Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad Seimo patvirtintos Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) daugiau nei prieš dešimtmetį įvykusios ekonominės krizės priežasčių tyrimo išvados nedavė jokios naudos nei Lietuvos centriniam bankui, nei visuomenei.
„Kalbant apie tyrimo išvadas, džiaugiuosi, kad pagaliau tyrimas baigėsi. Epopėja tęsėsi daugiau nei 2 metus. Mes intensyviai dalyvavome, teikėme įvairias medžiagas, analizes, atsakinėjome į klausimus. Mūsų darbas buvo labai intensyvus. Džiaugiuosi, kad jis baigėsi.
Ar tai davė naudos centriniam bankui? Manau, kad ne. Ar tai davė naudos finansinių paslaugų vartotojams? Manau, ne. Ar tai davė visuomenei? Na, istoriniu aspektu galbūt taip, praktinės naudos, manau, ne. Mano galva, visas tas tyrimas buvo naudingas vienam asmeniui, kuris šiandien ne Lietuvoje yra. Bet šiaip jo darbo vieta yra Europos Parlamente“, – teigė V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko atstovas šį tyrimą vadina viešųjų ryšių akcija.
„Viešųjų ryšių akcija buvo puikiai strategiškai sudėliota, nes į mūsų daugumą medžiagos nebuvo reaguota, tiesiog selektyviai atsirinkta, ką reikėtų pagrįsti, ir tai padaryta. Keletą kartų išdėstėme argumentus, kodėl, mūsų nuomone, tyrimas buvo selektyvus, informacija, argumentai dozuoti laiškais Seimo nariams“, – sakė jis.
„Mano galva, ir pats procesas, ir tai, ką matėme išvadų pristatyme, jų svarstyme, kai išvados pristatinėjamos ne komiteto pirmininko, o asmens, kuris nėra Seimo narys, tai parodo, kad savininkas išvadų ne Seimo BFK, o būtent ten atspindėta asmens išankstinė nuomonė“, – pridūrė V. Vasiliauskas.
Tyrimo išvadose teigiama, kad Lietuvos bankas sąmoningai ar nesąmoningai sudarė galimybes bankams perkelti daugelį rizikų kitiems, dažniausiai neprofesionaliems rinkos dalyviams, o nevaržydamas pigaus, spekuliatyvaus ir perteklinio finansavimo iš patronuojančių bankų, jis toleravo netolygias vietos bankų konkurencijos sąlygas.
Rekomendacijose BFK siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę įkurti nepriklausomą nuo centrinio banko finansinių paslaugų ir vartotojų teisių priežiūros instituciją, visapusiškai nagrinėti galimybę mažinti leistiną bankų rinkos koncentracijos lygį.
Savo ruožtu Lietuvos bankas teigė, kad informacija išvadoje pateikiama selektyviai, o vertinimai yra klaidinami.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) trečiadienį pasiūlius mažinti gynybai skiriamas lėšas, numatytas kitų metų Vyriausybės teikiamame valstybės biudžeto projekte, komiteto pirmininko pavaduotojas, liberalas Kęstutis Glaveckas tikina, kad nieko dramatiško neįvyko. Lietuva, pasak parlamentaro, ir dabar įvykdo savo įsipareigojimus bei skiria gynybai 2 proc. nuo šalies BVP.
„Aš manau, kad įsipareigojimų reikia laikytis, (…) bet išeinant iš dabartinės situacijos, aš manau, kad reikėtų santūriau. Rizikos gana didelės, negali iškart nušauti kelių zuikių. Jei daugiau kaip 2 proc. mes ir taip duodam… Tarp ES šalių, kurios yra NATO, tai mes lyderiai. Mes ir estai. O vokiečiai, kur iš tikro turi didžiulę masę pinigų ir didžiules galimybes bei įtaką gynybai, (…) ženkliai mažiau (skiria lėšų gynybai. – ELTA) kol kas“, – Eltai sakė K. Glaveckas.
K. Glavecko manymu, yra kitų tautai svarbių sričių, kurioms reikalingos lėšos, o toks siūlymas nežymiai mažinti suplanuotas išlaidas gynybai, anot jo, nepamina partijų susitarimo iki 2030 m. palaipsniui pasiekti ir skirti 2,5 proc. nuo BVP krašto apsaugos finansavimui.
„Išlaikomi tie 2 proc. Bet ką tai reiškia, jeigu ekonominė situacija bus krizinė, kaip buvo 2008 metais – tada mažino ir nežiūrėjo. Negali taip daryti, reikia ir su tauta skaitytis. Manau, kad čia nieko dramatiško neįvyko – truputį, kelių dešimtųjų procentų mažesnis (siūlomas gynybos finansavimas. – ELTA), bet daugiau kaip 2 proc. – tas svarbiausias dalykas“, – pridūrė K. Glaveckas.
ELTA primena, kad Seimo BFK trečiadienį nutarė, jog Lietuvos išlaidos gynybai kitąmet siektų ne mažiau kaip 2,01 proc. BVP, o ne 2,05 proc., kaip siūlė Vyriausybė. Vis dėlto pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų.
