Pirmadienį į Lietuvą valstybinio vizito atvyksta Belgijos karalius Philippe‘as ir karalienė Mathilde.
Belgijos monarchai spalio 24-26 d. Lietuvoje viešės prezidento Gitano Nausėdos kvietimu.
Prezidentūra informuoja, kad vizitas prasidės prezidento ir Belgijos karaliaus susitikimu, vėliau šalių vadovai Pabradės poligone aplankys Belgijos karius, dalyvaus Lietuvos ir Belgijos verslo forume, bendraus su studentais Vilniaus universitete, aplankys Vilniaus senamiestį.
Taip pat numatytas vizitas 2022-ųjų Europos kultūros sostinėje Kaune, kur bus apžiūrėtas art deco architektūros paveldas ir M. K. Čiurlionio muziejaus ekspozicija.
Į Lietuvą atvykstantiems Belgijos monarchams bus įteikti ir valstybės apdovanojimai – Vytauto Didžiojo ordinai.
Dekrete, kurį penktadienį pasirašė G. Nausėda, nurodoma, kad apdovanojimai Belgijos monarchams paskirti už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos ir Belgijos tarpvalstybinius santykius, vystant abiejų šalių politinį, ekonominį, kultūrinį ir visuomeninį bendradarbiavimą.
Belgijos karaliui paskirtas Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine, tuo tarpu Belgijos karalienei – Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius.
Delphine von Sachsen-Coburg. EPA – ELTA nuotr.
Belgijos karalius Philippė pirmą kartą susitiko su dabar jau oficialiai pripažinta netikra savo seserimi Delphine von Sachsen-Coburg. Jų pokalbis buvo „ilgas ir vertingas“, ketvirtadienį pranešė karališkieji rūmai.
Teismas spalio pradžioje paskelbė Delphinę karališkosios šeimos nare. Buvęs karalius Albertas II daug metų vengė pripažinti nesantuokinę savo dukterį.
Philippė ir Dephinė bendrame pareiškime paskelbė, kad tęs santykius kaip brolis ir sesuo. Jie esą ilgai kalbėję apie savo pažiūras ir bendrus interesus.
Buvęs karalius Albertas II (1993-2013) 2019-aisiais teismo buvo įpareigotas atlikti DNR tyrimą, kai Delphinė daug metų nesėkmingai mėgino būti pripažinta. Testas patvirtino jo biologinę tėvystę. Albertas tai ilgai neigė. Apie jo nesantuokinius ryšius su baroniene Sibylle de Sélys Longchamps sužinota 1999 metais.
Gegužės 4 d. Lietuvoje viešėjęs Belgijos Karalius Filipas kartu su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite lankėsi NATO priešakinių pajėgų batalione Rukloje.
Vizito Rukloje metu Belgijos ir Lietuvos vadovai susitiko su abiejų šalių gynybos ministrais Raimundu Karobliu ir Stevenu Vandeputu, kariuomenių vadais – gen. ltn. Jonu Vytautu Žuku ir gen. Marku Kompernolu, NATO priešakinių pajėgų bataliono vadovybe, bendravo su šiame batalione tarnaujančiais Belgijos kariais, apžiūrėjo sąjungininkų karių gyvenamąsias patalpas ir karinę techniką.
Šiuo metu Lietuvoje dislokuota Belgijos logistinės paramos kuopa su 100 karių, ginkluote ir technika. Ji padėjo užtikrinti, kad Vokietijos ir Nyderlandų kariai ir sunkioji karinė technika sklandžiai atvyktų į Lietuvą.
Belgijos Karalių vizito Lietuvoje metu lydėjęs Belgijos kariuomenės vadas generolas Markas Kompernolas (Marc Compernol) Rukloje susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Jonu Vytautu Žuku. Šalių kariuomenių vadai kartu su Lietuvos kariuomenės ir NATO priešakinių pajėgų bataliono vadovybe aptarė šio NATO vieneto dislokavimo ir sąveikos Lietuvoje klausimus.
