Bepilotės skraidyklės

Trumposios naujienos

Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, rugpjūčio 7 d. (Ukrinform-ELTA). Rusija iki karo pabaigos liks be laivų, jei ir toliau atakuos Ukrainos uostus.
 
Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė interviu Lotynų Amerikos žiniasklaidai.
 
Kaip pažymėjo V. Zelenskis, Maskva užblokavo Juodąją jūrą, ypač Ukrainos teritorinius vandenis. Todėl Ukraina dabar turi įrodyti, kad turi teisę importuoti ir eksportuoti prekes savo teritoriniuose vandenyse.
 
„Jei Rusija ir toliau dominuos Juodojoje jūroje ir ją blokuos, naudodama raketas, tai Ukraina darys tą patį, o tai yra teisingas mūsų galimybių gynimas. Jei jie ir toliau šaudys, tai, nors mes neturime tiek daug ginklų, iki karo pabaigos jie gali likti be laivų. Būtent tai norime jiems parodyti“, – pabrėžė prezidentas.
 
Anot jo, dabar okupantai rusai negali laimėti, todėl nori įstumti Ukrainą į aklavietę, naudodami ginklus ir smurtą. „Ukraina tikrai reaguos į bet kokius išpuolius prieš civilius gyventojus ir grūdų koridorius“, – pareiškė V. Zelenskis.
 
Prezidentas pabrėžė, kad Maskva bando vykdyti Juodosios ir Azovo jūrų kolonizacijos politiką, bet ji neturi teisės spręsti, ką Ukraina gali gaminti ir eksportuoti.
 
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusija smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais atakavo pietinius Odesos srities rajonus.  Dėl Rusijos kariuomenės atakų kilo gaisrai uostų ir pramoninės infrastruktūros objektuose, nukentėjo elevatorius.
 
Pažymima, kad dronai buvo paleisti iš Azovo jūros per Juodąją jūrą.
 
Pietų operatyvinės karinės vadovybės atstovai pridūrė, kad priešas specialiai mėgina sunaikinti Dunojaus uostų infrastruktūrą, atakuodamas elevatorius ir grūdų saugyklas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.08.08; 06:13
Gordijo mazgas

Šauktukai

Kyjivas, birželio 3 d. (ELTA). Bepilotėse skraidyklėse „Shahed“ buvo rasta detalių iš šalių, kurios yra Ukrainos partnerės.
 
Tai per televizijos maratoną pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas, komentuodamas informaciją, kad kai kurios šalys padeda Rusijai ne tik apeiti sankcijas, bet ir didinti raketų bei dronų gamybą, praneša UNIAN.
 
Pasak pareigūno, reikia išsiaiškinti, kaip Rusija, kuriai taikomos sankcijomis, gauna atsarginių dalių iš šalių, kurios yra labai draugiškos Ukrainai.
 
„Tai jau ne pirmas toks atvejis. Mes suprantame, iš ko susideda tam tikri „Shahed” komponentai. Turime beveik visą „Shahed”. Taip atsitiko, kad mūsų kariškiai nutupdė ne vieną tokią geležinę šlykštynę, nešančią mirtį mūsų piliečiams. Jie išardė ir, deja, ten rado dalių, kurios nėra gaminamos nei Irane, nei Rusijoje“, – sakė O. Danilovas.
 
Kartu NSGT sekretorius pažymėjo, kad 2019–2021 metais pagamintos atsarginės dalys galėjo būti įsigytos iš anksto, dar ruošiantis plataus masto karui.
 
„Tačiau tai nepaaiškina tam tikrų procesų, apie kuriuos buvo kalbama penktadienį vykusiame Ukrainos vyriausiosios karinės vadovybės posėdyje“, – pabrėžė jis.
 
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pavargo kovoti su šalimis, kurios padeda Rusijai apeiti sankcijas, todėl nori šios problemos svarstymą iškelti į viešumą.
 
Anot jo, kai kurios valstybės suteikia Rusijai galimybę gaminti daugiau raketų.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.06.03; 09:05
Gordijo mazgas

Kremlius. Sprogimas. Youtube.com

Helsinkis, gegužės 3 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Ukraina neatakavo Rusijos prezidento rezidencijos Kremliuje ir paties Putino ir palieka jį tarptautiniam tribunolui.
 
