Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys atmeta buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sausumos pajėgų vado Europoje Beno Hodgeso kritiką ir tvirtina, kad atsargos generolas veikiausiai neturėjo naujausios informacijos apie Lietuvos ginkluotųjų pajėgų padėtį. Generolas svarsto, ar B. Hodgesui galėjo būti tendencingai teikiama netiksli ir nepakankamai išsami informacija apie Baltijos šalių karinį pasirengimą, dėl ko šis neįvertino realios situacijos.
„Detalės, kurios buvo paminėtos B. Hodgeso – aš pasakyčiau, kad jis nelabai disponuoja pačia paskutine informacija dėl parengto rezervo, pakartotinio mokymo, dėl parengto aktyviojo rezervo personalo integravimo į ginkluotąsias pajėgas, to personalo priskyrimo į vienetus ir t.t. Tai tikrai buvo kažkas turbūt suteikęs nepakankamai gerą, neišsamią, netikslią informaciją – net, pasakyčiau, B. Hodgesą kažkas turbūt informavo tendencingai. Todėl jis kaip pavyzdžius panaudojo ne pačius geriausius“, – trečiadienį LRT radijui sakė V. Rupšys.
Kariuomenės vadas akcentavo, jog B. Hodgeso pareiškimai jam priminė 2018 m. vyravusį požiūrį apie tai, jog Baltijos valstybės turi vykdyti bendrus karinės technikos pirkimus bei derinti juos tarpusavyje.
„Buvo ypatingas dėmesys – gal net toks stūmimas iš karinės vadovybės Europoje – kad mes tikrai koordinuotai pirktume ir įsigytume tą karinę techniką, kuri būtų sąveiki ir vienoda. Ir greičiausiai – negaliu iš karto sakyti taip tvirtai – bet greičiausiai buvo orientuota į Amerikos rinką, kad mes iš Amerikos pirktume. Tai čia irgi toks vienas iš niuansų“, – B. Hodgeso pasisakymus vertino generolas leitenantas. JAV generolas Frederick Ben Hodges. Št. srž. Ediko Ponomariovo nuotr.
Visgi, V. Rupšys pripažino, kad nepaisant to, jog Lietuva per pastaruosius keletą metų karine prasme ženkliai pasistūmėjo ir stengiasi ne tik didinti kariuomenės rezervą, jį apmokyti, bet ir aprūpinti karius moderniomis priemonėmis, ilgą laiką paviršutiniškas Kremliaus grėsmės vertinimas NATO šalims pakišo koją.
„Taip, faktas – visi mes žinome, kad vertinant grėsmes, nuo įstojimo į NATO visi padarėme daug klaidų – ne tik kariai, bet ir visuomenės, ir valstybės, naiviai žiūrėdamos į Rusiją“, – aiškino jis.
„Neteisingas grėsmių įsivaizdavimas buvo pagrindinė neteisingo savo pajėgumų planavimo ir vystymo priežastis. Tai sukėlė problemą, kad mes šiai dienai neturime tų pajėgumų, kurie aiškiai atsilieptų tą esamą grėsmę“, – pažymėjo V. Rupšys.
Amerikiečių kariai Lietuvos sostinėje Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.
„Pastaraisiais metais, nuo 2015 m., yra daroma viskas, kad būtų parengtas personalas, kad jis būtų aprūpintas šiuolaikine technika, ginkluote. Mes žiūrime į kariuomenę ir į ginkluotąsias pajėgas – kad tai būtų maksimaliai profesionali (kariuomenė – ELTA), (…) kad tai nebūtų silpnoji NATO dalis“, – akcentavo generolas leitenantas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Lietuvoje lankydamasis buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas B. Hodgesas kritikavo Baltijos šalis ir Lenkiją dėl to, kad šios nederina savo ginkluotės, perka ją skirtingą.
Jis taip pat teigė, kad Lietuvai nepakanka skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai, nes Lietuva nėra pasiruošusi gintis, šaliai trūksta politinių sprendimų.
