato paslaugos atsieina vidutiniškai 250 eurų už valandą, paplitusi praktika, kai didelį rezonanso potencialą turinčius ieškinius inicijuoja patys advokatai, kurie imasi bylos už simbolinį honorarą dėl savo vardo reklamos žiniasklaidoje.
 
Belgijos VRM pareiškė nieko nežinanti apie šį ieškinį, bet pripažįstanti piliečių teisę ginti savo teises teisme.
 
Sekmadienio duomenimis, Belgijoje nuo pandemijos pradžios nustatyti 57 092 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, mirė 9 280 infekuotųjų. 11,5 milijono gyventojų turinčioje šalyje testai dėl koronaviruso atliekami tik tiems žmonės, kuriems pasireiškia akivaizdūs ligos simptomai.
 
Nuo gegužės 4 d. Belgija pamažu švelnina karantino reikalavimus, bet gyventojai viešose vietose turi dėvėti apsaugines kaukes. Karantino atšaukimo procesas bus lėtas ir vyks etapais. Manoma, kad jis truks bent jau iki rugpjūčio 31 d. ar net ilgiau.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.25; 13:00
Trumposios naujienos

Belgijos kandidatas į eurokomisarus D. Reyndersas atmeta kaltinimus korupcija. EPA-ELTA nuotr.
 
Jam metamus kaltinimus jis trečiadienį Briuselyje pavadino „piktavališkais“ ir kenkiančiais reputacijai. Belgijos užsienio reikalų ministrą buvęs žvalgybos agentas Nicolas Ullensas kaltina ėmus nelegalias išmokas, susijusias su valstybiniais užsakymas Konge, Kazachstane ir Libijoje.
 
Apie šiuos kaltinimus pirmą kartą užsiminta balandį. Tada tyrimo ėmėsi Briuselio prokuratūra, tačiau dėl įrodymo stokos praėjusią savaitę jis buvo nutrauktas. N. Ullensas pirmadienį pateikė naują skundą, kuriame kaltina kandidatą nuslėpus belgų žvalgybos tyrimą dėk kaltinimų. Tai komentuodamas, D. Reyndersas dabar sakė: „Tie patys žmonės bandys vėl ir vėl“.
 
Belgas turėtų tapti naujuoju ES teisingumo komisaru. Kaip visi nauji komisarai, jis privalo dalyvauti klausymuose Europos Parlamente. Po klausymų komitete jo nariai balsuoja dėl kandidatūros. Parlamentas spalio 23-iąją patvirtins visą Komisiją, arba ją atmes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.03; 00:01
Trumposios naujienos

Ginče dėl galimos nesantuokinės dukters Belgijos karaliui Albertui II teks atlikti tėvystės testą.

Ginče dėl galimos nesantuokinės dukters Belgijos karaliui Albert’ui II teks atlikti tėvystės testą. Tokį sprendimą priėmė Briuselio Apeliacinis teismas, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Belga“, remdamasi bylos advokatais. Teisėjai nustatė trijų mėnesių terminą.

Šis sprendimas yra dalinė menininkės Delphinės Boel pergalė. Ji nuo 2013 metų siekia, kad būtų pripažinta buvusio monarcho vaiku. 50-metė moteris tvirtina, kad jos motina baronienė Sybille de Selys Longchamps ir Albert’as II prieš dešimtmečius turėjo netrumpą meilės romaną.

84-erių buvęs karalius neigia tėvystę. Stoties RTBF duomenimis, jis, priešindamasis DNR tyrimui, gali kreiptis į Aukščiausiąjį teismą.

Anot Apeliacinio teismo, Jacques’as Boelis – Delphinės motinos buvęs vyras – nei biologine nei teisine prasme nėra menininkės tėvas. Dėl atitinkamo tyrimo kreipėsi Delphinė, kad galėtų būti pripažinta „tikro“ tėvo Albert’o dukra.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.06; 07:21

Trumposios naujienos

Ketvirtadienį Floreno karinių oro pajėgų bazėje Belgijoje nugriaudėjo sprogimas, vienas lėktuvas visiškai sunaikintas, dar vienas apgadintas, du žmonės sužeisti. Tai pranešė šalies Gynybos ministerija.

„Sprogimas įvyko antroje dienos pusėje dėl gaisro, kilusio apie 14 valandą 10 minučių (15 valandą 10 minučių Lietuvos laiku) atliekant techninius darbus. Visiškai sunaikintas naikintuvas bombonešis F-16, dar vienas orlaivis apgadintas. Nukentėjo du technikai, jiems suteikta medicinos pagalba“, – informavo ministerija.

Karinė žinyba pradėjo tyrimą dėl saugumo technikos reikalavimų pažeidimo.

Belgijos karinės oro pajėgos iki ketvirtadienio incidento turėjo 54 lėktuvus F-16, pagamintus 1982 ir 1991 metais. Keturi iš jų dalyvauja NATO misijoje ir patruliuoja Baltijos šalių oro erdvėje. Belgija šiuo metu aiškinasi galimybes įsigyti Jungtinėse Valstijose lėktuvų F-22.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.12; 08:55

Trumposios naujienos

Belgijos užsienio reikalų ministeriją 2014 metais atakavo programišiai iš grupės APT-28, kuriai priskiriamas įsilaužimas į JAV Demokratų partijos serverį. Tai penktadienį pranešė Belgijos naujienų agentūra „Belga“, patikslindama, kad programišiai veikiausiai buvo iš Rusijos.

Agentūros duomenimis, programišių tikslas buvo konfidencialus pranešimas apie padėtį Ukrainoje. „Belga“ nepatikslina, ar šie duomenys buvo pagrobti. Tyrimas tęsiamas, jį atlieka šalies Federalinė prokuratūra, konkrečių įtariamųjų nėra. 

Pasak agentūros, tai gali būti tie patys įsilaužėliai, kurie mėgino neteisėtai patekti į Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) belaidį tinklą, kad gautų duomenų apie Sergejaus Skripalio bylos tyrimą.

Ketvirtadienį Didžioji Britanija, JAV ir Nyderlandai vėl apkaltino Rusiją kibernetiniu šnipinėjimu. Nyderlandų gynybos ministerija surengė spaudos konferenciją, per kurią buvo pranešta, kad Nyderlandų saugumo tarnyba balandį išsiuntė keturis Rusijos piliečius, kuriuos įtarė sąmokslu surengti kibernetinę ataką prieš OPCW. Pasak Nyderlandų pareigūnų, visi keturi įtariamieji turėjo diplomatinius pasus. Vienas jų buvo informacinių technologijų ekspertas, o kiti – pagalbiniai agentai.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-05