Jis tai pareiškė trečiadienį per bendrą prezidentų ir Šiaurės Europos šalių viršūnių susitikimo dalyvių spaudos konferenciją Helsinkyje, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
 
„Mes neatakuojame nei Putino, nei Maskvos. Mes kovojame savo teritorijoje ir giname savo kaimus ir miestus. Mes neatakavome Putino. Paliksime tai tribunolui”, – sakė Ukrainos prezidentas.
 
Anot jo, dėl ginklų trūkumo Ukraina negali jų „bet kur naudoti“.
 
Paklaustas, kodėl Rusija griebiasi tokių kaltinimų ir metodų, V. Zelenskis pareiškė manąs, jog Putinas nebeturi kuo motyvuoti savo visuomenės, kad galėtų siųsti savo piliečius į mirtį.
Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
 
„Viskas labai paprasta. Rusija neturi pergalių. Jis (Putinas) nebegali motyvuoti savo visuomenės ir negali tiesiog siųsti savo kariškius į mirtį. Jis neturi pergalių, antroji pasaulio armija mūšio lauke pralaimėjo… Jie gavo mūsų atkirtį. Dabar jam reikia bent kaip motyvuoti žmones, kad šie eitų į priekį“, – sakė prezidentas.
 
Anot jo, Rusija pralaimėjo šį karą – kaip valstybė, ir dabar Putinui tenka griebtis visokiausių manipuliacijų.
Maskva. Kremlius. EPA – ELTA nuotr.
 
„Dabar jis turi ką nors daryti: pasikėsinimai, dronai, kažkokios mūsų žąsys, kurios juos bombardavo. Jie nuolat kažką sugalvos”, – įsitikinęs V. Zelenskis.
 
Kartu jis pažymėjo, kad viską galima išspręsti kur kas paprasčiau – Rusija tiesiog turėtų išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos.
 
„Viskas išsprendžiama paprasčiau. Nereikia nieko gąsdinti, nereikia naudoti ginklų – tereikia palikti mūsų teritoriją, kurią pripažįsta absoliučiai visos šalys. Tai būtų kur kas lengviau nei griebtis kažkokių manipuliacijų“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.
 
Anksčiau Rusijos prezidento spaudos tarnyba pranešė, kad buvo užkirstas kelias mėginimui smogti Kremliui bepilotėmis skraidyklėmis.
 
Kremlius šį incidentą laiko „suplanuota Ukrainos teroristine akcija ir pasikėsinimu į Rusijos Federacijos prezidentą Pergalės dienos išvakarėse“.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.05.04; 06:20
Trumposios naujienos

Kyjivas, gegužės 3 d. (dpa-ELTA). Trečiadienį Rusijos oro gynyba virš Rusijos okupuoto Krymo pusiasalio numušė du nepilotuojamus bepiločius orlaivius, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi vietos valdžia.
 
Nepaisant oro pavojaus, gyventojai paraginti laikytis rimties, sakoma pranešime.
 
Pastarosiomis dienomis Ukraina nusitaikė į Krymą, surengusi kelias bepiločių orlaivių atakas, šalis rengiasi planuotam pavasario kontrpuolimui, kad atsikovotų Rusijos užimtas teritorijas.
 
Praėjusį savaitgalį per drono ataką smogta Sevastopolio uostamiestyje esančiam degalų rezervuarui, jis užsidegė.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2023.05.04; 05:00
SkaitomiausiosŽvalgyba

Ukrainos armėnų sąjungos vykdomasis direktorius Ovakimas Arutunianas - dešinėje
Ukrainos armėnų sąjungos vykdomasis direktorius Ovakimas Arutunianas – dešinėje

Viešojoje erdvėje aptikau video interviu, kuris privertė suklusti. Ukrainos armėnų sąjungos vykdomasis direktorius Ovakimas Arutunianas tvirtina, jog Ukrainos dronai armėnų kariškių išvežami į Armėniją.

Štai kaip skamba į lietuvių kalbą išverstas jo pareiškimas: „Mes privalome ir ateityje padėti savo tėvynei, tai mes dabar ir darome. Mes, atvirai kalbant, privačiai nusiuntėme žvalgybinių dronų (bepilotės skraidyklės) į Armėniją. Aš žinau tokių armėnų, kurie mūsų pagalbą siuntė lėktuvais. Siuntėme lėktuvais, skrendančiais maršrutu „Varšuva – Jerevanas“. Siuntėme daug pagalbos mūsų armijai Armėnijoje tiesiai iš Ukrainos. Įsivaizduokite paradoksą: pas mus čia karas, bet mūsų armėnai įsigudrina padėti Armėnijai. Be to, mūsų kariškiai, tie, kurie kariauna Ukrainos pusėje, sugeba savo broliams Armėnijon nusiųsti pagalbos, įskaitant ir dronus, kadangi šiuolaikinis karas – technologijų karas“.