Lietuvos bankas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos bankas (LB) gavo Švedijos nacionalinės audito tarnybos raštą, kuriame skelbiama, kad Švedijos bankai nebuvo atsakingi už kilusią krizę. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK), atliekančio parlamentinį krizės tyrimą, pirmininkas Stasys Jakeliūnas Eltai teigė, kad deklaruodamas, jog Švedijos komerciniai bankai yra atsakingi už krizę Lietuvoje, nesirėmė Švedijos audito ataskaita.
Kaip skelbia LB, rašte nurodyta: „Jūsų parlamentiniame tyrime pateikti aiškinimai yra neteisingi. Mūsų ataskaitoje nėra išvados, kad „Švedijos bankai ir Švedijos priežiūros institucijos yra iš esmės atsakingi už kilusią krizę“.
Kaip toliau rašoma rašte, įvairiais pareiškimais tik buvo siekta paaiškinti, kad Švedijos bankų veikla kitose šalyse gali paveikti Švedijos Vyriausybės atsakomybės sričiai priklausančius dalykus.
„Rekomendavome, kad Vyriausybė ištirtų, ar bankų sektoriaus rizikos ir valstybės garantijos gali būti apribotos. Taip pat teigėme, kad Vyriausybė turi užtikrinti, jog ji yra reguliariai informuojama apie rizikas, kurias gali sukelti bankų veikla kitose šalyse“, – teigiama rašte.
BFK pirmininkas S. Jakeliūnas teigė, kad audito ataskaitoje ir nebuvo nurodyta, kad Švedijos komerciniai bankai buvo atsakingi už ekonominę krizę.
„Aš nesakiau tiesiogiai, kad audito ataskaitoje tokie teiginiai yra, aš sakiau, kad parlamentinių klausymų metu buvo išsakyti teiginiai, kad dėl krizės Baltijos šalyse atsakingi čia veikiantys komerciniai bankai ir vietos valdžios institucijos.
Dėl audito ataskaitos, tai ten yra fiksuota priežiūros institucijų atsakomybė, konkrečiai Finansų inspekcijos, kuri prižiūrėjo Švedijos komercinius bankus. Turint omenyje tai, kad ir klausymuose 2010 m. vasarį buvo priežiūros institucijos vadovo pareiškimas – jis taip pat pripažino atsakomybę dėl nepakankamais principais grįstos priežiūros. Tokie dalykai leidžia teigti, kad dėl krizės Lietuvoje dideliu mastu atsakingi Švedijos komerciniai bankai“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Pasak BFK pirmininko, buvo atlikti auditai Švedijos centrinio banko ir finansų inspekcijos atžvilgiu, kaip šios institucijos veikia, o konkrečiai apie komercinių bankų atsakomybę audito ataskaitoje ir nebuvo kalbama.
„Ten nekalbama, ir aš to neteigiu, bet pats Švedijos centrinio banko vadovas parlamentiniuose klausymuose yra pasakęs tokius teiginius, tai tuo aš ir grindžiu, kodėl už krizę Lietuvoje atsakingi Švedijos komerciniai bankai“, – Eltai teigė S. Jakeliūnas.
„Lietuvos bankas akivaizdžiai neigia komercinių bankų atsakomybę dėl krizės“, – pridūrė BFK pirmininkas.
ELTA primena, kad BFK pirmininkas praėjusią savaitę krizės komisijos posėdžio metu citavo Lietuvos banko pateiktą medžiagą, skirtą tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus pasirengimui vizitui į Švediją, susitikimui su Švedijos ministru pirmininku.
„Visai bankų sistemai, kartu ir ekonomikos augimui didelę įtaką darė didžiausi Švedijos bankų valdomi antriniai bankai Lietuvoje, kurie vykdė aktyvią kreditavimo politiką. Tačiau 2008 m. antroje pusėje, ypač gruodį, kai kurie Švedijos bankų kontroliuojami antriniai bankai Lietuvoje gerokai apribojo kreditavimą, taip skatindami ekonomikos lėtėjimą.
Gerokai išaugusios tarpbankinės palūkanų normos neigiamai veikia skolininkų finansinę būklę per išaugusias paskolų tvarkymo išlaidas, lemia stipriai sumažėjusį tarpbankinės rinkos aktyvumą, dėl to labiau kenčia mažesni vietiniai bankai, šiuo metu susiduriantys su lėšų pritraukimo iš užsienio problema. Pagal galiojančią VILIBOR apskaičiavimo tvarką, iš 5 bankų, pagal kurių skelbiamas palūkanų normas skaičiuojamas VILIBOR, net 4 bankai yra iš Skandinavijos. Kyla abejonių, ar bankų nustatyti rizikos priedai yra pagrįsti“, – dokumentą citavo S. Jakeliūnas.
Pasak jo, VILIBOR kėlimo analizės grafikas rodo, kad VILIBOR susijęs su valstybės skolinimosi kaštais – Vyriausybės vertybinių popierių aukciono palūkanų ryšys su VILIBOR buvo labai glaudus.
