Pasienyje su Baltarusija pradėta tiesti spygliuotos vielos užtvara. KAM nuotr.
LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ DARBO PARTIJOS PAREIŠKIMAS
LSDDP yra šokiruota valdančiosios daugumos ir Vyriausybės veiksmais nesugebant suvaldyti grėsmes keliančias vis didesnį pavojų Lietuvos gyventojų saugumui. O URMo eksperimentai bandant eksportuoti demokratiją į kaimynines valstybes kelia klausimą apie ministerijos vadovybės adekvatumą.
Iš principo pritardami ES sankcijoms Baltarusijos diktatoriaus režimui, negalime sutikti su Lietuvos Vyriausybės pozicija, kuri ir toliau skurdina Lietuvos žmones. Per šias sankcijas Lietuva patirs didžiulius ekonominius nuostolius, ko pasekoje žmonės neteks darbo bei pragyvenimo šaltinio. Per Klaipėdos uostą gabenamų krovinų 1/3 tenka kroviniams iš Baltarusijos. Šių krovinių kiekio netekimas, tai daugiau nei 1 milijardų eurų krovos apimčių praradimas. Nuostolius patirs „Lietuvos gelžinkeliai“ bei Lietuvos vežėjai. O tai tūkstančiai prarastų darbo vietų ir gyventojų realių pajamų. Gyvas pavyzdys demontruojantis cinišką URMo vadovybės pozicija, prisdengiant ES sankcijomis, tai Druskininkuose esančios sanatorijos „Belorus“ keleto šimtų dirbančių Lietuvos piliečių įšaldytų atlyginimų problema, nuo kurios jie išaukiančiai nusišalino. Taip demonstruodami dabartinės valdžios aroganciją ir nepagarbą savo tautiečiams.
Geležinkelis. Slaptai.lt nuotr.
Mes reaikalaujame, kad bet kokie finansiniai nuostoliai patiriami Lietuvos valstybės būtų solidariai pasidalinti tarp visų ES narių ir mums kompensuoti. Negali vieni Lietuvos žmones nešti šią didžiulę naštą, kai tuo tarpu pagal skurdo rizikos vertinimus esame ES autsaideriai.
Taip vadinama pabėgėlių krizė jau kelinta savaitė eilinį kartą pademonstravo visų valdžios grandžių nesugebėjimą darniai ir operatyviai veikti. Mes tai vertiname kaip hibridinį karą, o į karinius veiksmus būtina atsakyti adekvačiai, kaip ir dera. Yra iškilusi reali grėsmė šalies nacionalniam saugumui. Ir šiai grėsmei atremti turi būti panaudoti visi valstybės resursai, tame tarpe ir KAMo.
Taip vadinamus pabėgėlius, tarp kurių realiai gali būti infiltruoti diversantai ir svetimų valstybių specialiųjų tarnybų pareigūnai, būtina kuo greičiau izoliuoti. Jokiu būdu negalima šios naštos užkrauti savivaldybėms, kurios tam neturi nei fizinių, nei finansinių pajėgumų. O užseinio reikalų ministras ponas G.Landsbergis pats asmeniškai privalėjo jau nuvykti į Turkiją ir Iraną ir ten tartis dėl pabėgėlių srauto sustabdymo, bei jau atvykusių grąžinimo. O ES pagalba neturi būti žadama, bet jau konrečiai teikiama.
Reikalingas ir NATO profesionalus įsijungimas, bent padedant išaiškinti realius taip vadinamų pabėgėlių kėslus. O svarbiausia, kad Rytinė ne tik Lietuvos, bet ir ES siena turi būti nedelsiant aklinai uždaryta. Juk dabar mtome chaosą ir visiškai kiaurą sieną, o bet kurios Vyriausybės legityvumas vertinamas pagal jos sugebėjimą kontroliuoti valstybės sieną. Deja, kol kas šio egzamino ši Vyraisybė neišlaiko.