Jei Ukrainos armėnų bendruomenės vadovas vien tik giriasi, siekdamas susireikšminti, – viena tema. Bet jei jis sako tiesą, tai reikštų, jog Ukrainos armėnai išveža iš nuo Rusijos agresijos besiginančios šalies svarbią karinę techniką – dronus. Ukrainai velniškai sunku, ukrainiečių kariams trūksta ginkluotės, Ukraina, remiantis įvairių šalių žvalgybų ekspertų perspėjimais, laukia dar vieno gausaus rusų kariuomenės puolimo, o štai Ukrainos armėnai sugeba iš Ukrainos į Jerevaną lėktuvais permesti kovinėms reikmėms reikalingų bepiločių skraidyklių (dronų). Vaizdžiai tariant, apiplėšia ukrainiečius, kenkia jiems. O tai – akivaizdus nusikaltimas. Iš Ukrainos, kurios vadovai nuolat prašo didesnės Vakarų karinės pagalbos, slapta į Jerevaną išgabenama dronų, – vadinasi, tokiais žingsniais silpninama Ukrainos karinė galia.

Taigi būtų labai įdomu išgirsti Ukrainos slaptųjų tarnybų, įskaitant ir karinę žvalgybą bei kontržvalgybą, komentarą, ar tiesą sako Ukrainos armėnų sąjungos vadovas.

Atkreipiu dėmesį į dar vieną niuansą. Jei tikrai iš Ukrainos į Jerevaną permetami dronai, tai jie, be abejo, skirti karui prieš Azerbaidžaną. Priminsime: Azerbaidžanas didelių pastangų ir susitelkimo dėka 2020-ųjų pabaigoje susigrąžino beveik visą Karabachą, kurį 1988 – 1994-aisiais iš jo neteisėtai atėmė armėnų separatistai. Beliko susigrąžinti dar keletą Karabacho rajonų, ir visas Karabachas galų gale sugrįš Azerbaidžanui. Azerbaidžanas tuomet bus iki galo atkūręs savo teritorinį vientisumą. Pietų Kaukaze galėtų įsivyrauti taika ir ramybė. Juk Karabachas, remiantis tarptautine teise, – Azerbaidžano teritorija. Tai pripažįsta visa tarptautinė bendruomenė, taip pat – ir oficialusis Kijevas. Šią tiesą neigia tik armėnų separatistai, kurių dauguma priklauso vadinamajam Karabacho klanui. Todėl Ukraina turėtų būti suinteresuota nekenkti teritorinį vientisumą atkūrusiam Azerbaidžanui. Karabachą susigrąžinęs Azerbaidžanas labai panašus į Ukrainą, kuri karinėmis pastangomis stengiasi atkurti savąjį teritorinį vientisumą.

2023.01.20; 22:30

Trumposios naujienos

Help – padėk

Kyjivas, lapkričio 26 d. (ELTA). Liuksemburgas perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms Čekijoje pagamintų bepiločių skraidyklių „Primoco One 150“.
 
Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Liuksemburgo gynybos ministerijos pareiškimu, kurį pateikia „Army Recognition“.
 
Pasak ministerijos atstovų, šalis perdavė Ukrainai šešis dronus „Primoco One 150“. Jie buvo nupirkti pagal pagalbos Ukrainai programą po Rusijos įsiveržimo.
 
„Primoco One 150“ maksimali pakilimo masė – 150 kg, skrydžio laikas – iki 15 val., veikimo nuotolis – iki 2 000 km.
 
Šie dronai gali kilti ir leistis bet kuriuo paros metu net nepalankiomis oro sąlygomis.  
 
„rbc.ua“ primena, kad Liuksemburgas perduos Ukrainai itin mobilių universalių ratinių transporto priemonių HMMWV.
 
Anksčiau ši šalis perdavė Ukrainos kariškiams 100 prieštankinių kompleksų NLAW.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.11.27; 00:30
Žvalgyba

JAV svarbiausios slaptosios tarnybos

Niujorkas, rugpjūčio 26 d. (ELTA). Rusija gavo iš Irano „šimtus“ bepiločių skraidyklių, kurios gali būti panaudotos jos kare prieš Ukrainą, nors Vašingtonas ragino Teheraną jų neperduoti.
 
Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra AP, remdamasi Vakarų žvalgybos duomenimis.
 
Kol kas nežinoma, ar Rusija jau naudoja iš Irano gautus dronus prieš taikinius Ukrainoje, bet, pasak žvalgybininkų, jie veikia ir yra paruošti naudoti.
 
Pranešimai apie Irano dronų perdavimą Rusijai pasirodė tuo metu, kai JAV ir ES mėgina reanimuoti 2015 metų susitarimą, kuris ribojo Teherano branduolinę programą mainais į sankcijų panaikinimą.
 
Susidurianti su ekonominėmis sankcijomis dėl įsiveržimo į Ukrainą, Rusija vis dažniau kreipiasi į Iraną kaip svarbų partnerį ir ginklų tiekėją.
 
Praėjusį mėnesį Baltieji rūmai pirmą kartą viešai įspėjo, kad Iranas planuoja patiekti Maskvai šimtus bepiločių skraidyklių, o rugpjūtį buvo teigiama, kad Rusijos pareigūnai du kartus lankėsi Irane ir derino sandorio sąlygas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.27; 16:00
Atsargiai

Bepilotė stebėjimo skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Stokholmas, sausio 15 d. (ELTA). Švedijos policija šeštadienį patvirtino informaciją, kad virš Forsmarko ir Oskarshamno atominių elektrinių buvo pastebėtos bepilotės skraidyklės.
 
Kai dėl trečiosios atominės jėgainės – Ringhalso, tai pranešimai apie dronus virš jos kol kas nepasitvirtino.
 
„Pradėtas tyrimas regioniniu lygiu. Jį koordinuoja Nacionalinis operatyvinis skyrius (NOA). Pareigūnai nuolat bendradarbiauja su atitinkamomis institucijomis ir subjektais. Kol kas įtariamųjų nėra“, – sakoma policijos pranešime.
 
Kaip informavo televizijos kanalas STV, į bepilotę skraidyklę panašus objektas buvo pastebėtas virš Forsmarko AE penktadienio vakare. Tuo pat metu virš Oskarshamno AE skraidė kitas aparatas. Be to, „kažkokie objektai“ esą buvo pastebėti virš dar dviejų jėgainių – Ringhalso ir Barserbeko. Apie incidentą buvo informuota Gynybos ministerija.
 
Dronas virš Forsmarko buvo toks didelis, kad galėjo įveikti stiprų vėją, pūtusį jam skrendant virš elektrinės. Atskubėjęs policijos patrulis visą valandą mėgino perimti pažeidėją, bet nesėkmingai.
 
„Tai labai rimtas incidentas. Per nacionalinio koordinavimo sistemą mes aiškinamės galimas sąsajas tarp šių įvykių“, – pareiškė policijos atstovė spaudai Petra Blomquist.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.01.16; 06:00
SkaitomiausiosTrumposios naujienos

Ankara: Lenkijos ir Turkijos prezidentų susitikimas

Andžėjus Duda padėkojo Turkijai už tai, kad jos karo lakūnai su savo naikintuvais F-16 saugos Lenkijos oro erdvę. Lenkijos prezidentas A.Duda taip pat patvirtino, kad Varšuva įsigys Turkijos gamybos bepiločių skraidyklių Bayraktar TB 2, kurios ir kokybiškos, ir modernios.

Oficiali Varšuva pavadino Turkiją patikimu partneriu. 

Šiuos žodžius Lenkijos prezidentas ištarė spaudos konferencijoje Ankaroje, kurioje dalyvavo ir Turkijos prezidentas Redžepas Taipas Erdoganas.

Slaptai.lt informacija

2021.05.25; 00:30

Trumposios naujienos

Šeštadienį į Venesuelos prezidento Nicolaso Maduro gyvybę buvo įvykdytas pasikėsinimas naudojant bepilotes skraidykles su sprogmenimis. Tai žurnalistams pareiškė šalies Ryšių ministerijos atstovai, kuriais remiasi BBC.

Per incidentą nei jis, nei kiti politikai nenukentėjo. Sužeisti septyni nacionalinės gvardijos kariškiai.

Dėl incidento N. Maduras apkaltino kaimyninės Kolumbijos vadovus, bet Bogota neigia turinti ką nors bendra su pasikėsinimu.

Venesuelos prezidento kalbos per karinį paradą tiesioginė transliacija buvo nutraukta. Paskutiniuose kadruose buvo matyti bėgantys kariškiai. Skraidyklės juose neužfiksuotos.