„Bankai ne tik kėlė būsto ir kitų paskolų kainą, manipuliuodami (…) VILIBOR, bet ir Vyriausybės skolinimosi kaštus. Visi mokesčių mokėtojai mokėjo tai, ko reikalavo komerciniai bankai. Jie ir sukėlė krizę. (…) Bankai lupikavo krizės metu iš valstybės ir iš žmonių“, – sakė S. Jakeliūnas.
„Jokie įstatymai nebuvo pažeisti, bet VILIBOR metodika buvo ydinga, juo buvo manipuliuojama, todėl jo taikyti paskolų kainodaroje dėl to nebuvo galima“, – pridūrė BFK pirmininkas.
Pasak S. Jakeliūno, platinant Vyriausybės obligacijas, emisijos buvo leistos nuo 2009 m., o palūkanos siekė beveik 10 proc., tačiau papildomų emisijų brangimui įtaką padarė pavėluotas „Snoro“ banko uždarymas.
„Vienos emisijos papildymas vyko 2011 m. lapkritį. Palūkanos, kuriomis buvo išplatinta papildoma emisija, buvo 9 proc. aukštesnės nei 2011 m. kovo mėnesį. Labai reikėjo pinigų, – ką pasiūlo, už tiek ir skolinasi. „Snoro“ pavėluotas uždarymas prisidėjo ir prie palūkanų, Vyriausybės skolinimasis taip pat brango, nes buvo priimami sprendimai“, – teigė S. Jakeliūnas.
„Mūsų mokamos palūkanos yra didžiausios euro zonoje“, – pridūrė BFK pirmininkas.
Jis taip pat teigė, kad komerciniai bankai užsidirbo iš krizės, skolindami Lietuvai brangiau.
„Lietuvai gavus 2 mlrd. eurų paskolą, po mėnesio bankai savo klientams pardavė obligacijas ne už 7,6 proc., o už 6,5 proc. Lietuva moka iki šiol palūkanas, nes tai 10 metų obligacijos. Per tą mėnesį bankai platintojai (obligacijų. – ELTA) užsidirbo 250 mln. JAV dolerių“, – teigė S. Jakeliūnas.
BFK išvadose pažymima, kad sprendimas nesikreipti finansinės paramos padidino viešojo sektoriaus išlaidas ir tuo pačiu pablogino suminį viešojo sektoriaus balansą maždaug 1,9 mlrd. ir neigiamai veiks šiuos rodiklius iki pat 2022 metų, kai bus išpirkta paskutinė ilgo laikotarpio ir didelio pelningumo obligacijų emisija.
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Apie 1,1 mlrd. eurų palūkanų Finansų ministerijai nepagrįstai buvo priversta sumokėti „Sodra“ ir tuo pačiu senatvės pensininkai, dar 800 mln. eurų palūkanų permokėjo pats valstybės biudžetas.
Komisijos manymu, 2009-2012 metais priimti sprendimai skolintis valstybės vardu vien komercinėmis sąlygomis galėjo pažeisti viešąjį interesą, nes, nepriėmus geriausių įmanomų finansinių sprendimų, valstybei ir jos piliečiams buvo padaryta didelio masto (apie 2,1 mlrd. eurų dydžio) žala.
BFK išvadų konstatuojamajai daliai pritarė.
Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.
Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 d.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas komiteto nariams pristatys, pasak jo, naują ir parlamentiniam tyrimui, analizuojančiam 2009-2010 metų krizės Lietuvoje priežastis, vertingą informaciją. S. Jakeliūno teigimu, kalbama ir apie dar vieną liudytoją, kurio parodymai galėtų papildyti jau turimą informaciją.
„Preliminarūs apibendrinimai ir išvados yra suformuluotos. Tačiau atsirado papildomos informacijos, kurią aš pristatysiu komitete, ir mes svarstysime, ar tą informaciją detaliau nagrinėti ir ar kviesti dar vieną liudytoją – kol kas jis nėra pasirengęs liudyti, bet ateityje gali būti pasirengęs“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas. Jo teigimu, dar vienas liudytojas turi konkrečios ir jo vadovaujamam parlamentiniam tyrimui svarbios informacijos.
„Jis pateikė labai reikšmingos informacijos apie bankų veiklą ir apie palūkanas, ir VILIBOR rodiklių kaitą, kam ji buvo naudojama ir kokius nuostolius patyrė būsto paskolų gavėjai“, – sakė S. Jakeliūnas.
„Apsvarstysime ir nuspręsime, ar remtis tuo, ką jau turime, ar atidėti, įvertinant tik tą informaciją, kurią dabar gavome“, – sakė BFK pirmininkas.
ELTA primena, kad BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.
Komisijos nariams į klausimus atsakinėjo buvęs SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, buvęs ministras primininkas Andrius Kubilius bei buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Raštu į pateiktus klausimus atsakė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Opozicija priekaištauja, kad S. Jakeliūno vadovaujamo tyrimo pirminis tikslas yra menkinti į prezidento postą nusitaikiusius ekonomistą G. Nausėdą bei Seimo narę I. Šimonytę.
BFK atliekamą tyrimą ketinama baigti iki 2019 metų balandžio vidurio.