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojų protestas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerija (URM), siekdama padėti Druskininkų gyventojams, dirbantiems Baltarusijos valdančiojo režimo kontroliuojamoje sanatorijoje „Belorus“, sukvietė kitas Lietuvos institucijas į pasitarimą, kuriame buvo aptarti tolesni veiksmai dėl šios sanatorijos.
Viceministras Mantas Adomėnas pabrėžė, kad šis pasitarimas skirtas aptarti susidariusiai padėčiai, Baltarusijos valdančiajam režimui ir toliau nesiimant jokių veiksmų, kad sankcijų pagrindas būtų panaikintas, t.y. kad būtų surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai, sustabdytos represijos prieš taikius Baltarusijos gyventojus, paleisti ir reabilituoti politiniai kaliniai ir kiti neteisėtai sulaikyti žmonės.
„Situacija yra bloga. Represijas Baltarusijoje tęsiantis Aliaksandro Lukašenkos režimas įkaitais laiko ir 400 sanatorijos „Belorus“ darbuotojų Lietuvoje. Tik nuo Lukašenkos režimo veiksmų priklauso, ar sankcijos gali būti atšauktos. Kodėl jokių veiksmų dėl sanatorijos Baltarusijos valdantysis režimas nepadaro – atsakymo neturiu, bet tikėtina, kad tokiu būdu siekiama kurti įtampas Lietuvos viduje ir taip dirbtinai kelti žmonių pasipiktinimą priemonėmis, kurių imtasi tam, kad už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš taikius baltarusius būtų nubausti Aliaksandras Lukašenka ir jo aplinka“, – išplatintame pranešime spaudai teigia M. Adomėnas.
Viceministras taip pat atkreipė dėmesį, jog siekdama įsitikinti AB „Swedbank“ sanatorijai „Belorus“ pritaikytų sankcijų teisėtumu, URM neformaliai konsultavosi su Europos Komisija (EK), kuri pasidalino nuomone, kad sankcijos sanatorijai pritaikytos teisėtai. EK taip pat nurodė, kad ji gali pateikti tik savo nuomonę, o sprendimus dėl teisės aktų teisėtumo gali priimti tik teismai.
URM teigia jau kelis kartus yra leidusi pritaikyti teisės aktuose numatytas išimtis, pagal kurias bankui suteikta galimybė atlikti konkrečius būtinus mokėjimus ankstesniems sanatorijos įsipareigojimams vykdyti. Gydymas – tai ne politika. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.„Belorus“ darbuotojų protestas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nors teisminis procesas Vilniaus apylinkės teisme tęsiasi, antradienį Kauno apygardos prokuratūra visuomenę informavo apie atsisakymą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kadangi atlikto tyrimo metu nustatė, kad disponavimą sanatorijos sąskaitose esančiomis lėšomis bankas apribojo teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindamas tarptautinius bei Lietuvos teisės aktus dėl ekonominių sankcijų taikymo tam tikroms Baltarusijos valdomoms įmonėms.
ELTA primena, kad Seimo Užsienio reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai bendru sutarimu nutarė siūlyti Vyriausybei pradėti konsultacijas dėl galimo „Belorus“ sanatorijos pastatų ir statinių, priklausančių Baltarusijos Respublikai, išpirkimo bei žemės nuomos sutarties nutraukimo.„Swedbank“ gruodį įšaldė sanatorijos „Belorus“ sąskaitas, Europos Sąjungai įvedus ribojamąsias priemones Baltarusijai.
Druskininkuose įsikūrusios sanatorijos „Belorus“, kuriai pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos, atstovai pažymi, kad Užsienio reikalų ministerijos sanatorijai taikomos sankcijos yra pernelyg griežtos, o pagalbos priemonės – mažai aktualios.
Tegyvuoja Baltarusija. Slaptai.lt nuotr.
Druskininkuose įsikūrusios sanatorijos „Belorus“, kuriai pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos, atstovai pažymi, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) sanatorijai taikomos sankcijos yra pernelyg griežtos, o pagalbos priemonės – mažai aktualios. Jie taip pat pažymi, kad nesutampant komunikacijai tarp „Swedbank“, kuriame atidaryta sanatorijos sąskaita, bei URM, „Belorus“ darbuotojams vis dar nepavyksta sumokėti jiems priklausančio atlygio. Savo ruožtu URM viceministras Egidijus Meilūnas pabrėžia, kad apie taikomų sankcijų teisingumą perduota spręsti teismui.