Į B. Hodgeso kritiką sureagavo ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis taip pat tvirtino, kad atsargos generolo pastabos nėra paremtos naujausia informacija. Komentuodamas praėjusią savaitę Seime vykusios tarptautinės konferencijos „Vilniaus saugumo forumas 2023“ metu išsakytas B. Hodgeso mintis, ministras pažymėjo – Lietuva ruošiasi ir skiria didelį dėmesį savo kariniams pajėgumams stiprinti.
Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys, reaguodamas į buvusio JAV sausumos pajėgų vado Europoje Beno Hodgeso kritiką Baltijos šalims ir Lenkija dėl perkamos skirtingos ginkluotės, tvirtino, kad tai įsisenėjusios NATO problemos.
„Tai yra NATO įsisenėjusios problemos ir ne vien tik Baltijos šalių. Visoje NATO yra keliolika artilerijos sistemų su tuo pačiu kalibru (…). Taip, Baltijos šalys nuėjo skirtingais keliais, sakykime, dėl platformos pasirinkimo pėstininkų kovos mašinų“, – TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ antradienio vakarą sakė K. Budrys.
Jis teigė, kad Baltijos šalys ir Lenkija, pirkdamos ginkluotę, gynybos sistemas, iki šiol mažai kreipė dėmesį į jų suderinamumą, nes tiesiog skubėjo įsigyti ginkluotės kuo greičiau ir kuo daugiau. JAV generolas Frederick Ben Hodges. Št. srž. Ediko Ponomariovo nuotr.
„Dėl to, kad bendradarbiavimas nėra gynybos srityje labai dažnu atveju pagreitinanti rezultatą priemonė ar pastanga, jis turi būti savitikslis tam, kad bendradarbiaudami turėtume rezultatą ateityje, palengvinantį mūsų sąveikumą, ir tai dažnai iškrenta iš visų kriterijų, kai renkamės vieną ar kitą įsigijimą, nes turime padaryti greičiau, daugiau ar panašiai, nebent atsiranda trečia jėga, pastūmėjanti mus link bendradarbiavimo, kaip buvo su „Himars“, – komentavo K. Budrys.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Lietuvoje lankydamasis buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas B. Hodgesas kritikavo Baltijos šalis ir Lenkiją dėl to, kad šios nederina savo ginkluotės, perka ją skirtingą.
Jis taip pat teigė, kad Lietuvai nepakanka skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai, nes Lietuva nėra pasiruošusi gintis, šaliai trūksta politinių sprendimų.
Benas Chodžesas. Sergėj Dolženko (EPA) nuotr.
Berlynas, vasario 11 d. (ELTA). Jei Ukraina nori įveikti Rusiją, šaliai būtinai reikia naikintuvų.
Tai interviu „Deutsche Welle“ pareiškė buvęs JAV generolas Benas Hodgesas. Su dabartine Vakarų parama pergalės prieš Rusiją, anot jo, reikės laukti 3–4 metus. Gavusi papildomos paramos, Ukraina jau šių metų pabaigoje galėtų išstumti rusų pajėgas iš savo teritorijos, pažymėjo B. Hodgesas.
Kuo anksčiau suteiksime Ukrainai galimybę pasiekti lemiamą rezultatą, tuo greičiau karas baigsis, pridūrė buvęs aukštas kariškis. Anot jo, vienintelė Vašingtonui svarbi „raudona linija“ yra sausumos dalinių panaudojimas.
Rusija, anot B. Hodgeso, šiuo metu mėgina pradėti naują puolimą. Tačiau šalis esą nėra pajėgi pradėti „didelį“ puolimą. „Jie neturi šarvuotų pajėgų, neturi galimybių prasiveržti“, – teigė karinis ekspertas leidiniui „Deutsche Welle“. Kyjivas tuo metu „turi užtektinai galimybių apriboti Rusijos sėkmę“. Tačiau tai esą „brangiai kainuos“, jei kalbėsime apie nuostolius ar amuniciją.
B. Hodgesas pabrėžė, jog Kyjivas turi atsikovoti Krymą, kad išsaugotų „tarptautinę, taisyklėmis pagrįstą tvarką“ ir „JT chartiją“. Ukrainos uostams svarbi prieiga prie Azovo jūros per Krymą, teigė jis.