Venesuelos leidinys „El Nacional“ pranešė apie sprogimų garsą, remdamasis liudininkais. Apie sprogimą taip pat pranešė AFP.

Incidentas įvyko, kai N. Maduras kalbėjo per paradą, skirtą nacionalinės gvardijos 81-osioms metinėms.

Pasak Venesuelos ryšių ministro Jorgės Rodriguezo, du dronai su sprogmenimis buvo detonuoti netoli tos vietos, kur stovėjo prezidentas.

Nuotraukose socialiniuose tinkluose matyti, kaip N. Maduro apsauga uždengia jį neperšaunamais skydais.

„Dronas skriejo į mane, bet mane apsaugojo meilės skydas. Esu įsitikinęs, kad dar nugyvensiu daug metų“, – cituoja žiniasklaida N. Maduro žodžius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.06; 05:00

Žvalgyba

Michael Birnbaum / The Washington Post

Pasak Latvijos ir NATO oficialių asmenų, Latvijos žvalgybos tarnybos tiria atvejį, kai buvo sutrikęs mobiliojo ryšio darbas Latvijos vakaruose ir 16-a valandų išjungta ekstra tarnybų „karštoji linija“. Taip rašo žurnalistas Michaelis Birnbaumas laikraštyje „The Washington Post”.

Telefoninių incidentų „laikas sutapo su neseniai vykusiomis Rusijos karinėmis pratybomis, kurios galingai demonstravo Kremliaus gebėjimą kariauti šiuolaikiškame lygmenyje“, – sakoma straipsnyje.

Jeigu pasitvirtins, kad elektronikos darbo trukdžius sukėlė dirbtinos atakos, tai bus įrodymas, kad Rusija gali pažeisti civilinio ryšio darbą per atstumą. „Toks instrumentas galėtų smarkiai apriboti Vakarų valdžių gebėjimą karo atveju organizuoti nedelstiną atsakymą civilinės gynybos sferoje“, – sakoma straipsnyje.

„Pasak Latvijos URM vadovo Edgaro Rinkevičiaus, Latvijos valdžia nemano, kad jų šalis buvo tiesioginis taikinys per minimą incidentą, kai mobilusis ryšys Kuršių žemėje buvo sutrukdytas 7-ias valandas. Jis sakė, kad Latvija gal atsidūrė platesnių elektroninių trukdžių kelyje į Švedijos Elando salą“, – perpasakoja laikraštis. NATO oficialūs asmenys tvirtina, kad Rusija turi elektroninio karo priemonių Kaliningrado srityje ir kad Baltijos jūroje per pratybas buvo mažiausiai vienas laivas, apginkluotas tokia specialia technika.

„Pasak Rinkevičiaus, Latvijos valdžia tikrina, ar Rusija susijusi su ekstra tarnybų „karštosios linijos“ atjungimu Latvijoje rugsėjo 13-ąją. Jis sakė, kad kol kas niekas neįrodyta“, – sakoma straipsnyje.

„Švedijos Gynybos ministerijos ir Švedijos ginkluotųjų pajėgų atstovai sakė, kad jiems nežinoma apie mobiliojo ryšio trikdžius Švedijos teritorijoje tuo metu, kai kilo incidentai Latvijoje. Oficialūs asmenys nagrinėja ir kitus atjungimo paaiškinimus, vienas valdininkas sakė, kad tie atjungimai nekelia rimtos grėsmės saugumui“, – sakoma straipsnyje.

„Dar du aukšti NATO oficialūs asmenys, pageidavę anonimiškumo, nes kalbama apie išankstinį pratybų vertinimą, kartojo Latvijos nuogąstavimus, bet perspėjo, kad Vakarų žvalgybos tarnybos kol kas nepadarė konkrečios išvados. Trečias aukšto rango NATO valdininkas sakė, jog, aljanso nuomone, per pratybas Rusija naudojo technologijas ir bepilotes skraidykles, kad tyčia sudarytų kliūtis, kurias taip pat naudojo Ukrainoje ir Sirijoje“, – rašoma leidinyje.

Pratybos „Zapad – 2017“ oficialiai prasidėjo Baltarusijoje ir Rusijoje rugsėjo 14-ąją, bet aukšti NATO diplomatai sakė, kad karinis aktyvumas sustiprėjo keletą savaičių anksčiau.

Informacijos šaltinis: „The Washington Post” leidinys

2017.10.08; 00:01