„Belorus“ sanatorijos advokatas Justas Čobotas, pristatydamas šiuo metu susidariusią situaciją, pažymėjo, kad sanatorija yra finansuojama iš Baltarusijos biudžeto, todėl gauti lėšas atsiskaitymui su darbuotojais būtina būtent iš jo. Tuo metu „Swedbank“ bankas, kuriame atidaryta sanatorijos sąskaita, lėšų „Belorus“ pervesti nesutinka.
„Tai yra vienintelis būdas atsiskaityti su darbuotojais. Situacija yra sudėtinga todėl, kad iš „Swedbank“ dar vasario 23 d. gavome raštą, kad pinigai, pervesti iš Baltarusijos, nebus įskaityti į sanatorijos sąskaitą. Po tokio rašto buvo kreiptasi į URM ir ji balandžio 13 d. atsakė, kad lėšų pervedimas į sanatorijos banko sąskaitą Lietuvoje yra leidžiamas, jei tos lėšos bus naudojamos išimtinai atsiskaitymui su darbuotojais ir kitiems atsiskaitymams, kuriems pritars URM. (…)
Visgi balandžio 21 d. buvo dar kartą gautas „Swedbank“ raštas, kad pinigai, kurie bus pervedam iš Baltarusijos biudžeto, nebus įskaitomi į sanatorijos banko sąskaitą“, – Seimo komitete pirmadienį teigė J. Čobotas. Swedbank. Slaptai.lt nuotr.
Tuo metu sanatorijos „Belorus” darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Čėsna teigė, kad URM taikomos sankcijos sanatorijai yra pernelyg griežtos.
„Europos Komisijos (EK) rašte sakoma, kad niekas kitas, o tik Užsienio reikalų ministerija (URM) yra atsakinga už sankcijų pritaikymą, išimčių pritaikymą ar nepritaikymą Lietuvoje. Tad mes nesuprantame, kodėl URM, matydama, kaip 350 Lietuvos piliečių ir kelios dešimtys gyventojų, kurie neturi Lietuvos pilietybės, bet visą gyvenimą mokėjo mokesčius Lietuvai, negali pritaikyti konkrečios išimties mūsų sanatorijai?”, – klausė jis.
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojų interesams atstovaujantis advokatas Andrius Krištapavičius pridūrė, kad Vyriausybės iki šiol priimti sprendimai siekiant padėti „Belorus“ darbuotojams buvo pernelyg marginalūs ir neadekvatūs. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.
„Kaip matome, praėjo jau beveik pusė metų, bet esame atsidūrę akligatvyje, nes iš valstybės viskas, kas buvo padaryta, tai priimti įstatymų pakeitimai, kurie numatė, kad sanatoriją paliekantys darbuotojai pretenduoja į tam tikras socialines garantijas. Valstybei pasirodė, kad tokiu būdu ji padarys kažkokią malonę sanatorijoje dirbantiems darbuotojams. Bet tai yra visiška netiesa, nes darbuotojai nori, kad jiems būtų užtikrinta jų normali konstitucinė teisė pasirinkti darbą ir dirbti jį ten, kur jie nori“, – pabrėžė jis.
Savo ruožtu URM viceministras Egidijus Meilūnas pabrėžė, kad dėl susidariusios situacijos neteisinga kaltinti URM.
„Iš sanatorijos „Belorus“ atstovų vėl girdžiu nuosekliai kuriamą naratyvą, kad URM yra kažkoks tarsi blogio įsikūnijimas, kuris tarsi veikia prieš savo žmones. Ir piketai rengiami prie URM. Manau, kad piketus dėl šios problemos reiktų rengti kitoje vietoje, Minske, prie Baltarusijos prezidento administracijos, kurioje ir yra įsikūrę šios situacijos, dėl kurios kenčia Lietuvos piliečiai, kaltininkai. Jeigu nebūtų daromi nusikaltimai, jei tam tikri žmonės nebūtų prieš daug metų įtraukti į sankcionuojamų asmenų sąrašą, to nebūtų buvę“, – akcentavo jis.