„Visuose kariniuose vienetuose logistika vaidina labai svarbų vaidmenį. Todėl Belgijos paramos kuopos buvimas priešakinių NATO pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje yra ypatingai reikšmingas ir kovinei grupei, ir Lietuvos kariuomenei“, – susitikimo metu sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Belgija taip pat aktyviai prisideda ir prie NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse. Belgų naikintuvai buvo pirmieji, kurie 2004 m. pradėjo saugoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę, jie dar 4 kartus rotavosi Šiauliuose ir Amaryje, Estijoje. Šios valstybės kariai ir technika ne kartą dalyvavo karinėse pratybose Lietuvoje.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Rukloje pradėta dislokuoti šių metų sausio pabaigoje, kai į į ją atvyko kovinei grupei vadovaujančios Vokietijos kariai. Prie kovinės grupės jau yra prisijungę Belgijos, Nyderlandų kariai, gegužę atvyks ir kariai iš Norvegijos.
Lietuvoje dislokuojamą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę nuolat sudarys štabas ir štabo kuopa, aprūpinimo kuopa ir trys keturios kovinės kuopos. Be to, bus suformuoti įvairūs kovinės paramos vienetai.
Lietuva ypač vertina Vokietijos ir kitų sąjungininkų pastangas, kuriomis siekiama stiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą Baltijos šalių regione.
NATO priešakinių pajėgų buvimas Lietuvoje – tai aiškus Aljanso solidarumo ir pasiryžimo ginti NATO teritoriją nuo bet kokio potencialaus agresoriaus demonstravimas.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Nuotraukos – Lietuvos Prezidento kanceliarija (Robertas Dačkus).
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Belgų Karaliumi Philippe’u.
Pagrindinis monarcho vizito Lietuvoje tikslas – aplankyti NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius Belgijos karius.
Belgijos Karalius Filipas ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Šalies vadovė su Karaliumi Philippe’u aptarė Lietuvos ir Belgijos bendradarbiavimą NATO, kalbėjo, kokios dar papildomos saugumo užtikrinimo ir atgrasymo priemonės yra reikalingos regione.
Prezidentė pabrėžė, kad viso Aljanso saugumas prasideda Baltijos valstybėse. Intensyvi ir koncentruota militarizacija rytiniame NATO pasienyje, prieš Vakarus nukreiptos puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad 2017“, Kaliningrade dislokuotos vidutinio nuotolio raketos, Rusijos mėginimai kibernetinėmis ir informacinėmis atakomis daryti įtaką rinkimų rezultatams Vakarų Europos valstybėse – didžiulė grėsmė visos Europos žmonėms.
Šalies vadovės teigimu, tiek Lietuva, tiek Belgija supranta, jog iš Rytų kyla pagrindinė grėsmė žemyno saugumui. Todėl Europa bus tiek saugi, kiek bus saugios Baltijos valstybės. O tam būtina įgyvendinti realiais kariniais pajėgumais pagrįstas atgrasymo priemones.
Lietuvos Prezidentūroje: Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Belgijos Karalius Filipas. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Pasak Prezidentės, Belgijos ir kitų šešių NATO valstybių karių buvimas Lietuvoje siunčia stiprią atgrasymo žinią, jog Aljansas yra pasirengęs atremti bet kokią grėsmę Baltijos šalių saugumui.
Valstybės vadovės teigimu, Lietuva labai vertina Belgijos solidarumą ir sprendimą į NATO priešakinių pajėgų batalioną atsiųsti savo logistinės paramos kuopą.
Belgų kariai buvo pirmieji, kurie atvyko į Lietuvą ir užtikrino sklandų kitų sąjungininkų karių bei sunkiosios karinės technikos perdislokavimą.
Prezidentė taip pat priminė, kad Lietuva nuolatos jaučia tvirtą Belgijos paramą. Įstojus į NATO Belgijos karinių pajėgų naikintuvai pirmieji pradėjo saugoti Baltijos šalių oro erdvę ir dar po to ne kartą rotavosi Zokniuose ir Amaryje, Estijoje.
Valstybių vadovai taip pat aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimą verslo, ekonomikos, mokslinių tyrimų ir studijų mainų srityse. Kalbėta apie stiprėjančius Šiaurės ir Baltijos ryšius su Beniliukso valstybėmis.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