Viceministras pabrėžė, kad visais kartais, kiek buvo kreiptasi dėl išimčių, kurios yra leidžiamos teisės aktais, taikymo „Belorus“ sanatorijai, URM priėmė atitinkamus sprendimus.
„Visais atvejais, kai buvo kreipiamasi į URM dėl įstatymais, tiek nacionaliniais, tiek ES teisės aktais, leidžiamų išimčių taikymų, sprendimai buvo priimti. Buvo keletas atvejų, (…) kai buvo kreiptasi iš „Belorus“, bet nebuvo pateikti reikiami dokumentai: (…) jei sanatorijos administracija neatlieka savo pareigos, nereikėtų ant URM permesit (kaltės – ELTA), tarsi URM nevykdo savo įstatymu numatytų pareigų“, – tikino jis. Tautinė Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
E. Meilūnas taip pat pažymėjo, kad URM neturi teisės duoti nurodymų „Swedbank“ dėl lėšų pervedimo atitinkamoms institucijoms.
„Man keista buvo girdėti, kad URM turi duoti nurodymą bankui. Nurodymą gali duoti tik teismas priimdamas atitinkamą sprendimą. URM jokiam privačiam subjektui jokių nurodymų duoti negali, įstatymai to neleidžia“, – sakė jis, pažymėdamas, kad teismas netrukus taip pat spręs, ar sankcijos, taikomos „Belorus“, yra teisėtos.
„Buvo paminėta, kad sankcijos pritaikytos neteisėtai ir neteisingai. (…) Šiuo klausimu galima turėti įvairių nuomonių, tačiau iš teisinės pusės žiūrint, ar sankcijos pritaikytos teisėtai, ar ne, sprendimą priima teismas. Dabar, kiek mums žinoma, yra byla ir teismas priims atitinkamą sprendimą“, – sakė jis.
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojų advokatas J. Čobatas mano, kad „Sodra“ įstaigai gali inicijuoti bankrotą.
„Buvo gautas raštas dėl priverstinės hipotekos nustatymo, buvo areštuotas sanatorijos turtas, taip pat yra gaunami pranešimai, kuriais yra reikalaujama papildomų duomenų apie tai, koks yra sanatorijos turtas ir panašiai, iš ko matome, kad, kaip ir nurodė per praeito komiteto posėdį, „Sodra“ ketina inicijuoti bankroto bylos iškėlimą“, – komitetų posėdyje teigė J. Čobotas.
„Bankroto bylos kėlimas įstaigai, kuriai yra skirtas pakankamas finansavimas (…), laukia pinigai, kurie galėtų būti sumokėti darbuotojams Lietuvoje (…), aš manau, kad yra tikrai neatsakinga situacija. Prašome visų institucijų atkreipti dėmesį ir spręsti šią susidariusią sudėtingą situaciją“, – taip pat akcentavo jis. Baltarusijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
Visgi „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježys Miskis akcentuoja, kad kol kas ketinimų „Belorus“ sanatorijai iškelti bankroto bylą nėra. „Sodros“ atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad bankroto bylą, įvertinęs visas aplinkybes, kelia teismas.
„Kol kas ketinimų iškelti bankroto bylos tikrai neturime, turime susipažinti su visa informacija, o po to veiksime pagal nustatytas procedūras“, – teigė J. Miskis.
„Pirmas dalykas, reikia susipažinti su turtine, finansine padėtimi įmonės, ar įmanoma išieškoti tas lėšas ir atgauti, sumažinti įsiskolinimą, ar neįmanoma. O, kita vertus, reikia turėti omenyje, kad ne „Sodra“ ir ne kitos institucijos kelia bankroto bylą, o teismas kelia bankroto bylą. Ir jeigu yra visi pagrindai bankroto bylai iškelti, tai ši bankroto byla turės būti iškelta“, – taip pat pabrėžė jis.
